Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-24][nuasmenintas sprendimas byloje][I-5630-644-2019].docx
Bylos nr.: I-5630-644/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė atsakovas
Marijampolės pataisos namai 188722220 atsakovo atstovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Žala
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. I-5630-644/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01000-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.

 (S)

img1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. rugsėjo 25 d.

Kaunas

 

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas A. Š. skundu, kurį papildė, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 800 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-8, 62-65).

Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-05-06 atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu ankštose 25-28 kv. m ploto kamerose, buvo laikoma po 5-7 asmenis, taigi jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Kameroje Nr. 1 buvo laikomi 7 asmenys, kameroje Nr. 2 – 6, kameroje Nr. 13 – iki 7 asmenų. Kamerų patalpų plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Pažymėjo, kad kamerų langai iš vidinės pusės uždengti grotomis, todėl nėra galimybės jų atidaryti ir išvėdinti patalpas. Be to, mechaninė vėdinimo sistema neveikė, dėl to patalpose kaupėsi nemalonus kvapas. Kameroje neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas. Pasivaikščiojimo kiemeliai maži, apie
9 kv. m ploto, be to, juose neįrengti suoliukai. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas 8 val./parą užimtumas, jis neturėjo galimybės sportuoti, lankytis bibliotekoje, laisvalaikio kambaryje, nebuvo vedamas mokytis. Tvirtino, kad Marijampolės pataisos namų bibliotekoje lietuviškų knygų nėra, literatūra pasenusi. Pažymėjo, kad jam skiriama tik 4 Eur/mėn. išmoka, kurios pareiškėjui nepakanka asmeninėms higienos priemonėms įsigyti. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, diskriminaciją, sveikatos pablogėjimą ir pan.

Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu, kurį papildė, (b. l. 12-17, 101-102) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Regionų apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos dar dvi administracinės bylos (Nr. 1-4401-739/2019, Nr. I-5181-279/2019) pagal pareiškėjo A. Š. skundus, kuriose dubliuojasi ginčijamas laikotarpis ir skundo aplinkybės. Darė išvadą, kad minimali gyvenamojo ploto norma laikotarpiu nuo 2019-03-17 iki 2019-05-06 kameroje Nr. 13 pareiškėjo atžvilgiu buvo užtikrinta. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenumato sporto kiemelių ar laisvalaikio kambarių įrengimo kalėjimo režimo sąlygomis laikomiems asmenims. Tačiau Marijampolės pataisos namai siekia gerinti kalėjimo režimo sąlygomis laikomų nuteistųjų gyvenimo sąlygas ir sudaro jiems galimybę žaisti krepšinį. A. Š. dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje  „Mandalų terapija“, mokosi Suaugusiųjų mokymo centre. Patalpų atitikimas higienos normoms periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Kamerų tipo patalpose bei sanitariniuose mazguose yra įrengta atskira oro šalinimo sistema. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksportavimo taisyklių 16.9 punktą, kamerų tipo patalpose iš lauko ir vidaus pusių ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų, nenustato vienam nuteistajam privalomai tenkančio ploto, suoliukų įrengimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami. Kadangi pareiškėjas mokosi, jam skiriama 4,5 Eur/mėn. išmoka. Be to, pareiškėjas parduotuvėje pirko tabako gaminius, todėl pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 13 punktą, pareiškėjas nelaikomas nemokiu. Pareiškėjui sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nediagnozuota. Pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose kalėjimo režimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-05-06. 

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Bylos duomenys (b. l. 77-83) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazė patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-4401-739/2019, pagal pareiškėjo A. Š. 2019-03-18 skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2019-02-12 iki 2019-03-18, kurioje neturtinę žalą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos ir mažų kiemelių. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose taip pat yra nagrinėjama kita administracinė byla Nr. I-5181-279/2019, pagal pareiškėjo A. Š. 2019-04-15 skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2019-02-12 iki 2019-04-15, kurioje neturtinę žalą pareiškėjas taip pat grindžia aplinkybėmis dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos ir mažų kiemelių. Pareiškėjo skundai minėtose administracinėse bylose buvo priimti nagrinėti teisme anksčiau nei pareiškėjo skundas šioje administracinėje byloje. Kadangi teisme yra nagrinėjami administraciniai ginčai tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo skundas dėl minėtų aplinkybių (dėl gyvenamojo ploto trūkumo ir mažų kiemelių) už laikotarpį nuo 2019-02-12 iki 2019-04-15 paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 4 p.).

Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punktą, pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019-04-15 iki
2019-05-06 pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 13, kurios plotas 26,92 kv. m, kameroje buvo įrengtos 7 miegamosios vietos, laikomi 5-7 asmenys, taigi vienam asmeniui kameroje Nr. 13 teko nuo 3,84 kv. m ploto (b. l. 18). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kameroje
Nr. 13 buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali
3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas nurodo, kad didelę kameros ploto dalį užėmė baldai. Tačiau pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-05-06 kamerose nebuvo tinkamo vėdinimo, nes mechaninė vėdinimo sistema neveikė, o kameros lango nebuvo galimybės atidaryti dėl iš vidaus ant lango įrengtų grotų.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais, ar, kad būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langą. Iš Marijampolės pataisos namų patalpų techninio projekto matyti, kad kamerų tipo patalpose yra suprojektuota mechaninė ir natūrali vėdinimo sistema (b. l. 41-49). Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento
2018-11-15 patikrinimo aktu Nr. PA.-7992, gyvenamosios patalpos, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 val. yra vėdinamos per atidaromus langus (b. l. 26-28). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, ar, kad nebuvo galima jo atidaryti/uždaryti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl galimybės nebuvimo išvėdinti gyvenamosios patalpos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punktą, kamerų tipo patalpose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Taigi, apsauginių grotų įrengimas iš vidinės kameros lango pusės neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Teismas pažymi, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato suoliukų įrengimo pasivaikščiojimo kiemuose, todėl pareiškėjo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami. Teisės aktai taip pat nereglamentuoja pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelių plotų, todėl pareiškėjo argumentai dėl mažo kiemelio ploto ir dėl to kilusių nepatogumų atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktą, kamerų tipo patalpose turi būti įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Nors pareiškėjas tvirtino, kad pareigūnų iškvietimo sistema neveikė, tačiau bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų kilę tam tikrų problemų dėl naudojimosi pareigūnų iškvietimo signalu. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės pataisos namų administraciją dėl neveikiančio pareigūnų iškvietimo signalo, ar, kad, esant būtinybei, nebūtų galėjęs išsikviesti pareigūnų. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Vien deklaratyvus ir abstraktus teigimas, jog yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, neišdėstant konkrečių pažeidimų, nedetalizuojant aplinkybių negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo užtikrintas užimtumas 8 val. per parą. Nurodo, kad negalėjo sportuoti, lankytis bibliotekoje, laisvalaikio kambaryje, nebuvo vedamas mokytis.

Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato atskirų sporto kiemelių ar laisvalaikio kambarių įrengimo kalėjimo režimo sąlygomis laikomiems asmenims. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punktą, laisvalaikio kambariai įrengiami nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei būriuose. pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punktą, sporto įrangos ir inventoriaus įrengimas nėra privalomas, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip negrįsti.

Atsakovo atstovas nurodo, kad kalėjimo režimo sąlygomis laikomi nuteistieji turi galimybę pagal grafiką dalyvauti pozityvaus užimtumo programose „Relaksacija“, „Mandalų terapija“, „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ ir kt. Nuteistiesiems taip pat sudaromos sąlygos naudotis biblioteka, susitikti su katalikų kunigu (b. l. 23). Nuo 2019-05-02 šie nuteistieji turi galimybę pagal grafiką kiekvieną darbo dieną išeiti į krepšinio aikštelę (b. l. 24).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose pareiškėjas dalyvavo socialinės reabilitacijos programos „Mandalų terapija“ užsiėmimuose, mokėsi Suaugusiųjų mokymo centre (b. l. 18). Tačiau iš į bylą pateikto pareiškėjo individualus socialinės reabilitacijos plano matyti, kad A. Š. užsiėmimus lankė nesistemingai (b. l. 109). Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo supažindintas su pataisos namuose vykdomomis užimtumo programomis, jam pasiūlyta naudotis bibliotekos paslaugomis. Iš Bibliotekos ir skaityklos lankymo grafiko matyti, kad kamerų tipo patalpose laikomus nuteistuosius pagal grafiką lanko bibliotekos darbuotojas (b. l. 117). Teismas pažymi, kad dalyvavimas užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl užimtumo trūkumo, negalėjimo pasinaudoti biblioteka ar negalėjimo gauti lietuviškos literatūros. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo paaiškinimai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad jam skiriama tik 4 Eur/mėn išmoka, kurios jam nepakanka higienos prekėms įsigyti.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio (bazinės socialinės išmokos dydis 2019 m. - 38 Eur) išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. 

Pagal Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintų Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių 2 punktą, konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato įstaigos administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Vadinasi, nuteistųjų ir suimtųjų teisė į išmokas nėra absoliuti, be to, teisės aktai nustato tik maksimalius išmokų dydžius. Pagal Marijampolės pataisos namų direktoriaus patvirtintą tvarką, besimokantiems ir lankantiems programas ar pozityvaus užimtumo priemones mokama 4,5 Eur išmoka (b. l. 21). Pareiškėjas neneigia, kad 4,5 Eur išmoka jam buvo skiriama, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, diskriminaciją, sveikatos pablogėjimą ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Bylos dalį, kuria prašoma priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl neužtikrintos gyvenamojo ploto normos ir mažų kiemelių laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2019-04-15 palikti nenagrinėtą.

Kitą pareiškėjo A. Š. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

 

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėjas Audrius Grauželis

 

 


Paminėta tekste:
  • I-5181-279/2019
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK
  • I-4401-739/2019
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala