Civilinė byla Nr. e2-661-265/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00502-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.3.6; 2.6.29.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas,
sekretoriaujant J. P.,
dalyvaujant ieškovo K. P. atstovui advokatui R. K.,
atsakovui V. R., atsakovų V. R. ir D. R. atstovui advokato padėjėjui G. S., atsakovų R. J., L. P. I. P., ir K. P. atstovui advokatui R. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovams V. R., R. J., L. P., I. G. K., D. R., I. P., V. D. S. ir K. P. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bendraturčiui, trečiasis asmuo notarė J. D..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo:
1.1 perkelti ieškovui K. P. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2013 m. spalio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį (apsimestinę dovanojimo sutartį Nr. JD-4111) nustatant, kad K. P. pirko, o R. J. pardavė 97/3510 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, ir 2/3243 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, už 1 390,18 Eur (4 800 Lt); priteisti iš K. P. R. J. 1 390,18 Eur (4 800 Lt);
1.2 perkelti ieškovui K. P. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2013 m. spalio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. JD-4126 nustatant, kad K. P. pirko:
a) iš A. P. 309/6489 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, už 21 478,22 Eur (74 160 Lt); priteisti iš K. P. V. R. ir D. R. 21 478,22 Eur (74 160 Lt);
b) iš R. J. 25/1081 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, už 10 426,32 Eur (36 000 Lt); priteisti iš K. P. V. R. ir D. R. 10 426,32 Eur (36 000 Lt);
c) iš V. D. S. 309/6486 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, už 21 478,22 Eur (74 160 Lt); priteisti K. P. V. R. ir D. R. 21 478,22 Eur (74 160 Lt);
d) iš .I G. K. 309/6486 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, už 21 478,22 Eur (74 160 Lt); priteisti iš K. P. V. R. ir D. R. 21 478,22 Eur (74 160 Lt);
1.3 perkelti ieškovui K. P. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2013 m. spalio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. JD-4129 nustatant, kad K. P. pirko:
a) iš L. P. 97/1755 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, už 1 181,65 Eur (4 080 Lt); priteisti iš K. P. V. R. ir D. R. 1 181,65 Eur (4 080 Lt);
b) iš A. P. 97/1755 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, už 2 224,28 Eur (7 680 Lt); priteisti iš K. P. V. R. ir D. R. 2 224,28 Eur (7 680 Lt);
c) iš V.D. S. 98/585 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, už 6 811,86 Eur (23 520 Lt); priteisti iš K. P. V. R. ir D. R. 6 811,86 Eur (23 520 Lt);
d) iš K. P. 97/1755 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, už 2 224,28 Eur (7 680 Lt); priteisti iš K. P. V. R. ir D. R. 2 224,28 Eur (7 680 Lt).
1.4 Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodo, kad iki 2013 m. spalio 22 d. žemės sklypų, esančių Duomenys neskelbtini, bendrasavininkais buvo šie asmenys: A. P. (mirusiojo teisių ir pareigų perėmėja I. P.), R. J., V. D. S., I. G. K., L. P., K. P., R. R., N. J., P. B., J. P., M. D. P., F. B. ir K. P.. Palangos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-22-995/2017 pagal ieškovų D. R. ir V. R. ieškinį atsakovams K. P., J. P., R. B., J. B., R. R., R. K., N. P., N. J., tretiesiems asmenims Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarei A. B., R. P., I. M. dėl 2014 m. liepos 28 d. turto atidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir atsakovės N. J. priešieškinį ieškovams D. R., V. R., atsakovams R. J., I. P., L. P., V.D. S., I.G. K., K. P., tretiesiems asmenims Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarei J. D., K. P., J. P., R. B., J. B., P. B., R. C., R. K., N. P. dėl 2013 m. spalio 22 d. dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu ir reikalavimo perkelti atsakovei N. J. pirkėjo teises ir pareigas.
3. Nurodo, kad 2013 m. spalio 22 d. tarp R. J. ir V. R. buvo sudaryta dovanojimo sutartis (toliau – Dovanojimo sutartis), kuria R. J. padovanojo V. R. 97/3510 dalis žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, o taip pat R. J. padovanojo V. R. 2/3243 dalis žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini. 2013 m. spalio 22 d. tarp V. R. ir A. P., atstovaujamo R. J., tos pačios R. J., taip pat V. D. S. ir I. G. K. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1, kuria atsakovai V. R. ir D. R. už 74 160 Lt nupirko iš A. P. 309/6489 dalį žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini; už 36 000 Lt nupirko iš R. J. 25/1081 dalį žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini už 74 160 Lt nupirko iš V. D. S. 309/6486 dalį žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini; už 74 160 Lt nupirko I. G. K. 309/6486 dalį žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini. 2013 m. spalio 22 d. tarp V. R. ir L. P. bei A. P., atstovaujamų R. J., bei V. D. S. ir K. P. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2, kuria atsakovai V. R. ir D. R. už 4 080 Lt nupirko iš L. P. 97/1755 dalį žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini; už 7 680 Lt nupirko iš A. P. 97/1755 dalį žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini; už 23 520 Lt nupirko V. D. S. 98/585 dalį žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini; už 7680 Lt nupirko K. P. 97/1755 dalį žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini.
4. Ieškovas pažymi, kad dovanojimo sutartimi perleisto sklypo vertė 1 390,18 Eur (4 800 Lt), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1 kaina – 74 860,98 Eur, o pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2 – 12 442,07 Eur. Bendra sandorių vertė 88 693,23 Eur. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-22-995/2017 N. J. reiškė priešieškinį ir prašė pripažinti 2013 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartį, kuria R. J. padovanojo V. R. 97/3510 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, ir 2/3243 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, apsimestiniu sandoriu, laikant, kad ši sutartis yra 97/3510 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, ir 2/3243 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, pirkimo – pardavimo sutartis. Taip pat prašė perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis V. R. ir D. R. buvo perleistos žemės sklypų, esančių Duomenys neskelbtini dalys. Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo motyvuojamojoje dalyje padarė išvadą, jog atsakovė R. J. ir ieškovas (šioje byloje atsakovas V. R.) sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo pridengta 2013 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartimi, ir konstatavo, jog 2013 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartis yra apsimestinė. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovė R. J., ketindama parduoti jai nuosavybės teise priklausiusias žemės sklypo dalis, privalėjo laikytis Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo ir pranešti apie šį ketinimą sklypo bendraturčiams. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. birželio 1 d. Kadangi ieškovas K. P. apsimestinio dovanojimo sandorio sudarymo metu buvo žemės sklypų bendrasavininkas, jis turi teisę pareikšti reikalavimą teismui, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal išvadintas pirkimo – pardavimo sutartis.
5. Atsakovė R. J. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nors Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. dovanojimo sandorį vertino kaip apsimestinį, atsakovė su šiuo vertinimu nesutinka. Pažymi, kad 2013 m. spalio 22 d. sudaryta dovanojimo sutartimi atsakovė siekė atsidėkoti atsakovui V. R. už išspręstas sveikatos problemas. Tarp atsakovės ir V. R. buvo sudaryta sutartis, kuria atsakovė perdavė žemės sklypus V. R. negaudama mainais jokio turto ar kitų vertybių, t. y. neatlygintinai. Todėl ieškovas neturi teisės pretenduoti į šiuos sklypus, kurie priklauso atsakovui V. R. ir D. R.. Atsakovė pažymi, jog sklypų bendraturčiai niekada vienas iš kito nenorėjo pirkti žemės sklypų dalių. Priešingai, bendraturčių tikslas buvo žemę parduoti, perleisti. Akcentuoja, kad bendraturčiai kreipėsi į atsakovą K. P. turėdami tikslą, kad būtent jis padėtų paruošti žemę pardavimui, t. y. K. P. pažadėjo padėti parengti žemės sklypų detalųjį planą ir padalinti žemę į mažesnius sklypus, pakeisti paskirtį ir būtent todėl žemės sklypus parduoti greičiau ir brangiau. K. P. žemės sklypo dalį gavo dovanų tik tam, kad „dėl akių“ būtų bendraturtis ir galėtų lengviau organizuoti detalaus plano rengimą, t. y. K. P. iš tikrųjų visai nėra žemės sklypo savininkas ir pats yra sudaręs apsimestinį sandorį, kadangi joks racionalus, apdairus asmuo neperka 8/1089 žemės sklypo dalies. K. P. sudaryta sutartis dėl sklypo dalies pirkimo taip pat buvo sudaryta tik „dėl akių“, nes tokiu būdu buvo paslėptas atsiskaitymas už teritorijų planavimo paslaugas – perleidžiant šį sklypą K. P. gautų atlyginimą kaip kainos dalį, nors iš tiesų jis nieko nepirko.
6. Atsakovai V. R. ir D. R. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendime nurodė, kad vien apsimestinio sandorio fakto konstatavimas tarp šalių susiklosčiusių nuosavybės perleidimo teisinių santykių nepakeistų ir šalių teisėms bei pareigoms jokios įtakos neturėtų. Taigi, dovanojimo sutartį pripažinus apsimestine buvo konstatuota, kad tai jokios reikšmės N. J. teisėms ir pareigoms neturėtų. Kadangi K. P. šiame ieškinyje reiškia analogišką reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo jam pagal minėtą dovanojimo ir minėtas pirkimo – pardavimo Nr. 1 bei Nr. 2 sutartis, kaip ir priešieškinyje reiškė N. J., yra aišku, kad vien dovanojimo sutarties laikymas apsimestine nesukelia jokių teisių ir pareigų K. P.. Reikšminga aplinkybė yra tai, kad pats K. P. nuosavybės teisę į 43/195 žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, dalis įgijo 2013 m. sausio 4 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2-29 ir 2013 m. sausio 14 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2-127. Taigi, iš pradžių tarp K. P. ir P. B. buvo sudaryta 2013 m. sausio 4 d. dovanojimo sutartis, o vėliau, t. y. 2013 m. sausio 14 d., tarp K. P. ir A. B. pirkimo – pardavimo sutartis. Pradiniai žemės sklypų bendraturčiai nuosavybės teisę į jiems priklausančias dalis perleisdavo dovanojimo sutartimis. Taigi, dar prieš R. dovanojimo sutarties pagrindu įgyjant nuosavybės teisę į sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, ir sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, dalis, tokiu pačiu pagrindu, t y. dovanojimo sutarties pagrindu, nuosavybės teisę į sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, dalis įgijo pats K. P.. Akcentuoja, kad K. P. daugiau nei keturis metus yra praleidęs LR CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su reikalavimu perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Atkreipia dėmesį, kad Palangos miesto apylinkės teismas nustatė, jog apie savo pažeistas teises N. J. turėjo sužinoti sklypų atidalijimo sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2014 m. liepos 28 d., o priešieškinį pateikė praėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesiui terminui, t y. tik 2015 m. sausio 5 d. Palangos miesto apylinkės teismui netenkinus N. J. priešieškinio dėl praleisto CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatyto trijų mėnesių termino, K. P. turėjo suprasti, kad įsiteisėjus Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimui nebegali būti tenkinami analogiški bendraturčių reikalavimai dėl pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo. Ieškovo argumentas, kad apie savo bendraturčio pirmenybės teisės tariamą pažeidimą sužinojo tik įsiteisėjus Palangos miesto apylinkės teismo sprendimui, t. y. 2018 m. birželio 1 d., yra visiškai nepagrįstas. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-565-777/2018, N. J. argumentą, jog tik pripažinus dovanojimo sandorį pirkimo – pardavimo sandoriu prasideda senaties termino eigos pradžia, laikė nepagrįstu. Prašo ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
7. Trečiasis asmuo notarė J. D. prašo atmesti ieškovo ieškinį, kaip pareikštą praleidus LR CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-22-995/2017 yra pasisakyta ir dėl ginčo žemės sklypų bendraturčių teisės reikšti reikalavimus dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo LR CK 4.79 straipsnio pagrindu. Minėtame sprendime konstatuota, kad ieškinio senaties termino dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal LR CK 4.79 straipsnio 3 dalį eigos pradžia sutampa su atidalijimo sutarties pasirašymo data, t. y. 2014 m. liepos 28 d. Šiuo atveju yra kalbama apie 2014 m. liepos 28 d. turto atidalijimo sutartį, kurios šalys buvo ir ieškovas, ir atsakovai V. R. bei D. R.. Pažymi, kad ieškovas buvo ne tik paminėtos turto pasidalinimo sutarties šalimi, kaip ir bendraturtė N. J., bet taip pat atstovavo atsakovų V. R. ir D. R. interesus sutarties sudarymo metu pagal atsakovų ieškovui 2013 m. lapkričio 21 d. išduotą įgaliojimą.
8. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
9. Atsakovės I. G. K., V. D. S. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Apie teismo posėdį šalims pranešta tinkamai.
10. Trečiasis asmuo notarė J. D. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
11. Nustatyta, kad 2013 m. spalio 22 d. tarp R. J. ir V. R. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria R. J. padovanojo V. R. 97/3510 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, o taip pat R. J. padovanojo V. R. 2/3243 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 44-52).
12. 2013 m. spalio 22 d. tarp V. R. ir R. J., A. P., atstovaujamo R. J., V. D. S., I. G. K. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1, kuria atsakovai V. R. ir D. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 74 160 Lt nupirko iš A. P. 309/6489 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini; už 36 000 Lt nupirko iš R. J. 25/1081 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini; už 74 160 Lt nupirko iš V. D. S. 309/6486 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini; už 74 160 Lt nupirko I. G. K. 309/6486 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 9-18). 2013 m. spalio 22 d. tarp V. R. ir L. P., A. P., atstovaujamų R. J., V. D. S., K. P. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2, kuria atsakovai V. R. ir D. R.: už 4 080 Lt nupirko iš L. P. 97/1755 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini; už 7 680 Lt nupirko iš A. P. 97/1755 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini; už 23 520 Lt nupirko V. D. S. 98/585 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini; už 7 680 Lt nupirko K. P. 97/1755 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 33-41).
13. Taip pat nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 27 d. Palangos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-22-995/2017 pagal ieškovų D. R., V. R. ieškinį atsakovams K. P., J. P., R. B., J. B., R. R., R. K., N. P., N. J., tretiesiems asmenims Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarei A. B., R. P., I. M. dėl turto atidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir atsakovės N. J. priešieškinį ieškovams D. R., V. R., R. J., I. P., L. P., V. D. S., I.G. K., K. P., tretiesiems asmenims Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarei J. D., K. P., J. P., R. B., J. B., P. B., R. C. (buvusiai – R.) R. K., N. P. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu ir reikalavimo perkelti atsakovei N. J. pirkėjo teises ir pareigas. Teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė (1 t., b. l. 118-138). Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi pakeitė Palangos miesto apylinkės 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 90-111).
14. Ieškovo teigimu, minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-22-995/2017 N. J. reiškė priešieškinį ir prašė pripažinti 2013 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartį, kuria R. J. padovanojo V. R. 97/3510 dalis žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, ir 2/3243 dalis žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, apsimestiniu sandoriu, laikant, kad ši sutartis yra pirkimo – pardavimo sutartis; taip pat prašė perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis V. R. ir D. R. buvo perleistos žemės sklypų, esančių Duomenys neskelbtini, dalys. Ieškovas teigia, kad Palangos miesto apylinkės teismas padarė išvadą, jog atsakovė R. J. ir ieškovas (šioje byloje atsakovas V. R.) sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo pridengta 2013 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartimi, ir konstatavo, jog 2013 m. spalio 22 d. dovanojimo sutartis yra apsimestinė; teismas taip pat nurodė, jog atsakovė R. J., ketindama parduoti jai nuosavybės teise priklausiusias žemės sklypo dalis, privalėjo laikytis CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo ir pranešti apie šį ketinimą sklypo bendraturčiams. Kadangi ieškovas K. P. apsimestinio dovanojimo sandorio sudarymo metu buvo žemės sklypų bendrasavininkas, jis turi teisę pareikšti reikalavimą teismui, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal išvadintas pirkimo – pardavimo sutartis.
15. Kaip nurodo ieškovas, Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje N r. 2-22-995/2017, padarė išvadą, kad atsakovė R. J. ir ieškovas V. R. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo pridengta dovanojimo sutartimi; 2013 m. spalio 22 d. sudarytą dovanojimo sutartį pripažino apsimestine ir kvalifikavo ją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Minėtame sprendime teismas taip pat konstatavo, kad sprendžiant šalių ginčą dėl atsakovei R. J. priklausiusios žemės sklypo dalies perleidimo taikytinos CK 4.79 straipsnio nuostatos, t. y. atsakovė R. J., ketindama parduoti jai nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis, privalėjo laikytis CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo pranešti šį ketinimą sklypo bendraturčiams.
16. Teismas plačiau nepasisako dėl aplinkybių, susijusių su dovanojimo sutarties pripažinimu pirkimo – pardavimo sutartimi, kadangi tai nustatyta įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu. Šioje byloje spendžiamas klausimas, ar minėtu sprendimu apsimestinio sandorio fakto konstatavimas turi įtakos šalių teisėms ir pareigoms.
17. Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-22-995/2017, pasisakydamas dėl N. J. reikalavimo perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas konstatavo, kad vien apsimestinio sandorio fakto konstatavimas tarp šalių susiklosčiusių nuosavybės perleidimo teisinių santykių nepakeistų ir šalių teisėms bei pareigoms jokios įtakos neturėtų, kadangi yra praleistas trijų mėnesių terminas ieškinio reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo; ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2014 m. liepos 28 d. Teismo vertinimu, sprendžiant analogišką ieškovo K. P. reikalavimą nėra pagrindo kitokiai išvadai.
18. CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
19. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).
21. Ieškovas nurodo, kad trijų mėnesių terminą reikalavimui perkelti pirkėjo teises ir pareigas pareikšti skaičiuoja nuo 2018 m. birželio 1 d., t. y. nuo Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, sužinojimas apie pažeistą teisę negali būti tapatinamas su teismo sprendimo, kuriuo konstatuojama pažeista teisė, priėmimo ar įsiteisėjimo momentu. CK normose įtvirtina, jog teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad apie savo pažeistas teises ieškovas žinojo / turėjo žinoti iki Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo įsiteisėjimo.
22. Teismas pritaria atsakovų V. ir D. R. atsiliepimo į ieškinį motyvams, jog ieškovas apie pažeistą bendraturčio pirmenybės teisę turėjo žinoti 2014 m. liepos 28 d., kai buvo pasirašyta turto atidalijimo sutartis. Iš byloje esančios 2014 m. liepos 28 d. turto atidalijimo sutarties matyti, kad K. P., veikdamas savo vardu ir pagal įgaliojimą atstovaudamas atsakovus V. ir D. R., taip pat atstovaudamas kitus bendraturčius pagal jų išduotus įgaliojimus, išskyrus N. J., sudarė turto atidalijimo sutartį, todėl šios sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo sužinoti apie naujų bendraturčių atsiradimą (2 t., b. l. 69-88). Pažymėtina, kad šioje sutartyje nurodyti žemės sklypų nuosavybės įregistravimo pagrindai (dovanojimo sutartis ir pirkimo – pardavimo sutartys).
23. Bylos duomenys patvirtina, kad iki šiame sprendime minėtų dovanojimo ir pirkimo –pardavimo sutarčių sudarymo ieškovas buvo žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, bendraturtis su kitais asmenimis. Jam iki sklypų atidalijimo sutarties sudarymo priklausė 43/195 dalys sklypo, esančio Duomenys neskelbtini (2 t., b. l. 54-62), todėl, kaip nurodo atsakovai, ieškovui rengiant sklypų detalųjį planą negalėjo būti nežinoma, kad 2013 m. spalio 22 d. sutarčių pagrindu atsakovai R. įgijo nuosavybės teisę į sklypų, esančių Duomenys neskelbtini ir Duomenys neskelbtini, dalis.
24. Taip pat akcentuotina, kad byloje yra pateiktas 2015 m. vasario 19 d. K. P. ir J. P. atsiliepimas į N. J. priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-22-995/2017, kuriuo K. P. prašė tenkinti N. J. priešieškinį. Šiame atsiliepime K. P. nurodė, kad nei R. J., nei kiti pardavėjai neįvykdė CK 4.79 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuotų sąlygų, todėl N. J., kaip bendraturtė, turi teisę reikalauti jai perkelti D. ir V. R., kaip pirkėjų teises ir pareigas. Teismo vertinimu, šio atsiliepimo turinys leidžia daryti išvadą, kad 2015 m. vasario 19 d. yra momentas, kada K. P. subjektyviai suvokė savo, kaip bendraturčio, teisių pažeidimą.
25. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį ieškinio senaties terminas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo reikalavimams – trys mėnesiai, įvertinęs, kad ieškovas neprašo termino atnaujinti, konstatuoja, kad ieškinio pateikimo dieną (2018 m. rugsėjo 3 d.) ieškinio senaties terminas buvo pasibaigęs, todėl ieškinys atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui skyrimo
26. Atsakovai V. R. ir D. R. prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovų teigimu, ieškinys yra pareikštas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o vilkinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-683-524/2018.
27. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
28. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį, nereiškia, jog jis ieškinį padavė kitu tikslu, nei siekdamas apginti savo, jo įsitikinimu, pažeistus interesus. Tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad ieškovas nurodė ieškinio reikalavimus, jo manymu, patvirtinančius argumentus, pateikė įrodymų bei ieškinio aplinkybių vertinimą. Kadangi pateiktą ieškinį kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesąžiningą, pareikštą ne siekiant apginti tariamai pažeistas ieškovo teises, bet kitais tikslais, nėra pakankamo pagrindo, nėra ir pagrindo ieškovui taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
29. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 straipsnio 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. Atsakovai V. R. ir D. R. pateikė įrodymus apie turėtas 4 093,21 Eur (2 961,71 Eur + 1 131,50 Eur) bylinėjimosi išlaidas (2018 m. gruodžio 19 d. pažyma, 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GB18/0402, 2018 m. lapkričio 30 d. mokėjimo nurodymas, 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GB18/0433, 2018 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymas, 2019 m. vasario 21 d. pažyma, 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GBV18/0478, 2019 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymas.
32. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Sprendžiant klausimą dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažymėtina, kad maksimali bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį rengimą sudaro 2 339,25 Eur (935,70 x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 punktas)), už vieną teisinių konsultacijų valandą – 93,57 Eur (935,70 x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas)); už atskirojo skundo rengimą – 374,28 Eur (935,70 x 0,4 (Rekomendacijų 8.15 punktas)). Pažymėtina, kad atsakovų prašomos priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atskirojo skundo rengimu, viršija maksimalius Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl mažintinos iki 374,28 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kitos nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžio, jos priteistinos iš ieškovo. Iš viso iš ieškovo atsakovų V. R. ir D. R. naudai priteistina po 1 933,75 Eur (4 093,21 – 225,72 / 2) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
33. Trečiasis asmuo notarė J. D. pateikė prašymą iš ieškovo priteisti turėtas 344,85 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu (2018 m. spalio 26 d. PVM sąskaita faktūra Ser. LEX Nr. 10205, 2018 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymas). Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovo.
34. Taip pat iš ieškovo priteistina valstybei 15,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Iš ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 1 933,75 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui notarei J. D. priteisti 344,85 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 15,37 Eur (penkiolika eurų 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėjas Alvydas Žerlauskas