Civilinė byla Nr. e2-190-669/2022

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01041-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.6.1; 2.6.7; 3.2.6.1

PLUNGĖSAPYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 4 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas,

sekretoriaujant Jurgitai Trumpulytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B. M.“ atstovei advokatei S. J.-Ignatavičienei,

atsakovės V. S. atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B. M.“ ieškinį atsakovams A. J., V. S., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „A.“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana).

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B. M.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu kuriuo prašo 2021 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , sudarytą tarp atsakovų A. J. ir V. S. pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją – grąžinti A. J. ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , o V. S. grąžinti 15 000 Eur sumą iš A. J.; taip pat priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2016 m. birželio 29 d. atsakovai A. J. ir V. S. sudarė buto išsimokėtinai pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai įgijo po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau tekste ir – Buto), už 30 000 Eur sumą. 2021 m. birželio 22 d. A. J. savo Buto dalį pardavė atsakovei V. S. už 15 000,00 Eur, patvirtindamas, kad šią kainą atsakovė sumokėjo. 2021 m. balandžio 14 d. UAB „A.“ atstovaujama direktoriaus atsakovo A. J. pasirašė keturis neprotestuotinus paprastuosius vekselius, pagal kuriuos besąlygiškai įsipareigojo sumokėti UAB „B. M.“ bendrą 11 638,99 Eur sumą iki 2021 m. gegužės 20 d. A. J. pagal šiuos vekselius laidavo ir įsipareigojo taip pat, kaip ir juridinis asmuo, už kurį jis laidavo. Nei UAB „A.“ nei atsakovas A. J. pagal minėtus vekselius sutartais terminai su ieškove neatsiskaitė. Vilniaus m. 21-ojo notarų biuro notarė 201 m. liepos 23 d. išdavė keturis vykdomuosius įrašus. 2021 m. gegužės 20 d. UAB „B. M.“ jau turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui A. J.. A. J. būdamas skolingas ieškovei, perleido savo turėtą asmeninį turtą, kad nebūtų į ką nukreipti išieškojimo, dėl ko buvo pažeistos kreditoriaus teisės ir turtiniai interesai. Yra visos sąlygos pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu: 1) ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės; 3) sandorio sudarymui nebuvo jokios būtinybės; 4) A. J. sudarydamas sandorį žinojo, kad taip bus pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir to siekė; 5) atsakovė V. S. buvo nesąžininga, kadangi turėjo pareigą pasidomėti apie sandorį sudarančiojo asmens kreditorius, ar sandoriu nebus pažeidžiami kreditorių interesai; 6) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, kadangi sandoris sudarytas 2021 m. birželio 11 d., ieškovui sandoris žinomas nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d.; 7) ieškovės-kreditorės reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą tiek, kiek būtina reikalavimui patenkinti. Ginčijamas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu, kaip pažeidžiantis kreditoriaus teises. Taikoma restitucija natūra, grąžinant A. J. parduotą ½ dalį buto, į kurį ieškovė ateityje turės galimybę nukreipti išieškojimą ir patenkinti savo kreditorinį reikalavimą.

3.       Atsakovė V. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su A. J. ginčo sutarties bute nebegyvena nuo 2021 m. sausio 29 d., bendro ūkio nebeveda metus iki minėtos datos. Nuo to laiko abu gyveno atskirus gyvenimus ir ji nei A. J., nei jam priklausančios UAB „A.“ finansine padėtimi nesidomėjo. Išsiskyrusi su A. J., ji, 2021 m. vasario 18 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, susitarė dėl 300,00 Eur išlaikymo dukrai teikimo, tačiau išlaikymo A. J. neteikė. Buto pirkimo momentu susitarė, kad butą įgys po ½ dalį, sumokėdami kiekvienas po 15 000,00 Eur, tačiau A. J. sumokėjo tik 6 800,00 Eur, o ji visą likusią sumą, tačiau Butą nuosavybės teise vis vien įgijo po lygiai – po ½ dalį. Atsakovui priklausančią turto dalį areštavus, dėl jo skolinių įsipareigojimų, atsakovė kreipėsi į teismą dėl 8 200,00 Eur skolos iš A. J. priteisimo. Šioje byloje Nr. e2-1810-514/2021 šalys susitarė, kad ji Butą išsipirks sumokėdama jam pusę buto kainos. Buto dalį atsakovė galėjo įsigyti tik būstui nuėmus areštą, t. y. tik atsakovui atsiskaičius su kreditoriais. Atsakovas nebuvo nemokus nei iki sandorio sudarymo, nei po jo, todėl konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo nėra pagrindo. Be to, ginčijamas sandoris buvo sudarytas visiškai atvirai bei teisėtai, dalį už butą gautų lėšų A. J. panaudojo su kreditoriais atsiskaityti. V. S. ėmėsi visų jai prieinamų ir protingų priemonių įsigyjamos buto dalies statusui nustatyti, ginčijamą sandorį patvirtino notaras. Ieškovės reikalavimas panaikinti sandorį, atsakovės situacijoje, paneigia civilinių santykių stabilumo principą. Be to, ieškovė turėdama 11 762,39 Eur reikalavimą nepagrįstai siekia sandorį nuginčyti visa, 15 000,00 Eur apimtimi.

4.       Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė S. J.-I. ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas A. J. su kreditore pagal minėtus vekselius neatsiskaitė. Vekselių pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Atsakovui priklausančios įmonės turtas minimalus, o pats A. J. asmeninį turtą, pardavė. Butas 2016 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas atsakovų kartu, po ½ dalį už 30 000 Eur, t. y. kiekvienam po 15 000,00 Eur. A. J. butą atsakovei pardavė už tą pačią 15 000,00 Eur kainą. Atsakovai buvo šeima, buvo partneriai, susitarimas tarp šalių skubiai įforminant šį sandorį, patvirtina, kad sandoris sudarytas pažeidžiant kreditoriaus interesus. Skolininkas A. J. buvo nemokus ir nepagrįstai sudarė prioritetą vienam kreditoriui ir UAB „B. M.“ neteko galimybės skolai išieškoti. Tiek A. J. buvo nesąžiningas tiek ir V. S.. Labiau tikėtina, kad V. S. žinojo A. J. situaciją. Ginčo bute yra deklaruota A. J. gyvenamoji vieta, taip pat ir jo įmonė registruota, visi pranešimai, laiškai įmonei eina šiuo adresu. V. S. ir pati nurodė žinanti apie A. J. įsiskolinimus, jis nemokėjo ir išlaikymo vaikui. V. S. neįrodė, kad už perkamą butą sumokėjo. Neįrodė kokią sumą ji sumokėjo kreditoriams, A. J. ir ar apskritai jam sumokėjo, kadangi notarai netikrina, ar asmenys turi pinigų, šalims patvirtinus, kad pinigai sumokėti notarai patvirtina sandorį Atsakovė prieš pastatė save prieš kitus kreditorius, žinodama A. J. finansinę padėtį. A. J. finansinė padėtis jau buvo bloga balandžio mėnesį. Atsakovai sandorį sudarė, kadangi žinojo A. J. turtinę padėtį ir dėjo maksimalias pastangas kaip apsaugoti save, išsaugoti butą savo vaikui. Sutarties atsiradimo, mokėjimo sąlygos kelia abejonių, kurios leidžia teigti, kad V. S. žinojo apie A. J. kreditorius. Be to, buto pardavimo metu buto vertė buvo didesnė nei 30 000,00 Eur. Šalys galėjo butą parduoti bendrai ir gauti didesnę sumą, tačiau atsakovė buto suinteresuota būstą įsigyti mažesne kaina. Abi šalys galėjo parduoti butą, tačiau ne viena kitai, taip dengiant asmeninius įsiskolinimus. Prašė ieškinį tenkinti.

5.       Teismo posėdyje atsakovės V. S. atstovas advokato padėjėjas Vladimiras Tiurinas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė dėjo visas pastangas, kad pirkimo-pardavimo sandoris būtų kuo skaidresnis. Pati stengėsi, kad A. J. atiduotų skolas, tas kurios buvo žinomos. V. S. nėra juridinio asmens dalyvė, ir įmonės būklės nežinojo. Ginčo bute bendro ūkio nevedė metus iki 2020 m. sausio mėn., o nuo tada kartu jie nebegyveno. Išlaikymo vaikui A. J. neteikia, dėl ko atsakovė kreipėsi dėl skolos išieškojimo. Apie įmonę informacijos taip pat jai neteikė. 2020 m. balandžio mėn. atsakovas savo įmonėje įdarbino B., su ja užmezgė artimus asmeninius ryšius, kartu apsigyveno. V. S. jokio ryšio su A. J. nebepalaiko. V. S. žinojo, kad A. J. finansinė padėtis prasta, todėl, kad neprarastų turimo butą, pati ėmėsi priemonių, kad būtų padengta A. J. skola ir neprarastų turimo būsto. Ji siekė teisme prisiteisti 8 200,00 Eur skolą iš A. J., galiausia ir susitarė, kad ji išpirks iš A. J. buto dalį, už 15 000 ir atsiims ieškinį dėl minėtos sumos, todėl ji sumokėjo dar daugiau nei susitarė būsto kainą. V. S. siekė, kad būtų nuimtas areštas sumokėtos A. J. skolos, kad sandorį galėtų sudaryti pas notarą. Apie konkrečią skolą ieškovei, atsakovė duomenų neturėjo. Vykdomasis įrašas išduotas vėliau nei sudarytas sandoris. Ginčijamas sandoris nepažeidė kreditoriaus teisių, kadangi nesumažino atsakovo turtines padėties, jis netapo nemokus. Atsakovė siekė apsaugoti turto dalį nuo kreditorinių reikalavimų, Atsakovai tokį sandorį sudaryti privalėjo, kadangi atsakovė yra turto bendrasavininkė ir bet kokiu atveju turėjo pirmumą įsigyti parduodamą turtą. Atsakovė sudarydama sandorį buvo sąžininga, išsiskyrė su A. J., nebevedė bendro ūkio, susitarė dėl išlaikymo vaikui, tęsėsi tarpusavio konfliktai dėl įsiskolinimo už būstą. Be to, tokį sandorį sudarė ir pats notaras. Dalis A. J. sumokėtų pinigų buvo skirta kreditorinių skolų dengimui, būtų dengę ir ieškovės įsiskolinimą, tačiau atsakovė tokių duomenų apie A. J. skolą ieškovei neturėjo. Sąlygų actio pauliana ieškiniui tenkinti nėra. Notarinėje sutartyje nurodyta, kad atsakovė sumokėjo 15 000,00 Eur, tiek ir sumokėjo ir sutarties nekvestionuoja. Parduoto turto kaina nėra per maža, tokią šalys susitarė derybų būdu, be to parduodama tik dalis buto. A. J. po sandorio sudarymo nemokiu nebuvo. Ji apie A. J. įsiskolinimus žinojo tiek, kiek įsiskolinimų buvo pas antstolį ir kiek reikėjo sumokėti, kad būtų nuimtas areštas nuo buto. Prašo ieškinį atmesti.

6.       Atsakovas A. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir bylos į nagrinėjimą teismo posėdžiuose nei 2022 m. sausio 31 d., nei 2022 m. kovo 15 d. neatvyko. Atsakovui, jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai, šaukimai į teismo posėdžius, įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – procesinius dokumentus įteikus kartu su atsakovu gyvenančiam asmeniui. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti ir apie bylos nagrinėjimą teismo posėdžiuose atsakovui pranešta, tinkamai, todėl bylą nutarta nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas

7.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. birželio 29 d. buto išsimokėtinai pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. atsakovai A. J. ir V. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste ir – Butas), kiekvienas sumokėdamas po ½ dalį bendros 30 000,00 Eur buto kainos, t. y. kiekvienas po 15 000,00 Eur.

8.       2021 m. balandžio 14 d. trečiasis asmuo UAB „A.“, atstovaujama direktoriaus atsakovo A. J. pasirašė keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei UAB „B. M.“ iki 2021 m. gegužės 20 d. iš viso 11 638,99 Eur sumą: 1)2021 m. balandžio 14 d. išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 2 900,00 Eur sumai iki 2021 m. gegužės 17 d.; 2) 2021 m. balandžio 14 d. išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 2 900,00 Eur sumai iki 2021 m. gegužės 18 d.; 3) 2021 m. balandžio 14 d. išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 2 900,00 Eur sumai iki 2021 m. gegužės 19 d.; 4) 2021 m. balandžio 14 d. išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis 2 939,99 Eur sumai iki 2021 m. gegužės 20 d. Už UAB „A.“ įsipareigojimų vykdymą pagal visus minėtus paprastuosius neprotestuotinus vekselius atsakovas A. J. laidavo asmeniškai.

9.       2021 m. birželio 22 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4364, atsakovas A. J., įsigytą ½ dalį Buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pardavė atsakovei V. S., už 15 000,00 Eur kainą, kurią pirkėja V. S. sumokėjo pardavėjui A. J. iki sutarties sudarymo.

10.       Vekselių pagrindu Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. M. 2021 m. liepos 23 d. sudarė vykdomuosius įrašus Nr. 8472, Nr. 8473, Nr. 8474 ir Nr. 8475, reikalaudama solidariai išieškoti iš skolininko UAB „A.“ ir iš už skolininką laiduojančio asmens A. J. 1) pagal vykdomąjį įrašą Nr. 8472 – 2 900,00 Eur skolą, 31,46 Eur palūkanas ir 6 proc. palūkanas nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos; 2) pagal vykdomąjį įrašą Nr. 8473 – 2 900,00 Eur skolą, 30,99 Eur palūkanas ir 6 proc. palūkanas nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos; 3) pagal vykdomąjį įrašą Nr. 8474 – 2 900,00 Eur skolą, 30,51 Eur palūkanas ir 6 proc. palūkanas nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos; 4) pagal vykdomąjį įrašą Nr. 8473 – 2 938,99 Eur skolą, 30,44 Eur palūkanas ir 6 proc. palūkanas nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos.

11.       Ieškovė ieškinių prašo 2021 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl Buto, esančio (duomenys neskelbtini) , sudarytą tarp atsakovų A. J. ir V. S. pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją – grąžinti A. J. ½ dalį Buto, esančio (duomenys neskelbtini) , o V. S. grąžinti 15 000 Eur sumą iš A. J., kadangi 2021 m. gegužės  20 d. UAB „B. M.“ jau turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui A. J.. A. J. būdamas skolingas ieškovei, perleido savo turėtą asmeninį turtą, kad nebūtų į ką nukreipti išieškojimo, dėl ko buvo pažeistos kreditoriaus teisės ir turtiniai interesai.

12.       Atsakovė V. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi sandoriu nebuvo pažeistos kreditorių teisės, kadangi pasikeitė tik atsakovo A. J. turto forma, o ne jo finansinė padėtis, be to atsakovė buvo sąžininga, ėmėsi visų priemonių, kad atsakovas su kreditoriais atsiskaitytų. 

13.       Byloje ginčas kilo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

15.       Nagrinėjamu atveju ginčijamas 2021 m. birželio 22 d. sudarytas sandoris, t. y. pagrindas konstatuoti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino praleidimą byloje nenustatytas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis)

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

16.       Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis); ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

17.       Kasacinio teismo pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

18.       Ieškovė UAB „B. M.“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimų teisę į atsakovą A. J. minėtų 2021 m. balandžio 14 d. išrašytų keturių paprastųjų neprotestuotinų vekselių pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 49 straipsnio 1 dalį visi – vekselio davėjas, akceptantas, indosantai ir laiduotojai – vekselio turėtojui atsako solidariai. 2 šio straipsnio dalyje numatyta jog vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus visiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kiekvienam iš jų atskirai ir visiems kartu, nesilaikydamas įsipareigojimų eiliškumo. Byloje nėra jokių duomenų apie skolos grąžinimą. Nei atsakovas A. J. nei atsakovė V. S. prieštaravimų dėl skolos dydžio, jos grąžinimo termino, nurodytų faktinių aplinkybių, nepateikė. Visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog ieškovė turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises į atsakovą A. J..

Dėl ginčijamu sandoriu pažeistų kreditorių teisių

19.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas aiškindamas CK 6.66 straipsnio 1 dalyje viena nurodytų atvejų – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ yra pasisakęs, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje Nr. 3K-3-167/2012). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

20.       Nagrinėjamu atveju 2021 m. birželio 22 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4364, atsakovas A. J., įsigytą ½ dalį Buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pardavė atsakovei V. S., už 15 000,00 Eur kainą, kurią pirkėja V. S. sumokėjo pardavėjui A. J. iki sutarties sudarymo.

21.       Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškovės pozicija, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės teises, kadangi atsakovas A. J. savo turtinės padėties nepablogino, tačiau pasikeitė tik turto forma, be to V. S. kontroliavo, kad A. J. gavęs lėšas, jas pervestų turimiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Vis dėl to, atsakovė, atstovaujama advokato padėjėjo V. Tiurino, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų neteikė. Iš byloje esančių duomenų negalima objektyviai nustatyti ar V. S. 8 200,00 Eur reikštas reikalavimas A. J. buvo įskaitytas į parduodamos ½ dalies Buto kainą – 15 000,00 Eur, taip pat negalima nustatyto kokią sumą V. S. sumokėjo A. J. ir kokią sumą ir kokiams kreditoriams sumokėjo A. J. iš  V. S. gautų 15 000,00 Eur.  

22.       Teismų informacinės sistemos duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-7554-488/2020 2020 m. rugpjūčio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo preliminariu sprendimu priteista 3 478,53 Eur skola, vykdomasis dokumentas šioje byloje grąžintas įvykdžius išieškojimą. Atsakovė pateikė antstolio Vaido Drungilo patvarkymą, kuriame nurodytą jog skolos suma minėto sprendimo pagrindu sudaro -3 897,98 Eur. Taigi, tikėtina, kreditoriniai reikalavimai buvo padengti apie 25 proc. iš už būstą gautos sumos. Jokių kitų duomenų apie atsakovo A. J. ar V. S. atliktus mokėjimus iš kitiems kreditoriams, likusios 11 102,02 Eur už parduotą būstą gautos sumos, byloje nėra. Byloje taip pat nustatyta, kad daugiau jokio nekilnojamojo turto A. J. neturi, taigi perleisdamas nekilnojamojo turto dalį, jis nepagerino savo turtinės padėties, taip pat iš galimai gautų lėšų, nesumažino turimų kreditorinių įsipareigojimų, tuo labiau, kad tikėtina, jog, pagal byloje esančius duomenis, 15 000,00 Eur suma atsakovas A. J. būtų galėjęs padengti didžiąją dalyje turimų kreditorinių įsipareigojimų, įskaitant ir dalį įsiskolinimo ieškovei.

23.       Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas A. J., žinodamas apie savo prievoles kreditoriams pasirašė ginčijamą nekilnojamojo turto dalies pirkimo-pardavimo sutartį, ir galimai gavęs už parduotą būstą 15 000,00 Eur, iš jų kreditoriams sumokėjo vos 25 proc. nuo gautos sumos, o įrodymų, kad atsakovė V. S. sumokėjo atsakovui A. J. visą 15 000,00 E. B. dalies kainą, byloje nepateikta. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovas sudarydamas ginčijamą sandorį faktiškai pablogino savo turtinę padėtį, pažeidė turimų kreditorių teises, įskaitant ir kreditorės – ieškovės, uždarosios akcinės bendrovės „B. M.“ teisę atgauti bent dalį atsakovo įsiskolinimo.

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad anksčiau nurodytoje normoje (CK 6.66 straipsnio 1 dalyje) įtvirtinta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

25.       Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms bei nustatytam teisniam reglamentavimui, darytina išvada, kad nors atsakovas po sandorio sudarymo netapo nemokiu, tačiau atsakovas sudarydamas ginčijamą sandorį faktiškai pablogino savo turtinę padėtį, pažeidė turimų kreditorių teises ir sudarė realią grėsmę, kad turimi įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti.

Dėl skolininko privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį

26.       Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas A. J. privalėjo sudaryti ginčijamą paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Būtinybe sudaryti sutartį traktuojami ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ar kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės.

27.        Šiuo atveju atsakovai A. J. ir V. S. laisva valia sudarė sandorį, kuriuo pažeidė kreditorių interesus, nors šio sandorio sudaryti jis neprivalėjo. Atsakovės V. S. atstovo išdėstyti argumentai, jog šalys privalėjo ginčijamą sandorį sudaryti, kadangi V. S. turėjo pirmumo teisę įsigyti Buto dalį, kaip turto bendrasavininkė, nepatvirtina privalėjimo sudaryti sandorį, kadangi atsakovas nebuvo įpareigotas jokių įstatymų, teismo sprendimų, iki sutartinių susitarimų ar pan. ir neprivalėjo 2021 m. birželio 22 d. sutartimi perleisti nekilnojamojo turto dalį atsakovei V. S..

28.       Teismo vertinimu, atsakovės įvardytos priežastys actio Pauliana instituto taikymo kontekste negali būti vertinamos kaip būtinos sandoriui sudaryti, nes neatitinka privalomumo kriterijų. Byloje nustatytų ginčo sutarties sudarymo aplinkybių kontekste nėra pagrindo įstatyminę bendrasavininkių pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį, traktuoti kaip neišvengiamą būtinybę perleisti vienam iš bendrasavininkių nekilnojamojo turto dalį.

Dėl skolininko ir trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, nesąžiningumo

29.       CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriama actio Pauliana taikymo sąlyga yra ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad ir trečiasis asmuo, sudarydamas atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnis reglamentuoja nesąžiningumo prezumpcijos atvejus. Kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju atsakovų nesąžiningumas negali būti preziumuojamas, nes 2021 m. birželio 22 d. sudarant nekilnojamojo turto dalies pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovai kartu negyveno ir bendro ūkio nebevedė, t. y. nepatenka į CK 6.67 straipsnio 1 dalies numatytų asmenų sąrašą.

30.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-703-706/2015). „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

31.       Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

32.       Nagrinėjamu atveju, atsakovas A. J. sudarydamas nekilnojamojo turto – Buto, dalies pirkimo-pardavimo sandorį, neabejotinai žinojo, kad turi kreditorinių įsipareigojimų tiek ieškovei tiek ir kitiems kreditoriams ir perleisdamas nekilnojamąjį turtą iš esmės su kreditoriais iš gautų lėšų, neatsiskaitydamas, blogina savo turtinę padėtį. Be to, atsakovas teisminio proceso metu buvo pasyvus, atsiliepimo į pareikštą ieškinį neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, jokių paaiškinimų neteikė, nors tiek ieškinys tiek ir šaukimai į 2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. kovo 15 d. vykusius teismo posėdžius jam įteikti tinkamai. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas pardavė nekilnojamąjį turtą ir galimai gavęs 15000,00 Eur sumą už parduotą Buto dalį iš jos kreditorių reikalavimams tenkinti skyrė tik vos daugiau nei 25 proc. nuo gautos sumos, patvirtina, kad atsakovas A. J. sudarydamas ginčo sandorį nebuvo sąžiningas.

33.       Ginčijama sutartis buvo sudaryta tarp kartu iki 2021 m. sausio 29 d. gyvenusių atsakovų V. S. ir A. J.. Ir nors atsakovė nurodė, kad jie kartu nebegyveno nuo 2021 m. sausio mėn., tačiau vien tai, kad šalys gyveno kartu, turi bendrą vaiką, patvirtina atsakovų tarpusavio ryšį. V. S. tiek atsiliepime į ieškinį tiek ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nors ir nežinojo apie konkrečią kreditorę UAB „B. M.“, tačiau žinojo apie blogą A. J. finansinę padėtį, turimus kreditorius ir grėsmę, kad kreditoriniai reikalavimai gali būti nukreipti į A. J. priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto – Buto, esančio (duomenys neskelbtini) . Teismo nuomone, atsakovės teiginiai, kad ji ėmėsi visų priemonių, kad sandoriu nebūtų pažeistos kreditorių teisės, yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi atsakovė pateikė tik duomenis apie atsiskaitymą su vienu kreditoriumi, kuris vykdė išieškojimai priverstinai, jokių kitų duomenų apie kreditorinių įsipareigojimų vykdymą, ar siekį domėtis kitais atsakovo turimais kreditoriniais įsipareigojimais, patvirtinančiais atsakovų sąžiningumą sandorios sudarymo metu, nėra, o nesant kitų objektyvių duomenų, kad sudaryti ginčijamą sandorį buvo naudinga atsakovo kreditoriams, teismas daro išvadą, kad visos nagrinėjamoje byloje aptartos aplinkybės patvirtina atsakovų nesąžiningumą, t. y. jie žinojo/ turėjo žinoti, kad ginčijamas paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sandoris pažeidžia kreditorių teises.

Dėl restitucijos taikymo

34.       Konstatavus visas actio Pauliana sąlygas, ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir pripažintina negaliojančia ab initio         atsakovo A. J., ir atsakovės V. S. 2021 m. birželio 22 d. sudarytą ½ dalies nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) ,  pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4364.

35.       Sutartį pripažinus negaliojančia, taikytina restituciją natūra (CK 6.146–6.153 str.), t. y. atsakovui A. J. grąžintina, atsakovei V. S. perleista, ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) .

36.       Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

37.       Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad remiantis VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo duomenimis, nekilnojamojo turto ½ dalies, perleistos ginčijama sutartimi, vidutinė rinkos vertė yra 13 750 Eur. Nors ši suma yra didesnė nei ieškovės atsakovei turimo reikalavimo suma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad perleistas turtas yra nedalus, ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu pilna apimtimi, ir ieškovei leistina nukreipti išieškojimą į ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , vykdant šioje byloje priimtą teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo A. J. pagal 1) 2021 m. balandžio 14 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 900,00 Eur sumai; 2) 2021 m. balandžio 14 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 900,00 Eur sumai; 3) 2021 m. balandžio 14 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 900,00 Eur sumai; 4) 2021 m. balandžio 14 d. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 939,99 Eur sumai ir jų pagrindu Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 8472, Nr. 8473, Nr. 8474 ir Nr. 8475.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovų ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

39.       Ieškovė pateikė duomenis, jog jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 379,00 Eur žyminis mokestis bei 1 300,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl ieškinį tenkinus visiškai, šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 189,50 Eur žyminio mokesčio ir 650,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso po 839,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

40.       Teismas byloje, ieškovės prašymu, 2021 m. rugsėjo 28 d. taikė laikinąsias apsaugos priemonės – ieškovės UAB „B. M.“, reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atlikti viešame registre įrašą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausančio V. S., perleidimo draudimo.

41.       Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. birželio 22 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4364, kuria A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) .

Taikyti restituciją natūra ir grąžinti atsakovui A. J. ½ dalį Buto/Patalpos-Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti pagal 2021 m. birželio 22 d. sudarytą Buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4364, sumokėtą 15 000,00 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų 00 ct) sumą.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 679,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 837,50 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B. M.“, juridinio asmens kodas 121944712.

Įpareigoti atsakovą A. J. per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atlikti priteisto turto teisinę registraciją.

Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas                                                                                           Vaidas Gasiūnas