Administracinė byla Nr. A822-3110/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00112-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2; 15.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, dėl žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. K.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 5?7), kurį patikslino (b. l. 30?32) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo – Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, apeliantas), 6172,56 Lt žalos atlyginimo, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas.

Nurodė, kad 2011 m. balandžio 15 d. 00 val. 21 min. A. K., vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę „BMW 530” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Partizanų g. link Pramonės pr., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje susidariusią duobę, kuri buvo neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Eismo įvykio metu buvo apgadinti šio automobilio priekiniai ir galiniai abiejų pusių ratai, priekinis buferis, sulūžo priekinė dešinio rato posparnio apsauga, nukrito variklio apsauginės grotelės. Automobilis buvo draustas Kelių transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Šį įvykį AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino A. K. žalą, susijusią su automobilio remontu, 6172,56 Lt, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 str., 6.266 str. ir 6.271 str. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pareiškėjo nuomone, atsakovo – Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalą. Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos, prašo skundą tenkinti ir priteisti iš Kauno miesto savivaldybės žalos atlyginimą bei 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Nuo reikalavimo dėl 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo  priteisimo atsisakė ir šią bylos dalį prašė nutraukti.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į skundą (b. l. 34?42) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, duobės buvimą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Vien tai, kad policijos pareigūnai fiksavo duobės buvimo faktą, dar nereiškia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Atstovo nuomone, dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino  greičio,  nestabdė  transporto  priemonės ar neapvažiavo kliūties. Vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno gatvėse gali būti duobių, kurių kiti vairuotojai išvengia, todėl autoįvykį sąlygojo pačios vairuotojos veiksmai, o ne duobės buvimas. Vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, byloje nėra. Išreiškė nuomonę, kad pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 38 ir 40 punktus pareiškėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkei žalą ir nepagrįstai siekia šios žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog duobės nebuvo galima matyti, nes joje buvo vandens, apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, kurie operatyviai atvyko, apžiūrėjo automobilį ir įvykio vietą, priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu (b. l. 109?114) priteisė iš Kauno miesto savivaldybės 6 172,56 Lt žalai atlyginti pareiškėjui AB „Lietuvos draudimas“ ir priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metinių palūkanų bei administracinę bylą šioje dalyje nutraukė; taip pat priteisė 200 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Teismas nurodė CK 6.1015 straipsnį, rėmėsi CK 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais. Nurodė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6, 12 ir 42 punktus, CK 6.266 ir 6.270 straipsnius, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį. Sistemiškai vertino visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas ir pripažino, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju sprendė deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimą.

Teismas nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, vairuotojo A. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nebuvo. Liudytojas, policijos pareigūnas E. I. nurodė, kad buvo nuvykęs į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos išmatavimus, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Taigi, teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojo parodymai patvirtino įvykio faktą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai, jog pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nebuvo pateikta, todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą. Teismas nustatė, kad žalos dydis taip pat įrodytas. Įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog buvo  kompensuotos  didesnės išlaidos nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, teismui nebuvo pateikta.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas konstatavo, jog savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neužtikrino Partizanų g. tinkamos priežiūros, jos remonto ir saugaus eismo, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė. Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos buvo priežastinis ryšys. Taigi, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo prašymą dėl turtinės žalos tenkino.

III.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b. l. 119?122) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta priteisti AB „Lietuvos draudimas“ iš Kauno miesto savivaldybės 6 172,56 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 200 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylai svarbias aplinkybes, tinkamai neištyrė byloje pateiktų įrodymų tinkamumo bei nepagrįstai atsakinga laikė tik Kauno miesto savivaldybę. Pažymi, kad byloje nėra pateiktas teisės aktuose numatytas privalomas ginčo transporto priemonės vertinimas, nepateikti dokumentai, patvirtinantys nepriekaištingą ginčo transporto priemonės būklę iki eismo įvykio, pateiktas techninės apžiūros aktas, kuriuo remiamasi teismo sprendime, neatitinka teisės aktų reikalavimų, byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, išskyrus vairuotojo paaiškinimus, kurie pagrįstų, kad įvykis tikrai buvo. Nurodo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – ir Vertės nustatymo tvarka) 2, 3, 14.1, 14.2, 26, 28, 29 ir kitus punktus. Teigia, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad vertinant ginčo transporto priemonei padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad byloje nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų būtinų remonto išlaidų skaičiavimą. Pabrėžia, kad iš sprendimo visiškai neaišku, kuo pagrįstas jame nurodytas nusidėvėjimas medžiagoms. Nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 42 ir 30 punktus. Teigia, kad ne tik savivaldybė, bet ir policijos pareigūnai bei Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra atsakingi už vietinės reikšmės kelių priežiūrą. Pažymi, kad Kauno miesto savivaldybė kelių priežiūrą atlieka nuolat pagal turimas finansines galimybes. Atkreipia dėmesį, kad turto vertinimo ataskaita šiuo atveju neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimų. Mano, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas negali būti laikomas tinkamu rašytiniu įrodymu, nes jame tik užfiksuoti vairuotojo paaiškinimai ir nutarta teiseną nutraukti, tačiau išvados, kad įvykis buvo ar nebuvo, nėra. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta vienareikšmių įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio tarp Kauno miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimą. Nurodo, kad nebuvo pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų prašomą priteisti žalos dydį ir jos ryšį su ginčo duobe.

Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 126?129) prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti 100 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, materialinių bei procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai įvertino surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neužtikrino Partizanų gatvės tinkamos priežiūros, jos remonto ir saugaus eismo ir tokiu būdu pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai. Nurodo, kad automobilio sužalojimus pareiškėjas nustatė teisėtai, remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, nuostolio dydį pagrindžiančius dokumentus pateikė į bylą. Pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas automobilio remonto išlaidas, ar patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog pareiškėjas kompensavo didesnes išlaidas nei tas, kurios buvo būtinos sužaloto turto būklei iki eismo įvykio atkurti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“, įgyvendindamas savo, kaip prievolę pagal transporto priemonės draudimo sutartį įvykdžiusio ir išmokėjusio draudėjui išmoką už žalą, atsiradusią dėl atsakovo civilinės atsakomybės, draudiko, regreso teisę, reikalauja iš atsakovo priteisti jo patirtos turtinės žalos – išmokėtos draudimo išmokos, atėmus PVM ir besąlyginę išskaitą, dydžio – 6 172,56 Lt atlyginimą. Taigi byloje nagrinėjamas klausimas dėl žalos atlyginimo.

Kaip yra pažymėta Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 30 d. nutartyje dėl teismingumo Nr. T-XX-58/2012, pagal bendrą taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Civilinio kodekso 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Pažymėtina, kad nors pareiškėjas savivaldybės atsakomybę kildinama iš viešojo administravimo veikos, įgyvendinant savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros funkciją (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas), tačiau ginčas taip pat susijęs ir su savivaldybės, kaip inžinierinio statinio (kelio) savininkės, atsakomybe pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį. Kadangi ginčas peržengia ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, jis turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 30 d. nutartį dėl teismingumo Nr. T-XX-58/2012). Nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti administraciniam teismui tik atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kad ji buvo iškelta ir ilgą laiką buvo administracinių teismų žinioje ir jos perdavimas bendrosios kompetencijos teismui būtų nesuderinamas su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, todėl būtent tą konkrečią bylą buvo nuspręsta baigti nagrinėti administraciniame teisme.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, visą šios bylos medžiagą, taip pat į tai, kad pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą galimai atsirado regreso teisės pagrindu iš draudimo sutarties, byla visapusiškiau ir išsamiau galėtų būti išnagrinėta bendrosios kompetencijos teisme. Toks sprendimas neprieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams, nes bylos medžiaga patvirtina, jog iki šiol ši byla buvo nagrinėta pakankamai operatyviai, be to, minėti principai negali būti supriešinami siekiui bylą išnagrinėti nepažeidžiant proceso teisės normų, teisingai, išsamiai ir visapusiškai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas ir aptartą teismų praktiką, konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo ribos peržengia administracinių teismų kompetencijos ribas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad bylą teismas išnagrinėjo pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismams taisykles, dėl ko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ? Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimas naikintinas (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o byla pagal kompetenciją ir atsakovo buveinės vietą perduotina nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 142 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl žalos atlyginimo pagal kompetenciją perduoti nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                 Audrius Bakaveckas

                                                                                                                Irmantas Jarukaitis

                                                                                                                Skirgailė Žalimienė