Civilinė byla Nr. e2A-324-460/2026

                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19271-2025-8

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.12

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „iSUN Lithuania“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavos draugas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „iSUN Lithuania“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

2.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „iSUN Lithuania“ 8 715,44 Eur skolos, 34 954,00 Eur netesybas, 89,99 Eur delspinigių, 11,15 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „Kavos draugas" (toliau - ieškovė) ir atsakovė UAB "iSUN Lithuania" (toliau - atsakovė) 2024 m. balandžio 9 d. sudarė įrangos nuomos sutartį Nr. KDLT/N-240409-3 (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei (nuomininkei) perdavė laikinai naudotis Sutartyje numatytą įrangą, t. y., penkis kavos aparatus Schaerer Coffee Soul 10 (15 659 Eur + PVM vertės) ir penkis pieno aušintuvus Soul Black 10l (1 818 Eur + PVM vertės) (toliau - Įranga). Atsakovė už suteiktą įrangą įsipareigojo mokėti ieškovei 1 700 Eur + PVM nuomos mokestį ir kas mėnesį įsigyti 50 kg (minimalus kiekis) kavos pupelių. Sutarties specialiųjų sąlygų 7.1. punkte numatyta, jog nuomininkui nenupirkus minimalaus 50 kg kavos pupelių kiekio - už kiekvieną nenupirktą kilogramą nuomininkas moka papildomą 11 Eur + PVM nuomos mokestį. Sutartyje taip pat numatytas nuomos terminas iki 2027 m. liepos 1 d. Atsakovė 2025 m. kovo 14 d. raštu kreipėsi į ieškovę nurodydama, jog pasikeitė jos poreikiai, dėl ko prašė pakeisti Sutartį sumažinat nuomojamos įrangos bei nuperkamų kavos pupelių kiekį per mėnesį ir nuomos kainą, taip pat pasiūlė pakeisti Sutarties sąlygas, susijusias su jos nutraukimu, t. y. „leisti Nuomininkui nutraukti Sutartį, nemokant Sutarties bendrųjų sąlygų 9.8. p. numatytos baudos“. Ieškovė su pateiktu prašymu nesutiko, kadangi Sutartyje numatytos sąlygos ir susitarimas dėl jų įgyvendinimo buvo tarp šalių atidžiai derinamos ilgą laiką ir pasiektas abiejų šalių bendra valia. Pažymėjo, jog savo įsipareigojimams pagal Sutartį įvykdyti, ieškovė specialiai, pagal atsakovės pageidavimą užsakė prabangius kavos aparatus Schaerer Coffee Soul 10. Kadangi ši įranga yra labai brangi ir dėl savo techninių savybių itin unikali, gaminama tik pagal specialų užsakymą, o jos likvidumas rinkoje iš esmės neegzistuoja, t. y. tokios įrangos paklausa antrinėje rinkoje yra itin ribota, ar visai nėra. Todėl Sutartyje šalys specialiai ir sąmoningai susitarė dėl konkretaus nuomos termino (iki 2027 m. liepos 1 d.) bei aiškiai numatė Sutarties nutraukimo prieš terminą pasekmes, įskaitant šalių atsakomybę, netesybas ir nuostolių atlyginimą. Ieškovė, kaip verslo subjektas, sudarydama Sutartį, prisiėmė ilgalaikius įsipareigojimus tiek dėl įrangos įsigijimo, tiek dėl jos logistikos, priežiūros ir aptarnavimo per visą nuomos laikotarpį. Ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog atsakovė, kaip taip pat profesionali ir atsakinga verslininkė, kuriai taikomi aukštesni apdairumo ir atsakingumo reikalavimai, laikysis prisiimtų įsipareigojimų, veikdama sąžiningai, atsakingai ir įvertinusi savo veiklos galimybes. Atsakovės prašymas keisti pagrindines ir esmines Sutarties sąlygas (įrangos kiekį, minimalius pirkimo kiekius, nuomos mokestį, taip pat netesybų taikymą) būtų reiškęs neproporcingą naštos perkėlimą ieškovei ir faktiškai paneigtų pasiektą susitarimą, jo ekonominę pusiausvyrą bei keltų grėsmę ieškovės teisėtiems interesams. Visgi siekdama pagelbėti atsakovei, ieškovė nurodė, jog galėtų svarstyti galimybę sumažinti nuomojamų kavos aparatų skaičių, tačiau tik tuo atveju, jei Nuomininkas imtųsi aktyvių veiksmų ir surastų kitus patikimus bei ieškovei priimtinus verslo klientus, kurie sutiktų perimti nuomos santykius - t. y. išsinuomoti atitinkamus kavos aparatus likusiam nuomos terminui pagal tokias pačias arba lygiavertes sąlygas. Tokia pozicija buvo pagrįsta siekiu kuo mažiau pažeisti Sutarties šalių interesų pusiausvyrą bei sumažinti ieškovės nuostolius, galinčius atsirasti dėl vienašališko nuomos santykių nutraukimo. Atsakovė ieškovės nurodytų alternatyvų neįgyvendino - jokių naujų partnerių ar klientų, kurie sutiktų perimti atsakovės prisiimtus įsipareigojimus nesurado ir į šį ieškovės siūlymą realiai nesureagavo. Vietoje to, 2025 m. gegužės 23 d. atsakovė pateikė ieškovei rašytinį pranešimą, kuriuo vienašališkai informavo apie sprendimą nutraukti Sutartį nuo 2025 m. birželio 22 d. Atsakovė nepateikė jokio teisinio ar Sutartyje numatyto pagrindo, dėl kurio ji įgytų teisę nutraukti Sutartį prieš terminą be pasekmių ar netesybų taikymo. Toks veiksmas buvo neteisėtas ir pažeidė Sutarties sąlygas bei galiojančias civilines teisės normas, ką atsakovė visiškai suprato. Reaguodama į atsakovės pranešimą apie vienašališką Sutarties nutraukimą ir vadovaudamasi Sutartimi, ieškovė suderinusi su atsakove pasiėmė įrangą ir apskaičiavusi Sutarties nutraukimo mokestį, kartu su jau esama skola, nurodė atsakovei sumokėti: 34 954 Eur (be PVM) nuostolių sumą pagal Sutarties 9.8.1 dėl nesavalaikio sutarties nutraukimo bei 8 715,44 Eur (be PVM) pradelsto nuomos mokesčio sumą. Atsakovės atstovė, reaguodama į šį prašymą, nurodė, jog yra pasirengusi sumokėti pradelstą 8 715,44 Eur įsiskolinimą tik tuo atveju, jeigu ieškovė atsisakys savo reikalavimo dėl netesybų (2025 m. birželio 11 d. el. laiškas). Teigė, jog tarp šalių susiklostė teisiniai nuomos santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.477 - 6.503 straipsniai. Nagrinėjamu atveju pagrindas nutraukti Sutartį vienašališkai - neegzistavo, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovė. Priešingai, pati atsakovė pripažino, kad jos poreikiai pasikeitė, tačiau tai nėra ir negali būti pagrindas vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties nutraukimas be pagrindo ne tik pažeidė ieškovės teisėtus interesus, bet ir sukėlė jai tiesioginius turtinius nuostolius, dėl ko atsakovei tenka dėl tokio Sutarties nutraukimo kylančios teisinės pasekmės. Šiuo atveju Sutartis numato, jog: 9.8, jeigu Nuomininkas nusprendžia anksčiau laiko nutraukti Sutartį, ir tai nėra susiję su besikartojančiu Nuomotojo Sutarties nevykdymo ar vykdymo netinkamai, Nuomininkas sumoka Nuomotojui jo patirtus nuostolius, susijusius su investicijomis Nuomininkui pagal Sutartį išnuomotą įrangą: iki Sutarties galiojimo pabaigos likus daugiau nei pusę termino – 50 procentų įrangos vertės, nurodytos šios Sutarties Specialiosiose sąlygose; iki Sutarties galiojimo pabaigos likus mažiau nei pusę termino ~ 30 procentų įrangos vertės, nurodytos šios Sutarties Specialiosiose sąlygose. Atsakovės vienašališkas Sutarties nutraukimas kai iki Sutarties galiojimo pabaigos liko daugiau nei puse termino, neturint tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, laikytinas prievolės neįvykdymu. Kaip jau minėta, Sutarties sąlygos (tarp jų ir netesybos) buvo derinamos abipusiu šalių sutarimu, įranga užsakyta tik po to, kai atsakovė patvirtino savo poreikius bei įsipareigojimus. Dėl atsakovės sprendimo vienašališkai nutraukti Sutarti ieškovė patyrė realius ir reikšmingus finansinius nuostolius - negavo numatyto nuomos mokesčio, o nupirkta įrangą, turinti itin specifines technines savybes ir pagaminta pagal specialų užsakymą, šiuo metu yra faktiškai nelikvidi. Būtent tokiai situacijai išvengti, šalys Sutartyje iš anksto individualiai aptarė konkrečiu nuostoliu sumą (Sutarties 9.8.1. ir 9.8.2. punktai). Atsakovė be jokio teisinio pagrindo vėluoja apmokėti ieškovės dar iki Sutarties nutraukimo pateiktas sąskaitas faktūras, todėl papildomai turi pareigą mokėti ir Sutarties 7.12 punkte numatytus 0,02 procentų delspinigius. 2025 m. gegužės 15 d. parengtas skolų suderinimo aktas patvirtinta, jog atsakovės įsiskolinimas sudarė 8 332,06 Eur sumą, kurios mokėjimo terminas jau buvo suėjęs. Todėl, skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 15 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, atsakovė yra pradelsusi įvykdyti savo įsipareigojimus 54 dienas, dėl to turi pareigą apmokėti ir 89,99 Eur delspinigius (8 332,06 × 0,02 % × 54).

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė yra Lietuvos Respublikoje registruota įmonė, nuo 2021 m. vykdžiusi aktyvią veiklą, įskaitant įvairių savitarnos sprendimų, klientų aptarnavimo technologijų ir darbo vietų infrastruktūros modernizavimą. Vienas iš atsakovės veiklos prioritetų buvo tinkamų darbo sąlygų sudarymas darbuotojams. 2024 m. balandžio 9 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta įrangos nuomos Sutartis. Tik 2024 m. rugpjūčio mėn. buvo atvežti pirmieji tikrieji užsakyti kavos aparatai, tačiau net ir tada vienas laikinas (pigesnis) aparatas liko eksploatuojamas pas atsakovę, kadangi ieškovė nurodė patirianti technines kliūtis pakeisti jį užsakytuoju. Atsakovės darbuotojų vertinimu, tiek kavos skonis, tiek aparatų funkcionalumas neatitiko ieškovės žadėtos kokybės. Nors ir buvo keičiamos kavos pupelės, tačiau rezultatas nesikeitė. Dauguma darbuotojų rinkosi kavą iš senojo (pigesniojo) aparato. Tuo tarpu ieškovė ne tik netaikė jokių nuolaidų už prastesnę įrangos kokybę, ar nevisiškai įvykdytą aparatų komplektaciją, bet ir skaičiavo papildomą mokestį už nenupirktus kavos pupelių kiekius. Atsižvelgiant į tai, kad įranga dalinai buvo sumontuota kitai su atsakove susijusiai bendrovei – UAB „Foxpay“, Atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu perrašyti vieną iš kavos aparatų tiesiogiai UAB „Foxpay“ naudai. Ieškovė šį prašymą įgyvendino, tačiau pateikė Sutartį su retrospektyvia data – 2024 m. balandžio 7 d., nurodant, kad sutartiniai įsipareigojimai įsigalioja tik nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. Tokia praktika, atsakovės vertinimu, kėlė abejonių dėl skaidrumo, administravimo ir komunikacijos sklandumo. Nuo 2024 m. rudenio įmonė buvo paveikta išorinių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Įvyko ir buvo priimta eilė nepalankių įvykių ir sprendimų atsakovės vadovės bei jai priklausančių įmonių atžvilgiu. 2024 m. birželį vadovė I. T. buvo pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, o 2024 m. lapkričio mėn. jos valdytai bendrovei UAB „Foxpay“ buvo panaikinta elektroninių pinigų įstaigos licencija. Šios aplinkybės turėjo tiesioginį poveikį ir atsakovei, kadangi pastarosios valdymas yra susijęs su I. T., o dalis atsakovės naudojamos infrastruktūros priklausė, ar buvo integruota su kitų I. T. priklausančių įmonių paslaugomis. Pažymėjo, kad visos minėtosios aplinkybės buvo plačiai eskaluojamos viešojoje erdvėje itin politizuotame kontekste. Dėl šios priežasties priimti sprendimai sulaukė išskirtinio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, tačiau šiuo metu visi su tuo susiję sprendimai yra apskųsti ir nagrinėjami teismuose arba kitose kompetentingose institucijose. Be kita ko, dėl akivaizdžios reputacinės žalos, teisinio neapibrėžtumo ir pasitikėjimo praradimo, atsakovei 2024 m. rudenį teko iš esmės pradėti stabdyti savo veiklą, ženkliai mažinti darbuotojų skaičių ir atsisakyti veiklų, tiesiogiai susijusių su papildoma infrastruktūra. Atsakovė buvo priversta mažinti darbuotojų skaičių daugiau nei 80 procentų, todėl ir naudojama kavos įranga tapo perteklinė ir nepakeliama finansinė našta atsakovei. Atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, 2025 m. kovo 14 d. atsakovė oficialiai raštu kreipėsi į ieškovę su siūlymu pakeisti Sutarties sąlygas – sumažinti įsipareigojimus arba nutraukti Sutartį. Tačiau gauti ieškovės atsakymai (įskaitant el. laiškus, SMS ir žodinius pokalbius) parodė, kad ieškovė neketina derėtis sąžiningai. Nors telefonu žodžiu buvo pažadėta taikyti nuolaidą netesyboms, galutiniame atsakyme ieškovė pareikalavo nesąžiningos ir neproporcingos netesybų sumos. Atsakovė 2025 m. gegužės 23 d. pateikė pranešimą apie Sutarties nutraukimą. Ieškovė, nedelsdama sekančią dieną išsimontavo ir išsivežė visą įrangą, įskaitant ne tik jai priklausančius aparatus, bet ir pačios atsakovės įsigytus komponentus – pvz., vandens filtrus, už kuriuos atsakovė pati mokėjo tiek įsigijimo, tiek jų keitimo kaštus. Tokie veiksmai, atsakovės nuomone, neatitinka sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų ir prieštarauja ieškovės teiginiams, neva įranga yra nelikvidi. Tokiu atveju kyla natūralus klausimas, kodėl, pranešus apie Sutarties nutraukimą, įranga pasiimama akimirksniu, tačiau į dialogą dėl atsiskaitymo ieškovė neskuba įsitraukti ir bendradarbiauti. Pažymėjo, kad ieškovė niekada neišrašė atsakovei sąskaitos faktūros dėl netesybų (baudos), o iki šiol ieškovei atstovaujantys buhalterijos darbuotojai siunčia tik priminimus dėl skolos už įrangos nuomos laikotarpį, bet ne dėl pačių netesybų. Todėl, atsakovės nuomone, netesybų reikalavimas ieškinyje ne tik yra nesąžiningas ir neproporcingas, bet ir nebuvo tinkamai įformintas ar suformuotas pagal įprastą komunikaciją. Atsakovė nuolat komunikavo su ieškove tiek raštu (el. paštu ir raštais), tiek telefonu ir aktyviai ieškojo konstruktyvaus sprendimo, tačiau vienintelis ieškovės pasiūlymas buvo tas, kad atsakovė „surastų naujus klientus“, kurie perimtų įrangą. Akivaizdu, kad toks pasiūlymas nei atitiko sutartinių santykių logikos, nei galėjo būti laikomas pagrįstu sprendimu nutraukiant Sutartį. Tuo labiau, kad netrukus po to, kai atsakovė pateikė oficialų pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, ieškovė nedelsiant išsivežė visą įrangą faktiškai patvirtindama, kad ne tik neteikia prioritetinio dėmesio konstruktyviam bendradarbiavimui, bet ir akivaizdžiai prieštarauja ieškovės pozicijai, esą įranga yra „nelikvidi“ ar neturinti paklausos. Atsakovė negali sutikti su ieškovės ieškinio reikalavimais dėl netesybų. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl netesybų, privalo įrodyti ne tik sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, bet ir tai, kad dėl pažeidimo patyrė realių, tiesioginių nuostolių. Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl Sutarties nutraukimo patyrė finansinių ar kitokių nuostolių, kuriuos netesybos turėtų kompensuoti. Tokiu būdu prašomos netesybos prieštarauja jų kompensacinei funkcijai bei bendriesiems civilinės atsakomybės principams. Ieškovė ne tik atsisakė svarstyti galimybę keisti Sutartį, bet ir išlaikė kategorišką poziciją, kad bauda privalo būti taikoma, nepaisant esmingai pasikeitusių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės valios. Tokia pozicija prieštarauja bendriesiems civilinės teisės principams – sąžiningumo, bendradarbiavimo ir šalių pareigos veikti taip, kad būtų išvengta arba bent sumažinta kitai šaliai galinti kilti žala. Atsakovė iki pat veiklos ribojimų vykdė įsipareigojimus tinkamai, o pats paslaugų teikimo nutraukimas įvyko dėl nuo jos valios nepriklausomų sprendimų. Netgi ieškovės elgesys Sutarties vykdymo metu nebuvo nepriekaištingas – vėlavo įrangos pristatymas, neatitiko pažadėta kokybė, o atsakovė vis tiek stengėsi bendradarbiauti ir vykdyti įsipareigojimus kiek tai buvo įmanoma. Pabrėžė, kad ieškovė visą Sutarties vykdymo laikotarpį skaičiavo atsakovei pilną nuomos mokestį pagal Sutartį, taip tarsi patvirtindama, kad atsakovei perduoti naudotis visi Sutartyje nurodyti brangūs kavos aparatai, nors, kaip jau minėta, visą Sutarties vykdymo laikotarpį atsakovei buvo perduota vienu brangiu kavos aparatu mažiau – vienas pakaitinis pigus kavos aparatas vietoje brangaus liko atsakovės žinioje, nors už jo nuomą ieškovė atsakovei skaičiavo pilną nuomos kainą (kaip už brangų kavos aparatą), ieškovė nuolaidos nuomos kainai niekuomet netaikė. Sutartyje nustatytas netesybų apskaičiavimo mechanizmas yra ne tik neproporcingas, bet ir nesuderinamas su sąžiningumo bei protingumo principais. Netesybos akivaizdžiai viršija galimai patirtus nuostolius (šiuo atveju net neįrodinėjamus), nėra grindžiamos jokiais skaičiavimais ar realia žala, o jų pobūdis akivaizdžiai baudžiamasis. Šiuo atveju: (i) už suteiktas paslaugas buvo pilnai atsiskaityta, esanti skola – neneigiama; (ii) netesybos turi kompensacinę, o ne baudžiamąją funkciją – ieškovė neįrodė, kad dėl Sutarties nutraukimo patyrė realius nuostolius; (iii) Sutarties nevykdymo priežastys buvo objektyvios ir susijusios su išoriniais, nuo atsakovės nepriklausančiais sprendiniais. Atsakovė laikosi nuomonės, kad bet kuriuo atveju ieškovės prašoma sumokėti baudos suma yra neproporcingai didelė bei privalo būti iš esmės sumažinta. Toliau pateikiamos tai patvirtinančios aplinkybės ir argumentai. Nagrinėjamu atveju Ieškovė apskritai net neįrodinėja savo patirtų nuostolių ir jų dydžio. Nesant duomenų apie tai, kokių ir kiek nuostolių patyrė ieškovė, laikytina, kad ieškovės prašoma priteisti bauda, siekianti net 34 954 EUR, yra akivaizdžiai per didelė. Tokio dydžio netesybos yra aiškiai per didelės, todėl jos turi būti iš esmės sumažintos. Nagrinėjamu atveju Sutartis buvo sudaryta 2024 m. balandžio 9 d. ir buvo vykdoma daugiau nei vienerius metus – iki jos nutraukimo 2025 m. gegužės 23 d. Per šį laikotarpį atsakovė vykdė mokėjimus, naudojo įrangą, laikėsi numatytų kavos pupelių pirkimo įsipareigojimų ir bendradarbiavo su ieškove, net ir susiduriant su įrangos kokybės bei eksploatacijos problemomis. Atsakovė taip pat pripažįsta įsiskolinimą už suteiktas paslaugas ir išreiškė pasirengimą jį padengti. Todėl taikyti visą 34 954 EUR dydžio baudą, nepaisant to, kad dalis prievolės buvo realiai vykdyta – būtų akivaizdžiai neproporcinga ir prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Prašomos priteisti netesybos (bauda) turi būti iš esmės sumažinta, kadangi Sutartis dalį laikotarpio buvo vykdoma tinkamai. Akivaizdu, kad netesybų suma yra neproporcinga ir neadekvati – tiek atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo vykdoma reikšmingą laiką, tiek į objektyvias aplinkybes, dėl kurių atsakovė nebegali tęsti savo veiklos. Paslaugų nutraukimas nebuvo nulemtas atsakovės valios – tai lėmė nuo jos nepriklausantys sprendimai bei susiklosčiusios aplinkybės. Be to, ieškovė nebendradarbiavo ir net nesvarstė atsakovės pasiūlymų spręsti situaciją taikiai ir konstruktyviai. Užuot sutikusi su pasiūlymu koreguoti sutartinius įsipareigojimus, o vėliau nutraukti sutartį bendru susitarimu, ieškovė laikėsi kategoriškos pozicijos ir nesistengė sumažinti galimų nuostolių, kaip to reikalauja civilinės atsakomybės principai. Šiame kontekste reikalaujamos netesybos praranda savo kompensacinę paskirtį ir įgyja aiškų baudžiamąjį pobūdį, kuris prieštarauja civilinės atsakomybės prigimčiai. Toks reikalavimas, kai viena šalis (ieškovė) siekia nepagrįsto praturtėjimo kitos (atsakovės) sąskaita, akivaizdžiai pažeidžia tiek CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą netesybų mažinimo galimybę, tiek proporcingumo, sąžiningumo ir šalių interesų pusiausvyros principus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikalaujamos netesybos atsakovei taptų neproporcinga ir nepakeliama finansine našta. Jos nebeatitiktų savo kompensacinės paskirties ir faktiškai įgytų baudžiamąjį pobūdį, kuris nėra suderinamas su civilinės atsakomybės prigimtimi. Todėl, net ir laikant, jog tam tikros netesybos apskritai galėtų būti taikytinos, jų suma turi būti ženkliai mažinama. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė (i) nebegali tęsti ūkinės-komercinės veiklos, buvo priversta atleisti darbuotojus, patyrė finansinius nuostolius, kurie praktiškai sąlygojo bendrovės nemokumą, (ii) operatyviai komunikavo su ieškove, tačiau būtent ji atsisakė bendrai spręsti problemą, (iii) ieškovė neįrodė ir nepatyrė absoliučiai jokių nuostolių, (iv) atsakovė yra pasirengusi ir toliau konstruktyviai bendradarbiauti ir nedidinti kaštų, atsakovės manymu, realus netesybų dydis galėtų būti 10 procentų nuo bendrai reikalaujamos netesybų sumos (t. y. 3 495 EUR), kuris atsakovei šiuo laikotarpiu ir taip būtų reikšminga ir ekonomiškai nepakeliama suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimu priimtas ieškovės UAB „Kavos draugas“ ieškinio atsakovei UAB „iSUN Lithuania“ dėl 10 545,68 Eur skolos priteisimo atsisakymas; ši bylos dalis nutraukta. Teismas nusprendė kitą ieškinio dalį tenkinti visiškai: priteisti ieškovei UAB „Kavos draugas“ iš atsakovės UAB „iSUN Lithuania“ 89,99 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 99 ct) delspinigių, 34 954,00 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) baudą, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (35 043,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 033,45 Eur (tris tūkstančius trisdešimt tris eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų; grąžinti ieškovei UAB „Kavos draugas“ 2025 m. liepos 9 d. mokėjimu sumokėtą žyminio mokesčio dalį - 178,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus). Pagrindiniai teismo argumentai: 

4.1.       Teismas, vadovaudamasis CK 6.71 straipsniu bei šalių sutarties 7.12 punktu, ieškovei iš atsakovės priteisė 89,99 Eur delspinigių sumą už vėlavimą apmokėti susidariusią 8 332,06 Eur skolą, skaičiuojant 0,02 procentų dydžio delspinigius už 54 dienas.

4.2.       Teismas pažymėjo, kad sumokėta suma už įrangos nuomą 14 mėnesių laikotarpį (nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. birželio 31 d.) nepadengia nei 1/3 įrangos vertės, įgytos specialiai šalių sutarties vykdymui, o prašoma priteisti bauda kartu su mokėtu nuomos mokesčiu neviršija įgytos įrangos kainos.

4.3.       Teismui akivaizdu, kad toks delspinigių dydis, įtvirtintas šalių pasirašytoje sutartyje, buvo sąlygotas iš anksto numatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, nuomininkui nevykdžius sutartinių įsipareigojimų trijų metų laikotarpį.

4.4.       Ieškovė pagrindė ir atsakovė to nepaneigė, kad atsakovei, sudarius nuomos sutartį, buvo sudarytos nuolaidos ieškovės sąskaita, kadangi iš karto po sutarties pasirašymo ieškovė sutiko išnuomoti vienu kavos aparatu ir pieno aušintuvu mažiau, jį sutarties įvykdymui įgijus ir nuomos kaina buvo skaičiuojama už 4 vnt. kavos aparatų ir 4 vnt. pieno aušintuvų, t. y. mažesnė (1400 Eur +PVM), nei numatyta sutarties specialiosiose sąlygose (1700 Eur +PVM). Tad teigti esant nuomotojos nesąžiningumui reikalaujant verslo subjektų susitartų netesybų, teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo.

4.5.       Atsižvelgęs į ieškovės atstovės paaiškinimus, kad sutartyje nustatytų netesybų dydis užtikrina nuomotojo minimalių nuostolių – įsigyjant konkrečius nuomininko prašomus kavos aparatus, rūpinantis jų logistika, aptarnavimu - kompensavimą, nuomininkui nutraukus sutartį prieš terminą, į tai, kad atsakovė (nuomininkė) sutartį nutraukė iki sutarties termino pabaigos likus daugiau nei pusę termino, t. y. 2 metams, teismas sprendė, kad sutartinių netesybų dydis nėra per didelis ir / ar neprotingas, nesąžiningas.

4.6.       Tai, kad atsakovės veiklos sutrikimą sąlygojo ekstraoridinarios aplinkybės dėl politinių sprendimų, nepaneigia buvusio šalių susitarimo dėl nuomos, rizikų įsivertinimo būtinumo pasirašant tokio pobūdžio sutartį. Vien skolininko (ne)laikini finansiniai sunkumai nėra pagrindas mažinti sutartines netesybas, atsakovei nepaneigus kreditoriaus patirtų nuostolių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

2.       Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Kavos draugas“ priteistos 34 954 Eur netesybos ir priimti naują sprendimą – sumažinti netesybų dydį iki teismo nustatytos pagrįstos netesybų sumos. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1.       Apeliantės nuomone, Sutartis buvo nutraukta išskirtinai tik dėl išorinių ir objektyviai egzistuojančių aplinkybių, sąlygojusių veiklos sustabdymą, tačiau jokiu būdu ne dėl atsakovės poreikių pasikeitimo, kaip tai nurodė pirmosios instancijos teismas.

5.2.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantės pateiktą informaciją apie atliktus sąžiningus bandymus susitarti dėl Sutarties sąlygų pakeitimo.

5.3.       Apeliantė viso proceso metu teikė išsamius paaiškinimus ir dokumentus, įrodančius, jog ieškovė realių nuostolių nepatyrė: (i) visi kavos ruošimo aparatai (t. y. Įranga) buvo nedelsiant ieškovės atsiimti, (ii) Įranga buvo geros kokybės, nesugadinta, tinkama tolesniam naudojimui, iš esmės – nenusidėvėjusi nuo jos pristatymo atsakovei momento, todėl ji rinkoje išliko likvidi.

5.4.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys laisva valia susitarė dėl baudos dydžio, todėl teismas neturi pagrindo mažinti jos dydžio, nes atsakovė neįrodė, kad bauda yra neproporcinga. Ši išvada akivaizdžiai prieštarauja CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, pagal kurias teismas turi pareigą mažinti neprotingai dideles netesybas ne tik šaliai prašant, bet ir savo iniciatyva, jei nustato akivaizdų jų neatitikimą kompensacinei funkcijai.

5.5.       Atsakovės vertinimu, būtent rinkos reakcija patvirtina, kad ieškovės taikomi įkainiai bei kartu su Įrangos nuoma privalomai reikalaujamas nupirkti (beje, itin neskanios) kavos kiekis yra per aukšti, todėl ši situacija nėra atsakovės kaltė.

5.6.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepateikė jokios analizės, kaip 34 954 Eur bauda koreliuoja su ieškovės (ne)patirtais nuostoliais. Nėra pateikta nei Įrangos nusidėvėjimo analizės, nei jos panaudojimo galimybės po atsiėmimo vertinimo, nei paskaičiavimo, kokie tiksliai galėtų būti realūs nuostoliai.

5.7.       Tikina, kad 50 procentų dydžio įrangos vertės netesybų sąlyga buvo vienašališkai pačios ieškovės įtraukta į bendrąją Sutarties dalį, dėl kurios sąlygų derybos tarp ginčo šalių nevyko.

5.8.       Šiuo atveju atsakovė Sutartį buvo privesta nutraukti ne iš principo, ar nenoro bendradarbiauti, o dėl objektyvių ir realiai egzistuojančių išorinių priežasčių, kurios buvo išsamiai ir iš anksto ieškovei paaiškintos tiek raštu, tiek žodžiu.

5.9.       Apeliantė grąžino įrangą po Sutarties nutraukimo, o tai reiškia, kad ieškovė faktiškai atgavo perduotus įrenginius. Tokiu būdu apeliantė ne tik sumokėjo nuomos mokestį už laikotarpį, kuomet naudojosi įranga, bet ir neapsunkino ieškovės galimybių realizuoti įrangą procedūros. Kitaip tariant, ieškovė gavo nuomos mokesčius, įrangą, o dabar dar siekia netesybų sumos, lygiavertės pusei visos įrangos vertės. Tokiu būdu netesybos nebeatlieka kompensacinės funkcijos, o virsta baudžiamąja priemone bei pagrindu ieškovei praturtėti apeliantės sąskaita.

5.10.       Ieškovė turėjo realią galimybę įrangą toliau nuomoti ar naudoti, todėl negalėjo pagrįstai tikėtis kompensacijos, lygiavertės pardavimo įrangos vertei ar jos daliai.

5.11.       Ieškovės pozicija, kad įrangos grąžinimas anksčiau Sutarties pasibaigimo laiko savaime reiškia neišvengiamą nuostolį, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti tiek ekonominei logikai, tiek tarptautinei verslo praktikai.

3.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.       Tai, dėl kokių priežasčių pasikeitė atsakovės poreikiai tęsti Sutartį, sprendžiant dėl netesybų taikymo šiuo atveju neturi jokios įtakos.

6.2.       Atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir nepateikė jokių pagrįstų priežasčių, kodėl šiuo atveju teismas turėtų nukrypti nuo šalių teisėtai sudarytos Sutarties ir netaikyti Sutartyje numatytos nuostatos dėl netesybų taikymo bei taikyti išimtis atsakovės atžvilgiu.

6.3.       Apeliaciniame skunde atsakovei nepaneigus teismo išvadų ir neįrodžius, jog nustatytos netesybos buvo „neprotingai didelės“ ar „aiškiai per didelės“, nėra pagrindo nei keisti, nei panaikinti ginčijamo teismo sprendimo.

6.4.       Niekas nevertė atsakovės sudaryti Sutartį su ieškove ir nuomotis pačius brangiausius kavos apartus rinkoje, tačiau atsakovė, įsivertinusi savo galimybes, pati pasirinko ir inicijavo šių aparatų nuomą.

6.5.       Sutarties pradžioje atsakovei buvo sudarytos didelės nuolaidos ieškovės nuostolių sąskaita. Ieškovė, pagal užsakovės specialų užsakymą, užsakė 5 vnt. brangių Shaerer firmos kavos aparatų. Vėliau gi, pasikeitus atsakovės poreikiams, ieškovė sutiko išnuomoti vienu kavos aparatu mažiau. Tokiu būdu atsakovei jau buvo sudaryta didelė nuolaida, atitinkamai ieškovei teko prisiimti nuostolius įsigyjant brangų ir visiškai nelikvidų kavos aparatą.

6.6.       Atsakovės atsiskaitymas už ieškovės suteiktas paslaugas ir įrangos nuomą buvo vykdomas pagal Sutartį. Vadinasi ieškovė pinigines lėšas gavo teisėtai. Tai, kad nutraukus nuomos Sutartį atsakovė grąžino ieškovei nesugadintą jai priklausančią įrangą taip pat nėra laikomas nepagrįstu ieškovės praturtėjimu ir atitinka visiškai įprastą verslo sandorį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

5.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

6.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

1.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta:

1.1.       Ieškovė UAB „Kavos draugas“ ir atsakovė UAB „iSUN Lithuania“ 2024 m. balandžio 9 d. sudarė įrangos nuomos sutartį Nr. KDLT/N-240409-3 (ir Sutartis) (e. b., t. 1, b. l. 10-13), pagal kurią ieškovė atsakovei (nuomininkei) įsipareigojo perduoti laikinai naudotis sutartyje numatytą įrangą (toliau ir Įranga), t. y., 5 kavos aparatus Schaerer Coffee Soul 10 (Sutartyje nurodyta 15 659 Eur + PVM vertė) ir penkis pieno aušintuvus Soul Black 10l (Sutartyje nurodyta 1 818 Eur + PVM vertė). Iškart po Sutarties sudarymo buvo susitarta perduoti ir perimti 4 kavos aparatus ir 4 pieno aušintuvus, dėl to sutarties kaina sumažinta iki 1 400 Eur + PVM, ieškovei leidžiant pakeisti sutartinę sąlygą. 

1.2.       Sutarties specialiųjų sąlygų 7.1. punkte numatyta, jog nuomininkui nenupirkus minimalaus 50 kg kavos pupelių kiekio, už kiekvieną nenupirktą kilogramą nuomininkas moka papildomą 11 Eur + PVM nuomos mokestį.

1.3.       Sutartyje numatytas nuomos terminas iki 2027 m. liepos 1 d. 

1.4.       Atsakovė 2025 m. kovo 14 d. raštu kreipėsi į ieškovę nurodydama, jog pasikeitė jos poreikiai, dėl to prašė pakeisti Sutartį sumažinat nuomojamos įrangos bei nuperkamų kavos pupelių kiekį per mėnesį ir nuomos kainą, taip pat pasiūlė pakeisti sutarties sąlygas, susijusias su jos nutraukimu, t. y. „leisti Nuomininkui nutraukti Sutartį, nemokant Sutarties bendrųjų sąlygų 9.8. p. numatytos baudos“ (e. b., t. 1, b. l. 14-17). Ieškovė 2025 m. kovo 25 d. rašte su pateiktu prašymu nesutiko (e. b., t. 1, b. l. 18-19). Ieškovė nurodė, jog galėtų svarstyti galimybę sumažinti nuomojamų kavos aparatų skaičių, tačiau tik tuo atveju, jei nuomininkas imtųsi aktyvių veiksmų ir surastų kitus patikimus bei ieškovei priimtinus verslo klientus, kurie sutiktų perimti nuomos santykius, t. y. išsinuomoti atitinkamus kavos aparatus likusiam nuomos terminui pagal tokias pačias arba lygiavertes sąlygas.

1.5.       Atsakovė 2025 m. gegužės 23 d. pateikė ieškovei rašytinį pranešimą, kuriuo vienašališkai informavo apie sprendimą nutraukti sutartį nuo 2025 m. birželio 22 d. (e. b., t. 1, b. l. 20).

1.6.       Reaguodama į atsakovės pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą ir vadovaudamasi Sutartimi, ieškovė suderinusi su atsakove pasiėmė Įrangą ir apskaičiavusi sutarties nutraukimo mokestį, kartu su jau esama skola, nurodė atsakovei sumokėt: 34 954 Eur (be PVM) nuostolių sumą pagal Sutarties 9.8.1 punktą dėl nesavalaikio sutarties nutraukimo bei 8 715,44 Eur (be PVM) pradelsto nuomos mokesčio sumą.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

2.       Pirmosios instancijos teismas (toliau ? ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė buvo įpareigota pasirašyti Sutartį skubotai, neturint objektyvaus laiko susipažinti su sutarties visomis sąlygomis ir / ar dėl jų derėtis. Teismas, įvertinęs sutartinių santykių pobūdį, šalių statusą (verslo subjektai), skolininkės elgesį (Sutartis nutraukta anksčiau termino, ieškovė įspėta prieš mėnesį, nėra duomenų apie itin sunkią atsakovės turtinę padėtį), prašomų priteisti netesybų dydį (34 954,00 Eur), konstatavo, kad objektyvaus pagrindo paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, mažinant netesybas, byloje nenustatė.

3.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino esminių įrodymų, patvirtinančių apeliantės veiklos pasikeitimą ir Įrangos likvidumą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino netesybų dydį, neatsižvelgdamas į CK 6.73 ir 6.258 straipsnių reikalavimus. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 ir 6.258 straipsnius, reglamentuojančius netesybų mažinimo kriterijus bei ignoravo teismų formuojamą praktiką, kurioje nuosekliai pabrėžiama, jog teismas privalo ex officio įvertinti netesybų pobūdį, jų proporcingumą, kompensacinę funkciją ir ryšį su realia žala. Atsakovės žinioje po Sutarties nutraukimo neliko nieko, išskyrus nepagrįstą įsipareigojimą sumokėti net 50 procentų Įrangos vertės dydžio netesybas, tuo tarpu ieškovė toliau disponuoja didelės vertės ir geros kokybės Įranga ir turi visas galimybes ją toliau eksploatuoti bei generuoti pelną. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties pobūdį, įvertino šalių tarpusavio atsiskaitymą ir ieškovės realiai nepatirtus nuostolius. Nurodoma, kad skundžiamame sprendime nepakankamai išanalizuota esminė aplinkybė – tarp šalių susiklostę santykiai pagal savo teisinę prigimtį buvo Įrangos nuomos santykiai, o ne kitos, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, išperkamosios nuomos ar mišrios rūšies prievolės, dėl kurių ieškovei būtų atsiradusi pareiga kompensuoti Įrangos vertę, ar jos dalį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių faktinių aplinkybių dėl realių ieškovės nuostolių buvimo, ar nebuvimo, neišnagrinėjo Įrangos realaus likvidumo ir vertės, nevertino Įrangos panaudojimo galimybių bei nepagrįstai pripažino maksimalias baudines netesybas. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada skundžiamo sprendimo dalies dėl netesybų priteisimo prieštarauja CK įtvirtintoms normoms, teismų praktikai, proporcingumo principui ir teisingumo imperatyvui. 

4.       Ieškovė su apeliantės skundu nesutinka. Teigia, kad atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir apeliaciniame skunde pateikia tik sau naudingų aplinkybių vertinimą ir ydingas teismų praktikos interpretacijas bei prielaidas, tačiau jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kodėl Sutartyje abiejų šalių sutartos netesybos turėtų būti laikomos akivaizdžiai per didelėmis, ar kad atsakovė turėtų pagrįstą ir realų pagrindą būti atleista nuo netesybų sumokėjimo, nepateikė.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teisme

5.       Kaip žinoma, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą atsakovei dėl 10 545,68 Eur skolos priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė; be to, teismas ieškovei priteisė iš atsakovės 89,99 Eur delspinigių, 34 954,00 Eur baudą, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (35 043,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 033,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

6.       Apeliaciniame skunde nesutinkama su sprendimo dalimi, kuria teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 34 954,00 Eur baudą. Atsižvelgiant į skundžiamą pirmosios instancijos sprendimo dalį, apeliacinės instancijos teisme svarstomas materialinės teisės reikalavimas / klausimas dėl ieškovei iš atsakovės priteisto 34 954 Eur baudos dydžio.

Dėl atsakovei perduoto turto vertės ir nustatytinų nuostolių (baudos dydžio)

7.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Sutartyje atsakovei perduotino kavos aparato Schaerer Coffee Soul 10 vertė nurodyta 15 659 Eur (PVM mokestis neįskaitytas), o pieno aušintuvo Soul Black 10 l vertė nurodyta 1 818 Eur (PVM mokestis neįskaitytas). Ieškovė, įvertinusi Sutarties pakeitimą, nurodė, kad atsakovei perdavė 4 kavos aparatus Schaerer Coffee Soul 10 ir 4 pieno aušintuvus Soul Black 10 l. Ieškovės teigimu, bendra Įrangos vertė sudarė 69 908 Eur (PVM mokestis neįskaitytas) ((4 × 15 659 Eur) + (4 × 1 818 Eur) = 69 908 Eur). Atitinkamai, ieškovė apskaičiavo, kad reikalautinas baudos dydis – 50 procentų Įrangos vertės sudaro 34 954 Eur, minėta sumą ieškovei iš atsakovės teismas priteisė.

8.       Dera pažymėti, kad Sutarties sąlyga dėl Įrangos vertės šalių nebuvo aptarta, galima spręsti, kad ji buvo ieškovės įrašyta vienašališkai, nes atsakovė tuo metu duomenų apie Įrangos vertę neturėjo. Kita aspektas tas, kad Įrangos kaina tiesiogiai neįtakojo Sutartyje ir jos pakeitime nurodytos ieškovės gautinos pajamų sumos (1 400 + PVM / mėn.). Įrangos kaina galėjo įtakoti tik Sutartyje nustatytas netesybas ir jų dydį (Sutarties 9.8 punktas). Svarbu ir tai, kad šalys sudarė Įrangos nuomos Sutartį, o ne Įrangos pirkimo – pardavimo sutartį ir pan.

9.       Akcentuotina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad visa ieškovės aparatų (Įrangos – 5 kavos aparatai, 5 pieno aušintuvai) įgijimo kaina sudarė 61 806,49 Eur (be PVM) (sprendimo 22 punktas). Šią, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingą išvadą patvirtina 2024 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą faktūra SORP Nr. 101284303 bei ieškovės bankiniai mokėjimo nurodymai, susiję su minėta sąskaita faktūra (e. b., t. 2, b. l. 173, 175-176). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą minėtos teismo išvados dėl Įrangos vertės neginčijo. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Įrangos vertę, nesusiejo minėtos Įrangos vertės su apskaičiuotinais ieškovės nuostoliais (bauda), jų dydžiu. Atkreiptinas dėmesys., kad 2024 m. liepos 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje SORP Nr. 101284303 nurodyta, kad kavos aparato vertė yra 10 945,90 Eur, pieno aušintuvo vertė sudaro 1 415,40 Eur. Taigi, atsakovei perduotos Įrangos (4 kavos aparatai, 4 pieno aušintuvai) vertė sudarė 49 445,20 Eur ((4 × 10 945,90) + (4 × 1 415,40) = 49 445,20 Eur (PVM mokestis neįskaitytas). Atitinkamai, Sutarties 9.8.1 punkte nurodyta 50 procentų Įrangos vertės nuostoliai (bauda) sudaro 24 722,60 Eur.

10.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovė Sutartyje klaidingai nurodė kitą – 69 908 Eur (PVM mokestis neįskaitytas) Įrangos vertę, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovei perduotos Įrangos vertė sudarė 49 445,20 Eur (PVM mokestis neįskaitytas), todėl matematiškai turėjo būti apskaičiuota 24 722,60 Eur dydžio bauda bei teisiškai vertinama, ar 24 722,60 Eur dydžio bauda yra pagrįsta, nėra neprotingai didelė.

Dėl nuostolių (netesybų, baudos dydžio)

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad, vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turėjo teisę susitarti dėl tokio delspinigių dydžio, o atsakovė neįrodė, kad sulygtas delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, todėl nusprendė, jog toks susitarimas pats savaime nelaikytinas pažeidžiančiu CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsniuose įtvirtintus principus, ir priteisė ieškovei iš atsakovės 34 954,00 Eur nuostolius (baudą). Teismo vertinimu, net 34 954,00 Eur bauda šiuo atveju yra proporcinga.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde prašydama panaikinti skundžiamą sprendimo dalį dėl 34 954,00 Eur nuostolių (netesybų, baudos) priteisimo, konkrečios – jos nuomone teisingos sumos nenurodo, prašo sumažinti netesybų dydį iki teismo nustatytos pagrįstos netesybų sumos.

13.       Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio dalis).

14.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

15.       Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

16.       Dėl netesybų mažinimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

17.       Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas).

18.       CK 6.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomi vienašališkos Sutarties nutraukimo veiksniai (įvykiai atsakovės vadovės atžvilgiu, vėlesnė atsakovės finansinė situacija), kuriuos įvardija apeliantė, kaip sudarančius pagrindą atleisti ją nuo sutartinės atsakomybės, neegzistuoja: ieškovė siūlė atsakovei pasirinkti pigesnius ir įprastai savo veikloje naudojamus kito gaminto kavos aparatus, t. y., Franke firmos alternatyvų modelį - A800, tačiau atsakovė, įvertinusi savo galimybes ir poreikius, pasirinko kavos aparatų modelį, kuriuo ieškovė iki tol neprekiavo. Atsakovei taip pat buvo žinoma, jog šie aparatai gaminami pagal specialų užsakymą ir ieškovė jais neprekiauja, buvo žinoma jų didelė vertė, reikalaujamas užsakyti kavos pupelių kiekis ir finansinė rizika tuo atveju, jei Sutartis būtų nutraukiama anksčiau termino. Kaip žinoma, atsakovė įsivertino savo galimybes, būsimas rizikas ir visas Sutarties sąlygas patvirtino (e. b., t. 2, b. l. 29-86). Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė, taikydama savigynos priemones (nemokėdama sutartų nuostolių iš viso), elgėsi teisėtai ir tai galėtų būti pagrindu ją atleisti visiškai nuo sutartinės civilinės atsakomybės (nuostolių, baudos mokėjimo).

19.       Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

20.       Nepaneigiant sutarties laisvės principo, teismui suteikta teisė įvertinti, ar Sutartyje numatytos netesybos atlieka kompensuojamąją, o ne baudinę funkciją.

21.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteisė 34 954,00 Eur nuostolių, t. y. daugiau nei priteista atsakovės skola ieškovei ir atsakovės sumokėta suma per Sutarties galiojimo laikotarpį.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Sutartyje nustatytą nuostolių dydį, atkreipia dėmesį į šalių susitarimą (Sutartį) ieškovės lūkesčių aspektu. Šalių suderinta valia Sutartimi buvo nustatyta 1 400 Eur / mėn. kaina. Tai reiškia, kad jeigu atsakovė ir ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusios Sutartį iki galo, ieškovė būtų sugeneravusi apie 54 600 Eur pajamų (39 mėn. × 1 400 Eur = 54 600 Eur (PVM mokestis neįskaitytas). Taigi, ieškovė Sutarties metu, netaikant nuostolių (baudos) instituto, turėjo lūkestį gauti 54 600 Eur pajamų ir susigrąžinti 3 metų Įrangą.

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, vykdydama Sutartį, ieškovei sumokėjo apie 20 000 Eur (14 mėn. × 1 400 = 19 600 Eur), be to, atsakovė prieš teismo posėdį pirmosios instancijos teisme sumokėjo ieškovei 8 715,44 Eur sumą (PVM mokestis neįskaitytas) (ši bylos dalis buvo nutraukta). Pažymėtina, kad be minėtų gautų sumų ieškovė reikalauja prisiteisti iš atsakovės papildomą 34 954,00 Eur nuostolių sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių sutarties laisvės principą, į šalių lūkesčius, nagrinėjamu atveju ieškovės lūkesčių principas dėl Sutartimi apskaičiuotos sumos negali būti viršytas apskaičiuojant tokio dydžio nuostolius, kurių nori ieškovė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

24.       Spręstina, kad ieškovės iš atsakovės gauta 19 600 Eur suma (PVM mokestis neįskaitytas), gauta 8 715,44 Eur suma (PVM mokestis neįskaitytas), priteista 89,99 Eur delspinigių suma bei priteistini 24 722,60 Eur dydžio nuostoliai (bauda), iš viso 53 128,03 Eur suma atitinka ieškovės lūkesčius (54 600 Eur). Pridėtina, kad ieškovė susigrąžino iš atsakovės vienerius metus naudotą Įrangą, o ne trejus metus, kaip būtų įgyvendinus Sutartį.

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 24 722,60 Eur dydžio nuostoliai (bauda) atitinka šalių interesus, neleidžia vienai šaliai praturtėti kitos sąskaita ir (arba) vienai šalia neleidžia būti nubaustai dėl Sutartyje nustatytų nepagrįstai didelių nuostolių dydžio.

26.       Kaip minėta, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo diskrecija mažinti netesybas ir savarankiškai, remiantis šalių pateiktais įrodymais, nustatyti protingą jų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant, netesybų dydis gali būti sumažinamas.

27.       Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistų 34 954,00 Eur nuostolių (baudos) dydį, juos sumažinant iki 24 722,60 Eur dydžio sumos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

28.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

29.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teisinių santykių kvalifikavimą, delspinigių priteisimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias nuostolių (baudos) priteisimą, todėl ieškovei nepagrįstai priteisė per didelę nuostolių sumą.

30.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčą, bet priteisė pernelyg dideles, neprotingo dydžio netesybas, tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti teismo sprendimą ir ieškovės reikalavimus patenkinti iš dalies, priteisiant iš apeliantės 24 722,60 Eur baudą, iš naujo išdėstant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, bei atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

31.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

32.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

33.       Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškovės ieškinio yra pagrįstas iš dalies ir ieškovei priteistina nuostolių suma sumažinama, atitinkamai, pagal tokį procesinį rezultatą turėtų būti priteisiamos / perskirstomos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.

34.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 3 033,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas 801,00 Eur žyminis mokestis ir 2 232,45 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

35.       Atsakovė patyrė 2 964,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

36.       Vertinant ieškovei priteistą / atmestą reikalavimo dydį, nustatytina, kad ieškovės reikalavimas pirmosios instancijos patenkintas 80,8 procentų apimtimi (((10 545,68 + 89,99 + 24 722,60 = 35 358,27 Eur) / 43 759,43 Eur) × 100 proc. = 80,8 proc.). Atitinkamai, atmesta jos reikalavimo dalis sudaro 19,2 procento.

37.       Atsižvelgus į nustatytas patenkintų / atmestų reikalavimų proporcijas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 451 Eur suma, atsakovei iš ieškovės priteistina 569 Eur suma. Įskaičius minėtas sumas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 882 Eur.

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

38.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

39.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

40.       Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1851,30 Eur išlaidų. Atsakovė patyrė 749 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 1 905,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 2 654,75 Eur.

41.       Atsakovės apeliacinis skundas buvo patenkintas 70,7 proc. apimtimi ((24 722,60 Eur / 34 954,00 Eur) × 100 proc.).

42.       Atsižvelgus į apeliantės skundo patenkintų / atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 542 Eur, atitinkamai atsakovei iš ieškovės priteistina 1 877 Eur. Įskaičius minėtas sumas atsakovei iš ieškovės priteistina 1 335 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti nauja redakcija taip:

„priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavos draugas“ ieškinio atsisakymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „iSUN Lithuania“ dėl 10 545,68 Eur skolos priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti;

kitą ieškinio dalį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kavos draugas“, įm. kodas 302525811, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „iSUN Lithuania“, įm. kodas 305142686, 89,99 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 99 ct) delspinigių, 24 722,60 Eur baudą, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (24 812,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kavos draugas“, įm. kodas 302525811, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „iSUN Lithuania“, įm. kodas 305142686, 1 882 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme;

grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kavos draugas“, kodas 302525811, 2025 m. liepos 9 d. mokėjimu sumokėto žyminio mokesčio dalį - 178,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus), išaiškinant ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.“ 

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „iSUN Lithuania“, įm. kodas 305142686, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavos draugas“, įm. kodas 302525811, 1 335 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                           Raimonda Andrulienė

                                                          Irma Čuchraj

                                                              Aušra Maškevičienė