Administracinė byla Nr. eA-35-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01228-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. (V. Ž.) skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3255 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-68“, VSDFV Šiaulių skyriaus (nuo 2021 m. liepos 1 d. reorganizavimo būdu prijungtas prie VSDFV Panevėžio skyriaus)  2020 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-68 „Dėl Socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. Ž.“, pareigoti VSDFV Šiaulių skyrių pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo ir spręsti klausimą dėl faktinės tarnybos laikotarpių nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. įskaičiavimo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad su prašymu kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių, kad jam būtų paskirta socialinio draudimo senatvės pensija. VSDFV Šiaulių skyrius 2019 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. VPESP1 E-28132. Pareiškėjui buvo paskirta senatvės pensija, o pensijos dydis apskaičiuotas, atsižvelgiant į turimą 37 metų 4 mėnesių stažą. Pareiškėjas su nurodytu sprendimu nesutiko, nes paskiriant jam senatvės pensiją, buvo netinkamai apskaičiuotas turimas stažas ir neįtraukti laikotarpiai nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas pateikė skundą VSDFV. VSDFV 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. (6.5)-I-31 7 informavo pareiškėją, kad VSDFV Šiaulių skyrius neteisingai nustatė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) kursantu ir (duomenys neskelbtini) klausytoju, todėl neteisingai apskaičiavo pareiškėjo stažą senatvės pensijai skirti (nepagrįstai neįskaitė laikotarpių nuo 1983 m. rugsėjo 1 d. iki 1983 m. spalio 2 d. ir nuo 1988 m. liepos 29 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d.) ir pareiškėjui priklausančios senatvės pensijos dydį. VSDFV savo rašte taip pat nurodė, kad panaikino VSDFV Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir įpareigojo skyrių ištaisyti stažo apskaičiavimo klaidas ir priimti naują sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo nuo 2019 m. lapkričio 26 d. 2020 m. kovo mėnesį pareiškėjas gavo VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. VPESP5-68, tačiau VSDFV, apskaičiuodama socialinio draudimo senatvės pensijos dydį, vis tiek į stažą neįtraukė pilnų laikotarpių nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. Nesutikdamas su sprendimu pareiškėjas pateikė skundą VSDFV, prašydamas panaikinti skundžiamą VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. VPE _ SP5-68 „Dėl Socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. Ž.“ ir įpareigoti priimti naują sprendimą, ištaisant stažo apskaičiavimo klaidas ir įtraukti laikotarpius nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 2020-05-21 (6.5) 1-3255 informavo pareiškėją, kad jo skundo netenkina.

3.       Pareiškėjo įsitikinimu, apskaičiuojant jo senatvės pensijos stažą, į jo stažą nepagrįstai neįtraukti laikotarpiai nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d.

4.       Pareiškėjo skunde akcentuota, kad pareiškėjas dar 2011 metais kreipėsi į VSDFV Šiaulių skyrių dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo. Tuo metu, t. y. 2011 m. sausio 22 d. VSDFV Šiaulių skyrius priėmė sprendimą Nr. (6.5) 1-2307, kuriuo nusprendė į pareiškėjo stažą neįskaityti tų pačių laikotarpių, t. y. nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas nesutikdamas su tokiu sprendimu buvo pateikęs skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-519-84/2011, kuriuo pareiškėjo patikslintą skundą tenkino iš dalies – panaikino VSDFV Šiaulių skyriaus 2011 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. PK1-3073, taip pat panaikino VSDFV 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą ir įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo nuo 2010 m. lapkričio 9 d. bei spręsti klausimą dėl faktinės tarnybos laikotarpio nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. įskaičiavimo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, atsižvelgiant į teismo sprendime išdėstytus motyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs VSDFV skundą, 2012 m. liepos 16 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012, kuriuo VSDFV skundas buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio teismų praktika mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku. Po šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo, VSDFV, skaičiuodama pareiškėjo stažą valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti į stažą įtraukė laikotarpius nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d.

5.       Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju yra pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas, nes jam atlikus faktinę tarnybą, teismams konstatavus, kad laikotarpiai nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. turi būti įtraukti į pareiškėjo faktinės tarnybos laiką vidaus reikalų sistemoje, pačiai VSDFV vėliau šiuos laikotarpius įtraukus į stažą, apskaičiuojant valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, atsakovas nepagrįstai šių laikotarpių neįtraukia į stažą, skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, deklaratyviai nurodydamas, kad pasikeitė teisinis reglamentavimas.

6.       Šiuo atveju pareiškėjas valstybinio socialinio draudimo stažą, kuris vertinamas skaičiuojant tiek netekto darbingumo, tiek senatvės pensijas įgijo dar iki atsakovo nurodomų įstatymų pasikeitimų, todėl akivaizdu, kad toks teisės akto pakeitimas, kuris blogina pareiškėjo padėtį, neturi atgalinio veikimo galios.

7.       Maža to, Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkte numatyta, kad asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939–1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990 m. kovo 11 d. tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis). Į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio ir vidaus reikalų tarnybose laikas stažui prilyginamas iki 1990 m. kovo 11 d.

8.       Atsakovas pareiškėjo faktinės tarnybos laikotarpių neįskaitė į laikotarpius asmens stažui skaičiuoti, nes neva pareiškėjas buvo tik kursantas, klausytojas ir pan. Pažymėtina, kad žodžiai kursantai, klausytojai negali būti taikomi automatiškai. Pareiškėjo nurodomi laikotarpiai t. y. nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. turi būti vertinami ne kaip mokymosi laikas, o kaip faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas.

9.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012, be kita ko, pažymėjo, kad dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio teismų praktika mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku.

10.       Pareiškėjo vertinimu, jam nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-519-84/2011. Minėtoje byloje, kurioje dalyvavo ir VSDFV, teismas konstatavo, kad laikotarpiai nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. ir nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. turėtu būti pripažinti faktiniu tarnybos laiku, todėl akivaizdu, kad ir šiuo atveju VSDFV Šiaulių skyrius turi įtraukti šiuos laikotarpius, skaičiuojant pareiškėjo senatvės pensijos stažą.

11.       Pareiškėjas mano, kad skundžiami sprendimai dėl senatvės pensijos apskaičiavimo akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 ir 52 straipsnius, prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui kuris šiuo atveju turi res judicata galią.

12.       VSDFV Šiaulių skyrius (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius) atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13.       VSDFV Šiaulių skyrius nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-519-84/2011 atsakovą įpareigojo spręsti klausimą dėl laikotarpių nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. ir nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. įskaičiavimo į stažą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012 Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas įvykdė teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir laikotarpius įskaičiavo į stažą bei perskaičiavo paskirtą netekto darbingumo pensiją. Pareiškėjo teiginiai, kad tie patys laikotarpiai privalo būti įskaičiuoti į stažą skaičiuojant senatvės pensiją yra neteisingi ir neturi teisinio pagrindo, kadangi netekto darbingumo pensijos skyrimas ir senatvės pensijos skyrimas yra netapatūs, teisinis reguliavimas yra skirtingas.

14.       Netekto darbingumo pensija paskirta nuo 2010 m. lapkričio 9 d. pagal tuo metu aktualių redakcijų galiojančius teisės aktus, kurie galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo (buvęs pavadinimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) (toliau – Pensijų įstatymo) 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuriame buvo numatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę laikotarpiai: faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas, ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 23 punktą, kuriame buvo nurodyta, kokiais dokumentais įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai.

15.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad netekto darbingumo pensija pareiškėjui buvo mokama iki senatvės pensijos skyrimo, t. y. iki 2019 m. lapkričio 26 d. Teisėto lūkesčio principas nebuvo pažeistas – taikomi teisės aktai, kurie galiojo 2010 m. lapkričio 9 d. Teisės aktai, įsigalioję 2018 m. sausio 1 d., nebuvo taikomi mokant netekto darbingumo pensiją t. y. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu laikotarpiai įskaičiuoti į stažą, kuris buvo reikalingas skaičiuojant netekto darbingumo pensiją niekada nebuvo panaikinti atsakovo atskiru sprendimu.

16.       Teisėti lūkesčiai gali būti tik tuomet, kai jie atitinka galiojančius teisės aktus. Senatvės pensijos skyrimas iki 2017 m. gruodžio 31 d. būtų buvęs analogiškas gautai netekto darbingumo pensijai, t. y. netekto darbingumo pensijos stažo trukmė sutaptų su senatvės pensijos stažu. Konkrečiu atveju, senatvės pensijos stažas nesutampa su netekto darbingumo pensijos stažu, kadangi taikomi skirtingi teisės aktai. Priimant 2020 m. sausio 28 d. sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo buvo taikoma aktualios redakcijos Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis – laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją.

17.       Asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę laikotarpiai: faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas. Į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio ir vidaus reikalų tarnybose laikas stažui prilyginamas iki 1990 m. kovo 11 d. Taip pat taikytas Socialinio draudimo pensijų skyrimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai), kurie įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. 6.4 papunktis, kuriame nurodoma, kad stažas, įrodomas darbo knygelėmis, valstybės archyvų sistemos įstaigų, savivaldybių archyvų ir buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir kitais dokumentais. Pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo tikėtis, kad senatvės pensijos skyrimas bus tolygus netekto darbingumo pensijos skyrimui, todėl ir jo teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti.

18.       Principas lex retro non agit nėra pažeistas, nes senatvės pensija paskirta nuo 2019 m. lapkričio 26 d., Pensijų įstatymo nauja redakcija įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.

19.       Atsakovas negali sutikti su pareiškėjo pozicija, kad skundžiami 2020 m. sausio 28 d. 2020 m. gegužės 21 d. sprendimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 ir 52 straipsnius, prieštarauja įsiteisėjusiam Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimui, kuris turi res judicata galią. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimas priimtas dėl laikotarpių įtraukimo į stažą skaičiuojant netekto darbingumo pensiją, kuri buvo paskirta nuo 2010 m. lapkričio 9 d. Teismas taikė Pensijų įstatymo redakciją kuri galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovo vertinimu, kad teismas šioje byloje turi priimti sprendimą dėl 2020 m. sausio 28 d. ir 2020 m. gegužės 21 d. sprendimų teisėtumo, taikydamas naujos redakcijos Pensijų įstatymą (2018 m. sausio 1 d. redakciją). Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimas šioje byloje neturi res judicata galios, todėl laikotarpiai įtraukti į stažą skaičiuojant netekto darbingumo pensiją negali būti įtraukti į stažą skaičiuojant senatvės pensiją.

20.       VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

21.       VSDFV nurodė, kad Pensijų įstatyme yra imperatyviai nustatyta, kad į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.

22.       Pareiškėjas Pensijų įstatymo 7 priede nustatytą 63 metų 10 mėnesių senatvės pensijos amžių sukako 2019 m. lapkričio 26 d., todėl skiriant ir apskaičiuojant senatvės pensiją pareiškėjui taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Pensijų įstatymo ir Nuostatų nuostatos.

23.       Atkreipė dėmesį, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-68 priedo duomenyse apie įgytą stažą ir neįskaitytus į stažą laikotarpius nurodyta, kad į stažą neįskaityti laikotarpiai nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. liepos 28 d., taigi laikotarpiai nuo 1983 m. rugsėjo 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. ir nuo 1988 m. liepos 29 d. iki 1998 m. rugpjūčio 31 d. yra įskaityti į pareiškėjo stažą.

24.       VSDFV nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, susijusiais su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-519-84/2011 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012, kad „yra pažeidžiamas jo teisėtų lūkesčių principas, nes jam atlikus faktinę tarnybą, teismams konstatavus, kas laikotarpiai nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. turi būti įtraukiami į pareiškėjo faktinės tarnybos laiką vidaus reikalų sistemoje, pačiai VSDFV vėliau šiuos laikotarpius įtraukus į stažą, apskaičiuojant valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, atsakovas nepagrįstai šių laikotarpių neįtraukė į stažą, skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, deklaratyviai nurodydamas, kad pasikeitė teisinis reglamentavimas“. Tiek Šiaulių apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas klausimą dėl pirmiau minėtų laikotarpių įskaitymo į pareiškėjo stažą sprendė vadovaudamasis tuo metu galiojusiais pensijų skyrimą reglamentavusiais teisės aktais, t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 23 punktu. Šioje ginčo byloje sprendžiama dėl nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Pensijų įstatymo ir nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančių Nuostatų taikymo teisingumo.

25.       Pažymėtina, jog asmenims, įgijusiems teisę gauti senatvės pensiją po 2018 m. sausio 1 d., senatvės pensijos skiriamos vadovaujantis 2018 m. sausio 1 d. redakcijos Pensijų įstatymu, taigi ir pareiškėjui, sukakusiam senatvės pensijos amžių 2019 m. lapkričio 26 d., ši pensija skiriama ir apskaičiuojama vadovaujantis 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymu ir jam pagrįstai ir teisėtai taikomos šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir 2 priedo 2.5 papunkčio nuostatos. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad buvo pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principas, nepagrįsti.

26.       Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai dėl kitos rūšies išmokos – netekto darbingumo pensijos – skyrimo ir mokėjimo, teisę į kurią jis buvo įgijęs nuo 2010 m. lapkričio 9 d. pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, kurie galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d.

27.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šioje administracinėje byloje skundžiami ir prašomi panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. VPE_SP5-68 ir VSDFV 2020 m. gegužės 21 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3255 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus sprendimams keliamus reikalavimus, priimti tinkamai taikant Pensijų įstatymo ir Nuostatų nuostatas. Todėl šioje administracinėje byloje skundžiami ir prašomi panaikinti sprendimai yra teisėti bei pagrįsti – priimti tinkamai taikant senatvės pensijų skyrimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus.

II.

28.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-68 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. Ž.“ (toliau – ir Sprendimas) bei VSDFV 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3255 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-68“ pagrįstumo ir teisėtumo.

30.       Teismas taip pat nustatė, kad VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimu, vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, nuspręsta skirti pareiškėjui 518,55 Eur per mėnesį socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki gyvos galvos. Prie skundžiamo Sprendimo pridėtame socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavime nurodomi pagal gautus dokumentus neįskaityti į stažą laikotarpiai: nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. liepos 28 d., nurodomos neįskaitytų laikotarpių faktinės aplinkybės / priežastys: aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantų, klausytojų mokymosi laikas neįskaičiuojamas į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką ir neprilyginamas asmens pensijų socialinio draudimo stažui, teisinis pagrindas: Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis, Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2 punkto 2.5 papunktis, Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 6 punkto 6.4 papunktis.

31.       Pareiškėjas dėl VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimo pateikė 2020 m. balandžio 15 d. skundą VSDFV dėl stažo įskaitymo nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. ir nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. VSDFV 2020 m. gegužės 21 d. sprendime Nr. (6.5) 3255 nurodė, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. VPER_SP5-68 pareiškėjo įgytas 37,5744 metų (37 m. 6 mėn. 27 d. ) stažas yra apskaičiuotas teisingai, o 1981 m. spalio 1 d. – 1983 m. rugpjūčio 31 d. ir 1985 m. rugpjūčio 1 d. – 1988 m. liepos 28 d. laikotarpiai pagrįstai neįskaityti į stažą.

32.       Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012 taikė iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, įtvirtintą teisinį reguliavimą, ir sprendė, kad 1981 m. spalio 1 d. – 1983 m. spalio 3 d. ir 1985 m. rugpjūčio 1 d. – 1988 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto kontekste laikytinas pareiškėjo faktinės karinės tarnybos dalimi ((duomenys neskelbtini) kursantas ir (duomenys neskelbtini) klausytojas). Tačiau aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje nespręstas pareiškėjo teisės į konkretaus dydžio pensiją įgyvendinimo klausimas.

33.       Pensijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkte nurodyta, kad asmens stažui prilyginamas iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939–1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990 m. kovo 11 d. tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis). Į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio ir vidaus reikalų tarnybose laikas stažui prilyginamas iki 1990 m. kovo 11 d.

34.       Apibendrinęs išdėstytą teisinį reguliavimą teismas konstatavo, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją, apskaičiuojant tarnybos laiką yra įtvirtinta imperatyvi norma, pagal kurią į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys, nurodyti Pensijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 7 dalyje, buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.

35.       Pareiškėjas Pensijų įstatymo 7 priede nustatytą 63 metų 10 mėnesių senatvės pensijos amžių sukako 2019 m. lapkričio 26 d., todėl skiriant ir apskaičiuojant senatvės pensiją pareiškėjui taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Pensijų įstatymo ir Nuostatų nuostatos.

36.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinė byla Nr. eI2-199-289/2021 buvo sustabdyta iki bus išspręsta Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų byla Nr. I-5849-289/2019 (teisminio proceso numeris 3-64-3-01043-2019-6) Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-882-1062/2021 (teisminio proceso numeris 3-64-3-01043-2019-6) nurodoma, kad „apibendrinant išdėstytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją, apskaičiuojant tarnybos laiką yra įtvirtinta imperatyvi norma, pagal kurią į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys, nurodyti Pensijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 7 dalyje, buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.“

37.       Taigi VSDFV Šiaulių skyrius priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriuo nuspręsta neįskaičiuoti į pareiškėjo stažą laikotarpių nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. liepos 28 d. Taip pat darytina išvada, kad VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. balandžio 15 d. skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tinkamai taikė nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkto nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3255, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų dėl skundžiamų aktų panaikinimo, negali būti patenkintas ir reikalavimas įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo ir spręsti klausimą dėl faktinės tarnybos laikotarpių nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. įskaičiavimo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, bei netenkintinas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

38.       Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo 1) panaikinti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis bei Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje nustatyta nuostata, kad į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsniui; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

39.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime akcentuojama tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją, apskaičiuojat tarnybos laiką yra įtvirtinta imperatyvi norma, pagal kurią į faktinės karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys, nurodyti Pensijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 7 dalyje buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Taigi vienintelis teismo motyvas, kodėl pareiškėjo skundas buvo atmestas nurodoma tai, kad pasikeitė teisinis reglamentavimas. Tačiau nagrinėjant pareiškėjo skundą net nebuvo analizuojamos aplinkybės, ar toks įstatymo pasikeitimas neprieštarauja Konstitucijai ir neblogina pareiškėjo padėties.

40.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis buvo prilygintas kursantui, klausytojui (kitaip tariant studentui) ir, kad apskaičiuojant senatvės pensiją pareiškėjui neva pagrįstai neįtraukti laikotarpiai nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis laikotarpiais nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo paprastu klausytoju ar kursantu, o atliko faktinę tarnybą ir tai yra konstatuota įsitesėjusiais teismų sprendimais.

41.       Šiuo atveju pareiškėjas valstybinio socialinio draudimo stažą, kuris vertinamas skaičiuojant tiek netekto darbingumo, tiek senatvės pensijas įgijo dar iki 2018 m. sausio 1 d. (t. y. Pensijų įstatymo pasikeitimo), todėl akivaizdu, kad toks teisės akto pakeitimas, kuris blogina pareiškėjo padėtį, neturi atgalio veikimo galios, tačiau į šį pareiškėjo skundo argumentą, kurį jis laiko esminiu, liko neatsakyta.

42.       VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

43.       Pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, motyvavo savo išvadas, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ir keisti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo.

44.       Apeliaciniame skunde nėra pateiktų argumentų, kurių pagrindu galėtų būti daroma išvada apie tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų kolegija netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas ar neištyrė įrodymų administracinėje byloje.

45.       Teismas teisingai rėmėsi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas VSDFV Šiaulių skyrius priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriuo nuspręsta neįskaičiuoti į pareiškėjo stažą laikotarpių nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. liepos 28 d. VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. balandžio 15 d. skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tinkamai taikė nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkto nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3255, kurio naikinti nebuvo teisinio pagrindo. Teismui netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų dėl skundžiamų aktų panaikinimo, negali būti patenkintas ir reikalavimas įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo ir spręsti klausimą dėl faktinės tarnybos laikotarpių nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. įskaičiavimo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją. Teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

46.       Šiuo atveju susipažinus su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, faktinėmis aplinkybėmis, teisiniu reglamentavimu, įvertinus kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, manytina, kad nekyla abejonių dėl Pensijų įstatymo (jo dalies) galimo neatitikimo Konstitucijai dėl pareiškėjo išdėstytų teiginių, dėl ko nėra teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje teismui tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

47.       VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

48.       Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą. Teismo sprendimas priimtas pareikštų reikalavimų ribose, išnagrinėjus proceso šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikius ir išaiškinus materialiosios ir procesinės teisės normas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu analogiško pobūdžio byloje (2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-882-1062/2021 (teisminio proceso numeris 3-64-3-01043-2019-6), todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

49.       VSDFV mano, jog nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, „ar Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis bei Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje nustatyta nuostata, kad į faktinį karinės, pasienio ir vidaus tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsniui“, nes Pensijų įstatymas nenumato įskaityti į stažą mokymosi laiko aukštosiose, specialiosiose ir (ar) profesinėse technikos mokyklose laiko, todėl įstatymų leidėjas pagrįstai Pensijų įstatymo 2 priede įtvirtino, kad į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas ir laikas, kuriuo tarnavę asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.

50.       VSDFV pritaria visiems Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimo argumentams ir motyvams, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

51.       Administracinėje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Šiaulių skyriaus  (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius) 2020 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-68 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. Ž.“ (toliau – ir Sprendimas) bei VSDFV 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3255 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-68“ teisėtumo ir pagrįstumo.

52.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas prašo spręsti klausimą dėl faktinės tarnybos laikotarpių nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. bei nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. įskaičiavimo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, iš VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-68 priede apie įgytą stažą ir neįskaitytus į stažą laikotarpius matyti, kad į stažą neįskaityti laikotarpiai nuo 1981 m. spalio 1 d. iki 1983 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 1985 m. rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. liepos 28 d.

53.       Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos bei asmenų įgytas stažas apskaičiuojamas vadovaujantis 2018 m. sausio 1 d. redakcijos Socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau ir – ir Pensijų įstatymas) nuostatomis ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai).

54.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisę gauti senatvės pensiją pareiškėjas įgijo 2019 m. lapkričio 26 d., todėl sprendžiant dėl konkrečių laikotarpių įskaitymo į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai turi būti vadovaujamasi pareiškėjo teisės į senatvės pensiją atsiradimo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu.

55.       Ginčo atveju aktualios Pensijų įstatymo redakcijos (galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.), 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkte nurodyta, kad asmens stažui prilyginamas iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų ir liaudies gynėjų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis (išskyrus bendradarbiavimą su institucijomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintos 1939–1990 metų okupacijų represinėmis struktūromis ir tarnybomis), su sąlyga, kad šie asmenys ir po 1990 m. kovo 11 d. tęsė bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) subjektais (remiantis tai patvirtinančiais pastarųjų subjektų (jų teisių ir pareigų perėmėjų) dokumentais ar jų pateiktais duomenimis). Į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais. Tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio ir vidaus reikalų tarnybose laikas stažui prilyginamas iki 1990 m. kovo 11 d.

56.       Apibendrinant išdėstytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją, apskaičiuojant tarnybos laiką yra įtvirtinta imperatyvi norma, pagal kurią į faktinį karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kuriuo asmenys, nurodyti Pensijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 7 dalyje, buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais.

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priešinga teisinė situacija nei buvo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant 2012 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012, nes nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė teisinis reglamentavimas ir nuostata, pagal kurią mokymosi laikas neįskaitomas į faktinį tarnybos laiką, nustatytą Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkte. Todėl pagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012, kuri buvo grindžiama tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, padarytomis išvadomis.

58.       Taigi VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius) Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tinkamai taikė nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies ir Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 punkto nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3255 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-68“, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

59.       Teisėjų kolegijos vertinimu, VSDFV Šiaulių skyrius (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius), priimdamas sprendimą skirti pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, bei apskaičiuodamas pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą, teisėtai taikė teisinių santykių (teisės gauti senatvės pensiją) atsiradimo metu Lietuvos Respublikoje galiojusias teisės normas, t. y. Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nurodytą teisinį reglamentavimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, ir pagrįstai VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimą pripažino teisėtu bei pagrįstu administraciniu aktu.

60.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo skundžiamus raštus pripažinus teisėtais ir pagrįstais, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

61.       Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015; 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-231-556/2022). Remiantis anksčiau aptartu kvestionuojamų Pensijų įstatymo nuostatų aiškinimu, teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl jų konstitucingumo, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.

62.       Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

63.       Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Jolanta Malijauskienė

        Dainius Raižys

        Virginija Volskienė