LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lithuanian glass recycling“ ir jos bankroto administratoriui R. B. dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verenta“ (toliau – ir ieškovė) padavė teismui ieškinį, kurį patikslinusi, prašė priteisti: 1) iš atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Lithuanian glass recycling“ (toliau – ir atsakovė) ir jos bankroto administratoriaus R. B. (toliau – ir atsakovas) solidariai 3 480,81 Eur nuostolių atlyginimą; 2) iš atsakovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 3) iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė UAB „Verenta“ nurodė, kad atsakovė BUAB „Lithuanian glass recycling“ ir A. J. 2009 m. kovo 2 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomotos 3 107,12 kv. m bendro ploto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). (toliau – ir patalpos). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5485-560/2013 (aktualus civilinės bylos Nr. B2-941-392/2026) atsakovei BUAB „Lithuanian glass recycling“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB ,,Verslo efektas“ (nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 4 d.). Ieškovė, A. J. ir D. J. 2014 m. lapkričio 12 d. sudarė patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė nusipirko patalpas. Ieškovė ir atsakovė 2014 m. lapkričio 14 d. (su vėlesniais pakeitimais) sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir nuomos sutartis), kurios pagrindu atsakovei, kuri iki bankroto bylos iškėlimo vykdė atliekų tvarkymo veiklą, buvo išnuomotos patalpos, kuriose atsakovė saugojo sukauptas atliekas (nerūšiuotas stiklo pakuotės atliekas, susmulkintas nerūšiuotas stiklas ir kt.). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi UAB ,,Verslo efektas“ buvo atstatydinta iš atsakovės bankroto administratorės pareigų ir atsakovės bankroto administratoriumi buvo paskirtas atsakovas R. B.. Atsakovė patalpas turėjo perduoti ieškovei 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau dėl atsakovo neveikimo organizuojant patalpų ir jos teritorijos sutvarkymo darbus, atsakovė jas perdavė 2022 m. spalio 28 d., t. y. atsakovė 58 dienas naudojosi patalpomis ir liko skolinga ieškovei 3 480,81 Eur už patalpų nuomą. Ieškovės vertinimu, atsakovai yra solidariai atsakingi, nes už atsiradusius nuostolius yra atsakingas atsakovas, kuris neužtikrino operatyvaus patalpų, jas sutvarkius, perdavimo ieškovei.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Verenta“ iš atsakovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ 3 480,81 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 810 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, atmesdamas ieškinį atsakovo R. B. atžvilgiu, nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas netinkamai atliko bankroto administratoriaus pareigas.

4.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų BUAB „Lithuanian glass recycling“ ir jos bankroto administratoriaus R. B. solidariai 3 480,81 Eur nuostolius. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus ieškovė yra atleista nuo 78 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, nes atsakovei BUAB „Lithuanian glass recycling“ yra iškelta bankroto byla.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Verenta“ terminą per dešimt dienų nuo nutarties gavimo dienos sumokėti 78 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

III.       Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovė UAB „Verenta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovei negali būti pritaikyta CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose įtvirtinta žyminio mokesčio lengvata. Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai bankrutuojančiai bendrovei yra pareikšti turtiniai reikalavimai, tiesiogiai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, ieškovai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nepaisant to, jog šie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne bankroto byloje.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimu nuostolius priteisė tik iš atsakovės, atmesdamas reikalavimus bankroto administratoriui. Nagrinėjamu atveju ieškinys susijęs su atsakovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ turtine atsakomybe, t. y. ieškovė prašė priteisti nuostolius solidariai iš bankrutavusios bendrovės ir jos bankroto administratoriaus. Sprendimo dalis, susijusi su atsakomybės paskirstymu ir tiesiogiai lemianti bankrutavusios bendrovės prievolės apimtį, buvo skundžiama apeliacine tvarka, todėl, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktais, ieškovė turėjo būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė apeliantei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 78 Eur dydžio žyminį mokestį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundų ribų.

8.       Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

9.       CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1–11 punktus. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Siekiant palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams) ar asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais, CPK 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai. 

10.       Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą reglamentavimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

11.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta nuostata atspindi bankroto proceso pagrindinius tikslus, t. y. siekį apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą. Pirma, žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriose vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, 18 punktas). Be to, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą reiktų taikyti ne tik tais atvejais, kai bendrovė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, bet ir tais atvejais, kai tokia bendrovė byloje užima atsakovės procesinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014).

12.       Pagal kasacinio teismo praktiką siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikytinas ir antrajai kategorijai asmenų, t. y. dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022, 111 punktas). Kitaip tariant, kiti dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, jeigu jie tokioje byloje inicijuoja pirmosios instancijos teisme priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūras, paduodami apeliacinį ar kasacinį skundą.

13.       Tuo tarpu CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu reglamentavimu siekiama sumažinti ieškovų ir turtinius reikalavimus pareiškiančių asmenų patiriamas papildomas išlaidas, susijusias su reikalavimais dėl bankrutuojančių bendrovių skolinių įsipareigojimų. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus atvejus. 

14.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, jog bankrutuojanti įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, nurodytu reglamentavimu užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios ir restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-253-464/2015).

15.       Apeliantė UAB „Verenta“ apeliaciniame skunde nurodė, kad yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose įtvirtintais pagrindais, t. y. jog apeliantė (ieškovė) yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, nes atsakovės (bankrutavusios bendrovės) atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra betarpiškai susiję su bendrovės bankroto procesu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovę sumokėti 78 Eur dydžio žyminį mokestį, padaręs išvadas, kad apeliantės atžvilgiu netaikytini nei CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte, nei 9 punkte įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

16.       Atskirajame skunde apeliantė pagrįstai nurodo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindas taikomas ir tais atvejais, kai bendrovė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, užima atsakovės procesinę padėtį. Tačiau tokia apeliantės atskirajame skunde nurodyta ir aukščiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje suformuota aptariamo reglamentavimo taikymo taisyklė nereiškia, kad byloje, kurioje atsakove dalyvauja bankrutuojanti (restruktūrizuojama) bendrovė, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiama ieškovė, inicijavusi civilinį ginčą bankrutuojančios (restruktūrizuojamos) bendrovės atžvilgiu. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta žyminio mokesčio lengvata gali būti pritaikoma bendrovei, kuriai iškelta bankroto (restruktūrizavimo) byla ir kuri byloje užima ne ieškovės, bet atsakovės procesinę padėtį ir, veikdama tokioje procesinėje padėtyje, paduoda procesinius dokumentus, apmokestinamus žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014). Paminėtu CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto aiškinimu sudaromos kliūtys susidaryti ydingai procesinei situacijai, kai bendrovė, kuriai iškelta bankroto (restruktūrizavimo) byla, užimdama atsakovės procesinę padėtį, turėtų mokėti žyminį mokestį už paduodamus apeliacinius ar kasacinius skundus ir nuo tokio mokesčio nebūtų atleista.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės UAB „Verenta“ atžvilgiu nėra iškelta bankroto byla, ši bendrovė nėra reorganizuojama, nėra inicijuotas apeliantės bankroto procesas ne teismo tvarka. Nors civilinėje byloje atsakovės procesinę padėtį užima BUAB „Lithuanian glass recycling“, kurios atžvilgiu yra pradėtas bankroto procesas, tačiau apeliantė ieškinį pareiškė ir atsakovui bankroto administratoriui R. B. Apeliantė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti nuostolius iš atsakovų solidariai, t. y. apeliantė iš esmės sutinka su teismo sprendimo dalimi priteisti nuostolius iš atsakovės BUAB „Lithuanian glass recycling“. Nagrinėjamu atveju materialusis teisinis ginčo santykis byloje apeliantę ir atsakovę BUAB „Lithuanian glass recycling“ sieja tiek, kiek atsakovės atžvilgiu yra reiškiami reikalavimai dėl solidarios atsakomybės taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos šalis siejančių ginčo materialiųjų santykių turinį, taip pat atsižvelgęs į aplinkybę, kad ieškinys byloje buvo inicijuotas ne bankrutuojančio asmens, daro išvadą, jog būtų nepagrįstas aiškinimas, kad apeliantei CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu būtų taikoma žyminio mokesčio mokėjimo lengvata. Priešingo aiškinimo atveju būtų nepagrįstai išplečiamas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos procesinės normos taikymas. Apibendrinant, kas išdėstyta, taip pat įvertinus tai, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos negali būti aiškinamos pernelyg plečiamai, daroma išvada, jog apeliantė šioje byloje nelaikytina atleista nuo žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

18.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji turi būti atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Apeliantė patikslintame ieškinyje nurodė, kad iš esmės siekia skolos išieškojimą nukreipti į atsakovą R. B., nes atsakovė BUAB „Lithuanian glass recycling“ neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovų BUAB „Lithuanian glass recycling“ ir jos bankroto administratoriaus R. B. solidariai 3 480,81 Eur nuostolius (žr. šios nutarties 4 punktą). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nėra nurodyta, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami asmenys reiškiantys ieškinius bankrutavusios bendrovės bankroto administratoriui. Šiuo atveju apeliantė apeliacinį procesą inicijavo tik dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nebuvo patenkintas ieškinio reikalavimas priteisti apeliantei iš atsakovų nuostolių atlyginimą solidariai, t. y. apeliantė apeliaciniu skundu reiškia turtinį reikalavimą atsakovės bankroto administratoriaus R. B. atžvilgiu, tačiau toks reikalavimas nėra susijęs su atsakovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto procesu.

Dėl procesinės bylos baigties

19.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kadangi šios nutarties priėmimo metu jau yra pasibaigęs procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas terminas – iki 2026 m. vasario 23 d. įskaitytinai sumokėti 78 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Verenta“, juridinio asmens kodas 123633749, terminą iki 2026 m. vasario 23 d. įskaitytinai Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 78 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų) žyminio mokesčio ir Vilniaus apygardos teismui pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Teisėjas                                                        Marius Bajoras