Baudžiamoji byla Nr. 2A-7-17-648/2021

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00048-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.1; 2.15.2.5.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko, Eligijaus Gladučio, Aurelijaus Gutausko, Sigitos Jokimaitės, Audronės Kartanienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

nuteistajam G. R., jo gynėjui advokatui Stanislovui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pagal nuteistojo G. R. pareiškimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 1 punkto pagrindu atnaujintą baudžiamąją bylą.

        Išplėstinė teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių pareiškimą tenkinti, prokuroro, prašiusio pareiškimą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu G. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Iš G. R. priteista 63 703,70 Eur (219 956,15 Lt) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei.

1.1.                      G. R. nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, viešosios įstaigos „P“, specialiai įsteigtos vykdyti ūkinei komercinei veiklai, susijusiai su (duomenys neskelbtini) multifunkcinio komplekso eksploatavimu ir 2006 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Koncesijos sutartis) įsipareigojimų vykdymu, generalinis direktorius, turintis teisę veikti šios įmonės vardu ir teikiantis viešąsias paslaugas pagal Koncesijos sutartį – koncertų, sporto, kultūros, meno, muzikos ir kitokių renginių organizavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) miesto, regiono ir visos Lietuvos įvairioms vartotojų grupėms, ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2006 m. birželio 29 d. būdamas paskirtas (duomenys neskelbtini) multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties vykdymo priežiūros komisijos (toliau – Komisija) nariu, pažeisdamas Koncesijos sutarties, pasirašytos jo ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus G. M., 14.7 punkto, nustatančio, kad koncesininkas turi teisę atlikti Investicijų plane nenurodytas investicijas ir remontą, jei tai yra susiję su avarine situacija arba ūkine veikla, ir apie šias investicijas ir remontą koncesininkas nedelsdamas informuoja ir suderina tai su savivaldybe, o visas kitas investicijas ar remontą, jei tai nėra nurodyta Investicijų plane, nėra susiję su ūkine veikla arba avarine situacija, koncesininkas turi iš anksto suderinti su savivaldybe, 14.8 punkto, nustatančio, kad savivaldybės pritarimas nereikalingas vienkartinėms nenumatytoms investicijoms bei remontui, kuriems reikalingos lėšos neviršija 50 000 Lt (14 481 Eur); koncesininkas neskaido didelių investicijų, t. y. investicijų, kurių suma viršija 50 000 Lt (14 481 Eur), į mažas dalis tam, kad galėtų pasinaudoti šia išimtimi, Komisijos darbo reglamento, patvirtinto (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatančio, kad Komisija kontroliuoja koncesijos sutarties vykdymą, reikalavimus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, kaip VšĮ „P“ steigėjas ir dalininkas, neinformuodamas savivaldybės, negaudamas jos pritarimo ir suderinimo, kaip Komisijos narys neinformuodamas kitų Komisijos narių, gautas pajamas (įskaitant savivaldybės mokamą koncesijos mokestį) iš ūkinės komercinės veiklos, susijusios su (duomenys neskelbtini) multifunkcinio komplekso eksploatavimu, panaudojo ne viešiems interesams (visuomenės poreikiams) tenkinti, o investavo, sudarydamas vertybinių popierių pirkimo sutartis, t. y. nuo 2010 m. vasario 23 d. iki lapkričio 1 d. tarp AB banko „Snoras“ ir VšĮ „P“ sudarė penkiolika indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių (2010 m. vasario 23 d. Nr. S000687 – 20 000 Lt (5792,40 Eur) vertės, 2010 m. vasario 23 d. Nr. S000688 – 20 000 Lt (5792,40 Eur) vertės, 2010 m. vasario 23 d. Nr. S000689 – 20 000 Lt (5792,40 Eur) vertės, 2010 m. vasario 23 d. Nr. S000690 – 10 000 Lt (2896,20 Eur) vertės, 2010 m. kovo 15 d. Nr. S001807 – 20 000 Lt (5792,40 Eur) vertės, 2010 m. kovo 15 d. Nr. S001808 – 20 000 Lt (5792,40 Eur) vertės, 2010 m. kovo 15 d. Nr. S001810 – 10 000 Lt (2896,20 Eur) vertės, 2010 m. rugsėjo15 d. Nr. S001846 – 30 000 Lt (8688,60 Eur) vertės, 2010 m. rugsėjo 15 d. Nr. S001847 – 20 000 Lt (5792,40 Eur) vertės, 2010 m. rugsėjo 15 d. Nr. S003005 – 50 000 Lt (14 481 Eur) vertės, 2010 m. spalio1 d. Nr. S001848 – 20 000 Lt (5792,40 Eur) vertės, 2010 m. spalio 1 d. Nr. S003003 – 20 000 Lt (5792,40 Eur) vertės, 2010 m. spalio 1 d. Nr. S003004 – 20 000 Lt (5792,40 Eur) vertės, 2010 m. spalio 1 d. Nr. S003009 – 20 000 Lt (5792,40 Eur) vertės, 2010 m. spalio 1 d. Nr. S003010 – 20 000 Lt (5792,40 Eur) vertės, iš viso 320 000 Lt (92 678,41 Eur) vertės, taip tyčia skaidydamas į mažesnes 50 000 Lt (14 481 Eur) neviršijančias dalis, kad išvengtų savivaldybės pritarimo, apie tokias investicijas neinformavo kitų Komisijos narių, o 2010 m. gegužės 11 d. Komisijos posėdyje svarstant 2009 m. audito ataskaitą nurodė, kad 2009 m. gruodžio 31 d. įmonės skola tiekėjams buvo 293 535 Lt (85 013,61 Eur), prognozavo, kad 2010 m. pajamos ir pelnas bus mažesni, ir melagingai nurodė, kad trūksta apyvartinių lėšų;

1.2.                      tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, G. R., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neinformuodamas savivaldybės, negaudamas jos pritarimo ir suderinimo, kaip Komisijos narys neinformuodamas kitų Komisijos narių, gautas pajamas (įskaitant savivaldybės mokamą koncesijos mokestį) iš ūkinės komercinės veiklos, susijusios su (duomenys neskelbtini) multifunkcinio komplekso eksploatavimu, panaudojo ne viešiems interesams (visuomenės poreikiams) tenkinti, o investavo sudarydamas vertybinių popierių pirkimo sutartis, t. y. nuo 2011 m. kovo 3 d. iki rugsėjo 22 d. tarp AB banko „Snoras“ ir VšĮ „P“ sudarė tris indėlio sertifikato įsigijimo sutartis (2011 m. kovo 3 d. Nr. S007021 – 30 000 Lt (8688,60 Eur) vertės, 2011 m. kovo 3 d, Nr. S006917 – 20 000 Lt (5792,40 Eur) vertės, 2011 m. kovo 3 d. Nr. S006918 – 20 000 Lt (5792,40 Eur) vertės, iš viso 70 000 Lt (20 273,40 Eur) vertės, ir tris obligacijų pasirašymo sutartis (2011 m. kovo 25 d. Nr. FO20110325S990002 – 49 961,75 Lt (14 469,92 Eur) vertės, 2011 m. rugsėjo22 d. Nr. FO20110922S990003 – 49 997,20 Lt (14 480,19 Eur) vertės, 2011 m. rugsėjo22 d. Nr. FO20110922S990004 – 49 997,20 Lt (14 480,19 Eur) vertės, iš viso 149 956,15 Lt (43 430,30 Eur) vertės, taip tyčia skaidydamas į mažesnes 50 000 Lt (14 481 Eur) neviršijančias dalis, kad išvengtų savivaldybės pritarimo, apie tokias investicijas neinformavo kitų Komisijos narių, o Komisijos posėdžiuose svarstant audito ataskaitas ir koncesijos mokestį už 2011 m. bei vėlesniuose Komisijos posėdžiuose aiškino, kad tai yra sąnaudos, nemažinančios pelno ir koncesijos mokesčiui nedarančios įtakos, nors ilgalaikio finansinio turto sąskaitoje apskaitomos AB banko „Snoras“ obligacijos – 149 956,15 Lt (43 430,30 Eur) bei indėlių sertifikatai – 70 000 Lt (20 273,40 Eur) rengiant 2011 metų finansines ataskaitas buvo nurašyti, mažinant įstaigos finansinį turtą bei veiklos rezultatą, t. y. priskirti prie nuostolių, kad turėtų reikšmės skaičiuojant koncesijos mokestį. Taip G. R. piktnaudžiaujant tarnyba ir nesuderintoms investicijoms panaudotų lėšų neskiriant tiesioginei veiklai vykdyti, įsiskolinimams padengti bei neatgavus AB banko „Snoras“ 149 956,15 Lt (43 430,30 Eur) sumos obligacijų ir 70 000 Lt (20 273,40 Eur) sumos indėlių sertifikatų, šį finansinį turtą nurašius, mažinant VšĮ „P“ finansinį turtą ir veiklos rezultatą, taip tyčia netinkamai vykdant Koncesijos sutartį, G. R. atstovaujama VšĮ „P“, nepagrįstai prisiimdama investavimo riziką, neteisėtai įsigijo finansinio turto už 219 956,15 Lt (63 703,70 Eur) ir jį prarado; dėl tokių G. R. tyčinių neteisėtų veiksmų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei buvo padaryta didelė turtinė žala, nes dėl jo veiksmų nepagrįstai ir neteisėtai panaudota ir negrąžinta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei 219 956,15 Lt (63 703,70 Eur), dėl to buvo pažemintas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, diskredituota (duomenys neskelbtini) multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties vykdymo programa;

1.3.                      G. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau dėl šios dalies byla neatnaujinta.

2.       Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis, kuria G. R. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistas 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: G. R. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis, kuria iš G. R. priteista atlyginti 63 703,70 Eur (219 956,15 Lt) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro civilinis ieškinys dėl šios dalies paliktas nenagrinėtas.

2.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, rėmėsi atskirais įrodymais ar jų dalimis, nevertino jų visumos ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, konstatavo, kad šis teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. R. veiksmai, kildinami iš Koncesijos sutarties teisinių santykių su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai įvertinti kaip nusikalstami, nes jie neperauga į pavojingus veiksmus baudžiamojo įstatymo prasme; vien tam tikrų Koncesijos sutarties nuostatų nesilaikymas ir iš to kylančių pasekmių atsiradimas nagrinėjamu atveju negali būti kriminalizuoti; be to, nebuvo tyčios piktnaudžiauti.

3.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro civilinis ieškinys dėl 63 703,70 Eur (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei priteisimo paliktas nenagrinėtas; panaikinta nuosprendžio dalis dėl G. R. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir palikta galioti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis dėl G. R. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį su pakeitimais: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintas didelės neturtinio pobūdžio žalos požymis; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš G. R. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei priteista 63 703,70 Eur. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro civilinis ieškinys dėl 63 703,70 Eur (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei priteisimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą. Kitos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalys paliktos nepakeistos.

3.1.                      Kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad G. R. yra VšĮ „P“ vadovas, ši įstaiga investavo į banko vertybinius popierius ir turėjo iš to naudos (gaudavo indėlių palūkanas), Koncesijos sutartis sudaryta tarp savivaldybės ir VšĮ „P“, dėl to sprendžiant prokuroro ieškinį apginant (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės interesus svarstytina, ar kartu su G. R. neturėtų atsakyti ir juridinis asmuo VšĮ „P“.

4.       Šiaulių apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. sprendimu atmestas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovams G. R. ir VšĮ „P“.

4.1.                      Teismas padarė išvadą, kad, koncesininkui negaunant pelno, Koncesijos sutarties šalys neturėjo pareigos peržiūrėti koncesijos mokestį ir svarstyti klausimą, kokio dydžio koncesijos mokestį savivaldybei turėtų mokėti koncesininkė VšĮ „P“. Tai reiškia, kad dėl neteisėtų G. R. veiksmų nebuvo padaryta žalos (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, nes koncesininkei veikiant nuostolingai savivaldybė vis vien turėjo mokėti koncesijos mokestį VšĮ „P“. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nėra pagrindo vertinti, jog visa pinigų suma, 2011 metais investuota į AB banko „Snoras“ vertybinius popierius, o vėliau (paskelbus banką nemokiu) nurašyta, yra savivaldybės patirti nuostoliai, nes investuodama į AB banko „Snoras“ vertybinius popierius VšĮ „P“ prarado savo pinigus. Kadangi nusikalstamais G. R. veiksmais nebuvo padaryta reali žala savivaldybei, t. y. nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio), civilinis ieškinys, pareikštas G. R. ir VšĮ „P“, atmestas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų taikyti solidariąją G. R. ir VšĮ „P“ atsakomybę, nes VšĮ „P“ nebuvo taikoma baudžiamoji atsakomybė ir ši įstaiga nėra materialiai atsakinga už neteisėtus G. R. veiksmus.

5.       Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 6 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

6.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 10 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kasacinis skundas atmestas ir Šiaulių apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 6 d. nutartis palikti nepakeisti.

6.1.                      Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad G. R. veiksmais nebuvo padaryta žala valstybei ir nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio).

7.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. spalio 12 d. nutartimi atnaujino baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir perdavė ją nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.

II. Pareiškimo argumentai

8.       Pareiškimu nuteistasis G. R. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą, panaikinant 2015 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, ir 2016 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, ir baudžiamąją bylą nutraukti, panaikinant jam paskirtą bausmę. Pareiškėjas nurodo:

8.1.                      Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, įskaitant nusikalstamas veikas, nurodytas BK 228 straipsnyje, yra pabrėžiama, jog bene svarbiausias požymis, kurio buvimą būtina konstatuoti piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atveju, – didelės žalos atsiradimo faktas. Jeigu piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi arba viršijami įgaliojimai, tačiau šiais veiksmais nepadaroma būtent didelės žalos, tokie veiksmai negali būti laikomi nusikaltimu. Už tokius veiksmus galima kitokios rūšies atsakomybė (drausminė, kai kuriais atvejais ir administracinė), o baudžiamąja teisine prasme tokia veika nebaudžiama. Taigi, BK 228 straipsnyje nurodytas didelės žalos požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiaudamas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei ar kitoms institucijoms, nurodytoms BK 228 straipsnyje.

8.2.                      Žala, padaroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, skirstoma į turtinę ir neturtinę. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį G. R., jo aprašomojoje dalyje konstatavo, kad dėl G. R. nusikalstamų veiksmų buvo pažemintas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, diskredituota koncesijos suteikimo sutarties vykdymo programa, tačiau kasacinės instancijos teismas didelės neturtinio pobūdžio žalos požymį iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino (kasacinės nutarties 21 p.).

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, susijusią su prokuroro, ginančio (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės viešąjį interesą, pareikštu civiliniu ieškiniu, ieškinį atmetė, konstatuodamas, „kad dėl neteisėtų G. R. veiksmų nebuvo daryta žala savivaldybei“ (sprendimo 16 p.). Minėta, jog su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutiko tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismai. Vadinasi, nors G. R. ir galėjo pažeisti kai kurias koncesijos sutarties nuostatas, tačiau, dėl to neatsiradus didelei žalai (apskritai jokiai žalai), jo veika negali būti vertinama kaip nusikaltimas, nurodytas BK 228 straipsnio 1 dalyje. Koncesijos sutarties vykdymo metu galėjo būti keliamas jo drausminės atsakomybės klausimas, tačiau jo veikos kvalifikavimui tai neturi jokios reikšmės, todėl tai aptarinėti nėra prasmės.

8.4.                      Taigi, išnagrinėjus civilinį ieškinį, nepasitvirtino nuteistajam G. R. inkriminuoto nusikaltimo sudėties pagrindinė sudedamoji dalis – padariniai, t. y. nebuvo nustatyta didelė žala (apskritai jokia žala nebuvo nustatyta), todėl jo veiksmai negali būti laikomi nusikaltimu, nurodytu BK 228 straipsnio 1 dalyje. Nė vienos instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, įskaitant kasacinės instancijos teismą, nenagrinėjo nuteistojo G. R. civilinės atsakomybės sąlygų. Į šias civilinės atsakomybės sąlygas gilinosi ir jas nagrinėjo tik teismai, nagrinėję prokuroro pareikštą civilinį ieškinį. Kasacinės instancijos teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartyje formaliai pripažino (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teisę į ieškinio patenkinimą, tačiau, ieškinį nagrinėjant atskirame procese, civilinės atsakomybės sąlygos nebuvo nustatytos. Taigi, BPK 451 straipsnio prasme konstatavus, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, byla atnaujintina, priimant joje atitinkamai BPK 451 straipsnio 1 punkte nurodytą sprendimą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

9.       Nuteistojo G. R. pareiškimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo tenkintinas.

10.       Nagrinėjamoje atnaujintoje baudžiamojoje byloje Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu G. R. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad G. R. nusikalstamais veiksmais (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei padarė didelę žalą: tiek turtinę (neteisėtai panaudojo ir negrąžino 219 956,15 Lt (63 703,70 Eur)), tiek ir neturtinę (pažemino valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, diskreditavo (duomenys neskelbtini) multifunkcinio komplekso eksploatavimo koncesijos suteikimo sutarties vykdymo programą).

11.       Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis, kuria G. R. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir G. R. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o prokuroro civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

12.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl G. R. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį su pakeitimais: iš nuosprendžio aprašomosios dalies buvo pašalintas didelės neturtinio pobūdžio žalos požymis, o prokuroro civilinis ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

13.       Taigi G. R. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, tyčiniais veiksmais padarė didelę turtinę žalą (63 703,70 Eur) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei. 

14.       Baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka nagrinėdamas bylą Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu atmetė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, civilinį ieškinį atsakovams G. R. ir VšĮ „P“ dėl žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei. Teismas padarė išvadą, kad G. R. veiksmais nebuvo padaryta reali turtinė žala (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei. Tokiai išvadai pritarė apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai.

15.       Atnaujintoje baudžiamojoje byloje šiuo metu yra įsiteisėję du teismo baigiamieji procesiniai aktai – apkaltinamasis nuosprendis ir teismo sprendimas, kuriuose teismai yra padarę priešingas viena kitai išvadas dėl turtinės žalos padarymo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei.

16.       Nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal G. R. pareikštą kaltinimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir jos dydžio nebuvo išnagrinėtas, nors turtinės žalos nustatymas buvo tiesiogiai susijęs su baudžiamojo įstatymo tinkamu pritaikymu. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo klausimas toje pačioje baudžiamojoje byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis nusikalstamos veikos požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas, konstatuojant nusikalstamą veiką. Atnaujintoje baudžiamojoje byloje susiklostė procesinė situacija, kai, civilinio proceso tvarka išnagrinėjus prokuroro, ginant viešąjį interesą, pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, buvo nustatyta kitokia teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nei nagrinėjant bylą baudžiamojo proceso tvarka – G. R. veiksmais turtinė žala (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei nepadaryta.

17.       Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Įrodinėtina didele žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, kurią patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Didelė turtinė žala BK 228 straipsnio prasme kasacinėje praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, didele gali būti pripažinta ir mažesnio dydžio turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020). Tačiau bet kuriuo atveju šios kategorijos bylose būtina įsitikinti padarytos žalos tikrumu, o piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo būtinasis sudėties požymis – didelė turtinė žala – turi būti nustatytas ir turi būti įrodytas realus jos dydis.

18.       Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo įtvirtintą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, pagal civilinio proceso tvarka nagrinėjant civilinį ieškinį teismų nustatytas aplinkybes nėra pagrindo laikyti, kad baudžiamojoje byloje priimant apkaltinamąjį nuosprendį G. R. buvo pagrįstai nustatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos būtinasis požymis – didelė turtinė žala. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje G. R. baudžiamasis įstatymas dėl piktnaudžiavimo tarnyba – BK 228 straipsnio 1 dalis – yra pritaikytas aiškiai netinkamai.

19.       Minėta, kad nagrinėjamoje atnaujintoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria G. R. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, buvo panaikinta ir jis išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas G. R. baudžiamąjį įstatymą iš esmės pritaikė tinkamai, todėl šis nuosprendis paliktinas galioti.

20.       Pažymėtina, kad BPK 455 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog teismas, išnagrinėjęs atnaujintą bylą, priima nutartį panaikinti kasacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius bei nutartis (su pakeitimais arba be pakeitimų). Taigi, BPK 455 straipsnyje, nustatančiame kasacinės instancijos teismo nutarčių, kurias teismas priima išnagrinėtoje atnaujintoje baudžiamojoje byloje, rūšis, nėra nustatyti kasacinės instancijos teismo įgaliojimai panaikinti kasacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti tik apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (nutartį). Tai laikytina teisės spraga, tačiau teisės spragos buvimas negali trukdyti teismui vykdyti teisingumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarime yra išaiškinęs, kad „teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti.“

21.       Lingvistiškai aiškinant BPK 455 straipsnio 4 punktą, galima išvada, kad, panaikinus kasacinės instancijos teismo nutartį, atnaujintą bylą išnagrinėjęs teismas gali palikti galioti tik abiejų instancijų teismų sprendimus kartu. Toks teisės normos aiškinimas būtų formalus, todėl šiuo atveju svarbus ir sisteminis normos aiškinimo metodas.         Pažymėtina, kad nors baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo procesas yra specifinė teismų klaidų, taikant baudžiamąjį procesą, ištaisymo forma, tačiau teismas iš esmės turi turėti galimybę priimti tokius pat sprendimus, kaip ir nagrinėdamas kasacinę bylą (BPK 382 straipsnis). Be to, pagal baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų arba Konstitucinio Teismo nutarimo reglamentuojančias nuostatas (BPK 461 straipsnio 1 dalies 6 punktą) atnaujintą bylą išnagrinėjęs teismas turi galimybę panaikinti kasacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį (pavyzdžiui, palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį). Taigi, tik apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis gali būti palikti galioti tiek išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, tiek ir atnaujintą bylą BPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka.

22.       Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sistemiškai aiškinant BPK 455 straipsnio 4 punkto nuostatas, teismas, išnagrinėjęs atnaujintą baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir panaikinęs kasacinės instancijos teismo nutartį, gali byloje palikti galioti ne tik abiejų instancijų teismų nuosprendžius bei nutartis (su pakeitimais arba be pakeitimų), bet ir tik apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį (su pakeitimais arba be pakeitimų).

23.       Taigi baudžiamojoje byloje paliktinas galioti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 18 d. išteisinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje pareikštas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, civilinis ieškinys po minėto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo yra byloje išnagrinėtas civilinio proceso tvarka, teismų sprendimas ir nutartys yra įsiteisėję, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti su pakeitimu, panaikinant jo dalį, kuria prokuroro civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendį su pakeitimu, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjai                                                                Rima Ažubalytė

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis

Aurelijus Gutauskas

Sigita Jokimaitė

Audronė Kartanienė

Artūras Pažarskis