Civilinė byla Nr. e2A-1118-638/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21757-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.1.; 1.3.2.9.3.; 1.3.2.10 

 (S)

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transorloja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. F. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transorloja“ dėl darbo ginčo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. F. (toliau – ieškovas) pareiškė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transorloja“  (toliau ir – UAB, atsakovė), kuriuo prašė pripažinti laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 14 d iki 2023 m. balandžio 27 d. jo darbo pas atsakovę laiku, priteisti ieškovui iš atsakovės neišmokėtą 2 813,16 Eur (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą bei netesybas.  

2.       Ieškinyje nurodė, kad 

3.       Atsakovė atsiliepimu prašė atmesti ieškovo ieškinį. Nurodė ir paaiškino, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. dalyvavo kokiose nors mokymuose, ir kad tuos mokymus būtų vykdžiusi atsakovė, atsakovė šiuo laikotarpiu deklaravo Sodroje ieškovui nedraudiminį laikotarpį vadovaudamasi paties ieškovo 2023 m. balandžio 11 d. prašymu dėl nemokamų atostogų suteikimo nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. balandžio 27 d., kuris buvo parengtas lietuvių ir rusų kalbomis bei pasirašytas ieškovo. Šalys nei raštu, nei žodžiu nebuvo pakeitusios darbo sutarties 5.1 punkte nustatytos darbo apmokėjimo tvarkos, ieškovas dėl to, kad šalys buvo žodžiu susitarusios dėl 120-130 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio per dieną, nepateikė jokių įrodymų, per darbo pas atsakovę laikotarpį niekada nekėlė atsakovei jokių klausimų ar pretenzijų dėl darbo užmokesčio dydžio ar mokėjimo tvarkos.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apylinkės teismas 2025 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas pripažino laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. ieškovo darbo pas atsakovę laiku. Priteisė ieškovui iš atsakovės 2 813,16 Eur (atskaičius mokesčių) darbo užmokestį ir 16 380 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas. Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. DGKS-7528 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)19283/2024 laikė netekusiu galios. Priteisė valstybės naudai iš atsakovės 432 Eur žyminį mokestį.

5.       Teismas nurodė, kad darbo sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2023 m. balandžio 11 d., pagal kurią ieškovas pradėjo dirbti įmonėje 2023 m. balandžio 13 d. Neginčytina aplinkybė, kad tolimųjų reisų vairuotojai prieš darbą praeina mokymąsi. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Y. M. parodė, kad jis pradžioje apie 3 savaites buvo apmokomas, o darbo sutartis buvo sudaryta dar iki mokymų. Darbo sutarties 9.1. punktas netgi numato, jog darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtas mokymosi išlaidas, vadovaujantis mokymosi sutarties sąlygomis ir tvarka. Iš teismui pateiktų uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras logistics“ (toliau – UAB „Bleiras logistics“) darbo skelbimų matyti, kad įmonė taip pat siūlo ir mokyklą, pasirengusią apmokyti darbuotojus dirbti autovežiais ir tentinėmis puspriekabėmis. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad B. L. įmonių grupės viena iš įmonių yra būtent atsakovė. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovės personalo departamento vadovė J. V. taip pat parodė, kad įmonė „Bleiras“ savo sritimi susijusi su atsakove, sudaromos tokių pačių sąlygų darbo sutartys, todėl teismas sprendė, kad ir pas atsakovę yra tokios pačios sąlygos, kaip ir įmonėje „Bleiras“. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas iš karto po įsidarbinimo išvyko mokytis, o atsakovė nepagrįstai šį laikotarpį įformino kaip nedraudiminį, siekdama išvengti darbo užmokesčio ieškovui mokėjimo.

6.       Teismas nurodė, kad šalys darbo sutarties 5 punkte susitarė dėl darbo užmokesčio, pagal 5.1. punktą darbdavė įsipareigojo mokėti darbuotojui valandinį darbo užmokesčio tarifą, skaičiuojant 1,65 koeficientą nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto tam laikotarpiui minimalaus valandinio darbo užmokesčio tarifo pagal faktiškai išdirbtą laiką, pagal 5.3. punktą darbdavė įsipareigojo mokėti darbuotojui dienpinigius. Ieškovas nurodė, kad šalys žodiniu susitarimu susitarė dėl 130 Eur darbo užmokesčio už išdirbtą dieną, todėl prašo priteisti iš darbdavės darbo užmokesčio nepriemoką. Teismas pažymėjo, kad nors tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje šalys susitarė dėl darbo užmokesčio sąlygų ir tvarkos, tačiau pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai, o šiuo gi atveju darbuotojas net ne Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam, nemokančiam lietuvių kalbos, neišmanančiam Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, akivaizdu, buvo sudėtinga suprasti darbo sutartyje abstrakčiai nustatytas darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. Teismas vertino, kad akivaizdu, kad prieš atvykimą į Lietuvą užsienietis (Uzbekistano pilietis) derasi dėl konkretaus darbo užmokesčio dydžio, nes tokiu atveju jam yra lengviau apsispręsti dėl įsidarbinimo įmonėje, jis gali palyginti darbo užmokesčio dydį su kitų įmonių siūlomais darbo užmokesčių dydžiais, ir galiausiai priimti sprendimą dėl įsidarbinimo įmonėje. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios medžiagos ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, kad prieš ieškovui įsidarbinant pas atsakovę, su juo atsakovės atstovė derino darbo užmokesčio per dieną dydį, jam buvo žadėtas konkretus darbo užmokesčio dydis, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas spręsti, jog ieškovas ir atsakovė susitarė dėl konkretaus 130 Eur už dieną darbo užmokesčio. Ieškovas pateikė į bylą Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos parengtą darbo užmokesčio apskaičiavimą, pagal kurį per laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2024 m. birželio 4 d. ieškovui už darbą turėjo būti išmokėta 35 920,92 Eur (atskaičius mokesčius) suma. Ieškovui darbdavė sumokėjo 33 107,76 Eur (atskaičius mokesčius) sumą, taigi, ieškovo skaičiavimais, likusi neišmokėta suma sudaro 2 813,16 Eur (atskaičius mokesčius). Aritmetinio apskaičiavimo teisingumo atsakovė neginčijo.

7.       Teismas nurodė, kad įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti įstatymo nustatyto dydžio netesybas.

        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teismas nepagrįstai nusprendė pripažinti laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. ieškovo darbo pas atsakovę laiku. Teismas šiuo aspektu padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog tariamai neginčytina aplinkybė, kad tolimųjų reisų vairuotojai prieš darbą praeina mokymąsi. Teismas šias nepagrįstas išvadas padarė vadovaudamasis išimtinai tik ieškovo kviestų dviejų liudytojų, kurie net nedirbo pas atsakovę, duotais paaiškinimais, visiškai ignoruodamas byloje esančius rašytinius įrodymus. Ieškovas, duodamas paaiškinimas teismo posėdžio metu net nesugebėjo paaiškinti, ką ir kur jis mokėsi bei nuo kada iki kada jis tariamai mokėsi. Ieškovas nurodė, kad jis mokėsi net pusantro mėnesio, nors ieškinyje teigiama, kad mokėsi dvi savaites. Ieškovui laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. balandžio 27 d.  buvo suteiktos nemokamos atostogos pagal jo paties 2023  m. balandžio 11 d. rašytinį prašymą, kuris parengtas lietuvių ir rusų kalbomis.

8.2.                      Jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad Ieškovas apskritai dalyvavo kokiose nors mokymuose. Ieškovas, duodamas parodymus, nesugebėjo paaiškinti, kokiuose mokymuose buvo. Teismas vadovavosi liudytojų parodymais, kurie dirbo kitose įmonėse ir kurie galimai dalyvavo mokymuose įgyti vairuotojo pažymėjimą su 95 kodu. Byloje esantis rašytinis įrodymas – 2022 birželio 29 d. vairuotojo liudijimas Nr. D 78377 (el. bylos I t. 37 psl.), patvirtina, kad ieškovas, dirbdamas pas kitą darbdavį – UAB „Sausumos transportas“, jau tada turėjo vairuotojo pažymėjimą su 95 kodu, galiojantį iki 2026 m. liepos 28 d.

8.3.                      Vadovaujantis teismo vertintais darbo skelbimais nebuvo jokio pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovas dalyvavo tokiose mokymuose ar juos būtų organizavusi atsakovė. Pats teismas, nustatydamas faktines aplinkybes sprendime, nurodė, kad: „Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad apie darbą pas atsakovę sužinojo iš Youtube“.

8.4.                      Teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas ir atsakovė žodžiu buvo susitarę dėl kitokio darbo užmokesčio dydžio, nei jis buvo nustatytas šalių sudarytoje darbo sutartyje, t. y. 130,00 Eur už darbo dieną. Darbo sutarties sąlygos niekada nebuvo pripažintos negaliojančiomis ar šalių bendru sutarimu raštu pakeistos. Ieškovo duoti paaiškinimai patvirtina, kad jam būnant Lietuvoje ir prieš pasirašant darbo sutartį su atsakove, pastaroji neįsipareigojo jam mokėti 120,00 - 130,00 Eur darbo užmokesčio už darbo dieną. Ieškovas, duodamas paaiškinimus ir atsakydamas į teisėjos klausimus, nurodė, kad jam turėjo būti mokama neva 120,00 Eur už darbo dieną, o ne teismo priteista 130,00 Eur už darbo dieną ir didesnį atlygį jam tik žadėjo pakelti (2024-12-12 teismo posėdžio garso įrašo 1 dalies 00:32:20 min.).

8.5.                      Teismas nesigilino į ieškovo atstovo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos parengtus skaičiavimus dėl tariamos darbo užmokesčio nepriemokos, t. y. kokie byloje esantys įrodymai juos pagrindžia ar jie yra teisingi, tikslūs ir pan. Kritiškai vertintinas teismo argumentas, kad jei atsakovė neginčijo ieškovo aritmetinio apskaičiavimo teisingumo, tai neva ieškovo paskaičiavimai yra teisingi.

8.6.                      Teismas visiškai neįsigilino į priteisiamą 2 813,16 Eur darbo užmokesčio nepriemoką,  tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovas 410,92 Eur nepriemoką už tariamus mokymus laikotarpyje nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. apskaičiavo pagal darbo sutarties sąlygas, t. y. joje nustatytą valandinį darbo užmokestį, tačiau likusią tariamą darbo užmokesčio nepriemoką apskaičiavo jau pagal tariamą žodinį 120,00 – 130,00 Eur darbo užmokestį už darbo dieną (Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos skaičiavimus, el. bylos I t. 44 psl.). Nesuprantama ir nepaaiškinama, kaip vienu atveju teismas laikė, kad ieškovui darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas pagal darbo sutarties sąlygas, o kitu atveju jau pagal tariamą žodinį susitarimą.

8.7.                      Teismo taikytas netesybų apskaičiavimo principas neatitinka teisinio reglamentavimo. Teismas turėjo vadovautis atsakovės į bylą pateikta 2024 m. rugsėjo 2 d. ieškovo vidutinio darbo užmokesčio pažyma, kurioje nurodytas ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį – 1 669,49 Eur (bruto) arba nesutikdamas su ja, motyvuoti savo sprendimą ir perskaičiuoti ieškovo vidutinį darbo užmokestį per mėnesį pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo nuostatas. Teismas, nepasisakęs dėl ieškovo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį dydžio, nepagrįstai netesybas apskaičiavo pagal formulę: 130 Eur x 21 d. x 6 mėn.

9.       Ieškovas 

9.1.                      Teismas byloje tyrė ir analizavo 2023 m. balandžio 11 d. prašymą, tinkamai įvertinęs jį kritiškai.

9.2.                      Atsakovė nepateikė įrodymų apie atsakovo baigtus kažkokius mokymus kitoje įmonėje. Atsakovės nurodomas vairuotojo liudijimas tik patvirtina, kad asmuo yra įdarbintas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus ir atitinkamai kolektyvines sutartis pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias taisykles, susijusias su vairuotojams, vežantiems krovinius, taikomas įdarbinimo ir profesinio mokymo sąlygas. Jokių aplinkybių apie reikalingus darbui konkrečioje įmonėje mokymus, minėtas vairuotojo liudijimas nepatvirtina.

9.3.                      Teismas tarp šalių sudarytos darbo sutarties sąlygas vertino ne tik vadovaudamasis rašytine pasirašyta sutartimi, tačiau ir kitais įrodymais bei nustatytomis reikšmingomis šiam susitarimui nustatyti aplinkybėmis. Darbo sutartyje nebuvo nurodytas konkretus darbo užmokesčio dydis, kurį galėtų suvokti ir pasiskaičiuoti asmuo, neturėdamas papildomų žinių. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl mokymosi laikotarpio, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai šių aplinkybių nepaneigė.

9.4.                      Sutartyje painiai ir neapibrėžtai suformuluotų nuostatų dėl darbo užmokesčio dydžio darbuotojas nesuprato ir negalėjo suprasti. Taip pat negalėjo suprasti, kad šios darbo sutarties sąlygos visai nereiškia bendro vidutinio 130 Eur dienos atlygio, kaip jam įsidarbinant deklaravo darbdavys.

9.5.                      Iš byloje esančios medžiagos ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų nustatyta, kad prieš ieškovui įsidarbinant pas atsakovę, su juo atsakovės atstovė derino darbo užmokesčio per dieną dydį, jam buvo žadėtas konkretus darbo užmokesčio dydis, todėl teismas tinkamai nustatė, jog ieškovas ir atsakovė susitarė dėl konkretaus 130 Eur už dieną darbo užmokesčio.

Teisėjų kolegija

 k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju nutraukus darbo sutartį (DK 146 straipsnio 2 dalis), dėl netesybų dydžio (DK 147 straipsnio 2 dalis).

12.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2024 m. birželio 4 d. dirbo pas atsakovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Ieškovas buvo atleistas iš darbo savo paties prašymu 2024 m. birželio 4 d. Ieškovas 2024 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, nurodydamas, kad darbdavys, atleisdamas iš darbo, su juo neatskaitė, nesumokėjo 7015,67 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių. Darbo ginčų komisija 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu  ieškovo reikalavimus atmetė. Ieškovas 2024 m. spalio 25 d. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašė priteisti 2 813,16 Eur (neto) sumą, kurią sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai, taip pat - netesybas.

13.       Ieškovas teismui pateiktame patikslintame ieškinyje dėstė, kad darbo užmokestis nebuvo sumokėtas už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio14  d. iki 2023 m. balandžio 27 d. Tuo laiku ieškovas teigė, kad buvo mokymuose. Apeliantė teigė, kad ieškovui buvo suteikusi nemokamas atostogas pagal jo paties pasirašytą prašymą.  

14.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas buvo mokymuose, nes, teismo teigimu, neginčytina aplinkybė, kad tolimųjų reisų vairuotojai prieš darbą praeina mokymąsi. CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodoma, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis. Tačiau nesutiktina, kad aplinkybė apie tolimųjų reisų vairuotojų mokymąsi prieš pradedant darbą, yra visiems žinoma. Šią aplinkybę reikia įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas šios aplinkybės neįrodė, nes nepateikė jokio darbdavio priimto įsakymo siųsti ieškovą į mokymus, nenurodė, kokie tai buvo mokymai, kur ir kaip jie vyko.  Teismo samprotavimai, kad atsakovės įmonė priklauso įmonių grupei, kurioje vykdomi mokymai, savaime neįrodo, kad ieškovas buvo siunčiamas į kažkokius mokymus. Be to, ieškovas vairuotojo liudijimą kroviniams vežti tarptautiniais maršrutais (vadinamąją 95 formą) yra gavęs 2019 m. balandžio 13 d., liudijimas galioja iki 2026 m. balandžio 13 d. L. M. parodymai, kad jis buvo apmokomas 3 savaites prieš pradėdamas dirbti, taip pat nereiškia, kad tokius pačius mokymus praėjo ir ieškovas.

15.       Taip pat teismas nieko nepasisakė apie byloje pateiktą ieškovo 2023 m. balandžio 11 d. prašymą Nr. 250 išleisti jį neapmokamų atostogų nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. Dėl šio prašymo šalys teikė skirtingas versijas: ieškovas teigė, kad tuo metu mokėsi, atsakovė teigė, kad ieškovas prašė nemokamų atostogų ir jas gavo. Teismas priėmė ieškovo versiją, tačiau sprendime nemotyvavo, kaip vertina ieškovo pasirašytą prašymą, kuris išdėstytas dviem kalbomis, todėl ieškovui turėjo būti suprantamas, ir ieškovo pasirašytas.

16.       Pažymėtina ir tai, kad pagal DK 146 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Vadinasi, ieškovas, jeigu negavo apmokėjimo už 2023 m. balandžio mėnesio 2 savaites, kai, jo teigimu, dalyvavo mokymuose,  turėjo per tris mėnesius skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės mėnesio 10 dienos, kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl nesumokėto atlyginimo, tačiau kreipėsi tik 2024 m. rugpjūtį. Nors bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas reikalauti darbo užmokesčio šiuo atveju ir nebuvo praleistas, tačiau toks pavėluotas kreipimasis, vertinant su kitais įrodymais (ieškovo prašymu suteikti nemokamas atostogas ir nebuvimu kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo dalyvavimą mokymuose) leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nebuvo siunčiamas į mokymus, ir nedraudiminis laikotarpis jam buvo fiksuotas pagrįstai.

17.       Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ieškovą dalyvavus mokymuose ir nepagrįstai priteisė jam darbo užmokestį už 2023 m. balandžio 14-27 dienų laikotarpį.

18.       Padaręs nepagrįstą išvadą apie ieškovo mokymus ir jam nesumokėtą darbo mokestį, teismas neturėjo pagrindo spręsti apie ieškovui priklausančias netesybas, nes teisė į netesybas atsiranda tik tuo atveju, kai darbo santykiams pasibaigus darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės uždelsia atsiskaityti su juo (DK 147 straipsnio 2 dalis).

19.       Sutiktina su apeliante ir dėl to, kad teismas nepagrįstai skaičiavo ieškovo vidutinį darbo užmokestį ne pagal darbdavio pateiktą darbo sutartį ir pažymą, o pagal ieškovo paaiškinimus. Neatmestina, kad ieškovas dėl darbo tarėsi telefonu, galbūt jam buvo nurodyta 120-130 Eur per dieną suma, tačiau ieškovas po telefoninių pokalbių pasirašė darbo sutartį, sudarytą dviem kalbomis, kurioje buvo nurodytas konkretus darbo užmokestis: 1,65 minimalios algos per valandą. Teismas sprendime nurodė, kad remiasi DK 6 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad  abejonės dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų aiškinamos darbuotojų naudai, o šiuo atveju darbuotojui, nemokančiam lietuvių kalbos, neišmanančiam Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, akivaizdu, buvo sudėtinga suprasti darbo sutartyje abstrakčiai nustatytas darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką.

20.       Tačiau teismas nenurodė, kam kilo abejonės dėl ieškovo sudarytos darbo sutarties sąlygų ir kuo konkrečiai darbo sutarties sąlyga, nustatanti valandinį atlygį 1,65 nuo minimalios algos, yra neaiški. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo pasirašytos darbo sutarties sąlyga yra labai konkreti ir aiški, darbo sutartis buvo pateikta ieškovui suprantama rusų kalba, todėl  nebuvo jokio poreikio kaip nors kitaip šią sąlygą aiškinti.

21.       Apibendrinama kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties sąlygų aiškinimą (DK 6 straipsnis), atsiskaitymą su darbuotoju, netesybų priteisimą (DK 146, 147 straipsniai), netinkamai vertino įrodymus priimdamas kaip neginčytiną aplinkybę,  kurią turėjo įrodyti jais besiremianti šalis (CPK 182 straipsnis), neaptarė kai kurių byloje pateiktų įrodymų ( darbuoto prašymo suteikti nemokamas atostogas, darbo sutarties sąlygų), todėl priėmė nepagrįstą sprendimą patenkinti ieškinį. Sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti.

22.       Priėmus byloje kitokį sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovo išlaidos neatlyginamos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei priteistinos išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme už advokato pagalbą (1 597,20 Eur), ir žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą (432 Eur), iš viso  2 029,20 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Transorloja“ (į. k. 183736725) iš ieškovo A. F. (gim.(duomenys neskelbtini)) 2 029,20 Eur (du tūkstančius dvidešimt devynis eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                          Žibutė Budžienė

                                                                                                                                  Diana Labokaitė

                                                Lina Žemaitienė