Civilinė byla Nr. e3K-3-50-469/2025
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00191-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.4.1; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.1.6.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Samantai Luganeckaitei,
atsakovams K. O., R. Š., atsakovų atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Plungės prekyba“ atstovei Viktorijai Vaserienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. Š. ir K. O. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams R. Š. ir K. O. dėl įpareigojimo suderinti žemės sklypo planą ir sudaryti žemės sklypo pasidalijimo, naudojimo tvarkos ir servitutų nustatymo sutartį; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Gina Drackienė, valstybės įmonė Turto bankas, E. V. B, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės prekyba“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės ir privačių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą, žemės servituto nustatymą administraciniu aktu, žemės sklypo naudojimo būdo keitimą, teismo diskreciją nustatyti taikytiną civilinių teisių gynimo būdą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovus suderinti žemės sklypo, projektinis Nr. 2, planą ir sudaryti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) pasidalijimo, naudojimo tvarkos ir servitutų nustatymo sutartį.
3. Ieškovė nurodė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-22-243/2018 patvirtino taikos sutartį, sudarytą 2018 m. birželio 15 d. tarp E. V. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro. Taikos sutartimi šalys susitarė per šešis mėnesius nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos atlikti žemės sklypo pertvarkymo procedūras ir pakeisti sprendimą, grąžinant E. V. B. natūra 1,63 ha žemės, o už likusį 0,63 ha plotą atlyginant pinigais.
4. NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjas 2018 m. rugpjūčio 14 d. priėmė įsakymą Nr. 36FPĮ-124-(14.36.124.) rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, projekto uždaviniai – padalyti Žemės sklypą į du žemės sklypus, vienam žemės sklypui pakeičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš „kita“ į „miškų ūkio“, siekiant atkurti E. V. B. nuosavybės teisę į 1,63 ha žemės natūra.
5. NŽT Skyriaus vedėjas 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 36FPĮ-68-(14.36.124 E.) patvirtino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas).
6. NŽT Skyriaus vedėjas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 36SK-122-(14.36.110 E.) pertvarkė Žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus ir patvirtino pagal VĮ Valstybės žemės fondo matininkės R. I. 2020 m. lapkričio 27 d. ir 2021 m. sausio 15 d. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir 2,2920 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,6300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. VĮ Registrų centras, nustatęs trūkumus, atsisakė registruoti valstybės nuosavybės ir NŽT patikėjimo teises į naujai suformuotus sklypus.
7. NŽT Skyriaus vedėjas 2022 m. gegužės 4 d. priėmė įsakymą Nr. 36VĮ-453-(14.36.2 E.), kuriuo: 1) Žemės sklypas padalijimo būdu pertvarkytas į du žemės sklypus, projektinis Nr. 1 ir projektinis Nr. 2; 2) patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys, nustatyti pagal VĮ Valstybės žemės fondo matininkės R. I. 2021 m. sausio 15 d. ir matininkės V. B. 2022 m. vasario 7 d. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas; 3) žemės sklypui, projektinis Nr. 1, nustatytas 0,0387 ha ploto servitutas – teisė statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis žemės sklypu ir 0,0327 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas); 4) žemės sklypui, projektinis Nr. 2, nustatytas 0,0130 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas) statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui; 5) nurodyta, kad naujai nustatomas 0,0366 kelio servitutas, suteikiantis teisę statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), gali būti nustatomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įtvirtinta tvarka, t. y. sandoriu.
8. VĮ Registrų centras 2022 m. gegužės 12 d. raštu Nr. SPR5-9731 (14.4 E) informavo ieškovę, kad netenkino jos prašymo pakeisti Žemės sklypo, pertvarkymo būdu padalyto į du sklypus, kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, nes nekilnojamieji daiktai gali būti įregistruojami tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į juos.
9. NŽT Skyrius, teikdamas VĮ Registrų centrui prašymus, turi pateikti ir visų žemės sklypų bendraturčių pasirašytą notarinę sutartį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Atsakovams buvo pateiktas ieškovės ir Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. Drackienės parengtas Žemės sklypo pasidalijimo, naudojimo tvarkos ir servitutų nustatymo sutarties (toliau – ir Sutartis) projektas. Atsakovai teikė pastabas dėl Sutarties projekto, tačiau jos nelaikytinos svarbiomis, dėl ko galima būtų vilkinti Sutarties projekto ir kitų dokumentų pasirašymą. Atsakovai be teisinio pagrindo užkerta kelią teisėtai disponuoti valstybine žeme, savo veiksmais trukdo NŽT atkurti E. V. B. nuosavybės teisę į 1,63 ha žemės natūra.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
10. Plungės apylinkės teismas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu netenkino ieškinio.
11. Teismas nurodė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-22-243/2018 patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp E. V. B., NŽT ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, kuria NŽT ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras įsipareigojo per keturis mėnesius nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos atlikti žemės sklypo pertvarkymo procedūras ir pakeisti 2000 m. spalio 10 d. panaudos sutartį, sumažinant bendrą suteiktą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui naudoti žemės plotą 1,63 ha, atsižvelgiant į E. V. B. grąžintiną plotą ir paliekant Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui 1,9525 ha žemės plotą bei nekeičiant kitų pagrindinių panaudos sutarties punktų.
12. NŽT Skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 36FPĮ-124-(14.36.124.) nuspręsta rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekto tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą, projekto uždaviniai – padalyti Žemės sklypą į du žemės sklypus, vienam žemės sklypui pakeičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš „kita“ į „miškų ūkio“, siekiant atkurti nuosavybės teisę E. V. B. į 1,63 ha žemės natūra.
13. Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovui K. O., atsakovei R. Š. ir Lietuvos Respublikai (patikėtinis – NŽT). Žemės sklype registruoti šie statiniai: poilsio namelis (savininkas UAB „Plungės prekyba“); administracinis pastatas (nuosavybės teise priklauso K. O., R. Š. ir Lietuvos Respublikai (patikėtinis – VĮ Turto bankas); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso R. Š.); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėtinis – VĮ Turto bankas); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso K. O.); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (patikėtinis – VĮ Turto bankas); daržinė (nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (patikėtinis – VĮ Turto bankas); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (patikėtinis – VĮ Turto bankas); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos nuosavybė, patikėtinis – VĮ Turto bankas); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (nuosavybės teise priklauso K. O., R. Š. ir Lietuvos Respublikai (patikėtinis – VĮ Turto bankas).
14. NŽT Skyriaus vedėjas 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 36FPĮ-68-(14.36.124 E.) patvirtino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame nurodyta, kad Žemės sklypo plotas prieš pertvarkymą yra 3,9220 ha, po pertvarkymo žemės sklypo, projektinis Nr. 1, plotas – 1,6300 ha, o žemės sklypo, projektinis Nr. 2, plotas – 2,2920 ha. Prieš projekto rengimą planuojamos teritorijos Žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – „kita“. Įsakymu nuspręsta pakeisti žemės sklypo, projektinis Nr.1, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš „kita“ į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – „miškų ūkio“, naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypų, o žemės sklypui, projektinis Nr. 2, nustatyti naudojimo būdą – visuomeninės paskirties teritorijos. Pertvarkytiems žemės sklypams planuota nustatyti naujai siūlomus servitutus.
15. Projekto rengėjas VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrius parengė naujai suformuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas ir pateikė jas Nekilnojamojo turto registrui. Žemės sklypas padalijimo būdu buvo pertvarkytas į du žemės sklypus: žemės sklypą, projektinis Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, projektinis Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
16. NŽT Skyriaus vedėjas 2022 m. gegužės 4 d. priėmė įsakymą Nr. 36VĮ-453-(14.36.2 E.), kuriuo: 1) Žemės sklypas padalijimo būdu pertvarkytas į du žemės sklypus, projektinis Nr. 1 ir projektinis Nr. 2; 2) patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys, nustatyti pagal VĮ Valstybės žemės fondo matininkės R. I. 2021 m. sausio 15 d. ir matininkės V. B. 2022 m. vasario 7 d. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas; 3) žemės sklypui, projektinis Nr. 1, nustatytas 0,0387 ha ploto servitutas – teisė statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui naudotis žemės sklypu ir 0,0327 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas); 4) žemės sklypui, projektinis Nr. 2, nustatytas 0,0130 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas) statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui; 5) nurodyta, kad naujai nustatomas 0,0366 kelio servitutas, suteikiantis teisę statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), gali būti nustatomas CK įtvirtinta tvarka, t. y. sandoriu.
17. NŽT Skyrius 2022 m. birželio 10 d. raštu Nr. 36SD-1693-(14.36.137 E.) kreipėsi į Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarę G. Drackienę dėl notarinės sutarties parengimo. Žemės sklypo pasidalijimo, naudojimo tvarkos ir servitutų nustatymo sutarties projektas 2022 m. rugpjūčio 23 d. raštais buvo išsiųstas atsakovams. Atsakovai teikė rašytines pastabas dėl Sutarties projekto. Ieškovė vertino, kad pastabos nelaikytinos svarbiomis, dėl ko būtų galima vilkinti Sutarties projekto ir sklypo, projektinis Nr. 2, planų derinimo procesą ir kitų dokumentų pasirašymą.
18. Atsakovų pateikta nekilnojamojo turto nuosavybės byla patvirtina, kad Telšių apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1258 buvo: 1) suteikta 99 m. Lietuvos miškų institutui kitos paskirties žemės sklypo 3582 kv. m dalis (duomenys neskelbtini), kurios ūkinės veiklos pobūdis – kitai specialiai paskirčiai; 2) leista pirkti V. O. kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) Nr. 6814, bloke Nr. 6, (duomenys neskelbtini), kitos paskirties žemės sklypo 3395 kv. m dalį, kurios ūkinės veiklos pobūdis – privačiam gyvenamajam namui statyti ir eksploatuoti; 3) nustatyta, kad 39 220 kv. m žemės sklypu (duomenys neskelbtini) Nr. 6814, bloke Nr. 6, bus naudojamasi taip: Lietuvos miškų institutas naudosis 35 323 kv. m (sklypo dalis plane pažymėta Nr. 1), V. O. – 2893 kv. m (sklypo dalis plane pažymėta Nr. 3), Lietuvos miškų institutas bendrai su V. O. – 1004 kv. m (sklypo dalis plane pažymėta Nr. 2). 2000 m. spalio 26 d. sutartimi dėl valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo V. O. nusipirko 3395 kv. m Žemės sklypo dalį, pagrindinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė (kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai), sklypo dalies ūkinės veiklos pobūdis – privačiam gyvenamajam namui statyti ir eksploatuoti.
19. Iš AB ,,Hidrostatyba“ 1999 m. parengto žemės sklypo plano matyti, kad iš bendrai 1004 kv. m naudojamo žemės ploto buvo suformuotas kiemas, bendras įvažiavimas į sklypą ir priėjimas prie statinių. Iš pateikto žemės sklypo, projektinis Nr. 2, plano matyti, kad pagal parengtus sprendinius kiemas perkeliamas už daržinės, vietoje turimo kiemo atsakovams siūloma nustatyti kelio servitutą privažiuoti ir prieiti prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Plungės prekyba“.
20. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu yra keičiamas suformuoto žemės sklypo, projektinis Nr. 2, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Taigi atsakovai praranda galimybę statyti gyvenamąjį namą, o siūlomas žemės naudojimo pobūdis neatitinka faktinių aplinkybių, nes dalis žemės ploto yra privati asmeninė nuosavybė.
21. Žemės sklypo, projektinis Nr. 2, plane pažymėta, kad VĮ Turto banko valdomi statiniai – šulinys „k“ ir kanalizacijos šulinys „k1“ – patenka į atsakovams suformuotą sklypo dalį, tokiu būdu suvaržant VĮ Turto banko, patikėjimo teise valdančio valstybės turtą, galimybę naudotis nurodytais inžineriniais tinklais.
22. Žemės įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia NŽT pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. NŽT Skyriaus vedėjas nurodė, kad UAB „Plungės prekyba“ atstovas dalyvavo rengtuose susirinkimuose, prašymą išreiškė žodžiu, tas pačias aplinkybes nurodė ir UAB „Plungės prekyba“ atstovė, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų.
23. Atsakovai ir Lietuvos Respublika yra Žemės sklypo bendraturčiai, atsakovams priklausanti žemės sklypo dalis yra jų privati nuosavybė. Dėl to servitutas negalėjo būti nustatytas administraciniu aktu. Žemės sklypui, projektinis Nr. 2, rekomenduojama nustatyti kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku statinio savininkei UAB „Plungės prekyba“; statinys – poilsio namelis yra žemės sklype, projektinis Nr. 1. Teismo posėdžio metu projekto rengimo darbus atlikusios V. B. ir R. I. nurodė, kad kelio servituto vieta nustatyta atsižvelgiant į tai, jog toje vietoje matėsi susiformavęs kelias, ežero pakrantės zona patenka į pakrančių apsaugos juostą, toje vietoje kelio servituto formavimas negalimas, buvo svarstyta kita servituto nustatymo vieta, bet Valstybinė miškų tarnyba tokio varianto nederino, nes reikėtų kirsti medžius. Iš bylos duomenų negalima teigti, kad poilsio namelio savininkė apskritai būtų ėmusis veiksmų, įgyvendindama savo nuosavybės teisę ir siekdama, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas.
24. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja objektyvus bei konkretus servituto poreikis. Siūlomo servituto nustatymas reikštų nepagrįstą atsakovų nuosavybės teisės ribojimą ir neatitiktų tarnaujančiojo bei viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Nepateikta duomenų, jog, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, buvo įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.
25. Teismas nurodė, kad nėra įstatymo, kuris įpareigotų atsakovus sudaryti Sutartį, t. y. ginčo sutartis nėra viešoji sutartis, o duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovai būtų savanoriškai įsipareigoję sudaryti sutartį, ieškovė nepateikė. Sutarties projekto sąlygos dėl žemės sklypo pasidalijimo, naudojimosi tvarkos ir servitutų nustatymo yra parengtos pagal 2022 m. lapkričio 9 d. VĮ Valstybinio žemės fondo parengtus planus. Atsakovai nesutinka su siūlomomis Sutarties sąlygomis, savo nesutikimą išreiškė dar iki ieškovės kreipimosi į teismą, pateikė savo pastabas. Ieškovė nusprendė, kad išsakytos pastabos nelaikytinos svarbiomis, ir kreipėsi į teismą. Ieškovės atstovas, susipažinęs su trečiojo asmens E. V. B. atstovo paaiškinimais, kad teismas turėtų vertinti ieškovės reikalavimą kaip leidimą užbaigti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras pagal pateiktą formavimo ir pertvarkymo projektą be suderinimo su atsakovais, 2023 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu nesutiko su tokia pozicija, tvirtai laikėsi savo pareikšto reikalavimo įpareigoti atsakovus suderinti žemės sklypo, projektinis Nr. 2, planą ir sudaryti Sutartį.
26. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – leido ieškovei užbaigti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras pagal ieškovės pateiktą formavimo ir pertvarkymo projektą, nesuderinus jo su atsakovais.
27. Kolegija konstatavo, kad atsakovams priklausančioje žemės sklypo dalyje servitutas nebuvo nustatytas administraciniu aktu, kaip klaidingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Sutarties projekto IV skyriuje nurodyta, kad servitutai bus nustatomi papildoma sutartimi tarp šios sutarties šalių. Numatomo nustatyti (siūlomo) servituto įbraižymas projekto sprendiniuose nereiškia servituto nustatymo. Tokiu būdu tik pažymima tiksli teritorija, kurioje siūlomas nustatyti servitutas būtų taikomas, kai būtų nustatytas CK 4.124 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Dėl nurodomų aplinkybių ateityje turėtų būti sudaryta papildoma sutartis dėl naujai nustatomo kelio servituto ir išspręstas jo kompensacijos klausimas.
28. UAB „Plungės prekyba“ statinio nuosavybės teisės įteisintos 2006 m. ir juo pagal poreikį buvo naudojamasi privažiuojant automobiliu per šiuo metu atsakovams ir ieškovei priklausančią žemę natūraliai susiformavusiu keliu, tačiau jau keletą metų šiuo statiniu naudotis sudėtinga, nes patekti minėtu keliu nebėra galimybių (kelias fiziškai užtvertas, automobiliu nebepravažiuojamas). Šios aplinkybės nurodytos UAB „Plungės prekyba“ 2023 m. gruodžio 29 d. atsiliepime į ieškinį ir jų atstovės 2024 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisakė ir liudytojų paaiškinimų nevertino. UAB „Plungės prekyba“ pastatas yra privati nuosavybė, nesugriuvęs, todėl privažiavimas prie jo yra būtinas, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-701/2024, 58 punktas). Kolegija konstatavo, jog galima teigti, kad poilsio namelio savininkė ėmėsi aktyvių veiksmų, įgyvendindama savo nuosavybės teisę, ir siekė, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas. UAB „Plungės prekyba“ įrodė, kad objektyviai neturi kitų galimybių patekti prie savo pastato, nesinaudodama atsakovų žemės sklypu, servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis tinkamai naudotis pastatu.
29. Taisyklių 42 punkte nurodyta, jog, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti nustatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Žemės valdos projekto 2020 m. balandžio 30 d. patikrinimo akte Nr. FPA-2341-(8.30) viena iš žemės valdos projekto netvirtinimo priežasčių buvo tai, kad projekto sprendiniuose nesuprojektuotas kelio servitutas patekti iki UAB „Plungės prekyba“ nuosavybės teise priklausančio pastato. 2021 m. liepos 8 d. protokole Nr. 36PRT-27-(14.36.6.) užfiksuota, kad atsakovei R. Š. buvo išaiškinta dėl servituto vietos, kad kelio servitutas (tarnaujantysis daiktas) buvo nustatytas žemės sklype (projektinis Nr. 1), tačiau Valstybinė miškų tarnyba projekto dėl nustatyto kelio vietos nederino. Projekto rengėjas parengė naują žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinį ir nustatė optimalią kelio servituto (tarnaujančiojo daikto) vietą. Kolegija konstatavo, jog sprendžiant ginčą buvo išnaudotos visos servituto nustatymo galimybės, aptarti galimi variantai Skyriaus rengiamuose posėdžiuose ir prieita prie optimalaus sprendimo, atsižvelgiant ir į tai, kad anksčiau toje vietoje buvo susiformavęs kelias (matomos vėžės). Ieškovės siūlomas servituto variantas atitinka derinimo ir proporcingumo principus, nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, kitoks būdas neįmanomas be neproporcingai didelių sąnaudų (iš bylos duomenų nustatyta, kad, įvertinus kelio per mišką paruošimo sąnaudas, miško kirtimą, servituto apimtį, servituto vietos miške buvo atmestos kaip pernelyg suvaržančios ir sukeliančios dar didesnius nepatogumus tarnaujančiojo daikto savininkui).
30. Kolegija konstatavo, kad 2022 m. žemės sklypo planas (projektinis Nr. 2) buvo parengtas pagal esamą žemės sklypo situaciją.
31. Kolegija nurodė, kad nustatytas kelio servitutas vietoje turimo kiemo reikalingas privažiuoti prie UAB „Plungės prekyba“ pastato, kad ši galėtų įgyvendinti savo nuosavybės teisę daiktą naudoti pagal paskirtį, jį prižiūrėti, tvarkyti, remontuoti ir kt. Kaip ir anksčiau, remdamiesi žemės sklypo, projektinis Nr. 2, planu, atsakovai taip pat turės teisę naudotis nustatytu kelio servitutu ir iš esmės situacija nesikeičia, išskyrus tai, kad nustatytu servitutu naudosis trečiasis asmuo UAB „Plungės prekyba“.
32. Pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė, kitų pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Pastatas nepriskiriamas gyvenamosios paskirties pastatų grupei. Be to, nuo 2000 m. spalio 10 d. iki 2099 m. rugpjūčio 9 d. su Lietuvos miškų institutu buvo sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis. Kolegija konstatavo, kad žemės sklypo naudojimo būdas galėjo būti pakeistas į visuomeninės paskirties teritorijų (Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (toliau – ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašas), 18 punktas).
33. 2019 m. vasario 8 d. R. Š. raštu Nr. S-1666 ir K. O. 2019 m. vasario 8 d. raštu Nr. S-1667 buvo informuoti apie parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (Taisyklių 57 punktas). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, pretenzijų (pastabų) projektui nepateikta. Projektas buvo patvirtintas NŽT Skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 36FPĮ-68-(14.36.124 E.), todėl yra galiojantis, nenuginčytas, turi įstatymo galią ir turi būti vykdomas, negali būti šioje byloje iš naujo kvestionuojamas.
34. Statiniai – inžineriniai tinklai yra bendro naudojimo ir prie jų patekti galima per nustatytą kelio servitutą. Inžineriniai tinklai aptarnauja teritoriją, kurioje yra tiek trečiajam asmeniui VĮ Turto bankui, tiek atsakovams priklausantys pastatai. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, ateityje, esant poreikiui, iškilus nesutarimų, bus galima savininkams susitarti dėl naudojimosi statiniais tvarkos nustatymo. VĮ Turto bankas nurodytus pastatus 2020 m. sausio 10 d. perėmė iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro 2019 m. lapkričio 29 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. A6-600(15.35-23.3). Rengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dalyvavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (kaip patikėtinio) atstovai, jie pastabų dėl inžinerinių statinių nebuvo išreiškę. Inžineriniai tinklai – šulinys ir kanalizacijos šulinys – nėra pastovaus naudojimo, t. y. gali prireikti juos aptarnauti, tačiau tai nebus nuolatinis judėjimas prie nurodytų inžinerinių tinklų. Tai, kad į žemės sklypo, projektinis Nr. 2, planą patenka šulinys ir kanalizacijos šulinys, nesudaro pagrindo teigti, kad iš esmės yra pažeidžiamos VĮ Turto banko teisės, kad jis negalės susitarti su atsakovais dėl jų priežiūros, nėra pagrindo išvadai, kad dėl šių aplinkybių negali būti tenkinami ieškovės ir trečiųjų asmenų teisėti interesai dėl sklypų suformavimo ir servitutų nustatymo.
35. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir 2018 m. birželio 27 d. taikos sutartimi NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, įpareigota inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tam, kad E. V. B. būtų grąžinta 1,63 ha žemės natūra. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, NŽT negalint įvykdyti 2018 m. birželio 27 d. taikos sutarties sąlygų, bus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, t. y. neišlaikyta šalių interesų pusiausvyra, liko neišspręstas ginčas. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai spręsdamas, kad CK 6.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį, galėjo įpareigoti ar pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus, o ne visus juos atmesti, neišsprendęs ginčo. Iš esmės NŽT kreipėsi į teismą tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės E. V. B. į 1,63 ha žemės natūra, todėl NŽT teismo iš esmės prašė leisti užbaigti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras pagal pateiktą formavimo ir pertvarkymo projektą be suderinimo su atsakovais, nes šie visus projektus atmeta, savų nesiūlo.
36. Nei CK 1.138 straipsnyje, nei Žemės įstatyme nenustatytas toks teisių gynimo būdas kaip įpareigojimas duoti sutikimus, t. y. įpareigojimas atlikti aktyvius veiksmus prieš asmens valią. Toks teisių gynimo būdas neatitiktų sutarties laisvės principo, tokio teismo sprendimo realiai nebūtų galima įvykdyti, nes prievartinis sutikimo pasirašymas (sandorio sudarymas), kaip ir fakto, kuris prieštarauja asmens valiai, patvirtinimas yra neįmanomas.
37. Kolegija konstatavo, kad teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas šiuo atveju išskirtinai tik ginčo šalims nepriklauso; teismo vaidmuo šio pobūdžio byloje yra aktyvus. Nors, vadovaujantis proceso įstatyme įtvirtintais rungimosi ir dispozityvumo principais, būtent ieškovė turėjo iki galo tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (nurodydama savo pasirinktą teisių gynybos būdą) ir pagrindą bei įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, tačiau byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas nėra išskirtinai privataus pobūdžio, jis patenka į viešojo intereso apsaugos sritį. Ieškovė siekia apginti teismo patvirtintos taikos sutarties (sutartinės atsakomybės) įgyvendinimo sąlygas. Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-22-243/2018 patvirtinta taikos sutartimi NŽT įpareigota ginčo teritorijoje atkurti E. V. B. nuosavybės teisę į žemę. 2018 m. birželio 17 d. taikos sutartis įpareigojo NŽT kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Iš esmės ieškovė kreipėsi į teismą, nes negauna atsakovų sutikimo dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrų, t. y. ieškovė, žinodama (turėdama numanyti), kad gali nebūti įstatymų nustatyto pagrindo atsakovus įpareigoti sudaryti sutartis, vis tiek kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Taigi, proceso dalyviams buvo aišku, kad ieškovė, vykdydama teismo 2018 m. birželio 17 d. nutartį ir savo viešąsias funkcijas, siekia leistinu (teisėtu) būdu atlikti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras. Be to, susidarė situacija, kai ginčas teismo sprendimu iš esmės nebuvo išspręstas. Bylos nagrinėjimo metu dėl atsakovų pozicijos (nesutikimas su ieškovės pasiūlymu) ir pasyvumo (nesiūlant savo projekto) teismas turėjo galimybę tikslinti ieškinyje nurodytą teisių gynimo būdą, nes būtina teisėtomis priemonėmis apginti viešąjį interesą. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje, nepaneigiant proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principo, teismui buvo teisėtas pagrindas ne tik ieškovei pasiūlyti patikslinti ieškinio dalyką, bet ir jį patikslinti (performuluoti) nekeičiant jo esmės.
38. Kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisėtas pagrindas taikyti CK 1.138 straipsnio 1 punkte įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą – teismo sprendimu pripažinti ieškovės teisę atlikti tam tikrus veiksmus be kitų žemės savininkų (atsakovų) sutikimo, t. y. pripažinti atsakovų ginčijamą ieškovės teisę užbaigti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras pagal pateiktą formavimo ir pertvarkymo projektą be jų sutikimo. Ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Būtent šiuo aspektu ir buvo nagrinėjama civilinė byla, nes ieškovė kreipėsi į teismą neturėdama atsakovų sutikimo, o įpareigoti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama, išimčių nenustatyta (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, ieškinio dalyką, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrų pagal pateiktą formavimo ir pertvarkymo projektą be suderinimo su atsakovais, taip pat netinkamai rėmėsi kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
39. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ir rengiant kasacinį skundą, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
39.1. Dėl kelio servituto administraciniu aktu nustatymo (CK 4.72, 4.75, 4.124 straipsniai, Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies l punktas). Žemės įstatyme nėra nurodyta išimčių, dėl kurių servitutas būtų nustatomas administraciniu aktu, disponuojant žemės sklypu bendrosios dalinės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams ir Lietuvos Respublikai, nepagrįstai nusprendė, kad servitutas administraciniu aktu nustatytas teisėtai. Be to, teismas nepagrįstai nusprendė, kad servitutas pagal žemės sklypo planą (projektinis Nr. 2) nustatytas per valstybinės žemės sklypo dalį (130 kv. m), nors nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.
39.2. Dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo. Vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio l dalimi (redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.), aplinkos ministro 2006 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. Dl-188 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17d. įsakymo Nr. Dl-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ pakeitimo“ 5.2 punktu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad žemės sklypo naudojimo būdas galėjo būti pakeistas į visuomeninės paskirties teritorijų, nes pagrindinė pastato naudojimo paskirtis – administracinė, o nuo 2000 m. spalio 10 d. iki 2099 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis su Lietuvos miškų institutu (Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 18 punktas). Administracinės paskirties pastatais laikomi pastatai, skirti administraciniams tikslams, t. y. bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai. Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas ar didžiausia jo dalis naudojama pagal tą paskirtį. Žemės sklype registruoti statiniai nenaudojami pagal administracinę paskirtį. Dalis žemės ploto yra privati asmeninė nuosavybė, pakeitus žemės naudojimo būdą, atsakovai praranda galimybę statyti gyvenamąjį namą, o vien aplinkybė, kad buvo sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis nuo 2000 m. spalio 10 d. iki 2099 m. rugpjūčio 9 d. su Lietuvos miškų institutu, nesudaro pagrindo pakeisti žemės sklypo naudojimo būdo.
39.3. Dėl ieškovo pareigos suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Reikšdama ieškinį ieškovė siekė įpareigoti atsakovus suderinti žemės sklypo, projektinis Nr. 2, planą ir sudaryti Žemės sklypo pasidalijimo, naudojimo tvarkos ir servitutų nustatymo sutartį, šį reikalavimą bylos nagrinėjimo metu palaikė. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. lapkričio 30 d teismo posėdžio metu ieškovės atstovas tvirtai laikėsi savo pareikšto reikalavimo įpareigoti atsakovus suderinti žemės sklypo, projektinis Nr. 2, planą ir sudaryti Sutartį. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė prašo teismo iš esmės leisti užbaigti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras pagal pateiktą formavimo ir pertvarkymo projektą be suderinimo su atsakovais. Pirmosios instancijos teisme ieškovė nekėlė tokio klausimo, todėl teismas jo neanalizavo, toks ieškinio dalykas ir pagrindas byloje nebuvo suformuluotas. Tai nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko pirmosios instancijos teisme. Kilęs ginčas priskirtinas dispozityviųjų bylų kategorijai, nes sprendžiamas tarp trijų žemės bendraturčių, ginčo sutartis nėra viešoji sutartis. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas šalims ir kitiems proceso dalyviams suteikia teisę, laikantis CPK nuostatų, laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčas patenka į viešojo intereso apsaugos sritį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę ne tik pasiūlyti ieškovei, bet ir pats patikslinti ieškinyje nurodytą teisių gynimo būdą, t. y. performuluoti ieškinio dalyką. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 1.138 straipsnio 1 punkte įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą – teismo sprendimu pripažinti ieškovės teisę atlikti tam tikrus veiksmus be kitų žemės savininkų (atsakovų) sutikimo pagal pateiktą formavimo ir pertvarkymo projektą.
40. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
40.1. Atsakovams priklausančioje žemės sklypo dalyje servitutas nebuvo nustatytas administraciniu aktu. Pagal Taisyklių 42 punktą, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti nustatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Numatomo nustatyti (siūlomo) servituto įbraižymas projekto sprendiniuose nereiškia servituto nustatymo. Tokiu būdu tik pažymima tiksli teritorija, kurioje siūlomas nustatyti servitutas. Servitutas būtų nustatytas CK 4.124 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Ateityje turėtų būti sudaryta papildoma sutartis (susitarimas) dėl naujai nustatomo kelio servituto ir kompensacijos už jį.
40.2. Pagal 1999 m. AB „Hidroprojektas“ parengtą Žemės sklypo planą visa buvusi situacija pirminiame Žemės sklypo plane buvo perkelta į žemės sklypo planą (projektinis Nr. 2), kaip to vykusiuose susirinkimuose pageidavo atsakovai. Kaip ir anksčiau, atsakovai turės teisę naudotis nustatytu kelio servitutu ir iš esmės situacija nesikeičia, išskyrus tai, kad nustatytu servitutu naudosis trečiasis asmuo UAB „Plungės prekyba“. Atsakovų argumentai, kad nustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, nėra reikšmingi, nes nustatyta Žemės sklypo, kuris padalytas į du žemės sklypus, projektinis Nr. 1 ir Nr. 2, naudojimosi tvarka atsakovų žemės daliai iš esmės nesikeičia, o jų nuosavybės teisė į Žemės sklypo dalis nėra apribojama ar paneigiama.
40.3. Pastato, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams ir Lietuvos Respublikai (patikėtinis – VĮ Turto bankas), naudojimo paskirtis – administracinė, tai pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 18 punktą žemės sklypo naudojimo būdas pagrįstai pakeistas į visuomeninės paskirties teritorijų. Be to, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pastato paskirties keitimas nėra nurodytas, jis išlieka toks pats (administracinės paskirties) ir nepriskiriamas gyvenamosios paskirties pastatų grupei (pastato paskirtis nekeičiama Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu). Atsakovai nesiėmė aktyvių veiksmų pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirčiai pakeisti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daikto naudojimas pagal paskirtį sietinas ne tik su faktiniu daikto pritaikomumu (galimybe gauti naudą, kurią paprastai galima gauti pasinaudojus daikto savybėmis), bet ir daiktui nustatytu teisiniu režimu, kuris, be kita ko, apima ir teisės aktais nustatytą daikto paskirtį, naudojimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-403/2023). NŽT Skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. 36FPĮ-68-(14.36.124 E.) negali būti šioje byloje iš naujo kvestionuojamas, jis turi būti vykdomas.
40.4. Nors NŽT patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus suderinti žemės sklypo, projektinis Nr. 2, planą ir sudaryti Žemės sklypo pasidalijimo, naudojimo tvarkos ir servitutų nustatymo sutartį, tačiau ir pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su trečiojo asmens E. V. B. paaiškinimais, kad iš esmės NŽT prašo teismo leisti užbaigti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras pagal pateiktą formavimo ir pertvarkymo projektą be suderinimo su atsakovais. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat akcentavo, kad kreipėsi į teismą tam, kad E. V. B. būtų atkurtos nuosavybės teisė į 1,6300 ha žemės plotą, grąžinant šį natūra. Tiek Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, tiek taikos sutartis įpareigojo ieškovę, kaip valstybinės žemės patikėtinę, inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, siekiant atkurti E. V. B. nuosavybės teisę į žemę. Tarp šalių kilęs ginčas nėra išskirtinai privataus pobūdžio, jis patenka į viešojo intereso apsaugos sritį. Ieškovė siekia apginti patvirtintos taikos sutarties (sutartinės atsakomybės) įgyvendinimo sąlygas. Taikos sutartis įpareigojo ieškovę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Ieškovė siekia teisėtu būdu atlikti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras, apginti trečiojo asmens interesus. Teismas turėjo pagrindą ne tik ieškovei pasiūlyti patikslinti ieškinio dalyką, bet ir jį patikslinti (performuluoti), nekeisdamas jo esmės. Teisių pripažinimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), ieškovės siekis – teisėtomis priemonėmis apginti viešąjį interesą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl servituto nustatymo administraciniu aktu (ne)teisėtumo ir žemės sklypo, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir privatiems asmenims, pertvarkymo
41. Kasaciniame skunde atsakovai nurodo, kad jiems ir valstybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kelio servituto nustatymas administraciniu aktu yra neteisėtas, kadangi įstatyme tokio servituto nustatymo administraciniu aktu pagrindas nenustatytas. Žemės sklypas, kuriame nustatomas servitutas, yra jų ir valstybės bendroji dalinė nuosavybė; Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu neteisėtai prieš atsakovų valią keičiama nusistovėjusi naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka. Šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta iš esmės pagrįstais.
42. CK 4.124 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Taigi, kilus ginčui dėl administraciniu aktu nustatyto servituto teisėtumo, teismas, be kita ko, turi nustatyti, ar toks servituto nustatymo atvejis yra įtvirtintas įstatyme.
43. CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai.
44. Aiškindamas CK 4.124 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad iš servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančio servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Servitutas riboja tarnaujančiojo nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teisę, todėl duomenų apie tokį suvaržymą įregistravimas, be kita ko, yra susijęs su to daikto savininko arba teisėto naudotojo, taip pat asmenų, kurie ketina įsigyti šį daiktą ar įgyti teisę juo naudotis, nuosavybės teisių apsauga. Taigi, CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta servituto teisinė registracija atlieka ne tik išviešinamąją, bet ir daiktinę teisę sukuriančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2011).
45. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl pirmosios servituto galiojimo sąlygos – administracinio akto teisėtumo (Nekilnojamojo turto registre servitutas nėra registruotas). CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatos suponuoja, kad sprendžiant dėl administraciniu aktu nustatyto servituto teisėtumo turi būti nustatyta, ar NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. 36VĮ-453-(14.36.2 E.) priimtas įstatymo, leidžiančio nustatyti servitutą administraciniu aktu, pagrindu.
46. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai servitutas administraciniu aktu nustatytas įstatyme neįtvirtintu pagrindu, servitutą nustatyti įgaliotam subjektui viršijant įstatymu suteiktus įgaliojimus (lot. ultra vires), tai lemia, kad priimtas niekinis ir negaliojantis administracinis aktas, nesukeliantis jokių teisinių padarinių – teisių ir pareigų, kylančių iš servituto viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).
47. Žemės sklypų servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejus reglamentuoja Žemės įstatymas. NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 36VĮ-453-(14.36.2 E.) priėmimo metu (nuo 2022 m. kovo 1 d.) galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nurodytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.
48. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejų sąrašas, nurodyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi: 1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti; 2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis; 3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti; 5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą; 6) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams įgyvendinti.
49. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
50. Žemės įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje taip pat nustatyta, kad žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.
51. Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu.
52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 4 d. įsakyme Nr. 36VĮ-453-(14.36.2 E.) nenurodyta, kokio įstatymo pagrindu nustatomi servitutai; ginčo situacija neatitinka nė vieno iš Žemės įstatyme įtvirtintų atvejų, kai servitutas gali būti nustatytas administraciniu aktu. Taigi, NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 4 d. įsakymas Nr. 36VĮ-453-(14.36.2 E.) – administracinis aktas, kuriuo nustatytas servitutas, yra priimtas valstybės institucijai viršijus įstatymu suteiktus įgaliojimus, pažeidus viešosios teisės reglamentavimo principą „galima tai, kas tiesiogiai nustatyta“, todėl laikytinas niekiniu, negaliojančiu ir nesukeliančiu teisinių padarinių – teisių ar pareigų nei viešpataujančio, nei tarnaujančio daikto savininkams.
53. Atsikirsdama į atsakovų argumentus dėl servituto neteisėtumo ieškovė NŽT nurodo, kad jai Skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 36VĮ-453-(14.36.2 E.) servitutas nustatytas valstybinėje žemėje, t. y. sklypo dalyje, kuria naudotis pagal Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nustatyta tik valstybės turto patikėtiniui – VĮ Turto bankui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie ieškovės argumentai teisiškai ydingi ir nepatvirtina servituto nustatymo teisėtumo – nei CK, nei Žemės įstatyme įtvirtintas reglamentavimas neleidžia valstybinėje žemėje servitutą administraciniu aktu nustatyti kitais, negu tiesiogiai įtvirtinti įstatyme, atvejais. Aptariamas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad kitais, negu tiesiogiai įstatyme įtvirtinti, atvejais servitutai valstybinėje žemėje gali būti nustatomi bendraisiais CK įtvirtintais pagrindais, t. y. sandoriu arba teismo sprendimu.
54. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, tiek pertvarkomas žemės sklypas, tiek žemės sklypas, projektinis Nr. 2, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir atsakovams.
55. NŽT Skyriaus vedėjo 2022 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 36VĮ-453-(14.36.2 E.) priėmimo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 30 straipsnio 3 dalyje (dabar galiojančios šio įstatymo redakcijos 29 straipsnio 3 dalyje) nustatyta, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (-ai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Remiantis nurodytomis teisės normomis, ieškovė NŽT pagal įstatymą neturi teisės bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais valdomo žemės sklypo pertvarkyti vienašališkai, o kilus ginčui turi kreiptis į teismą.
56. Šiame kontekste pažymėtina, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas nereiškia žemės sklypo padalijimo ir bendrosios nuosavybės teisės pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu tvarkos nustatymas nėra pagrindas bendrosios dalinės nuosavybės teisei pasibaigti, todėl bendraturčiai, pagal nustatytą naudojimosi tvarką įgiję teisę naudotis konkrečiomis žemės sklypo dalimis, neįgyja tų dalių asmeninės nuosavybės teise. Vadinasi, kai teismas nustato naudojimosi tvarką žemės sklypu, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik privatiems asmenims, bet ir valstybei, privatūs asmenys išlieka žemės sklypo dalies, kuria pagal nustatytą naudojimosi tvarką turi teisę naudotis valstybė, savininkais (bendraturčiais), ir atvirkščiai – valstybė išlieka savininke (bendraturte) ir tos žemės sklypo dalies, kuria pagal nustatytą naudojimosi tvarką turi teisę naudotis žemės sklypo bendraturčiais esantys privatūs asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-403/2022, 28 punktas).
57. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos suponuoja, kad, bendraturčiams nesutarus, ginčą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos turi spręsti teismas.
58. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjamoje situacijoje veikia dvejopu statusu: pirma, kaip valstybės institucija, žemės santykių tvarkymo srityje vykdanti viešojo administravimo funkcijas, antra, kaip valstybės – žemės nuosavybės subjekto patikėtinė. Civiliniai teisiniai nuosavybės santykiai, be kita ko, grindžiami jų subjektų lygiateisiškumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybės patikėtinė, neturi teisės atstovaudama valstybei, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektui, vienašališkai pertvarkyti žemės sklypo, priklausančio valstybei ir privatiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatyti ar pakeisti naudojimosi sklypu tvarkos ir, nesant įstatyme įtvirtinto pagrindo, nustatyti žemės sklypo servitutą administraciniu aktu ar kitaip vienašališkai įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Visi šie klausimai, nesant susitarimo tarp bendraturčių, turi būti sprendžiami teismo įstatymo nustatyta tvarka.
59. Žemės įstatymo 40 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pažeidžiant įstatymą priimtas administracinis aktas negali būti pagrindas pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis.
Dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo
60. Kasaciniame skunde atsakovai teigia, kad NŽT Skyriaus vedėjas 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 36FPĮ-68-(14.36.124 E.) neteisėtai, prieš jų valią, pakeitė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo būdą iš gyvenamųjų namų į visuomeninės paskirties teritorijų ir taip pažeidė jų teisę naudotis žemės sklypu, nes atsakovai neteko galimybės sklype statyti gyvenamąjį pastatą. Šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstu.
61. Galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas – tai teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.
62. Žemės įstatymo (nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė, o 5 dalyje – kad žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas registruojami Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 6 dalį, žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.
63. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d.) patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 9 punkte nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.
64. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (ginčo santykiams aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2022 m. kovo 26 d.), priimtu vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu, buvo patvirtintas Žemės naudojimo būdų turinio aprašas, kurio 16 punkte nustatyta, kad kitos paskirties žemės naudojimo būdo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos turinys – tai žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais; 18 punkte nustatytas visuomeninės paskirties naudojimo būdo turinys – tai žemės sklypai, skirti valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams ir jų funkcijoms vykdyti; religinės paskirties pastatams ir religinių bendruomenių ir bendrijų veiklai; socialinei infrastruktūrai – mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams; gydymo paskirties pastatams; sporto paskirties pastatams ir sporto inžineriniams statiniams; specialiosios paskirties statiniams.
65. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 3395 kv. m bendro ploto žemės sklypo dalis; sklypo dalies ūkinės veiklos pobūdis – privačiam gyvenamajam namui statyti ir eksploatuoti. NŽT Skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 10 d. įsakyme Nr. 36FPĮ-68-(14.36.124 E.) dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo nurodyta, kad žemės sklypui, projektinis Nr. 2 (po pertvarkymo liekančiam valstybės ir atsakovų bendrąja daline nuosavybe), nustatomas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai neteikė prašymo pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą, tam prieštarauja, be to, naujai nustatomas žemės naudojimo būdas reikšmingai keičia jų galimybes naudotis žemės sklypu.
66. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad NŽT Skyriaus vedėjo įsakymas dėl atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo priimtas nesant įstatyme nustatyto pagrindo (be atsakovų prašymo ir jiems prieštaraujant), NŽT, kaip viešojo administravimo institucijai, viršijus įgaliojimus, todėl yra niekinis, nesukelia teisinių padarinių ir jo pagrindu negali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimas, kad Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 18 punkto nuostatos suteikė NŽT teisę keisti žemės būdo naudojimo paskirtį, nepagrįstas.
Dėl teismo diskrecijos nustatyti taikytiną civilinių teisių gynimo būdą
67. Kasaciniame skunde atsakovai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė savo diskrecijos ribas – teismo sprendimu ieškovei NŽT leista užbaigti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūras pagal pateiktą formavimo ir pertvarkymo projektą be suderinimo su atsakovais, nors ieškovė tokio reikalavimo nereiškė ir tai nesudarė bylos nagrinėjimo dalyko pirmosios instancijos teisme. Šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta tik iš dalies pagrįstais.
68. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teismą negali būti formali. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintus civilinio proceso tikslus – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai suponuoja ir teismo, ir dalyvaujančių byloje asmenų pareigą aktyviai veikti siekiant kuo operatyvesnio ir ekonomiškesnio bylos išnagrinėjimo (CPK 7 straipsnis). Civilinio proceso tikslų įgyvendinimas neatsiejamas nuo kooperacijos (bendradarbiavimo) principo: teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-469/2022 26 punktą).
69. Pagal kasacinio teismo praktiką, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
70. Nurodytos teismo pareigos aktyviai veikti siekiant civilinio proceso tikslų įgyvendinimo ir teisminės gynybos efektyvumo užtikrinimo nesietinos vien su viešojo intereso gynimu ir aktualios visose teismo nagrinėjamose bylose. Šią pareigą teismas vykdo naudodamas CPK įtvirtintas procesines priemones: ginčo santykių kvalifikavimą, taikytino civilinių teisių gynimo būdo nustatymą, ieškinio trūkumų šalinimo institutą, įrodinėjimo naštos patikslinimą ir kt.
71. CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta viena iš principinių civilinių santykių reglamentavimo nuostatų: asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą. Pagal šį principą civilinių santykių subjektai yra laisvi spręsti dėl civilinių teisių įgijimo, jų įgyvendinimo bei jų gynybos. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 17, 18 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
72. Aptariama teismo diskrecija susijusi su kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma teismo pareiga atlikti teisinį nagrinėjamų santykių kvalifikavimą ir nustatyti taikytinas teisės normas. Į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį, ir kokį konkretų reikalavimą reiškia atsakovui, tačiau nėra įpareigotas pateikti teismui teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi sprendžiant bylą. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017 52 punktą).
73. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021 20 punktą; 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 24 punktą).
74. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tais atvejais, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, teismas turi taikyti trūkumų šalinimo institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013).
75. Taigi, tais atvejais, kai teismas, kvalifikavęs ginčo santykius taikytinų materialiųjų įstatymų pagrindu, konstatuoja, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas netinkamas – negali būti taikomas pagal ginčo santykiams taikytiną reglamentavimą (įstatyme nustatytas kitas teisių gynimo būdas), todėl toks ieškinio reikalavimas negalės būti patenkintas arba ieškovo nurodyto teisių gynimo būdo pritaikymas nesukels teisinių padarinių ir neužtikrins pažeistų teisių apgynimo, siekdamas civilinio proceso tikslo – išspręsti šalių ginčą ir apginti pažeistas teises, turi imtis civiliniame procese nustatytų priemonių proceso trūkumams ištaisyti.
76. Įvertinusi nagrinėjamas faktines aplinkybes nutartyje aptarto teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad įpareigojimas sudaryti sutartį dėl valstybei ir privatiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pertvarkymo, servituto nustatymo, žemės naudojimo būdo pakeitimo bendraturčių ginčo atveju – netaikytinas teisių gynimo būdas. Ieškovės reikalavimai, įvertinus siekiamą materialųjį rezultatą, vertintini kaip ginčas tarp bendraturčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnis) ir servituto nustatymo teismo sprendimu (CK 4.126 straipsnis). Šie reikalavimai teismo turi būti išnagrinėti taikant atitinkamas materialiųjų įstatymų nuostatas bei jas aiškinančią teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių šiam ieškinio trūkumui ištaisyti, neatliko teisinės ginčo santykių kvalifikacijos, tinkamai nepaskirstė įrodinėjimo naštos, dėl to tinkamai neišnagrinėjo šalių ginčo.
77. Apeliacinės instancijos teismas šių proceso klaidų neištaisė – pripažino ieškovės reikalavimus iš esmės pagrįstais, jų tinkamai nekvalifikavęs ir neišnagrinėjęs pagal nutartyje aptartas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, ir priėmė sprendimą, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kad ieškovei leidžiama užbaigti sklypo pertvarkymo procedūrą be atsakovų sutikimo, nesukelia teisinių padarinių, nes nėra aišku, kokius konkrečius veiksmus atlikti leidžiama, be kita ko, kaip toks teismo sprendimas turėtų būti įvykdytas.
Dėl bylos procesinės baigties
78. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje procesinėje situacijoje liko neatskleista bylos esmė, todėl teismų sprendimai panaikinami ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis). Iš naujo bylą nagrinėsiantis teismas turi pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinio dalyką atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, atlikti ginčo santykių teisinį kvalifikavimą, suteikti galimybę atsakovams ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims atitinkamai patikslinti savo atsiliepimus į ieškinį, prireikus – patikslinti įrodinėjimo naštą ir išnagrinėti ginčą pagal taikytinus materialiuosius įstatymus bei teismų praktiką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
79. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, bylinėjimosi išlaidos perduodant bylą nagrinėti iš naujo nepaskirstomos. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui. Pažymėtina, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Artūras Driukas
Sigita Rudėnaitė