Civilinė byla Nr. e2-219-841/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05327-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.27.; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 1 d.

Šiauliai

Šiaulių

sekretoriaujant Ramonai Subačienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. Š.,

atsakovės atstovei advokatei K. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „Intertransavto“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VPSB“, tretiesiems asmenims UAB „Lagriva“, ribotos atsakomybės bendrovei draudimo kompanijai „Ergo“ dėl užmokesčio už krovinio pervežimą ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė RAB „Intertransavto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „VPSB“ 2250.00 Eur už krovinio pervežimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 113,20 Eur žyminio mokesčio bei patirtas  bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 3006,48 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taikyti įskaitymą šalių reikalavimams- apėmimo būdu modifikuoti šalių vienarūšius reikalavimus, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje konstatuojant šalies vykdytiną nepadengtą patenkinto reikalavimo dalį, priteisti atsakovei iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, paaiškino, kad atsakovė neatsiskaitė už pervežimą, kurį atliko ieškovė, prašė priteisti visą sutartą sumą ir palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Su priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė priešieškinio netenkinti, nurodė, kad ieškovė nėra atsakinga už krovinio sugadinimą, atsakingas krovinio siuntėjas, nes kaip nurodė nepriklausomas ekspertas, medienos krovinys buvo sugadintas todėl, kad buvo netinkamai pakrautas, pakuotės pasislinko, suvirto, todėl dalis krovinio buvo sugadinta. Be to, ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovo atlyginta trečiajam asmeniui žala yra per didelė, sugadinto krovinio vertę reikėtų skaičiuoti pagal pardavėjo kainą, nurodė, kad nėra duomenų, kad sugadinta krovinio dalis buvo utilizuota, todėl galimai ji buvo realizuota už mažesnę kainą, krovinio rūšiavimo ir iškrovimo kaštai nurodyti aiškiai per dideli.

Atsakovės atstovė su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, taip pat prašė tenkinti priešieškinį. Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovė atliko pervežimą, CMR važtaraštyje yra žyma, kad krovinys gavėjui pristatytas sugadintas, atsakovė atlygino krovinio savininkui trečiajam asmeniui visą žalą pagal pateiktą pretenziją, ieškovė žalos atsakovei atlyginti nesutiko, todėl prašo priteisti visą trečiajam asmeniui sumokėtą sumą iš ieškovės bei procesines palūkana ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovė rėmėsi CMR konvencijos 17 straipsnio 1-2 punktais, nurodė, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, jei neįrodo, kad krovinys sugadintas ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės.

Trečiojo asmens UAB „Lagriva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Pateiktame teismui atsiliepime tretysis asmuo nurodė, kad būtent jo užsakymu buvo vežtas krovinys, dalis kurio vežant buvo sugadinta, atsakovas pagal pateiktą pretenziją trečiajam asmeniui patirtą žalą atlygino.

Trečiojo asmens ribotos atsakomybės bendrovės draudimo kompanijos „Ergo“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismui atsiliepimo nepateikė, byla nagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad UAB „VPSB“ (Užsakovas) ir RAB „Intertransavto“ (Vežėjas)“ paraiškoje-sutartyje dėl krovinio gabenimo Nr. 2019.01.30/01 susitarė dėl medienos krovinio pervežimo iš Rusijos į Lietuvos Respubliką, sutartyje numatyta paslaugos kaina 2250,00 Eur. Krovinys turėjo būti pristatytas trečiajam asmeniui UAB „Lagriva“. 2019-02-10 tretysis asmuo UAB „Lagriva“ su UAB „VPSB“ susitarė dėl krovinio pervežimo į Lenkiją, Suvalkus. Vežėjas krovinį pristatė, 2019-03-01 pateikė Užsakovui apmokėti pagal sąskaitą sutartą sumą. Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR Nr.20190215 20 p. Ypatingos suderintos sąlygos yra pažymėta: Prekės pristatytos sugadintos 2019-03-01 A. R. surašė Sugadinto, sunaikinto turto apžiūrėjimo aktą, kuriame konstatavo, kad produkcijos pakuotės išvirtę, suvirtę, stebimi produkcijos skilimai, galimai atsiradę įvykio metu. 2019-03-12 tretysis asmuo UAB „Lagriva“ pateikė UAB „VPSB“ pretenziją, kurioje nurodė, kad yra sugadinta viso 2,612 m³ krovinio, dėl kurio nuostolio dydis yra 1959,00 Eur, viso krovinio iškrovimo, defektavimo, rūšiavimo darbai kainavo 1047,48 Eur, viso trečiojo asmens patirtas nuostolis 3006,48 Eur (be PVM). 2019-08-20 UAB „Lagriva“ pateikė UAB „VPSB“ sąskaitą, reikalaujama apmokėti suma 3006,48, (duomenys neskelbtini)36, viso suma apmokėjimui 3637,84 Eur, UAB „VPSB“ sąskaitą apmokėjo 2019-09-13. 2019-03-15 UAB „VPSB“ pateikė pretenziją OOO „Intertransavto“ (RAB „Intertransavto“) direktoriui dėl sugadinto krovinio, pretenzijoje nurodyta patirtų nuostolių suma 3006,48 Eur. 2019-05-02 trečiojo asmens „Draudimo kompanija ERGO“ pateiktame dokumente nurodoma, kad minėta draudimo kompanija pasitelkė nepriklausomų draudimo ekspertų biurą „Russiurvey“, kurios ekspertas 2019-03-01 atlikęs apžiūrą padarė išvadą, kad krovinio pažeidimas įvyko dėl nepakankamo įpakavimo, todėl atsakomybė už krovinio pažeidimus tenka krovinio siuntėjui, kaip šaliai, neužtikrinusiai krovinio paruošimo transportavimui. Vadovaujantis šia išvada, įvykis nebuvo pripažintas draudiminiu.

Pirkėjas UAB „Lagriva“ krovinio siuntėjui RAB „Torglesservis“ už krovinį sumokėjo 10357,47 Eur. 2019-02-15 Pakavimo sąraše nurodytas prekių įpakavimo būdas- padėklai-intarpai, pakuočių svoris- 420 kg. Už krovinio iškrovimą ir rankinį rūšiavimą krovinio gavėjas Prekybos, gamybos ir paslaugų įmonė „KAAR“ sumokėjo 1047,48 Eur.

Atsakovė su ieškinio reikalavimu priteisti sutartą 2250,00 Eur sumą ieškovei už krovinio vežimą sutiko, sumos neginčijo, teismas plačiau dėl to nepasisako.

Dėl vežėjo atsakomybės

Byloje šalys neginčijo egzistavusių sutartinių santykių, pervežimo kainos, nėra ginčo ir dėl to, kad dalis krovinio transportuojant buvo sugadinta. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kas yra atsakingas už krovinio sugadinimą ir turi prisiimti padarytus nuostolius.

CMR konvencijoje nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Tokiu atveju vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1dalis); ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą. Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2004; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008).

Pažymėtina, kad tik nustačius, jog krovinys sugadintas vežimo metu, įsigalioja CMR konvencijos 17 str. 1 d. pagrindu taikoma vežėjo kaltės prezumpcija. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis). CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; c) jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; d) dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; e) dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo; f) vežant gyvūnus. Pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 dalį, jei vežėjas įrodo, kad susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti.

Atsikirsdama į atsakovės priešieškinį, ieškovė rėmėsi 2019-05-02 trečiojo asmens „Draudimo kompanija ERGO“ pateiktu raštu, kuriame nurodoma, kad minėta draudimo kompanija pasitelkė nepriklausomų draudimo ekspertų biurą „Russiurvey“, kurios ekspertas 2019-03-01 atlikęs apžiūrą padarė išvadą, kad krovinio pažeidimas įvyko dėl nepakankamo įpakavimo, todėl atsakomybė už krovinio pažeidimus tenka krovinio siuntėjui, kaip šaliai, neužtikrinusiai krovinio paruošimo transportavimui. Teismas, susipažinęs su minėtu raštu, nustatė, kad ieškovo pateiktas trečiojo asmens raštas negali būti laikomas eksperto išvada ar jai lygia, nes teismui nebuvo pateiktas ekspertizės aktas ar eksperto išvada, duomenys apie krovinio apžiūrą atlikusių asmenų kvalifikaciją bei įrodymai apie tai, ar ekspertui ar ekspertams buvo sumokėta. Nesant šių duomenų teismas minėtą trečiojo asmens  raštą vertina kaip paprastą rašytinį įrodymą, neturintį jokios padidintos prima face įrodymams būdingos įrodomosios galios, kurį teismas šiuo atveju vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kaip ir atsakovės pateiktą Sugadinto, sunaikinto turto apžiūrėjimo aktą.

Pažymėtina, kad šalių pasirašytos paraiškos-sutarties dėl krovinio gabenimo Nr. 2019.01.30/01 5 punkte nustatyta, kad „Vežėjas prisiima visą atsakomybę už krovinį nuo pakrovimo iki jo pristatymo ir iškrovimo pas gavėją. Vežėjas įsipareigoja atlyginti Užsakovui visą padarytą žalą, kuri gali atsirasti gabenant krovinį“, 7 punkte nustatyta: „Vežėjas, gabendamas krovinį, privalo užtikrinti krovinio ir dokumentų saugumą. Stebėti pakrovimą/iškrovimą, įsitikinti, kad visi įrašai CMR atitiktų tikrovę. Vežėjas yra atsakingas už krovinio sugadinimą dėl netinkamo krovinio išdėstymo ar pritvirtinimo krovinio gabenimo metu.“

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo krovinio pažeidimai atsirado krovinio pervežimo metu ((duomenys neskelbtini) straipsnis, CMR konvencijos 18 straipsnis). Šią aplinkybę visos šalys iš esmės pripažino. Dėl krovinio pakuotės, jo žymėjimo ar neatitikimo važtaraščiui  pakrovimo metu pastabų nepareikšta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad krovinys vežti buvo pateiktas netinkamai supakuotas ir (ar) buvo netinkamai siuntėjo pakrautas. Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad byloje neįrodyta ir nekonstatuotina CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punkto aplinkybė, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą. Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti kroviniu disponavusio asmens kaltę. Krovinys buvo įpakuotas, pakuotės buvo be defektų. Krovinio pakrovimą stebėjo vežėjo atstovas. Pažymėtina, kad vežėjas, šioje byloje- ieškovė- yra Baltarusijos Respublikoje registruota ir jau 20 metų tarptautinius pervežimus vykdanti įmonė, t.y., pervežimai yra jos kasdienė įprasta veikla, todėl teismo manymu, vežėjo atstovas turėjo ypatingai atidžiai prižiūrėti krovinio, kurį reikės vežti daugiau kaip 6 tūkstančius kilometrų pakrovimą. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad byloje nenustatytos aplinkybės, galinčios lemti vežėjo atleidimą nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos nuostatas.

Dėl nuostolių dydžio

Krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.) (Lietuvos A. T. 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012). CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys, arba suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 2, 3 dalys). Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami (CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis). Didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta 24 ir 26 straipsniuose (CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovės atstovė nurodė, kad patirtų nuostolių sumą sudaro sugadintos krovinio dalies- 2,612 m³ vertė- 1959,00 Eur ir iškrovimo, defektavimo, rūšiavimo darbų kaina 1047,48 Eur. Šią sumą atsakovo atstovė grindė argumentais, kad išrūšiuoti krovinį atskiriant nesugadintą medieną reikėjo rankiniu būdu, krovinio gavėjas negalėjo tam naudoti įprasto mechanizuoto būdo, nes visas krovinys buvo suvirtęs. Pažymėtina, kad atsakovė trečiajam asmeniui atlygino nuostolius pagal pateiktą sąskaitą, neįsigilinusi ir neatlikusi išsamaus skaičiavimo.  Į bylą yra pateikta 2019-02-15 krovinio siuntėjo sudaryta krovinio specifikacija, iš kurios matyti, kad medienos 1 m³ kaina yra 350 Eur. Kadangi, kaip teigė ieškovės atstovas ir kaip nurodoma CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, teismo paskaičiavimu sugadintos krovinio dalies vertė yra 914,20 Eur (350x2,612=914,20). CMR konvencijoje taip pat nurodoma, kad turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio, tačiau nagrinėjamu atveju šalys tokių paskaičiavimų į bylą nepateikė, sugadinta krovinio dalis sudaro nedidelę krovinio dalį- 8,73 proc. nuo viso 29,92750 m³ krovinio tūrio, todėl šios išlaidos lieka įrodymų nepateikusiai šaliai. Dėl patirtų viso krovinio iškrovimo, defektavimo, rūšiavimo darbų kainos 1047,48 Eur teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentais, kad dėl krovinio suvirtimo teko iškrovimo ir rūšiavimo bei defektavimo darbus atlikti rankiniu būdu, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės. Viso iš ieškovės atsakovei pagal pateiktą priešieškinį priteistina 1961,68 Eur nuostolių atlyginimo.

Atsakovės atstovės prašymas taikyti įskaitymą netenkintinas, tačiau šalys pačios gali jį atlikti, suderinę savo reikalavimus.

Dėl palūkanų

CPK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas moka įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnis numato, kad pasibaigus mokėjimo laikotarpiui, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius laiku negavo jam priklausančios mokėti sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Pagal šį įstatymą iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

CPK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas moka įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi abi šalys yra verslininkai, įstatymas numato 6 proc. dydžio metines palūkanas (LR CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis juo, iš ieškovės atsakovei priteistina 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 1961,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi teismas tenkina iš esmės ir ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes neviršija minimalios CPK numatytos sumos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovei ribotos atsakomybės bendrovei „Intertransavto“, buveinės adresas Fominych g. 5-1, Dziaržynsk, 222720 Baltarusijos Respublika, įmonės registracijos numeris 190080211, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VPSB“, juridinio asmens kodas 301729921, buveinės adresas Saulėtekio g. 31, Bubių k., Šiaulių r. 80200, 2250,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) skolą ir 8 procentus (aštuonis procentus) metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 2250,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VPSB“ “, juridinio asmens kodas 301729921, buveinės adresas Saulėtekio g. 31, Bubių k., Šiaulių r. 80200, iš ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės „Intertransavto“, buveinės adresas Fominych g. 5-1, Dziaržynsk, 222720 Baltarusijos Respublika, įmonės registracijos numeris 190080211, 1961,68 Eur (tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 68 ct) nuostolių ir 6 proc. (šešis procentus) metinių palūkanų už priteistą 1961,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                       Gražina Mataitienė