(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. M. ir V. N. bei N. N. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1566-864/2025 pagal ieškovės Kredito unijos „Saulėgrąža“ ieškinį atsakovams V. N., N. N. ir I. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Kredito unija (toliau – KU) „Saulėgrąža“ (toliau – ir Unija) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. N., N. N. ir I. M., prašydama:

1.1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2024 m. gruodžio 11 d. dovanojimo sutartį (toliau – dovanojimo sutartis 1) ir taikyti restituciją – grąžinti N. N. nuosavybėn butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.2. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2024 m. lapkričio 25 d. dovanojimo sutartį (toliau – dovanojimo sutartis 2) ir taikyti restituciją – grąžinti V. N. nuosavybėn 48605/89446 dalies žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 47895/88140 dalies žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. uždrausti perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti daiktines teises į N. N. nuosavybės teise priklausančią 48605/89446 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 47895/88140 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius V(duomenys neskelbtini), ir I. M. nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

3.       Nurodė, kad sandoriai sudaryti tarp susijusių asmenų – artimų giminaičių, o tai savaime suponuoja nesąžiningumo prezumpcijos taikymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 1 dalis). Ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai siejasi su teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl, siekiant užtikrinti status quo (esamos padėties) išsaugojimą, tikslinga ginčo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovo nesąžiningumo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė, dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

4.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę patvirtina tai, kad nedelsiant po Dovanojimo sutarties 2 sudarymo, t. y. praėjus vos kelioms savaitėms, atsakovai N. N. ir I. M. sudarė Dovanojimo sutartį 1, kuria dalį padovanoto turto neatlygintinai perleido I. M.. Šios aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja rizika, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių turtas bus dar kartą perleistas tretiesiems asmenims. Be to, šalių nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad, ieškovės žiniomis, atsakovas V. N., aiškiai žinodamas ir numatydamas, kad 2023 m. gruodžio 28 d. kredito sutartis bus nutraukta bei gavęs apie tai įspėjimą, 2023 m. gruodžio 22 d. sudarė akcijų pasirašymo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „AV3“, pagal kurią įmonės įstatinis kapitalas buvo padidintas nepiniginiu įnašu (nuo 2 896 Eur iki 228 002,08 Eur). Pagal šią sutartį perleisto turto, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, vertė siekia ne mažiau kaip 72 800 Eur. Taip pat 2023 m. gruodžio 29 d. (praėjus vienai dienai po kredito sutarties nutraukimo) tarp skolininko ir UAB „AV3“, kuri atstovaujama to paties skolininko, buvo pasirašyta skolos padengimo sutartis. Sutartyje nurodoma, kad skolininkas yra skolingas savo paties valdomai UAB „AV3“ 390 000 Eur ir šią skolą padengia negyvenamųjų patalpų – viešbučio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bei negyvenamųjų patalpų – viešbučio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimu. Perleisto turto, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, rinkos vertė siekia ne mažiau kaip 119 200 Eur.

5.       Taigi nuo tada, kai ieškovė informavo atsakovą V. N. apie kredito sutarties vienašališką nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo, atsakovas, nesąžiningai veikdamas ir siekdamas išvengti skolos Unijai padengimo, perleido vienintelį neįkeistą ir neareštuotą nuosavybės teise valdomą turtą savo paties valdomai UAB „AV3“ bei su skolininku artimaisiais giminystės ryšiais susijusiems asmenims, kurio vertė siekia ne mažiau kaip 314 048,91 Eur. Kitas skolininko nuosavybėje likęs turtas yra įkeistas ir (ar) areštuotas antstolio R. V. pagal notaro išduotus 2024 m. kovo 5 d. vykdomuosius įrašus, todėl šio turto nepakaks skolininko įsipareigojimams padengti. Atsakovas V. N. vilkina vykdymo procesą, nebendradarbiauja nei su ieškove, nei su antstole, neįleidžia į patalpas turto vertintojo. Akivaizdu, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistos ieškovės teisės ir interesai ieškinio tenkinimo atveju, o turtas galėtų būti perleistas tretiesiems asmenims.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir atliko įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. draudimą perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti daiktines teises į N. N. nuosavybės teise priklausančią 48605/89446 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 47895/88140 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir I. M. nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

7.       Teismas nurodė, kad ieškovės pareikštame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai dėl konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, pateikta argumentacija, įrodymai, pagrindžiantys ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškinio forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytus reikalavimus. Preliminariai įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas nusprendė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas.

8.       Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareikšti materialieji reikalavimai yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio teisinio statuso pasikeitimu, todėl, siekdamas užtikrinti status quo išsaugojimą, nusprendė, kad tikslinga atlikti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. draudimą perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti daiktines teises atsakovui N. N. ir atsakovei I. M. į ginčo daiktus, nepriklausomai nuo galimo atsakovų nesąžiningumo. Teismas pažymėjo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, egzistuoja jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9.       Atsakovė I. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       Ieškovės ir atsakovo V. N. ginčas dėl kredito sutarties nutraukimo nėra išspręstas. V. N. gina savo teises ir interesus teisinėmis priemonėmis, joks teismas ar kita įstaiga nenustatė, kad V. N. piktnaudžiautų savo teisėmis, teismas  nėra skyręs baudos ir pan.

9.2.       Ieškovės naudai yra patvirtinta hipoteka. Įkeisto turto vertė šią dieną siekia 210 000 Eur, o negrąžinta skola – 110 000 Eur. Ieškovės naudai įkeisto turto vertė yra didesnė už negrąžintos paskolos sumą. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui V. N. ir jo šeimos nariams apribotos galimybės disponuoti turtu, kurio vertė gali siekti 600 000 Eur.

9.3.       Atsakovė I. M. yra vienintelė UAB „Irma Group“ akcininkė ir yra priėmusi sprendimą didinti įmonės įstatinį kapitalą nepiniginiais įnašais – butu,  esančiu (duomenys neskelbtini). Šį sprendimą yra įregistravusi valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre. Įstatinis kapitalas nebus padidintas, todėl atsakovė turės turtinių nuostolių.

9.4.       Turto perleidimas savaime nėra draudžiamas, nes tai turi sietis su atsakovų nesąžiningumu. Ieškovė atsakovų nesąžiningumo neįrodė, prašymą grindė tik prielaidomis.

10.       Atsakovai V. N. ir N. N. pateikė atskirąjį skundą, prašydami Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovės I. M. atskirasis skundas.

11.       Ieškovė KU „Saulėgrąža“ pateikė atsiliepimą, prašydama atsakovės I. M. atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Egzistuoja visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas taikė konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti tam tikrą status quo tarp proceso šalių. Šioje byloje ginčijami sandoriai, kurie buvo sudaryti tarp susijusių asmenų, artimų giminaičių, o tai suponuoja nesąžiningumo prezumpcijos taikymą. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas taikytinas, turint tikslą išlaikyti situaciją, kuri susiklostė po dovanojimo sutarčių sudarymo, nepakitusią.

11.2.       Šalių nesąžiningumą patvirtina atsakovės I. M. atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl ketinimo didinti UAB „Irma Group“ įstatinį kapitalą.

11.3.       Šalių nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad atsakovas V. N., žinodamas ir numatydamas, kad 2023 m. gruodžio 28 d. kredito sutartis bus nutraukta bei gavęs apie tai įspėjimą iš Unijos, 2023 m. gruodžio 22 d. sudarė akcijų pasirašymo sutartį su UAB „AV3“, pagal kurią bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas nepiniginiu įnašu (nekilnojamuoju turtu). Be to, tarp skolininko ir UAB „AV3“, kuri atstovaujama to paties skolininko, buvo pasirašyta skolos padengimo sutartis. Sutartyje nurodyta, neva skolininkas yra skolingas savo paties valdomai bendrovei 390 000 Eur ir šią skolą padengia turtu.

11.4.       Nuo tada, kai Unija informavo atsakovą V. N. apie tai, kad sudaryta kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, atsakovas, nesąžiningai veikdamas ir siekdamas išvengti skolos Unijai padengimo, perleido vienintelį neįkeistą ir neareštuotą nuosavybės teise valdomą turtą savo paties valdomai UAB „AV3“ bei su skolininku artimaisiais giminystės ryšiais susijusiems asmenims, kurio vertė siekia ne mažiau kaip 314 048,91 Eur. Kitas skolininko nuosavybėje likęs turtas yra įkeistas ir (ar) areštuotas antstolio. Be to, nuo vykdymo proceso pradžios atsakovas V. N. bet kokiais įmanomais būdais aktyviai vilkina vykdymo procesą, teikia nepagrįstus skundus, trukdo atlikti skolos išieškojimo veiksmus, nebendradarbiauja su Unija, antstole, neįsileidžia į patalpas turto vertintojo.

12.       Ieškovė KU „Saulėgrąža“ pateikė atsiliepimą, prašydama atsakovų V. N. ir N. N. atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.       Egzistuoja visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas taikė konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti tam tikrą status quo tarp proceso šalių. Šioje byloje ginčijami sandoriai, kurie buvo sudaryti tarp susijusių asmenų, artimų giminaičių, o tai suponuoja nesąžiningumo prezumpcijos taikymą. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas taikytinas, turint tikslą išlaikyti situaciją, kuri susiklostė po Dovanojimo sutarčių sudarymo, nepakitusią.

12.2.       Šalių nesąžiningumą patvirtina tai, kad atsakovas V. N., žinodamas ir numatydamas, kad 2023 m. gruodžio 28 d. kredito sutartis bus nutraukta bei gavęs apie tai įspėjimą iš Unijos, 2023 m. gruodžio 22 d. sudarė akcijų pasirašymo sutartį su UAB „AV3“, pagal kurią bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas nepiniginiu įnašu (nekilnojamuoju turtu). Be to, tarp skolininko ir UAB „AV3“, kuri atstovaujama to paties skolininko, buvo pasirašyta skolos padengimo sutartis. Sutartyje nurodyta, neva skolininkas yra skolingas savo paties valdomai bendrovei 390 000 Eur ir šią skolą padengia turtu.

12.3.       Nuo tada, kai Unija informavo atsakovą V. N. apie tai, kad sudaryta kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, atsakovas, nesąžiningai veikdamas ir siekdamas išvengti skolos Unijai padengimo, perleido vienintelį neįkeistą ir neareštuotą nuosavybės teise valdomą turtą savo paties valdomai UAB „AV3“ bei su skolininku artimaisiais giminystės ryšiais susijusiems asmenims, kurio vertė siekia ne mažiau kaip 314 048,91 Eur. Kitas skolininko nuosavybėje likęs turtas yra įkeistas ir (ar) areštuotas antstolio. Be to, nuo vykdymo proceso pradžios atsakovas V. N. bet kokiais įmanomais būdais aktyviai vilkina vykdymo procesą, teikia nepagrįstus skundus, trukdo atlikti skolos išieškojimo veiksmus, nebendradarbiauja su Unija, antstole, neįsileidžia į patalpas turto vertintojo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

14.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

16.       Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020). Taigi pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).

17.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Tik įsitikinęs ieškinio (prašymo) reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.

18.       Nagrinėjamu atveju KU „Saulėgrąža“ pareiškė ieškinį dėl tarp susijusių asmenų sudarytų sandorių, t. y. 2024 m. lapkričio 25 d. žemės sklypo, žemės sklypų dalių, pastatų ir buto dovanojimo sutarties, pagal kurią atsakovas V. N. perleido jam nuosavybės teise priklausantį turtą savo sūnui atsakovui N. N., ir 2024 m. gruodžio 11 d. buto dovanojimo sutarties, pagal kurią atsakovas N. N. jam V. N. perleistą butą neatlygintinai perleido savo motinai atsakovei I. M., pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė, kad jis būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad Unija savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti įrodymai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pateiktas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

19.       Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės pateiktas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

20.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-516/2024 ir kt.).

21.       Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

22.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovė pateikė pakankamus duomenis, pagrindžiančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą.

23.       Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu Unija ginčija atsakovų sudarytas nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis actio Pauliana pagrindu.

24.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Unija ir atsakovas V. N. 2017 m. gruodžio 27 d. sudarė kredito sutartį dėl 110 000 Eur kredito suteikimo V. N.. Atsakovui tinkamai nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti įmokas, Unija 2023 m. lapkričio 27 d. pranešimu įspėjo atsakovą V. N. apie kredito sutarties nutraukimą, o nuo 2023 m. gruodžio 28 d. kredito sutartį nutraukė dėl esminio pažeidimo. Nutraukusi kredito sutartį, Unija pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, kurie šią dieną dar nėra baigti. Kartu su ieškiniu ir prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas V. N., esant nutrauktai kredito sutarčiai ir vykstant priverstiniam skolos išieškojimui, sudarė eilę sandorių, t. y. tiek šioje byloje ginčijamą dovanojimo sutartį, tiek ir kitas sutartis, kuriomis perleido jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą savo artimiems giminaičiams arba savo vadovaujamai bendrovei: šioje byloje ginčijama dovanojimo sutartimi 2 atsakovas (kredito gavėjas) V. N. jam priklausantį nekilnojamąjį turtą perleido sūnui N. N., kuris dalį jam perleisto turto – butą – šioje byloje ginčijama dovanojimo sutartimi 1 perleido savo motinai I. M.; netrukus po Unijos pranešimo apie ketinimą nutraukti kredito sutartį, atsakovas V. N. 2023 m. gruodžio 22 d. sudarė akcijų pasirašymo sutartį su savo valdoma UAB „AV3“, pagal kurią bendrovės įstatyminis kapitalas buvo padidintas nepiniginiu įnašu nuo 2 896 Eur iki 228 002,08 Eur, perleidžiant atsakovui V. N. priklausiusį nekilnojamąjį turtą – negyvenamąsias patalpas – kokteilių barą, esančius (duomenys neskelbtini); 2023 m. gruodžio 29 d. (praėjus vienai dienai po kredito sutarties nutraukimo) V. N. ir jo vadovaujama UAB „AV3“ pasirašė skolos padengimo sutartį, pagal kurią V. N. įmonei turimą 390 000 Eur skolą padengė jam priklausiusio nekilnojamojo turto (negyvenamųjų patalpų – viešbučio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) bei negyvenamųjų patalpų – viešbučio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini)) perleidimu.

25.       Vertindamas šiuos byloje esančius duomenis sąžiningumo aspektu, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja grėsmė, jog atsakovai, siekdami išvengti jiems galimai nepalankaus teismo sprendimo ir prievolių įvykdymo, gali imtis nesąžiningų veiksmų, pablogindami savo turtinę padėtį. Tokiu atveju galimai ieškovei palakus teismo sprendimo įvykdymas, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas ar pasidaryti nebegalimas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis (kredito gavėjo turimą ir Unijai negrąžintą įsiskolinimą, sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius po kredito sutarties nutraukimo) laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju egzistuoja ir dėl poreikio užtikrinti esamą teisinę padėtį (status quo) nepakitusia, taip padedant užkirsti kelią ginčo nagrinėjimo metu galimiems situacijos pokyčiams.

26.       Apeliantų (atsakovų) atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja jų galimybę disponuoti savo turtu ir pan., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui ir nesudaro pagrindo naikinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Priešingai, apeliantės I. M. atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad ji, kaip vienintelė UAB „Irma Group“ akcininkė, yra priėmusi sprendimą didinti bendrovės įstatinį kapitalą nepiniginiu įnašu – butu,  esančiu (duomenys neskelbtini) (ginčijama Dovanojimo sutartimi 1 perleistu turtu), savo ruožtu taikytos laikinosios apsaugos priemonės tokią galimybę jai apriboja, tik patvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, t. y. kad šioje byloje ginčijama Dovanojimo sutartimi 1 I. M. nuosavybėn perleistas turtas (butas) bus dar kartą perleistas jai priklausančiai bendrovei. Esant tokiai situacijai, būsimo teismo sprendimo įvykdymas, esant Unijai palankiam sprendimui, ne tik būtų apsunkintas, bet ir lemtų tolesnius ginčus tarp šalių. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti padėties status quo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas ir pagrįstas.

27.        Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, kurių apeliantai nepaneigė – ieškinys prima facie pagrįstas ir egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, taikęs laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirųjų skundų argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28.       Ieškovė Unija, pateikusi atsiliepimus į atsakovų atskiruosius skundus, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį. Taigi, kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, kurios atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti vertinama kaip pralaimėjusi bylą ir atitinkamai laikoma pažeidusia kitos šalies teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 11 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-347-916/2021) ir atvirkščiai.

30.       Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, kadangi bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė