Civilinė byla Nr. e2A-12-894/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15703-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos:  2.6.8.4.; 3.3.1.21.

 (S)

Kauno apygardos teismas

s p r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Laimos Kriaučiūnaitės, T. R. ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „1. Rezultatas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „1.Rezultatas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IDA BASAR“ dėl užstato grąžinimo, baudos priteisimo, trečiasis asmuo mažoji bendrija „Kristy Property“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „1. Rezultatas“ (toliau ir ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „IDA BASAR“ (toliau ir atsakovė) 20 824 Eur sumokėtą užstatą, 20 824 Eur baudą, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė (toliau - Pirkėja) ir atsakovė (toliau - Pardavėja) 2023 m. rugpjūčio 1 d. sudarė preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis) dėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto – 3177/7066 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) įsigijimo už 120 824 Eur. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė pagrindinę Turto pirkimo – pardavimo sutartį pasirašyti iki 2023 m. spalio 15 d.; tuo atveju, jei iki nurodyto termino Pardavėjai nepavyktų gauti neįrengtos pastogės bendrasavininkių atsisakymų įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti Turtą, šalys bendru sutarimu pratęs terminą protingam laikotarpiui, kad Pardavėja galėtų užbaigti atsisakymų surinkimą (Preliminariosios sutarties 4.1. punktas). Nurodė, kad Pirkėja vadovaudamasi Preliminariosios sutarties 3.2.1. punkto sąlyga, 2023 m. rugpjūčio 2 d. pervedė į Pardavėjos sąskaitą 20 824 Eur. 2023 m. rugsėjo 20 d. pirkėja el. paštu gavo iš Pardavėjos laišką, kad parduodamo Turto bendraturtė E. K. nori įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti Turtą už 120 824 Eur. Šios teisės įgyvendinimui Pardavėja susitarė su bendraturte E. K. sudaryti sandorį 2023 m. rugsėjo 25 d. Minėtu pranešimu Pardavėja informavo, kad sudarius sutartį su bendraturte, Pardavėja grąžins Pirkėjos sumokėtą užstatą. 2023 m. rugsėjo 25 d. Pardavėja telefonu informavo Pirkėjos atstovą, kad bendraturtė E. K. sutartu laiku neatvyko į notarų biurą ir sandoris neįvyko, todėl 2023 m. rugsėjo 25 d. Pardavėja raštu informavo Pirkėją, kad sandorio sudarymui paskirtas laikas – 2023 m. rugsėjo 27 d. 13 val. Vilniaus miesto 35-ame notaro biure. Pažymėjo, kad Pirkėjos atstovas atvyko į notarų biurą norėdamas išsiaiškinti situaciją dėl bendraturtės ketinimo pasinaudoti pirmumo teise ir susijusių pasekmių. Notarė paaiškino, kad bendraturtė turėjo informuoti notarą apie sandorio datos pakeitimą. Nurodė, kad šalys susitarė dėl sandorio sudarymo 2023 m. spalio 4 d., tačiau sutartis nebuvo pasirašyta dėl to, kad Pardavėja pakeitė sandorio kainą, nesilaikydama Preliminariosios sutarties nuostatų. Pagal Preliminariąją sutartį, turto kaina buvo nustatyta 120 824 Eur, tačiau Pardavėja nusprendė ją padidinti iki 140 824 Eur, nors šalys atskiro susitarimo dėl Preliminariosios sutarties sąlygų keitimo nebuvo sudariusios. 2023 m. spalio 6 d. Pirkėjos atstovas išsiuntė pretenziją, kurioje prašė Pardavėjos patikslinti galutinę poziciją dėl sandorio sudarymo ir pateikti bendraturtės pirmumo teisės atsisakymą. Pirkėja taip pat reikalavo grąžinti 20 824 Eur užstatą ir sumokėti baudą, taip pat 20 824 Eur dydžio, dėl netinkamo sutarties vykdymo. Ši pretenzija buvo išsiųsta el. paštu, tačiau atsakymo negauta, todėl 2023 m. spalio 12 d. buvo išsiųstas priminimas dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties. 2023 m. spalio 13 d. Pardavėja atsakė į Pirkėjos pretenziją, teigdama, kad Pirkėjos neatvykimas į notarų biurą 2023 m. rugsėjo 27 d. buvo laikomas atsisakymu sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, Pardavėja vienašališkai nutraukė Preliminariąją sutartį dėl Pirkėjos kaltės. 2023 m. spalio 17 d. Pirkėjos atstovas išsiuntė raginimą dėl užstato grąžinimo ir baudos sumokėjimo, remiantis Preliminariosios sutarties nuostatomis. Pirkėja reikalavo, kad Pardavėja grąžintų sumokėtą užstatą – 20 824 Eur, ir sumokėtų baudą, taip pat 20 824 Eur dydžio, tačiau Pardavėja iki šiol neatsakė ir neįvykdė šių reikalavimų. Ieškovė teigė, kad pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį turi teisę reikalauti netesybų už nuostolius, patirtus dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminarioji sutartis buvo galiojanti ir ieškovė buvo pasirengusi sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau atsakovė 2023 m. spalio 13 d. pranešimu informavo, kad nesudarys pagrindinės sutarties, nurodydama, jog 2023 m. rugsėjo 27 d. susitikime nepasirodė ieškovės direktorius, ir nutraukė Preliminariąją sutartį. Pabrėžė, kad Preliminariąja sutartimi šalys susitarė, kad parduodamo Turto kaina yra 120 824 Eur ir ieškovė sumokėjo 20 824 Eur užstatą, todėl sudarius Pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė turi sumokėti likusią sumą, t. y. 100 000 Eur, o ne 120 824 Eur. Nurodė, kad ieškovė pateiktoje Pretenzijoje bei atstovų siųstuose el. laiškuose kelis kartus prašė Pardavėjos pateikti savo galutinę poziciją dėl Pagrindinės sutarties sudarymo, prašė informuoti apie sandorio dieną ir laiką, taip tikėdama, kad Turto Pagrindinė sutartis bus sudaryta, tačiau atsakovė neišsakė savo ketinimo sudaryti pagrindinę sutartį arba bent pratęsti terminą pagrindinės sutarties sudarymui. Priešingai, atsakovė nebendradarbiavo ir 2023 m. spalio 12 d. nutraukė Preliminariąją sutartį, remdamasi Preliminariosios sutarties 5.2. punktu. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės ir netinkamų veiksmų, vadovaujantis Preliminariosios sutarties 5.3. punktu, CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, atsakovė privalo grąžinti ieškovei jos sumokėtą užstatą – 20 824 Eur pagal Preliminariosios sutarties 3.2.1. punktą ir sumokėti 20 824 Eur baudą.

3.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad Preliminarioji sutartis buvo susijusi su parduodamo turto bendraturčio pirmumo teise įsigyti turtą, ir jei ši teisė būtų realizuota, atsakovė turėjo grąžinti ieškovei sumokėtą užstatą. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateikė prašymą notarui informuoti bendraturčius apie pirmumo teisę. 2023 m. rugsėjo 18 d. notaras informavo ieškovę, kad bendraturtė E. K. pasinaudojo šia teise, ir buvo paskirta sandorio sudarymo data – 2023 m. rugsėjo 25 d. Tačiau, dėl E. K. neatvykimo į pasirašymą, sandoris neįvyko, ir atsakovė gavo notaro liudijimą apie neįvykusį sandorį. Dėl šios aplinkybės atsakovė informavo ieškovę, tačiau kitas bandymas sudaryti sandorį 2023 m. rugsėjo 27 d. taip pat žlugo dėl ieškovės kaltės. Ieškovės atstovas direktorius V. D. pasirašyti sutarties neatvyko, o atvykęs P. B. įgaliojimo pasirašyti šią sutartį neturėjo, paaiškinti direktoriaus neatvykimo pasirašyti sutartį priežasties negalėjo. Atsakovės teigimu, dėl ieškovės kaltės Preliminarioji sutartis buvo nutraukta ir užstatas liko atsakovei kaip bauda už atsisakymą sudaryti pagrindinį sandorį.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 41,45 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

5.       Teismas nustatė, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė (Pirkėja) ir atsakovė (Pardavėja) sudarė Preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis) dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 3177/7066 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), pardavimo už 120 824 Eur. Ieškovė, vykdydama Sutartį, 2023 m. rugpjūčio 2 d. sumokėjo 20 824,00 Eur užstatą atsakovei. 2023 m. rugsėjo 20 d. atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad parduodamo Turto bendraturtė E. K. nori įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti Turtą už 120 824 Eur. E. K. neatvyko 2023 m. rugsėjo 25 d. į notarų biurą ir sandoris neįvyko, todėl atsakovė 2023 m. rugsėjo 25 d. laišku informavo ieškovę, kad sandoriui paskirtas laikas 2023 m. rugsėjo 27 d., 13.00 val., Vilniaus m. 35-ame notaro biure. Paskirtu laiku ieškovės direktorius V. D. neatvyko į Vilniaus m. 35-ąjį notarų biurą, pasirašyti Turto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė sutiko, kad notaras paskirtų kitą datą ir laiką Turto pardavimo sandoriui sudaryti. Šalys susitarė 2023 m. spalio 4 d. atvykti į Vilniaus m. 35-ajam notaro biurą. 2023 m. spalio 4 d. šalims atvykus sudaryti Turto pirkimo-pardavimo sutarties pas notarą, atsakovė pareikalavo sumokėti 120 824,00 Eur, kadangi ieškovės sumokėtas 20 824 Eur užstatas buvo užskaitytas kaip bauda.

6.       Teismas nustatė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Preliminarios sutarties vykdymo ir vienašališko jos nutraukimo. Ieškovė laikė, kad atsakovė – pardavėja nepagrįstai vienašališkai nutraukė Preliminarią sutartį, pažeisdama CK 6.218 straipsnio nuostatas; o atsakovė teigė, kad Preliminarioji sutartis buvo nutraukta dėl pirkėjo kaltės pagal Sutarties 5.2 punktą.

7.       Teismas nurodė, kad bendraturtės pozicija buvo aiški ir akivaizdi, todėl notarė paskyrė laiką sandoriui sudaryti - 2023 m. rugsėjo 27 d. ir 2023 m. rugsėjo 26 d. šalims išsiuntė Sutarties projektą. Įvertinęs šias aplinkybes, ieškovės pasirinktą poziciją, jog ji tą dieną atvyko į notaro biuro išsiaiškinti situacijos dėl bendraturtės ketinimo įgyvendinti pirmumo teisę, teismas sprendė, kad ieškovės pozicija yra nepagrįsta ir prieštaraujanti konstatuotiems faktams apie tai, kad bendraturtės pozicija nekėlė abejonių ir buvo vertinama kaip atsisakymas įgyvendinti savo pirmumo teisę į Turtą (tai patvirtina oficialus įrodymas – 2023 m. rugsėjo 25 d. notarės Liudijimas) ir ieškovei apie tai buvo žinoma dar iki 2023 m. rugsėjo 27 d. Teismas, remdamasis bylos faktiniais duomenimis, sprendė, kad ieškovės nurodyta aplinkybė dėl galimos bendraturtės pirmumo teisės įgyvendinimo - savaime nesudarė pagrindo ja remtis pateisinant savo neatvykimą pas notarą nurodytu ir šalių sulygtu laiku; juolab, kad situacija dėl bendraturtės pirmumo teisės buvo pakankamai aiški ir atskleista ieškovei; todėl ieškovės tinkamo atstovo neatvykimas nurodytu laiku sudaryti pagrindinės sutarties yra vertinamas kaip vengimas sudaryti pagrindinę sutartį ir tai pagrįstai sudarė pagrindą atsakovei spręsti, jog ieškovė atsisakė sudaryti sutartį. Dėl to ieškovės elgesys neatitiko rūpestingo ir atidaus pirkėjo elgesio standarto. Teismas nenustatė byloje duomenų, jog atsakovės veiksmai būtų apriboję ieškovei galimybę atvykti 2023 m. rugsėjo 27 d. pas notarą sudaryti pagrindinę sutartį. Netinkamai vykdydama sutartinius įsipareigojimus ieškovė veikė savo rizika ir prisiėmė iš to kylančias pasekmes. Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų sudariusi Sutartį su trečiaisiais asmenimis dėl Turto perleidimo. Teismas nenustatė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių, tiksliau – dėl to, kad atsirado Sutarties 4.1 punkte nustatyta sąlyga, o būtent, kad pardavėjai nepavyko gauti neįrengtos pastogės bendrasavininkių atsisakymų įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti Turtą.

8.       Teismas nurodė, kad negalima ignoruoti aplinkybės, kurios ieškovė neginčijo, jog ieškovės direktorius V. D., 2023 m. spalio 4 d. paskyrus kitą sandorio sudarymo laiką, pasiūlė atsakovei 5 000 Eur kompensaciją už neįvykusį sandorį ir sutiko pasirašyti sutartį, tačiau tik Preliminariosios sutarties sąlygomis. Teismo vertinimu, ieškovė tokiu elgesiu pripažino, jog 2023 m. rugsėjo 27 d. sandoris neįvyko dėl jos kaltės. Teismas laikė pagrįsta atsakovės poziciją, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta, todėl remiantis Preliminarios sutarties 5.2 p. ji buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, o sumokėtas užstatas liko atsakovei kaip bauda už atsisakymą sudaryti sandorį (Sutarties 5.2 p.). Todėl ieškovės teiginius, jog 2023 m. spalio 4 d. šalys atvyko sudaryti pagrindinės sutarties pagal Preliminarios sutarties sąlygas, nes terminas buvo iki 2023 m. spalio 15 d., teismas atmetė kaip prieštaraujančius nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas nenustatė byloje duomenų, kad šalys būtų atlikusios Sutarties pakeitimus ir būtų pratęsusios terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Teismas ieškovės argumentus, kuriais ji remiasi įrodinėdama, jog neatsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, o aiškinosi situaciją dėl bendraturčio, pripažino nesudarančiais pagrindo pripažinti, kad ieškovė buvo sąžininga ikisutartiniuose santykiuose ir tokia jos pasirinkta pozicija negali būti vertinama kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį. Teismo vertinimu, atsakovė visiškai pagrįstai pakeitė sandorio sąlygas (kainą), nes pirminė sutartis buvo nutraukta 5.2 punkto pagrindu. Ta aplinkybė, kad šalys nustatė terminą iki 2023 m. spalio 15 d. pagrindinei sutarčiai sudaryti savaime nesukūrė ieškovei lūkesčių sudaryti pagrindinę sutartį kitais, nei šalių sulygtais ir notaro patvirtintais terminais.

9.       Teismas byloje įrodymų viseto pagrindu konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai 2023 m. rugsėjo 27 d. atsisakė sudaryti sutartį ir tokie jos veiksmai vertinami kaip nesąžiningas vengimas sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas nenustatė, kad atsakovė vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ar vienašališkai pakeitė Sutarties sąlygas. Kadangi ieškovė neįvykdė preliminariosios sutarties, atsirado teisinis pagrindas ieškovei taikyti civilinę atsakomybę sutartyje nurodytų netesybų forma, negrąžinant ieškovei jos sumokėto avanso, todėl teismas atmetė ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

10.       Atmetus ieškinį,  ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų teismas nepriteisė. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas atstovavimo išlaidas, todėl jų priteisimo klausimo teismas nesprendė. Iš ieškovės valstybei teismas priteisė 41,45 Eur pašto išlaidas.

III.         Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą bei ieškinį tenkinti visa apimtimi; priteisti ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo neteisėtumo

1.1.                      Teismas nepagrįstai ieškovės siekį išsiaiškinti, ar nėra kliūčių sandorio sudarymui sutapatino su atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovės komunikavimas, kitos sandorio datos parinkimas ir atvykimas sandorio dieną 2023 m. spalio 4 d. rodo akivaizdų ieškovės siekį ir pastangas sudaryti pagrindinę sutartį. 2023 m. rugsėjo 27 d. sandorio dieną atvykęs ieškovės atstovas siekė išsiaiškinti visas aplinkybes sandorio sudarymui ir įsitikinti, ar nėra kliūčių sandorio sudarymui, kas tik patvirtina ketinimą sudaryti pagrindinę sutartį.

1.2.                      Priežasčių, nulėmusių pagrindinės sutarties nesudarymą paskirtą sandorio dieną 2023 m. rugsėjo 27 d., vertinimas yra fakto klausimas. Teismas privalėjo įvertinti atsakovės paaiškinimus dėl bendraturtės el. laiško, kuriuo prašė atidėti paskirtą 2023 m. rugsėjo 25 d. sandorio dieną į kitą datą, nes yra išvykusi. Liudytoja notarė A. P. posėdžio metu patvirtino, kad atsisakymo pirkti turtą iš bendraturtės nėra (teismo posėdžio protokolo garso įrašas 01:14:30); ar buvo atsižvelgta į bendraturtės prašymą atidėti sandorio dieną, nes ji yra išvykusi, yra pagrįstas ir negali būti vertinamas kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, priešingai rodo ieškovės interesą sudaryti pagrindinę sutartį bei minimizuoti visas galimas rizikas, jei bendraturtė davusi sutikimą pasinaudoti pirmumo teise bei neatsisakiusi šios teisės, vėliau galėtų ginčyti ieškovės ir atsakovės sudarytą sandorį dėl esminių aplinkybių: bendraturtė buvo išvykusi bei prašė atidėti sandorio datą.

1.3.                      E. K. neatvykus 2023 m. rugsėjo 25 d. ir neišsiaiškinus visų aplinkybių bei ignoravus jos prašymą atidėti sandorio datą, jau kitos dienos pabaigoje 2023 m. rugsėjo 26 d. notarės paskirta sandorio data 2023 m. rugsėjo 27 d., neleido ieškovei per tokį trumpą laikotarpį objektyviai išsiaiškinti visų aplinkybių, todėl sandorio dieną 2023 m. rugsėjo 27 d. ieškovė atvyko anksčiau ir siekė išsiaiškinti visas aplinkybes, ar nėra kliūčių sandoriui sudaryti. Ieškovė turėjo visas teises atvykusi pas notarę išsiaiškinti visus kilusius klausimus, o kilus abejonėms tartis su atsakove dėl kitos sandorio datos paskyrimo, kas  ir buvo padaryta ir sutarta, jog kita sandorio data 2023 m. spalio 4 d.

1.4.                       Teismas nevertino ir to, kad atsakovės sprendimas nutraukti preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, nes 2023 m. rugsėjo 27 d. neatvyko ieškovės tuometinis vadovas V. D., paaiškėjo tik 2023 m. spalio 13 d., kai atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės 2023 m. spalio 6 d. pretenziją, kuriame nurodė, ieškovės vadovo neatvykimą vertinanti kaip pirkėjos atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį ir vienašališkai nutraukė šalių sudarytą preliminarią sutartį. Atsakovė nei po 2023 m. rugsėjo 27 d., nei 2023 m. spalio 4 d. nepateikė jokio pranešimo apie Sutarties nutraukimą nei raštu, nei žodžiu. Priešingai jau 2023 m. rugsėjo 27 d. šalių tarimasis dėl sekančios sandorio datos ir derinimas su notare tik patvirtina, kad apie jokį Sutarties nutraukimą nebuvo kalbos. Notarės paaiškinimai, kad 2023 m. spalio 4 d. buvo parengta tokia pati sutartis kaip ir 2023 m. rugsėjo 27 d. tik patvirtina, kad notarė buvo pasiruošusi pagrindinę sutartį sudaryti preliminariosios sutarties sąlygomis, todėl 2023 m. spalio 4 d. atsakovės reikalavimas sumokėti už perkamą turtą ne likusią 100 000 Eur, o jau 120 000 Eur, reiškia atsakovės atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį preliminarios sutarties sąlygomis, o ne ieškovės vengimą sudaryti pagrindinę sutartį.

1.5.                      Ieškovė neatsisakė ir niekada nebuvo išreiškusi atsisakymo sudaryti sutartį. Priešingai ieškovė dėjo maksimalias pastangas sudaryti sutartį: siekė išsiaiškinti visas bendraturtės pirmumo teisės neįgyvendinimo aplinkybes, derino sutarties sudarymo datą.  2023 m. rugsėjo 27 d. ieškovės direktoriaus V. D. neatvykimas į sandorio sudarymą buvo nulemtas objektyvių, nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių.

1.6.                      Teismas nesirėmė faktine aplinkybe, kad ieškovei nebuvo tinkamai, kaip tai numato CK 6.218 straipsnio nuostatos, pranešta apie preliminariosios sutarties nutraukimą, ieškovei nebuvo nustatytas papildomas terminas pažeidimui pašalinti, manant esant tokiam pažeidimui.

1.7.                      Sutarties nutraukimas naudojamas  tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje pranešimo apie nutraukimą terminas nebuvo nustatytas, todėl atsakovė privalėjo vadovautis CK 6.218 straipsnio nuostatomis.

1.8.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimą bei nesirėmė kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinančia sutarties nutraukimą bei jo padarinius ir iš to kilusių nuostolių atlyginimą. 

Dėl civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnį

1.9.                      Nepagrįstas yra teismo ieškovės veiksmų vertinimas kaip nesąžiningas vengimas sudaryti pagrindinę sutartį 2023 m. rugsėjo 27 d. Ieškovė niekada nevengė sudaryti pagrindinę sutartį, priešingai ieškovė dėjo visas pastangas ją sudaryti.

1.10.                      Jei atsakovė būtų turėjusi interesą parduoti ginčo turtą ieškovei preliminariosios sutarties sąlygomis, ji nebūtų ignoravusi ieškovės siūlymų ir eitų į derybas, tačiau atsakovė nepagrįstai nutraukė sutartį vietoj to, kad dėtų pastangas pašalinti visas kliūtis sandorio sudarymui. Atsakovė ikisutartiniuose santykiuose buvo nesąžininga ir siekė pasipelnyti, o ne sudaryti pagrindinę sutartį preliminariosios sutarties sąlygomis.

Dėl įrodymų vertinimo

1.11.                      Teismas nenustatė, kad atsakovė vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ar vienašališkai pakeitė Sutarties sąlygas. Atsakovės preliminariosios sutarties pakeitimo ar naujos preliminariosios sutarties jau su kita pardavimo kaina nustatymas, rodo teismo vertinimo, kad atsakovė nevengė sudaryti pagrindinės sutarties ir vienašališkai nepakeitė Sutarties sąlygų, nepagrįstumą ir neatitikimą elementariems logikos dėsniams bei prieštaravimą faktinėms bylos aplinkybėms.

1.12.                      Teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės atstovės prašymą kviesti liudyti bendraturtę E. K., nesilaikė proceso rungtyniškumo, lygiateisiškumo principų, įrodymų vertinimo taisyklių, nors posėdžio metu pati teisėja uždavinėjo klausimus dėl bendraturtės informavimo, el. laiško gavimo ar negavimo. Į su bendraturte susijusius klausimus neatsakė nei atsakovė, nei notarė, kas tik patvirtina, kad pagrindas tenkinti ieškovės atstovės prašymą kviesti liudyti bendraturtę buvo pagrįstas ir būtinas siekiant pašalinti bet kokias abejones. Tikėtina, kad ir bendraturtės atsakymą apie sandorio datos perkėlimą kitai dienai atsakovė gavo. Ieškovės abejonės dėl bendraturtės atsisakymo pasinaudoti pirmumo teise neegzistavimo buvo pagrįstos, nes, kaip patvirtino pati notarė, jos atsisakymo nėra, priešingai yra valios pasinaudoti pirmumo teise išreiškimas, kas suponuoja, jog šios abejonės 2023 m. rugsėjo 27 d. sandorio dieną taip ir nebuvo paneigtos, todėl teismas, nepašalinęs visų abejonių, netinkamai ištyręs įrodymus ir jų viseto bei atsisakęs tenkinti ieškovės atstovės prašymą kviesti liudyti bendraturtę, padarė civilinio proceso, reglamentuojančio įrodymų vertinimo taisyklių laikymąsi, pažeidimą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.

1.13.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, pasisakydamas, kad atsakovė turėjo pagrindą nutraukti preliminarią sutartį po 2023 m. rugsėjo 27 d. sandorio dienos, kurią šalys aiškinosi aplinkybes, o faktas, kad tą pačią 2023 m. rugsėjo 27 d. šalys susitarė dėl sekančios sandorio datos 2023 m. spalio 4 d. ir abi šalys atvyko į notarų biurą ir ketino sudaryti pagrindinę sutartį preliminariosios sutarties pagrindu, tačiau sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės atsisakymo sudaryti sutartį preliminariosios sutarties sąlygomis ir aiškiai išreikšto ketinimo sudaryti sutartį naujomis sąlygomis parduodant turtą už 20 000 Eur didesnę kainą, tik patvirtina teismo sprendimo nepagrįstumą.

1.14.                      Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai taikė ir aiškino sutarties nutraukimą, pranešimo apie sutarties nutraukimą, protingo, papildomo termino pažeidimui pašalinti suteikimą, civilinės atsakomybės ikisutartiniuose šalių santykiuose kilimą ir perkėlimą sutarties šaliai, nuostolių atlyginimo klausimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1.                      Ieškovės atstovas P. B. jokių nuogąstavimų ar abejonių dėl E. K. pirmumo teisės pirkti turtą nekėlė ir neišsakė. Su notare derinant sutarties pasirašymo datą ir laiką niekas netrukdė P. B. užduoti ir gauti iš notarės atsakymus į abejones keliančius klausimus, jeigu tokios abejonės būtų buvusios.

2.2.                      Pagrindinę sutartį šalių suderintu laiku turėjo pasirašyti ieškovės vadovas V. D.. Apie jo neatvykimo pasirašyti sutartį priežastis V. D. nei notarei, nei atsakovei nepranešė. Jos negalėjo įvardinti ir P. B.. Ir tik po 2023 m. spalio 4 d., kai ieškovė galutinai suprato, kad preliminarioji sutartis nutraukta, kad užstatas liko atsakovei, kad sutartį vis dar galima sudaryti, bet jau kitomis sąlygomis, kad ieškovė patyrė nuostolį, ieškovei gimė idėja apie E. K. pirmumo teisių realizavimą, trukdantį ieškovei pasirašyti sutartį, kuri neva gali pateisinti V. D. neatvykimą pasirašyti sutarties ir neva paneigia jo nesąžiningumą.

2.3.                      Liudytoju apklaustas V. D. apie atsakovės elektroninį laišką, siųstą ieškovei 2023 m. rugsėjo 25 d. dėl sutarties pasirašymo datos ir laiko atsakė, kad „aš esu sau pirkęs nekilnojamąjį turtą ir čia yra abiejų  pusių sutarimas, o ne tai, kad atvyk tą dieną tada ir tada, aš turiu tris vaikus, žmoną, darbą ir t.t., man čia toks priverstinis datos pasakymas atvykt tada ir tada...mano čia kažkoks neatvykimas kada aš negaliu, kad aš net nepasakiau kodėl negaliu...“ Pats ieškovės vadovas paneigia visus ieškovės gynybinės versijos prasimanymus apie neva egzistavusius kažkokius neaiškumus ar trukdymus sutarčiai sudaryti. Ieškovė nesirengė ir neketino pasirašyti sutarties, nes jo atstovas net nežinojo, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. turi ją pasirašyti. Ieškovė pažeidė preliminariąją sutartį, nes šalių suderintu laiku ieškovės atstovas neatvyko jos pasirašyti į notaro biurą.

2.4.                      E. K. atsisakymą sudaryti sutartį neatšaukiamai patvirtino savo konkliudentiniais veiksmais, tai yra be jokios priežasties, apie tai nepranešusi notarei, neatvykdama 2023 m. rugsėjo 25 d. pasirašyti sutarties. Jei E. K. teisės būtų buvusios pažeistos, per praėjusius 10 mėnesių ji turėjo pakankamai laiko jas pradėti ginti. Notarės  išduotas  Liudijimas patvirtina, kad E. K. paskirtu laiku į notarų biurą neatvyko įgyvendinti savo Turto pirkimo pirmumo teisės.

2.5.                      Bendraturtės pozicija nekėlė abejonių. Niekuo neparemtas ir klaidingas yra apeliacinio skundo teiginys, kad dėl susidariusios situacijos ir neaiškios bendraturtės pozicijos ieškovė su atsakove susitarė sudaryti sandorį 2023 m. spalio 4 d. Ieškovei 2023 m. rugsėjo 27 d. atsisakius sudaryti sutartį, P. B. buvo paaiškinta, kad atsakovei nutraukus preliminariąją sutartį ieškovės sumokėtas užstatas lieka atsakovei kaip bauda už sandorio sužlugdymą, bet tai neužkirto kelio ieškovei įsigyti parduodamą turtą, tačiau jau kitomis sąlygomis nei buvo Preliminariojoje sutartyje. Todėl atsakovė sutiko su P. B. prašymu paskirti naują sandorio sudarymo datą ir laiką.

2.6.                      Ieškovė nei teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų, kad bendraturtės pozicijos atžvilgiu būtų pakeitusi savo nuomonę. Bendraturtės pozicija netrukdė ieškovei pasirašyti pagrindinę sutartį 2023 m. rugsėjo 27 d.

2.7.                      Ieškovė nepagrįstai bandė parodyti savo bendradarbiavimą su atsakove ir įrodyti atsakovės nebendradarbiavimą su ieškove. 2023 m. spalio 6 d. ieškovės pretenzija atsakovei dėl pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties buvo išsiųsta elektroniniu paštu spalio 6 d. (penktadienį) po darbo, reikalaujant pateikti atsakymą iki spalio 8 d. (sekmadienio). Pretenzijoje buvo nurodyta, kad neatsakius nustatytu terminu, atsiras tam tikros teisinės pasekmės. Spalio 9 d. (pirmadienį) atsakovei susipažinus su pretenzija, atsakyti į ją jau buvo per vėlu. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovė būtų pareiškusi valią parduoti turtą ieškovei, nurodžiusi datą ir laiką sandoriui sudaryti, visa tai neturėtų jokios reikšmės, nes atsakovė neturėjo ir negalėjo pateikti ieškovei bendraturtės atsisakymo, nes jo apskritai nebuvo, nėra ir greičiausiai jau nebus. Bendraturtė atsisakė sudaryti sandorį pirmumo teise savo konkliudentiniais veiksmais, tai yra be jokios priežasties neatvykdama pasirašyti sutarties notaro nurodytu laiku.

2.8.                      Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (nulius commodum capere de sua injuria propria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur). Ieškovė mėgina susigrąžinti užstatą ir dar tokio pat dydžio suma pasipelnyti savo nesąžiningo elgesio pagrindu.?

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 

14.       Šioje byloje kilo ginčas dėl preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo ir atsakomybės šaliai taikymo dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Ieškovė įrodinėjo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjos kaltės. Atsakovė įrodinėjo, kad dėl preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties neįvykdymo kalta pagrindinę sutartį atsisakiusi sudaryti ieškovė. Taigi nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovės reikalavimai dėl užstato (avanso) bei netesybų (baudos) pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovės (ne)atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį

15.       Preliminariosios sutarties 5.2. punktu šalys susitarė, kad jei Pirkėjas atsisako sudaryti Pagrindinę sutartį arba pradelsia terminą sudaryti Pagrindinę sutartį ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų, Pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį dėl Pirkėjo kaltės. Šiuo atveju Pirkėjas sumoka Pardavėjui 20 824,00 Eur baudą. Vadovaujantis šiuo punktu, Pardavėjas gali Pirkėjo pagal šią Sutartį Pardavėjui sumokėtą užstatą užskaityti kaip baudą.

16.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovės atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, pasak atsakovės, įrodo faktinė aplinkybė, jog 2023 m. rugsėjo 27 d. ieškovės vadovas neatvyko į notaro biurą pasirašyti pagrindinės sutarties.

17.       Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kitų, yra būdingas tas ypatumas, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

18.       Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

19.       Kasacinis teismas tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymu, išaiškino, kad preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

20.       Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. sandoris neįvyko, kadangi šiai dienai jai nebuvo pateikta pakankamai duomenų dėl bendraturtės E. K. pirmumo teisės įsigyti ginčo turtą atsisakymo, todėl ieškovė siekė šias aplinkybes išsiaiškinti ir įsitikinti nesant teisinių kliūčių  ginčo sandorio sudarymui.

21.       Preliminariosios sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, kad jos įsipareigoja pasirašyti Pagrindinę sutartį iki 2023 m. spalio mėn. 15 d. (imtinai). Jei iki šio termino Pardavėjui nepavyks gauti neįrengtos pastogės bendrasavininkių atsisakymų įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti šios sutarties 2.1. punkte minimą Turtą, šalys bendru susitarimų pratęs šį terminą protingam laikotarpiui, kad Pardavėjas galėtų užbaigti atsisakymų surinkimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartas Preliminariosios sutarties punktas aiškiai įtvirtina pagrindinės sutarties sudarymo sąlygą – parduodamos pastogės bendraturčių atsisakymų įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti ginčo patalpas gavimą.

22.       Bylos duomenys patvirtina, jog 2023 m. rugsėjo 20 d. atsakovė raštu informavo ieškovę, kad bendraturtė E. K. pageidauja pasinaudoti pirmumo teise įsigyjant ginčo turtą, su bendraturte numatomo sudaryti sandorio data – 2023 m. rugsėjo 25 d. (1 t., b. l. 18).

23.       2023 m. rugsėjo 25 d. atsakovė raštu  informavo ieškovę, kad „pagal susitarimą laikas sandoriui paskirtas 2023 m. rugsėjo 27 d., 13:00 val.“. Minėtame laiške taip pat nurodoma, kad E. K. jai ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymui paskirtu laiku (2023 m. rugsėjo 25 d.) neatvyko (1 t., b. l. 20). Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei ginčijamame teismo sprendime nurodė teismas, aptariamu raštu ieškovė nebuvo informuota, kad „notarė 2023-09-25 išdavė Liudijimą, patvirtinantį, kad E. K. paskirtu laiku į notarų biurą neatvyko“.  Į bylą taip pat nėra pateikta duomenų, kad su minėtu notarės surašytu liudijimu ieškovė buvo supažindinta dar iki atvykstant sandoriui sudaryti paskirtu laiku, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. 13:00 val. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. ieškovei situacija dėl  bendraturtės E. K. pirmumo teisės buvo aiški ir nekelianti abejonių. 

24.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad  atsakovė ieškovei iki 2023 m. rugsėjo 27 d. 13:00 val. buvo pateikusi informaciją apie tesės aktų nustatyta tvarka gautą bendraturtės E. K. pirmumo teisės atsisakymą (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė prieš sudarant pagrindinę sutartį turėjo pagrindą rinkti papildomą informaciją apie Sutraties 4.1. punktu nustatytos pagrindinės sutarties sudarymo sąlygos – parduodamos pastogės bendraturčių atsisakymų įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti ginčo patalpas gavimą, egzistavimą. Todėl laikytina, kad ieškovės pagrindinės sutarties nepasirašymas 2023 m. rugsėjo 27 d. buvo nulemtas objektyvių aplinkybių, t. y. faktinės aplinkybės (bendraturtės E. K. išreikštos valios pasinaudoti pirmumo teise), kurios atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis.

25.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad šalys 2023 m. rugsėjo 27 d. susitarė sandorį sudaryti kita data – 2023 m. spalio 4 d., patvirtina, kad ieškovė nebuvo atsisakiusi sudaryti pagrindinį sandorį. Šiame kontekste teisėjų kolegija svarbia aplinkybe pripažįsta tai, kad preliminariosios sutarties 4.1. punkte numatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas – 2023 m. spalio 15 d. – nebuvo pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismo  vertinimu, išvadą, kad ieškovė nebuvo atsisakiusi sudaryti pagrindinį sandorį,  patvirtina jos aktyvūs veiksmai, kuriuos ji atliko po 2023 m. spalio 4 d. 2023 m. spalio 6 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pretenziją, kurioje, be kita ko, ieškovė išreiškė poziciją dėl to, kad Sutartis yra galiojanti (1 t., b. l. 21-25). 2023 m. spalio 11 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pakartotinę pretenziją (1 t., b. l. 26-27). 2023 m. spalio 13 d. ieškovė atsakovei išsiuntė priminimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo iki 2023 m. spalio 15 d., kartu prašydama nurodyti sandorio datą (1 t., b. l. 28).

Dėl vienašalio preliminariosios sutarties nutraukimo

26.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sutarties nutraukimas naudojamas tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje pranešimo apie sutarties nutraukimą terminas nebuvo nustatytas, todėl atsakovė privalėjo vadovautis CK 6.218 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais sutinka.

27.       Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).

28.       Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

29.       Preliminariosios sutarties 9.1. punkte įtvirtinta nuostata, kad šalių pranešimai laikomi įteiktais tinkamai, jeigu jie išsiųsti kitai šaliai registruotu laišku šioje Sutartyje nurodytu adresu, įteikti pasirašytinai arba pristatyti Šalių nurodytu adresu kitomis priemonėmis, leidžiančiomis fiksuoti pranešimo įteikimą, arba Sutartyje nurodytu el. paštu. 

30.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nei 2023 m. rugsėjo 27 d., nei vėlesne data preliminariojoje sutartyje nustatyta tvarka  atsakovė ieškovės neinformavo apie vienašalį sutarties nutraukimą.  Tik 2023 m. spalio 12 d. atsakydama į ieškovės pakartotinę pretenziją, kuria buvo raginama sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovė nurodė, kad „pirkėjo direktoriaus neatvykimą 2023 m. rugsėjo 27 d. į notarų biurą sutarčiai pasirašyti pardavėjas įvertino, kaip pirkėjo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį ir preliminariąją sutartį vienašališkai nutraukė dėl pirkėjo kaltės“ (1 t., b. l. 30). Teisėjų kolegija aukščiau aptarto turinio retroaktyvaus pobūdžio pranešimo nelaiko įstatymo ir (ar) sutarties reikalavimus atitinkančiu pardavėjo pranešimu apie preliminariosios sutarties nutraukimą. Pažymėtina, kad pardavėjas 2023 m. spalio 12 d. atsakyme į pretenziją taip ir neįvardino, nuo kokios datos preliminarioji sutartis laikytina nutraukta.  Teisėjų kolegija sprendžia, jog pačios atsakovės elgesys, t. y. 2023 m. rugsėjo 27 d. įvykęs susitarimas su ieškove sandorio sudarymui paskirti naują data – 2023 m.  spalio 4 d., prieštarauja aukščiau aptarto 2023 m. spalio 12 d. atsakovės rašto turiniui. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos duomenys nesuteikia  pagrindo išvadai, kad preliminarioji sutartis atsakovės buvo teisėtai nutraukta. Atitinkamai nepagrįstomis pripažintinos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai įgyvendino preliminariosios sutarties 5.2. punkte numatytą teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, o ją nutraukus 2023 m. spalio 4 d. pagrįstai pakeitė sandorio sąlygas (kainą). 

31.       Bylos duomenys patvirtina, kad šalims atvykus pas notarę 2023 m. spalio 4 d., ieškovė sutarties nepasirašė, nes pardavėjas nurodė, kad preliminarioji sutartis nutraukta ir pareikalavo sumokėti 140 824 Eur kainą, t. y. 20 824 Eur didesnę, nei buvo numatyta preliminariosios sutarties 3.1. punkte.

32.       Preliminariosios sutarties 6.1. punkte nustatyta, kad visi šios Sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja tik sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų Šalių. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame punkte nurodyta forma nebuvo pasirašytų Sutarties pakeitimų, susijusių su turto pardavimo kaina. 

33.       Apibendrindama 30-32 punktuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovės kaltės, t. y. atsakovei atsisakius turtą parduoti už preliminariojoje sutartyje numatytą kainą.

Dėl sumokėto avanso (užstato) priteisimo

34.       Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti šią sumą, išskyrus tuos atvejus, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).

35.       Preliminariosios sutarties 3.2. punktu šalys susitarė, kad Pirkėjas sumokės Pardavėjui Turto kainą tokia tvarka: 3.2.1. Užstatą, kuris sudaro 20 824 Eur Pirkėjas sumoka Pardavėjams per 2 (dvi) darbo dienas nuo šios Sutarties pasirašymo.

36.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2023 m. rugpjūčio 2 d.  pervedė į pardavėjos sąskaitą 20 824 Eur. Savo esme šis ieškovės atliktas  mokėjimas yra avansas. 

37.       Preliminariosios sutarties 5.3.  punkte nustatyta, kad jei Pardavėjai atsisako sudaryti Pagrindinę sutartį arba pradelsia terminą sudaryti Pagrindinę sutartį ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų, Pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį dėl Pardavėjų kaltės. Šiuo atveju Pardavėjas, per 2 (dvi) darbo dienas privalo grąžinti Pirkėjo sumokėtą užstatą ir sumokėti Pirkėjui 20 824 Eur baudą.  

38.       Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad šalys pagrindinės sutarties nesudarė dėl pardavėjo (atsakovė byloje) kaltės, nesant pagrindo ieškovės pagal preliminariąją sutartį įmokėtą 20 824 Eur sumą įskaityti kaip netesybas, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, preliminariosios sutarties nuostatas, ši suma iš atsakovės priteistina  ieškovei.

Dėl baudos priteisimo

39.       CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta teisė reikalauti netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje. 

40.       Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013). 

41.       Preliminariosios sutarties 5.3. punktas nustato, kad jei Pardavėjai atsisako sudaryti Pagrindinę sutartį arba pradelsia terminą sudaryti Pagrindinę sutartį ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų, Pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį dėl Pardavėjų kaltės. Šiuo atveju Pardavėjas, per 2 (dvi) darbo dienas privalo grąžinti Pirkėjo sumokėtą užstatą ir sumokėti Pirkėjui 20 824 Eur baudą. Preliminariosios sutarties 5.4. punkte nustatyta, kad punktas 5.3. negalioja tuo atveju, jeigu neįrengtos pastogės kiti bendrasavininkai ar bet kuris iš jų, įgyvendintų pirmumo teisę įsigyti parduodamą Turtą. Tuo atveju, Pardavėjas privalo grąžinti Pirkėjo sumokėtą avansą 20 824 Eur per 2 (dvi) darbo dienas, kai paaiškėja tokios aplinkybės.

42.       Teisėjų kolegija pažymi, jog į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad egzistavo preliminariosios sutarties 5.4. punkte numatyta sąlyga (bendraturčio pirmumo teisės įgyvendinimas), šalinanti Sutarties 5.3. punkte numatytą pardavėjo atsakomybę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. 

43.       Nagrinėjamu atveju šalys preliminariosios sutarties 5.3. punktu susitarė, kad nesudarius pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties dėl pardavėjo kaltės, pirkėjo minimalių neįrodinėtinų nuostolių dydis – 20 824 Eur.  

44.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

45.       Pažymėtina, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, todėl valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus tik esant pakankamam pagrindui, siekiant apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). 

46.       Nagrinėjamu atveju, vertinant šalių preliminariojoje sutartyje aptartų prievolių apimtį bei dydį, taip pat įtvirtintų netesybų (baudos) dydį, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos ir jų dydis buvo sutartos ir įtvirtintos šalių laisva valia sudarytoje sutartyje. Įtvirtintas baudos dydis atitinka bendrą įprastą praktiką, kad, sutarties nesudarymo atveju, baudos dydis yra lygus kitos šalies sumokėto avanso dydžiui. Susitarimą dėl tokio baudos dydžio pasirašiusi atsakovė yra verslininkė, turinti patirties verslo bei derybų srityje, galinti numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkanti sutarties sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pirkėjo pagal preliminariąją sutartį įmokėto avanso (užstato) dydžio bauda būtų neproporcinga, neprotingo dydžio ar iš esmės pažeistų sutarties šalių interesų pusiausvyrą. 

47.       Nenustačius pagrindo mažinti netesybas, konstatuotina, jog, atsakovei pažeidus sutartinę prievolę, vadovaujantis preliminariosios sutarties 5.3. punktu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 20 824 Eur baudą pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

48.       Pagal CK 6.210, 6.261 straipsnių nuostatas piniginės prievolės įvykdymą praleidęs skolininkas privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas. 

49.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, prašo iš atsakovės priteisti 8 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 41 684 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško jo įvykdymo. 

50.       CK

51.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

52.       Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialus įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už pavėluotus mokėjimus, atliekamus pagal komercinius sandorius. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė sutartis – ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Remiantis šia nuostata, spręstina, kad tarp šalių buvo sudarytas komercinis sandoris. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (2 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, bei 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties

53.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

54.       Sprendime nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo ir atsakomybės už jos netinkamą vykdymą sąlygas, vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, nukrypo nuo kasacinio teismo  suformuotų šių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą patenkinti, spendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

55.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovė įgijo teisę į savo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovė tokios teisės neturi (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti 4 117,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK-83016), kurias sudaro 850,00 Eur žyminis mokestis ir 3 267,00 Eur advokato pagalbos išlaidos. Ieškovės 2023 m. spalio 20 d. sumokėtą 580,00 Eur ir 2023 m. spalio 29 d. sumokėtą 270,00 Eur žyminį mokestį patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovei byloje atstovavo Šedbaro advokatų profesinės bendrijos advokatas T. Š.. Advokato pagalbos išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė PVM sąskaitas - faktūras Nr. 2023-293 – 2 662,00 Eur sumai, Nr. 2024-99 – 363,00 Eur sumai ir Nr. 2024-126 – 242,00 Eur sumai. Pridėtas Šedbaro advokatų profesinės bendrijos banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė yra apmokėjusi vieną PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 2023-293 – 2 662,00 Eur sumai. Įrodymų, patvirtinančių apie ieškovės  kitų PVM sąskaitų – faktūrų Nr. 2024-99 ir Nr. 2024-126 apmokėjimą byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, pagrįstomis ir įrodytomis laikytina 3 512,00 Eur ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (850,00 Eur žyminis mokestis ir 2 662,00 Eur advokato pagalbos išlaidos), kurios ieškovei priteistinos iš atsakovės.

57.       Ieškinį patenkinus visiškai, 41,45 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei privalo atlyginti atsakovė (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl 41,45 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti 2 665,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 850,00 Eur žyminis mokestis ir 1 815,00 Eur apeliacinio skundo parengimo advokato pagalbos išlaidos (reg. Nr. DOK-28109). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais: 2024 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymu Nr.804 (reg. Nr. DOK-103140), PVM sąskaita - faktūra Nr. 2024-147 ir Šedbaro advokatų profesinės bendrijos banko sąskaitos išrašu (reg. Nr. DOK-28109).

59.       Ieškovės 1 815,00 Eur advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, (toliau – Rekomendacijų) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.10 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio už apeliacinio skundo parengimą 3 673,70 Eur (1,7x2161,00), kur 2 161,00 Eur yra užpraėjusio ketvirčio (2024 m. pirmo ketvirčio) vidutinis darbo užmokestis (bruto). Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 665,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms patirtoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „1. Rezultatas“, juridinio asmens kodas 303106403, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ida Basar“, juridinio asmens kodas 110020365,  20 824 Eur (dvidešimt tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus) užstatą, 20 824 Eur (dvidešimt tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus) baudą,  8 (aštuonių) procentų  dydžio metines palūkanas nuo priteistos 41 684 Eur (keturiasdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „1. Rezultatas“, juridinio asmens kodas 303106403, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ida Basar“, juridinio asmens kodas 110020365, 3 512 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ida Basar“, juridinio asmens kodas 110020365, 41,45 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir 45 centus) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „1. Rezultatas“, juridinio asmens kodas 303106403, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ida Basar“, juridinio asmens kodas 110020365, 2 665 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms patirtoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                           Laima Kriaučiūnaitė

Tomas Romeika 

                                                                                                                           Rasa Urbanavičiūtė