Civilinė byla Nr. e2-1721-1025/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00128-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1; 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.3; 2.1.5.1.1; 2.1.5.4; 2.6.6.2; 2.6.7; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,
sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Laurencijai Lukoševičienei, Indrei Grublienei,
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Progresas“ atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Natūralus pluoštas“ atstovui advokato padėjėjui Klaidui Armaliui,
atsakovui advokatui Vaidui Batūrai,
trečiajam asmeniui E. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Progresas“ ieškinį atsakovams advokatui Vaidui Batūrai ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Natūralus pluoštas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. G..
Teismas
nustatė:
1. Ieškovė bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) ,,Progresas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio 2020-07-02 trišalį susitarimą Nr. 1 dėl tarpusavio skolų užskaitos? 2) taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą advokatą Vaidą Batūrą grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Natūralus pluoštas“ 4 099,48 Eur; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Natūralus pluoštas“ 4 099,48 Eur pagal neapmokėtą 2020-06-29 sąskaitą faktūrą Serija PRO Nr. 05116 ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą – 4 099,48 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.1. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Kauno apygardos teismo 2017-04-20 nutartimi AB ,,Progresas“ iškelta restruktūrizavimo byla, leista mokėti AB „Progresas“ darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 80 000 Eur. Kauno apygardos teismas 2020-11-26 nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą ir nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankroto vadyba“. Nemokumo administratorė, gavusi įmonės dokumentus, pastebėjo, jog tarp dokumentų yra 2020-07-12 trišalis susitarimas dėl tarpusavio skolų užskaitos, sudarytas tarp RAB “Progresas”, advokato Vaido Batūros ir UAB “Natūralus pluoštas”, pagal kurį atsakovė UAB “Natūralus pluoštas” atsakovui advokatui V. Batūrai pervedė į banko sąskaitą 4 099,48 Eur. Ieškovė nėra gavusi ir įtraukusi į apskaitą atsakovo V. Batūros sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas, ši sąskaita nebuvo perduoda ir nemokumo administratoriui, be to, mokėjimas už suteiktas paslaugas galėjo būti atliktas tik iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke. Tokiu susitarimu bei atliktu mokėjimu buvo ignoruota teismo patvirtinta atsiskaitymo tvarka. Atsakovas advokatas V. Batūra, sudarydamas trišalį susitarimą dėl tarpusavio skolų užskaitos bei atlikdamas lėšų įskaitymą pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.930¹ straipsnio nuostatas, suteikdamas sau pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu. Atsakovei UAB “Natūralus pluoštas” neabejotinai turėjo būti žinomos šios aplinkybės, kad tokiu sandoriu bus pažeistos CK 6.930¹ straipsnio nuostatos. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, sandoris yra niekinis ir negalioja ab initio.
2. Atsakovas advokatas Vaidas Batūra pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko teigdamas, jog ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, taip pat nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškinį bei taikyti restituciją, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Savo atsikirtimus grindė šiais argumentais:
3.1. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą. Šis terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Ieškovei bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2020-11-26 nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2021-01-21, ieškovė dėl termino pratęsimo dar 6 mėnesiams ieškiniams pareikšti į teismą nesikreipė, todėl 2021-07-21 suėjo naikinamasis terminas per kurį nemokumo administratorius gali pareikšti ieškinį.
3.2. Tarpusavio reikalavimų įskaitymai buvo įprasta ieškovės atsiskaitymo praktika, kurią ieškovė taikė vykdydama veiklą ir atlikdama atsiskaitymus ir tik maža dalis atsiskaitymų įmonėje vyko per teismo nutartyje nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Ieškovės vykdyta veikla ir jos apyvarta, pasirinktas atsiskaitymo būdas nekėlė atsakovui abejonių, kad ieškovė vykdo atsiskaitymus ir tai nepažeidžia kitų kreditorių interesų.
3.3. Iki 2022-07-02 nebuvo žinoma apie ieškovės kreditorius, nes ieškovė tokios informacijos neteikė. Ieškovės turtui nebuvo taikomas turto ir turtinių teisių areštas, todėl ieškovės vadovas savo rizika ir atsakomybe sprendė kaip ir kokiu būdu atsiskaityti su ieškovės kreditoriais.
3.4. CK 6.930¹ straipsnio ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pažeidimai nėra preziumuojami. Atsakovas nėra įmonės vadovas, nebuvo supažindintas su įmonės kreditorių sąrašu, todėl nebuvo žinoma, kad sudaromu sandoriu yra pažeidžiami kitų konkrečių kreditorių interesai.
3.5. Tenkinus ieškinį būtų pažeistas ne tik asmenų lygybės principas, bet ir pamatiniai teisingumo, sąžiningumo principai, nes visiška restitucija negalima (ieškovė negali grąžinti jau suteiktų paslaugų), todėl būtų paneigta atsakovo teisė gauti apmokėjimą už teisines paslaugas. Ieškovė gavo teisines paslaugas, niekieno neverčiama pasirašė ginčijamą susitarimą ir vėliau jį nesąžiningai ginčydama siekia išvengti prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
3. Atsakovė UAB ,,Natūralus pluoštas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė pasiūlyti ieškovei pakeisti atsakovę kitu asmeniu – buvusiu ieškovės valdymo organu, atsakingu pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 9 straipsnio 1 dalį, o jei ieškovė nesutiks pakeisti atsakovės, bylą nagrinėti iš esmės ir ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti. Savo atsikirtimus grindė šiais argumentais ir aplinkybėmis:
4.1. Tarp ieškovės ir atsakovės 2019-09-30 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų paslaugų teikimo ir pritaikymo nuomai sutartis, ieškovė 2020-06-29 sutarties pagrindu išrašė PVM sąskaitą faktūrą 4 099,48 Eur sumai. 2020-07-02 iš ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės el. paštu gavo sąskaitą faktūrą ir trišalį susitarimą, taip pat sulaukė skambučio iš ieškovės su prašymu sąskaitą faktūrą apmokėti ne tiesiogiai ieškovei, o advokatui V. Batūrai pagal susitarimą. Trišalį susitarimą inicijavo ieškovė, pati ieškovė nurodė prievolę vykdyti (apmokėti sąskaitą) sumokant lėšas į advokato V. Batūros sąskaitą, paaiškino tokio prievolės įvykdymo būdo priežastis ir ieškovės prašymu atliko mokėjimą advokatui V. Batūrai.
4.2. UAB ,,Natūralus pluoštas“ nėra tinkama atsakovė byloje, nes atsakingas yra įmonės valdymo organas, kuris netinkamai vykdė savo pareigas. Atsakovė savo prievolę ieškovei įvykdė tokiu būdu, kokiu pageidavo ieškovė, todėl prievolė yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu.
4.3. Kreditoriui – ieškovei, pačiai nurodžius įvykdyti prievolę ne jai, bet trečiajam asmeniui, parengus dėl to trišalį susitarimą bei jį pasirašius, atsakovės atliktas prievolės įvykdymas ne pačiai ieškovei, tačiau ieškovės nurodytam trečiajam asmeniui, atleidžia atsakovę nuo pakartotinio prievolės vykdymo ieškovei.
4.4. Atsakovė jau sumokėjo 4 099,48 Eur pagal ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą nurodytu būdu, t. y. advokatui V. Batūrai, tokiu būdu savo prievolę įvykdė tinkamai ir laiku, todėl atsakovė neturėtų patirti neigiamų padarinių procesinių palūkanų forma, nes nedalyvavo ieškovės ir atsakovo advokato V. Batūros tarpusavio teisiniuose santykiuose bei susitarimuose, be to, mokėjimą atliko būtent ieškovės parengto susitarimo pagrindu. Iš tokio susitarimo naudą gavo tik ieškovė ir atsakovas. Atsakovė UAB ,,Natūralus pluoštas“ prievolės įvykdymo nevilkino, mokėtinas lėšas sumokėjo, todėl reikalavimas priteisti procesines palūkanas atmestinas.
4.5. Nesutiko su ieškovės reikalaujamu restitucijos taikymo būdu. Nurodė, jog atsakovė ieškovei 4 099,48 Eur jau yra sumokėjusi. Jei teismas laikytų, kad kitas atsakovas V. Batūra turėtų grąžinti jam sumokėtus 4 099,48 Eur ieškovei, tai toks įpareigojimas turėtų būti nustatytas tiesiogiai tarp šių šalių, o ne per tarpinę grandį – UAB ,,Natūralus pluoštas“. Atsakovė buvo sąžininga, atlikdama mokėjimą pagal trišalį susitarimą vykdė ieškovės, kuri 4 099,48 Eur atžvilgiu buvo atsakovės kreditorius, prašymą, atsakovės padėtis neturėtų nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėti. Atsakovė neturėtų patirti restitucijos išlaidų pakartotinio 4 099,48 Eur sumokėjimo ir (ar) procesinių palūkanų forma, todėl jei restitucija būtų taikoma, 4 099,148 Eur grąžinti turėtų atsakovas advokatas Vaidas Batūra, kurio žinioje šios lėšos yra.
4. Trečiasis asmuo E. G. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas G. D. ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir argumentais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog ginčijamas susitarimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nes yra priimta teismo nutartis ieškovės restruktūrizavimo byloje ir joje nustatytas įpareigojimas, kaip ir kokiais atvejais buvo galima atlikti finansines operacijas. Ieškovei buvo taikyti tam tikri įpareigojimai, nepaisant to, atsakovų tam tikri veiksmai buvo atliekami. Nurodė, jog pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio nuostatos, tai imperatyvi nuostata, todėl prieštarauja sandoris imperatyvioms nuostatoms. Ieškovę ir atsakovę UAB ,,Natūralus pluoštas“ siejo nuomos santykiai, todėl mano, kad turėjo atsakovei būti žinoma apie teismo priimtą nutartį bei įmonės (ieškovės) restruktūrizavimą.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas advokatas Vaidas Batūra su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais pagrindais ir argumentais, prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, jog į jį dėl teisinių paslaugų kreipėsi AB ,,Progresas“ valdymo organai. Apibūdino jo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir atliktus veiksmus. Nurodė, jog visada buvo keliamas klausimas, kaip bus atsiskaitoma už teisines paslaugas, iš ieškovės vadovų gavo patikimą, jog atsiskaitymas bus įvykdytas. Teikė teisines paslaugas, pateikė ataskaitą atliktų darbų, 2020 m. liepos mėn. jam buvo pasakyta išrašyti sąskaitą už teisines paslaugas ir paaiškinta, kad lėšos bus pervestos, kas perves, nepasakė. Sudarė trišalį susitarimą, gavo atsiskaitymą iš atsakovės. Papildomai paaiškino, jog iš ieškovės banko sąskaitos, kuri nurodyta teismo nutartyje, nevyko atsiskaitymai, o buvo atsiskaitoma tarpusavio skolų užskaitymu, per kitas sąskaitas, tai buvo visiškai įprasta tuo metu įmonės veikla ir nekilo abejonių, jog tai teisėtai vykdoma veikla. Ieškovė parengė susitarimą ir jam pateikė pasirašyti, bet prieš tai jam buvo pasakyta, kad jis (atsakovas) gali išrašyti sąskaitą faktūrą.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB ,,Natūralus pluoštas“ atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais argumentais, prašė ieškinį atmesti. Laikėsi pozicijos, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Paaiškino, jog ieškovė tikslindama ieškinį, nurodė, jog įmonės valdymo organas yra tas subjektas, atsakingas už įmonei taikomų apribojimų įgyvendinimą. Gavo trišalio susitarimo projektą iš ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės. Kadangi mokėjimą reikia atlikti, o kreditorius turi teisę nurodyti, kam turi būti atliktas mokėjimas, tas susitarimas buvo pasirašytas ir buvo atliktas mokėjimas. Atsakovės prievolė ieškovei yra pasibaigusi. Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra nepagrįstas ir nesuprantamas. Šiuo atveju atsakovė sumokėjo laiku, tinkamai ir jokių pinigų neteisėtai nelaikė ir nenaudojo. Paaiškino, jog ieškinio senatis yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, o ieškovės reikalavimas pareikštas aiškiai praleidus terminą.
8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. G. su ieškinio reikalavimas nesutiko, prašė juos atmesti, nes pareikšti praleidus ieškinio senatį, be to reikalavimais yra nepagrįsti. Paaiškino, jog tuo metu, kai vadovavo įmonei, buvo vykdomos užskaitos, įskaitymai per kitas įmones, taip pat tokia atsiskaitymo tvarka buvo vykdoma ir iki jam pradedant vadovauti įmonėje. Buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją su užklausa dėl įskaitymų atlikimo, kai buvo priimta teismo nutartis, ir buvo paaiškinta, jog tokie veiksmai nėra draudžiami ir gali būti vykdomi. Įmonės valdymą perėmė nuo 2020-02-14. Dėl trišalio susitarimo sudarymo paaiškino, jog įmonei buvo būtina atstovauti teisme, todėl buvo sudaryta atstovavimo sutartis su advokatu V. Batūra, už suteiktas teisines paslaugas reikėjo atsiskaityti, todėl jis parengė ginčijamą sandorį. Atsakovė UAB „Natūralus pluoštas“ buvo skolinga įmonei už patalpų nuomą, todėl nurodė, jai atsiskaityti su advokatu V. Batūra. Visi mokėjimai nuo 2017 metų buvo vykdomi atsiskaitant tokiu būdu ir stebina ieškovės pasirinkimas ginčyti tik šį trišalį susitarimą. Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB Progresas“ buvo restruktūrizuojama ir tai buvo išviešinta VĮ Registrų centre. Jo vadovavimo laikotarpiu buvo reiškiami ieškiniai buvusiam įmonės vadovui ir akcininkui D. M.. Nebuvo laikomasi restruktūrizavimo plano, kai buvo vykdomi atsiskaitymai su UAB „Guso Baltic“.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
9. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-04-20 nutartimi AB ,,Progresas“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta UAB ,,Restrus“. Kauno apygardos teismo 2020-11-26 nutartimi nutraukta AB ,,Progresas“ restruktūrizavimo byla ir AB ,,Progresas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Bankroto vadyba“. Kauno apygardos teismo 2020-11-26 nutartis įsiteisėjo 2021-01-21 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis)).
11. 2019-09-30 tarp AB ,,Progresas“ (paslaugų teikėjas) ir UAB ,,Natūralus pluoštas“ sudaryta Negyvenamųjų patalpų paslaugų teikimo ir pritaikymo nuomai sutartis (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei išnuomoti Sutarties 1.2 punkte nurodytas patalpas, atlikti patalpų pritaikymo nuomai rangos darbus (Sutarties 1 punktas), paslaugų teikimo terminas iki 2020-06-30 (Sutarties 2.1 punktas). Ieškovė AB ,,Progresas“ išrašė atsakovei UAB ,,Natūralus pluoštas“ 2020-06-29 PVM sąskaitą faktūrą Serija PRO Nr. 05116 bendrai 4 099,48 Eur sumai (prekės pavadinimas: patalpų pritaikymas nuomai ir patalpų priežiūros paslaugos).
12. 2020-07-02 AB ,,Progresas“ (ieškovė) atsakovė UAB ,,Natūralus pluoštas“ ir atsakovas advokatas Vaidas Batūra sudarė Trišalį susitarimą dėl tarpusavio skolų užskaitos Nr. 1 (toliau – Susitarimas), kuriuo nurodoma, jog neapmokėtų paslaugų suma ieškovei pagal Sutartį yra 4 099,48 Eur (pagal 2020-06-29 sąskaitą faktūrą Nr. PRO 05116 – 4 099,48 Eur), ieškovės neapmokėta suma už atsakovo Vaido Batūros suteiktas teisines paslaugas atsakovo naudai yra 4 099,48 Eur; siekiant išvengti užskaitos šalių papildomų išlaidų dėl banko paslaugų, operatyviai ir mažesnėmis sąnaudomis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tarpusavio užskaitymų pagrindu padengiama UAB ,,Natūralus pluoštas“ įsiskolinimas AB ,,Progresas“ suma 4 099,48 Eur sumažinant šia suma AB ,,Progresas“ įsiskolinimą Vaidui Batūrai (Susitarimo 3 punktas). Po atitinkamo tarpusavio užskaitymo atsakovės skola ieškovei 0,00 Eur, ieškovės skola atsakovui V. Batūrai 0,00 Eur; tolesnis šalių atsiskaitymas vykdomas pagal šalių susitarimą (Susitarimo 3.2 punktas).
13. Atsakovas advokatas Vaidas Batūra ieškovei AB ,,Progresas“ išrašė 2020-08-02 sąskaitą faktūrą Serija CBU Nr. 060 už suteiktas teisines konsultacijas pagal ataskaitą 4 100 Eur sumai (2020-06-03 el. laiške pateiktoje ataskaitoje už suteiktas paslaugas apskaičiuota 4 725 Eur suma).
14. Atsakovė UAB ,,Natūralus pluoštas“ remdamasi Susitarimu pinigines lėšas pagal sąskaitą faktūrą pervedė atsakovui Vaidui Batūrai (2020-08-04 AB SEB bankas mokėjimo nurodymas).
15. Iš AB ,,Progresas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 matyti, jog sąskaitose piniginių lėšų judėjimo nebuvo (tiek laikotarpio pradžioje, tiek laikotarpio pabaigoje sąskaitoje esančių lėšų likutis lygus 0 Eur). Iš ieškovės AB ,,Progresas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31, 2019-01-01 iki 2019-12-31 ir 2020-01-01 iki 2020-02-19 matyti, jog iš bendrovės sąskaitos buvo vykdomi ne tik atsiskaitymai su kreditoriais, darbuotojais, bet bendrovė lėšas pervesdavo ir atskaitingiems asmenims D. M., V. V., V. T..
16. Atsakovas advokatas Vaidas Batūra byloje pateikė duomenis, jog ieškovė AB ,,Progresas“ atsiskaitymus su kreditoriais ne kartą vykdė tarpusavio skolų užskaitymo aktų pagrindu (2020-01-06 tarpusavio skolų užskaitymo aktas Nr. 20/1 tarp RAB ,,Progresas“ ir UAB ,,Guso Baltic“; 2020-09-15 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, sudarytas tarp AB ,,Progresas“ ir UAB ,,Doledus“) ar įskaitant vienarūšius priešpriešinius reikalavimus (2020-11-24 UAB ,,Doledus“ pranešimas ieškovei dėl vienašalio vienarūšių reikalavimų įskaitymo, po kurio nurodoma sumažinta bendrovės skola ieškovei; iš pranešimo turinio matyti, jog dengdama įsiskolinimą ieškovei UAB ,,Doledus“ atliko mokėjimus tretiesiems asmenims už ieškovę).
17. LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2021-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-563-413/2021, išnagrinėtoje pagal ieškovės BAB ,,Progresas“ ieškinį atsakovui D. M. (buvusiam bendrovės vadovui) dėl žalos atlyginimo, ieškovės ieškinys atmestas; sprendime nustatyta aplinkybė, jog įmonės vadovas (nuo 2018-03-08 iki 2020-02-14) pažeisdamas 2017-04-20 teismo nutartimi nustatytą atsiskaitymo su kitais asmenimis tvarką, pervedė iš įmonės sąskaitos pinigines lėšas į savo asmeninę sąskaitą tolimesniems mokėjimams vykdyti (sprendimo 4 punktas, 17 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo 2022-03-29 nutartimi (c. b. Nr. e2A-170-407/2022) pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
18. Ieškovė teigia, kad atsakovas V. Batūra sudarydamas Susitarimą bei atlikdamas lėšų įskaitymą pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio nuostatas, suteikdamas sau pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu, atsakovei UAB ,,Natūralus pluoštas“ šios aplinkybės turėjo būti žinomos. Sudarytas sandoris vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja ab initio (lot. nuo sudarymo momento).
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
19. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
20. Civiliniai teisiniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis CK 1.2 straipsnyje nustatytais principais – subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės ir kt. Šalių civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat iš asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų nustatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.136 straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš CK ir kitų įstatymų nustatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat nors įstatyme ir nenustatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
21. Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai arba daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis).
22. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2019-09-30 Sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės UAB ,,Natūralus pluoštas“ susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai, ieškovė Sutarties pagrindu išrašė ir atsakovei UAB ,,Natūralus pluoštas“ pateikė apmokėti 2020-06-29 sąskaitą faktūrą Serija PRO Nr. 05116 (suma 4 099,48 Eur), taigi atsakovė UAB ,,Natūralus pluoštas“ turėjo mokėjimo prievolę ieškovei.
23. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas advokatas Vaidas Batūra ieškovei teikė teisines paslaugas, kurių apimtis atskleista 2020-06-03 el. laišku siųstoje atsakovo advokato ataskaitoje apie atliktus veiksmus. Už suteiktas teisines paslaugas atsakovas advokatas Vaidas Batūra ieškovei išrašė 2020-08-02 sąskaitą faktūrą.
24. Ieškovė, atsakovė UAB ,,Natūralus pluoštas“ ir atsakovas advokatas Vaidas Batūra 2020-07-02 sudarė Trišalį susitarimą dėl tarpusavio skolų užskaitos Nr. 1 (Susitarimas), kuriuo tarpusavio užskaitų pagrindu UAB ,,Natūralus pluoštas“ įsiskolinimo ieškovei suma sumažinama ieškovės skola atsakovui advokatui Vaidui Batūrai, po užskaitos šalys viena kitai lieka neskolingos.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė sandorių negaliojimo pagrindais prašo pripažinti negaliojančiu Susitarimą ir atitinkamai taikyti restituciją. Atsakovas advokatas Vaidas Batūra prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu atmesti reikalavimą, šį prašymą teismo posėdžio metu palaikė ir atsakovės UAB ,,Natūralus pluoštas“ atstovas bei trečiasis asmuo E. G.. Atsakovai remiasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriui pareigą per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreiptis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt.
Dėl ieškinio senaties
26. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 64 straipsnio 1 dalis numato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą: 1) dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie CK 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais; 2) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių; 3) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Nurodytą 6 mėnesių terminą nemokumo administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui (JANĮ 64 straipsnio 2 dalis).
27. Pasisakydamas dėl JANĮ 64 straipsnyje įtvirtintų terminų, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog JANĮ 64 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. Minėtas terminas nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taisyklės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 42 punktas).
28. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėtina, jog subjektyviojo kriterijaus suabsoliutinti negalima, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 200-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2007-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007, ir kt.).
29. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011 ir kt.).
30. Bylos duomenimis ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog ieškovės nemokumo administratorei BAB ,,Progresas“ dokumentai buvo perduoti 2021 m. balandžio mėn., todėl remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ieškovės nemokumo administratorė vėliausiai 2021 m. spalio mėn. turėjo ir galėjo sužinoti apie ginčo Susitarimą ir įvertinti ar būtina imtis JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų.
31. Kita vertus, ieškovė Susitarimą, be kita ko, ginčija CK 1.80 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, t. y. kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl niekinį.
32. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties niekinio sandorio atžvilgiu kasacinis teismas yra nurodęs, jog niekinio sandorio negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nėra reikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimai dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo nėra priskirti prie reikalavimų, kuriems ieškinio senatis netaikoma, o situacija, kai sandorio pasekmių anuliavimas būtų galimas neribotą laiką, nesuderinama su teisinio tikrumo principu. Todėl reikalavimui pašalinti niekinio sandorio pasekmes gali būti taikoma ieškinio senatis bendraisiais įstatyme įtvirtintais pagrindais (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; 2010-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010).
33. CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
34. Šiuo atveju įvertinus tai, kad JANĮ 64 straipsnyje įtvirtinti terminai nėra ieškinio senaties terminai ir įtakos ieškinio senaties termino pradžios momentui nedaro, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką bei galiojantį teisinį reglamentavimą, ginčijamo Susitarimo sudarymo momentą bei bylos iškėlimo teisme pradžią, teismas neturi pagrindo išvadai, jog ieškinys teisme pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo advokato Vaido Batūros prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu
35. CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restituciją), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti jo vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: pirma, kad teisės norma yra imperatyvi, ir, antra, kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018-02-07 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas; kt.). Todėl teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
37. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas išsaugant sandorį. CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymas sietinas su šių dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimu – kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl šių sąlygų buvimo, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-11-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020 40 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
38. Šiuo atveju ieškovė ieškinio faktiniu pagrindu nurodo aplinkybes, jog ginčo Susitarimu buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, įtvirtintas CK 6.9301 straipsnyje.
39. CK 6.9301 straipsnis numato, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti sekančia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pastebėtina, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis).
40. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pirma, CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). Antra, CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Taigi, remdamasis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020. Teismų praktika. 2020, 53, p. 266-292). Tai reiškia, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019. Teismų praktika. 2019, 52, p. 154-172; 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020. Teismų praktika. 2020, 53, p. 266-292).
41. Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, pasisakyta, jog CK 6.9301 straipsnyje reglamentuojamas tik atsiskaitymų lėšomis – grynaisiais ir negrynaisiais pinigais – eiliškumas, todėl šio straipsnio nuostatos netaikomos priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020. Teismų praktika. 2020, 53, p. 266-292).
42. Byloje nustatyta, jog ginčo Susitarimu buvo atlikta Susitarimą sudariusių šalių tarpusavio skolų užskaita. Ieškovė byloje yra bankrutavusi AB ,,Progresas“, kurios nemokumo administratorė CK 6.9301 straipsnio pagrindu reiškia reikalavimą Susitarimą pripažinti negaliojančiu ir atitinkamai iš Susitarimą sudariusios šalies (atsakovės UAB ,,Natūralus pluoštas“) priteisti užskaitytas lėšas. Minėtoje Kasacinio teismo praktikoje, pasisakyta, jog bankroto administratorė neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo šiuo pagrindu, be to, minėta teisės norma reikalavimų įskaitymo sandoriams netaikoma.
43. Pažymėtina, jog CK 6.9301 straipsnio nuostatos taikomos laikinų mokėjimų sunkumų patiriančiam juridiniam asmeniui, tačiau ne kitiems mokėjimo prievoles tokiam juridiniam asmeniui turintiems asmenims, todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ieškovės ieškinio argumentai, jog sudarydamas ginčo Susitarimą atsakovas advokatas Vaidas Batūra pažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatas, suteikdamas sau pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu (CPK 185 straipsnis). Viena vertus, byloje nėra duomenų, jog atsakovas advokatas Vaidas Batūra ginčo Susitarimo sudarymo metu galėjo ir (ar) turėjo laikinų mokėjimo sunkumų dėl ko turėjo laikytis CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo. Kita vertus, aplinkybė, jog atsakovas advokatas Vaidas Batūra teikė ieškovei (tuo metu restruktūrizuojamai) teisines paslaugas savaime nesuponuoja išvadų, jog šiam asmeniui turėjo būti gerai žinoma ieškovės finansinė padėtis, turimų įsipareigojimų mastas ar bendrovės veiklai taikomi ribojimai.
44. Ieškovė byloje teigdama, jog atsakovei UAB ,,Natūralus pluoštas“ neabejotinai turėjo būti žinomos aplinkybės, kad ginčo sandoriu bus pažeistos CK 6.9301 straipsnio nuostatos, jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė UAB ,,Natūralus pluoštas“ viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog apie AB ,,Progresas“ taikomus ribojimus nežinojo ir ieškovė įrodymų, paneigiančių šiuos argumentus, byloje nepateikė. Teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog būtent atsakovė UAB ,,Natūralus pluoštas“ pagal ieškovę iš atsakovę siejusių prievolinių teisinių santykių pobūdį turėjo mokėjimo prievolę ieškovei, o ne atvirkščiai. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog būtent atsakovė turėjo domėtis ieškovės turtine padėtimi ir (ar) galimybėmis vykdyti pinigines (mokėjimo) prievoles.
45. Ieškovė ieškinio reikalavimus bei argumentus dėl CK 6.9301 straipsnio nuostatų taikymo grindžia kasacinio teismo praktika kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e3K-3-458-687/2018, Nr. e3K-3-351-611/2017 bei Nr. 3K-3-175-403/2018.
46. Kasacinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018 buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių lėšų grąžinimą iš kreditoriaus, kai tas lėšas sumokėjusi skolininkė nemoki įmonė, kuriai vėliau iškelta bankroto byla, pažeidžia atsiskaitymo su kreditoriais mokėjimų eiliškumą, aiškinimo ir taikymo. Šioje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje ieškovė bankrutuojanti įmonė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės pinigines lėšas, kadangi ginčijamu mokėjimu ieškovė pažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą mokėjimų eiliškumą ir neteisėtai suteikė pirmenybę kreditorei pagal paskolos sutartį. Byloje buvo vertinamas mokėjimą atlikusios bendrovės turtas ir turimų įsipareigojimų apimtis ginčo mokėjimo atlikimo metu.
47. Kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018 buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana (Pauliano ieškinys) (CK 6.66 straipsnis) taikymo sąlygas – skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimą, trečiojo asmens nesąžiningumą ir mokėjimų kreditoriams eiliškumo tvarką (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo. Šioje byloje ieškovė bankrutuojanti bendrovė reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės 2015-08-06 sudaryto sandorio dalį – skolos sumažinimą (atliktą mokėjimą) atsakovei ir taikyti restituciją ir byloje nustatyta, jog ginčo mokėjimas atliktas vykdant įsiteisėjusį teismo įsakymą.
48. Kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 buvo sprendžiama dėl CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, aiškinimo ir taikymo. Šioje byloje ieškovė bankrutuojanti bendrovė prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento iš banko sąskaitos ieškovės atliktus mokėjimus, kuriais sumokėta trečiojo asmens skola šio trečiojo asmens kreditorei (atsakovei).
49. Nors visose ieškovės nurodytose kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose pasisakyta dėl CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos normos privalomumo ir jos taikymo sąlygų, teismas atkreipia dėmesį, jog minėtose bylose pateikti kasacinio teismo išaiškinimai suformuoti anksčiau, nei šio sprendimo 40-41 punktuose nurodyta išplėstinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos suformuluota kasacinio teismo praktika dėl CK 6.9301 straipsnio taikymo. Be to, ieškovės nurodytų kasacine tvarka išnagrinėtų bylų ratio decidendi (sprendimo pagrindas) ir šios civilinės bylos pagrindas yra skirtingi ir esminės bylos aplinkybės skiriasi. Teismas atkreipia dėmesį, jog šioje byloje nėra pareikšti reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančio actio Pauliana pagrindu, ieškovės nurodytose kasacine tvarka išnagrinėtose bylose ieškovės (bankrutuojančios bendrovės) atliko mokėjimus negrynaisiais pinigais, savo ruožtu šioje byloje yra ginčijamas Susitarimas dėl skolų užskaitymo. Pastebėtina ir tai, jog ieškovė remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, jokių aplinkybių ir duomenų, sudarančių pagrindą vertinti galimą mokėjimo eiliškumo pažeidimą nepateikė, ir tokių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Ieškovė neįrodinėjo ir neteikė duomenų, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami minėtoje teisės normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas, neteikė duomenų apie ieškovės finansines galimybes visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ar kt. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo vadovautis ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika, ypač atsižvelgiant į tai, kad kasacinio teismo praktika dėl galimybių bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratoriui ginčyti sandorius CK 6.9301 straipsnio pagrindu, buvo pakeista (suvienodinta) (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis, 185 straipsnis).
50. Ieškovė procesiniuose dokumentuose remdamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (teisės akto redakcija nuo 2019-07-27 iki 2022-04-30) 6 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatančia, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nurodė, jog jai atsakovo advokato Vaido Batūros išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas, kurių pagrindu atlikta užskaita, nėra ir nebuvo perduotos (ieškinio 18, 21 punktas). Šiam argumentui pagrįsti ieškovė pateikė išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) išrašomų sąskaitų faktūrų registro išrašą (elektroninio sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) ekrano nuotrauką) už mokestinį laikotarpį nuo 2020-06-01 iki 2022-06-30, kuriame atsakovo advokato V. Batūros sąskaitos nėra įregistruotos.
51. Teismas atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad atsakovo advokato Vaido Batūros sąskaita faktūra nėra fiksuojama ieškovės pateiktame registre nepaneigia paties fakto, jog tokia atsakovo V. Batūros sąskaita buvo išrašyta. Pastebėtina, jog ieškovės pateiktame registro išraše atsakovo V. Batūros sąskaita nefiksuojama, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovo sąskaita yra išrašyta ne ieškovės pateiktu mokestiniu laikotarpiu (nuo 2020-06-01 iki 2020-06-30), o vėliau (2020-08-02), be to, teismui pateiktas ieškovės išrašomų, o ne gaunamų sąskaitų registras. Kita vertus, dalyvaujančių byloje asmenų buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra šios civilinės bylos dalykas, todėl aplinkybės, yra ar nėra byloje pateiktos sąskaitos įtrauktos į atitinkamus registrus neturi įtakos ginčo šalių teisinių santykių vertinimui ir kvalifikavimui.
52. Be kita ko, ieškovė nurodė, jog ginčo sandoriu (Susitarimu) nesilaikyta teismo nutartimi patvirtintos atsiskaitymo tvarkos.
53. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2017-04-20 nutartimi AB ,,Progresas“ iškelta restruktūrizavimo byla ir nutartimi leista mokėti AB ,,Progresas“ darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei mokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms, yra 80 000 Eur (2022-03-29 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties c. b. Nr. e2A-170-407/2022 15 punktas).
54. Iš bylos duomenų matyti, jog minėtoje nutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos nebuvo laikytasi, tačiau ši tvarka buvo pažeista ne tik sudarant ginčo Susitarimą, bet ir po ginčo Susitarimo sudarymo, o taip pat ir ankstesniais laikotarpiais, kas nustatyta ir Kauno apygardos teismo 2021-04-19 sprendime. Nors minėta aplinkybė nelaikytina prejudiciniu faktu, kadangi neatitinka tokiems faktams konstatuoti įstatyme įtvirtintų sąlygų (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tačiau ši aplinkybė vertintina kartu su kitais byloje pateiktais duomenimis apie AB ,,Progresas“ vykdytus atsiskaitymus ir jo būdus. Minėta, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog AB ,,Progresas“ restruktūrizavimo procese atsiskaitymus su kitais asmenimis vykdė ne tik per Kauno apygardos teismo 2017-04-20 nutartyje nurodytą banko sąskaitą, bet taip pat ir per atskaitingus asmenis, tarpusavio skolų įskaitymo aktais ar užskaitymo susitarimais. Taigi šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog ginčo sandoris atitiko tuo metu įprastą AB ,,Progresas“ verslo praktiką atsiskaitant su kitais asmenimis. Pati aplinkybė, jog ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo tam tikrų mokėjimo sunkumų, byloje nesant kitų duomenų, savaime nedaro ginčo sandorio (Susitarimo) negaliojančiu.
Dėl (ne)tinkamo atsakovo
55. Procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu atsakovės UAB ,,Natūralus pluoštas“ atstovas laikėsi pozicijos, jog šiuo atveju ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. UAB ,,Natūralus pluoštas“, prašė siūlyti ieškovei pakeisti netinkamą atsakovę UAB ,,Natūralus pluoštas“ tinkamu – bendrovės valdymo organu, o jei ieškovė nesutiks pakeisti atsakovės, bylą nagrinėti iš esmės ir ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti.
56. Pasisakydamas dėl šių atsakovės argumentų teismas atkreipia dėmesį, jog civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, kuris, be kita ko, suponuoja, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, jei nenustatoma įstatyme įtvirtintų sąlygų jas peržengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-1120/2023). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką), atitinkamai ir asmenis, kurie, jo manymu, turi atsakyti pagal ieškinį (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
57. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu sandorį ab initio (lot. nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją ieškovės nurodytu būdu, nurodė ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, dėl kurių pagrįstumo pasisakytina šiame teismo sprendime. Ieškovė byloje atsakovės keisti nepageidavo, o įvertinus šioje byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, akivaizdžių pagrindų spręsti, jog šiuo atveju ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, nenustatyta (CPK 45 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
58. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės argumentai dėl netinkamos šalies, kuriai pareikšti ieškovės reikalavimai, nelaikytini pagrįstais ir nesudaro pagrindo ieškinį atmesti kaip pareikštą ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti (CPK 45 straipsnis, 185 straipsnis).
59. Dėl bylos procesinės baigties
60. Šiuo atveju minėta, ieškovė reiškė reikalavimą dėl sandorio – Susitarimo pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Faktiniu ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ginčo sandoriu buvo nesilaikyta atsiskaitymų eiliškumo, įtvirtinto CK 6.9301 straipsnyje, o taip pat nesilaikyta 2017-04-20 teismo nutartimi nustatytos AB ,,Progresas“ atsiskaitymo su kreditoriais ir einamųjų mokėjimų vykdymo tvarkos. Byloje nustatyta, jog ginčo sandoriui CK 6.9301 straipsnio nuostatos netaikytinos, kadangi šiuo sandoriu ieškovė neatliko jokių mokėjimų, o Susitarimu buvo atlikta skolų užskaita. CK 6.9301 straipsnio nuostatos atsakovams ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo taikomos, byloje duomenų, jog atsakovai negalėjo sudaryti Susitarimo nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Iš bylos duomenų teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovai turėjo atskirai domėtis aplinkybėmis apie ieškovei taikomus ribojimus ar jiems apie tai buvo žinoma. Šalių sudarytas sandoris atitiko ginčo sandorio sudarymo metu buvusią AB ,,Progresas“ verslo praktiką atsiskaitant su kitais asmenis, nors ir nesilaikant teismo nutartimi nustatytų ribojimų. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, įvertinus sandorių negaliojimo instituto paskirtį, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškovės reikalavimai pripažinti sandorį negaliojančiu atmestini.
Dėl kitų ieškinio reikalavimų
61. Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu aukščiau nurodytais pagrindais ir motyvais kaip išvestiniai atmestini ieškinio reikalavimai dėl restitucijos taikymo (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
62. Netenkinus ieškovės reikalavimų dėl sandorio pripažinimo ir restitucijos taikymo, taip pat atmestinas ieškinio reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša
63. CPK 10 straipsnio 2 dalis numato, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas.
64. Ieškovė kartu su pradiniu ieškiniu (CBK-179) teismui pateikė atsakovo advokato Vaido Batūros 2020-06-03 el. laišką – ataskaitą apie advokato suteiktas teisines paslaugas bei jų apimtį, kurią atsakovas prašo pripažinti nevieša bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų bendravimo formų) turinys yra advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos dalis (Lietuvos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalis), šį civilinės bylos medžiaga pripažintina nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
65. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
66. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog už ieškinio parengimą ieškovė patyrė 1 000 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (ieškinio parengimas ir įkėlimas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
67. Teismui netenkinus ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (žyminis mokestis), iš atsakovų valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
68. Atsakovas advokatas Vaidas Batūra duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikė. Atsakovė UAB ,,Natūralus pluoštas“ pateikė byloje duomenis, jog patyrė 1 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš ieškovės nemokumo proceso administravimui skirtų lėšų.
69. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš atsakovo (bankrutuojančios įmonės) ieškovui (kreditoriui) priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Toks aiškinimas taikytinas ir tais atvejais, kai ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu reiškia bankroto administratorius (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje N Nr. 3K-3-381/2013; 2014-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Priešingu atveju, atsakovas turėtų nepagrįstai prisiimti ieškovo prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2014).
70. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, įvertinus į tai, kad ieškovės reikalavimai byloje atmesti, atsakovei UAB ,,Natūralus pluoštas“ iš ieškovės priteistinas 1 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, mokėtinas iš ieškovės administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
71. Teismas šioje byloje patyrė 18,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024-08-20 pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį atmetus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01)).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Progresas“ 1 415,70 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiolikos eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, mokėtiną iš bankroto (nemokumo) administravimo išlaidoms skirtų lėšų, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Natūralus pluoštas“ naudai.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Progresas“ valstybės naudai 18,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Tenkinti atsakovo advokato Vaido Batūros prašymą ir pripažinti nevieša bylos medžiaga 2020-06-03 atsakovo advokato Vaido Batūros el. laišką – ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas, pateiktą kartu su ieškiniu (CBP-179), ieškinio priedas Nr. 5.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus
Teisėja Asta Matulevičienė