Civilinė byla Nr. e3K-3-86-421/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16185-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko), Donato Šerno (pranešėjo) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl nepagrįstai ilgo baudžiamojo proceso trukmės, ir ieškovo procesinę pareigą įrodyti valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 36 961,57 Eur negautų pajamų – neišmokėto darbo užmokesčio nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu dėl baudžiamojo persekiojimo baudžiamojoje byloje, 0,07 procento dydžio delspinigius nuo neišmokėto darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį iki teismo sprendimo galutinio įvykdymo, 2 735 Eur išlaidų, susijusių su bylinėjimusi baudžiamosios bylos procese, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos bendros sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
3. Ieškovas nurodė, kad buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje. Po ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, jam skirta 17 500 Eur bauda. Taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje ar eiti jai prilygintas pareigas, konfiskuoti 2 660 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį – ieškovą išteisino, konstatavęs, kad jo veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė prokuroro kasacinį skundą, todėl išteisinamasis nuosprendis liko galioti.
4. Ieškovas teigė, kad dėl prieš jį vykdyto baudžiamojo proceso jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Ieškovas buvo išteisintas apeliacinės instancijos teisme, tačiau procesas jo atžvilgiu nepagrįstai užsitęsė – nuo įtarimo pareiškimo 2019 m. vasario 13 d. iki kasacinio teismo nutarties 2023 m. gegužės 3 d., nors byla buvo nesudėtinga (vienas epizodas). Ikiteisminis tyrimas buvo neišsamus, tik apeliacinės instancijos teismas atliko papildomus įrodymų tyrimo veiksmus ir paaiškėjo, kad nebuvo nusikalstamos veikos. Dėl šio proceso ieškovas neteko darbo pajamų, todėl prašo priteisti ne mažiau kaip 36 961,57 Eur ir delspinigius. Taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurios patirtos samdant advokatus, vykstant į teismo posėdžius ir atliekant kitus veiksmus. Ieškovas teigia patyręs ir didelę neturtinę žalą: dėl jo buvo atliekami intensyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis buvo nušalintas nuo pareigų, pablogėjo jo reputacija, jį neigiamai vertino visuomenė ir žiniasklaida, taip pat ieškovas patyrė emocinių išgyvenimų bei stresą. Procesas neigiamai paveikė ir jo asmeninį gyvenimą – dėl patirto stipraus streso ir išgyvenimų jo sugyventinė neteko jų laukiamo kūdikio. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ieškovas vertina patirtą neturtinę žalą 50 000 Eur.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 2 605 Eur išlaidų už teisinę gynybą atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti reikalavimai dėl negautų pajamų ir neturtinės žalos atlyginimo, ir dėl šių ieškinio reikalavimų priėmė naują sprendimą – priteisė ieškovui iš atsakovės 22 736,34 Eur turtinės žalos ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-1120/2025 panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, ir perdavė ją šiam teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios, apeliacinės instancijos teismų ir kasacinio teismo procesinių sprendimų esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 2605 Eur išlaidų už teisinę gynybą atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė.
9. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti nuo pradžių. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo išteisinamajame nuosprendyje nėra konstatuota jokių esminių pirmosios instancijos teisme padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Išteisinamasis nuosprendis priimtas atsižvelgiant į tai, kad byloje ištirtų ir įvertintų duomenų visuma vienareikšmiškai nepatvirtina kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių. Tai neleido teismui daryti neabejotinos išvados dėl ieškovui inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių buvimo.
10. Teismas nurodė, kad skirtingos teismų išvados yra susijusios su skirtingu kaltinamojo veiksmų atlikimo įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad byloje yra duomenų, jog ieškovas savo elgesiu galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Tačiau, kolegijos vertinimu, šie duomenys savaime dar nepagrindžia kaltinamajame akte suformuluotų aplinkybių, kad vartų pastatymas buvo atlygis būtent už neteisėtą kaltinamojo (ieškovo) neveikimą toleruojant darbus, kuriems buvo reikalingas oficialus paveldosaugos leidimas. Šias abejones kolegija vertino kaltinamojo naudai ir nusprendė, kad ieškovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
11. Ieškovas buvo išteisintas dėl to, kad nenustatytas neabejotinas ir vienareikšmiškas jo neteisėtas neveikimas, liko neaiškus tyčios turinys. Apeliacinės instancijos teismui padarius kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nenustatyta pirmosios instancijos teismo padarytų esminių klaidų, lėmusių nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėtų veiksmų neatliko, t. y. nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikimą, padarė kitokią išvadą dėl ieškovo kaltumo nei apeliacinės instancijos teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas (teisėjas) atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
12. Teismas nurodė, kad ieškovas, tvirtindamas, jog ikiteisminio tyrimu metu jam buvo padaryta žala, nedetalizavo, kokių ikiteisminio tyrimo metu įstatymų nustatytų priemonių nesiimta ar nepagrįstai imtasi ar ką ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai ir (ar) prokuroras vykdė netinkamai, ar kokios padarytos klaidos ikiteisminio tyrimo metu, kad asmuo buvo nepagrįstai įtartas ar apkaltintas. Teismas nurodė, kad atlikus kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo nustatyti galimi padarytų nusikalstamų veikų požymiai, asmenys, galimai padarę nusikalstamas veikas. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog pareigūnai neturėjo pakankamai duomenų tam, kad ikiteisminis tyrimas galėtų būti pradėtas. Pagrįstą įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Taigi, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkti duomenys sudarė pagrindą išvadai, kad daroma nusikalstama veika. Siekiant patvirtinti arba paneigti iškilusias abejones, buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą.
13. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovui buvo taikomos kardomosios ir procesinės prievartos priemonės, jų skyrimas buvo patikrintas instancine tvarka ir jos buvo paliktos galioti. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, taip pat nelaikė, kad nurodytos priemonės buvo taikytos neteisėtai, o duomenys, gauti byloje, surinkti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus ir negalėjo būti laikomi įrodymais byloje.
14. Teismas padarė išvadą, kad nors ieškovas buvo išteistinas, tačiau, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal ieškovo ieškinį, nėra pagrindo konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai bei taikytos procesinės priemonės buvo neteisėti.
15. Ieškovo argumentus dėl per ilgo baudžiamojo proceso teismas pripažino nepagrįstais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad ikiteisminiame tyrime ieškovas nebuvo vienintelis įtariamasis, be to, jis buvo įtariamas sunkiu nusikaltimo padarymu; pakankamai intensyviai buvo atliekama daugybė procesinių veiksmų ir pan., nenustatyta, o ir ieškovas nenurodo laikotarpio, kurio metu nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai ar kokie nors veiksmai būtų buvę atliekami per ilgai. Ieškinyje ieškovas apsiribojo tik nekonkrečiais teiginiais, kad proceso trukmė pernelyg ilga.
16. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja viena iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo atlyginti žalą. Dėl šių priežasčių teismas plačiau nepasisakė dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
17. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, teismas priteisė ieškovui jo turėtų išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje atlyginimą – 2 605 Eur. Ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių 130 Eur išlaidų kopijavimo paslaugoms ir kelionėms apmokėti, šią reikalavimo dalį teismas atmetė.
18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai dėl negautų pajamų ir neturtinės žalos atlyginimo, ir dėl šių ieškinio reikalavimų priėmė naują sprendimą. Ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 22 736,34 Eur turtinės žalos, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
19. Nors kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, tačiau konstatavo, kad baudžiamoji teisena buvo tęsiama ir byla perduota teismui nepagrįstai. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendyje konstatuoti prejudiciniai faktai sudarė pagrindą kolegijai padaryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tirdami bylą ir perduodami ją nagrinėti teismui, ir pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovą kaltu ir nuteisęs jį pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, pažeidė rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmus pripažino neteisėtais. Kolegija nurodė, kad baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, nenustatyta, kad ieškovas būtų iš esmės prisidėjęs prie proceso trukmės pailginimo, todėl pripažino, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo per ilga.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 4 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
21. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar teismas neteisėtai vykdė baudžiamąjį persekiojimą; pripažino nepagrįsta apeliacinės instancijos išvadą, kad byla teismui buvo perduota nesant tam pagrindo; nurodė, kad baudžiamasis procesas buvo pradėtas esant pagrįstam įtarimui dėl nusikalstamos veikos padarymo, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta nei aplinkybių, paneigiančių šį įtarimą, nei aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalėtų būti tęsiamas.
22. Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė konkrečių motyvų savo išvadai dėl pernelyg ilgos proceso trukmės pagrįsti, aiškiai nenurodė, kokias ieškovo nurodytas aplinkybes vertina kaip neleistinai užtęsusias procesą ir dėl kokių priežasčių; apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, tinkamai nenustatė, ar atsakovė baudžiamąjį procesą vykdė per ilgai.
23. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2025 m. spalio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.
24. Kolegija nurodė, kad ieškovas nesutikimą su teismo sprendimu grindžia dviem pagrindiniais argumentais: pirma, kad baudžiamasis procesas dėl jo buvo pradėtas nepagrįstai, nes nebuvo pakankamai duomenų įtarti jį nusikalstamos veikos padarymu; antra, kad dėl pareigūnų nerūpestingumo procesas ir ieškovo nušalinimas nuo pareigų truko nepateisinamai ilgai. Įvertinusi tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 4 d. nutartimi šioje byloje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas neįrodė pareigūnų ar teismo neteisėtų veiksmų vykdant baudžiamąjį persekiojimą, kolegija nagrinėjo ieškovo argumentus dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės.
25. Kolegija nustatė, kad baudžiamasis procesas dėl ieškovo nuo įtarimų pareiškimo 2019 m. vasario 13 d. iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties priėmimo vyko ilgiau nei ketverius metus ir du mėnesius. Per šį laiką atliktas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla išnagrinėta trijų instancijų teismuose. Kolegija nurodė, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl ieškovo teisės į kuo trumpiausią procesą pažeidimo, ieškovo įrodinėjimo pareiga apima pareigą pateikti duomenis apie proceso trukmę ir jo organizavimo trūkumus, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo klaidas ir delsimus, nulėmusius ilgą proceso trukmę, o atsakovei (valstybei, jai atstovaujančioms institucijoms) tenka pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias pateisinti tokią proceso trukmę, ir pagrįsti, kad asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą vis dėlto buvo užtikrinta.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje nurodė, kad iš naujo bylą nagrinėsiantis apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė už per ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir už kokį laikotarpį, pirmiausia turėtų nustatyti ir įvertinti ieškovo nurodytus per ilgos proceso trukmės epizodus.
27. Ieškovas teigia, jog byla nebuvo sudėtinga (nagrinėtas tik vienas epizodas), byloje buvo tik du įtariamieji, baudžiamoji byla nepasižymėjo ir joje tirtų, nagrinėtų įrodymų gausa, įrodymų vertinimo ar įstatymų taikymo sudėtingumu. Tačiau ieškovas jokiame dokumente nenurodė laikotarpio, kurio metu nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai ar kokie nors veiksmai būtų buvę atliekami per ilgai. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde ieškovas apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, jog proceso trukmė buvo pernelyg ilga.
28. Kolegija nustatė, kad byloje kaltinimai buvo pareikšti 2 kaltinamiesiems, asmenys buvo kaltinami sunkių nusikaltimų padarymu, tačiau baudžiamasis procesas neturėjo ypač sudėtingų elementų (byla nesusijusi su organizuotu nusikalstamumu; nėra tarptautinio elemento; nebuvo skirta ekspertizių, kt.), todėl laikytina, kad byla buvo vidutinio sudėtingumo. Tačiau bylos dalyviai teikė skirtingą atliktų nagrinėjamų veiksmų vertinimą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl jų darė skirtingas išvadas, tai reiškia, kad byla negalėjo būti nagrinėjama skubotai, neįsigilinant į ginčijamą aplinkybių ir proceso dalyvių atliktų veiksmų vertinimą. Vadinasi, tai lėmė ilgesnę proceso trukmę. Ieškovas nenurodė jokių nepagrįsto delsimo laikotarpių, per kuriuos nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, nepateikė įrodymų, jog veiksmai būtų buvę atliekami per ilgai. To nenustatyta ir išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą.
29. Kolegija nustatė, kad byla pirmosios instancijos teisme gauta 2019 m. liepos 15 d. Nuosprendis paskelbtas 2020 m. spalio 28 d. Per tą laiką įvyko 29 teismo posėdžiai, iš jų 15 – teisiamųjų posėdžių. Ieškovas keletą kartų skundė nutarimus dėl termino nušalinti jį nuo pareigų pratęsimo ir tai nulėmė bylos nagrinėjimo trukmę. Procesas užtruko ir dėl to, kad neatvyko advokatai, ieškovo advokatas išėjo tėvystės atostogų, byloje buvo apklausta daug liudytojų, dalis jų neatvykdavo į teismo posėdžius. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 infekcijos, du teismo posėdžiai buvo atidėti dėl šios priežasties.
30. Byla su nuteistųjų skundais Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2020 m. lapkričio 20 d. Bylos parengimo posėdžiui terminas nustatytas iki 2020 m. gruodžio 28 d. Pirmasis posėdis paskirtas 2021 m. sausio 7 d. Bylos nagrinėjimas buvo atidedamas pagal advokato prašymus. Byla išnagrinėta 2021 m. spalio 26 d. Bylos nagrinėjimas atnaujintas 2022 m. vasario 17 d., nes buvo būtina papildomai tirti bylos aplinkybes, kviesti ir apklausti liudytojus. Tai reiškia, jog byloje buvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo ir faktinių aplinkybių vertinimo klausimai ir tai lėmė ilgesnį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Išteisinamasis nuosprendis paskelbtas 2022 m. liepos 7 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacinis skundas priimtas 2023 m. kovo 13 d. Akivaizdu, kad byla išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką – 2023 m. gegužės 3 d. Byla nebuvo paprasta, o ją nagrinėję teismai rūpestingai ir atidžiai tyrė jos medžiagą, todėl pripažinti, kad bylos nagrinėjimas užtruko nepagrįstai ir dėl to ieškovui buvo padaryta žala, nėra pagrindo.
31. Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo priteisti 130 Eur dokumentų kopijavimo ir kelionės išlaidų atlyginimo, ieškovui nepagrindus šių išlaidų įrodymais. Iš ieškovo pateiktos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pažymos kolegija nustatė, kad, panaikinus laikiną nušalinimą nuo valstybės tarnautojo pareigų, ieškovui išmokėtas visas darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį ir sumokėti mokesčiai, iš viso 36 961,57 Eur.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
32. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 14 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės 36 961,57 Eur negautų pajamų, 0,07 procento dydžio delspinigius, 2 735 Eur išlaidų, susijusių su bylinėjimusi baudžiamojoje byloje, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. palūkanų nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, konstatuodamas, kad neteisėtų teismo veiksmų nebuvo. Lietuvos apeliacinio teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu byla nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirta, o pirmosios instancijos teisme ne visi įrodymai buvo surinkti ir tinkamai įvertinti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad baudžiamojoje byloje dalyvavę valstybės pareigūnai pažeidė pareigą veikti rūpestingai, atidžiai ir laikantis įstatymų reikalavimų.
32.2. Nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo pradėti baudžiamąjį procesą, pareikšti įtarimą ir kaltinimą. Nebuvo pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nes ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo neišsamūs. Tik apeliacinės instancijos teismas atliko papildomus įrodymų tyrimo, nagrinėjimo ir vertinimo veiksmus ir konstatavo, jog nebuvo net pačios nusikalstamos veikos. Jeigu tie veiksmai būtų buvę atlikti anksčiau, byla būtų buvusi nutraukta dar ikiteisminio tyrimo metu arba ieškovas būtų buvęs išteisintas pirmosios instancijos teisme. Net jeigu būtų buvęs bent minimalus pagrindas baudžiamąjį persekiojimą pradėti, tai nepaneigia ieškovo įrodinėjamo atsakovės pareigūnų nerūpestingumo vėlesniame tos baudžiamosios bylos procese. Vien aplinkybė, kad pareigūnai savo veiksmais nepažeidė BPK normų, nepaneigia, kad gali egzistuoti neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019).
32.3. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ieškovo argumentų dėl atsakovės pareigūnų nerūpestingumo baudžiamojoje byloje, neįvertino to, kad ieškovui teko daug metų būti baudžiamąja tvarka persekiojamam, patirti neturtinę žalą, ilgą laiką būti nušalintam nuo pareigų ir patirti turtinės žalos. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Protokolo Nr. 7 3 straipsnis patvirtina, kad ieškovas turi teisę į žalos, jam padarytos baudžiamosios bylos procesu, atlyginimą.
32.4. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Baudžiamosios bylos procesas buvo pradėtas 2019 m. vasario 11 d. Byla baigta tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. gegužės 3 d. priėmus nutartį. Baudžiamosios bylos proceso neoperatyvumas, pernelyg ilga jo trukmė sudaro pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo argumentai dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės baudžiamojoje byloje yra pernelyg abstraktūs. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ieškovo argumentų, kuriais buvo motyvuojama pernelyg ilga baudžiamosios bylos trukmė. Baudžiamosios bylos apimtis tikrai nebuvo didelė, byloje nebuvo daug nusikalstamų veikų epizodų (tirtas ir nagrinėtas vienas įtarimo, kaltinimo epizodas), joje nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn daug asmenų (tik ieškovas ir dar vienas asmuo, o kaltinimai jiems abiem buvo tiesiogiai susiję), baudžiamoji byla nepasižymėjo ir joje tirtų, nagrinėtų įrodymų gausa (nedaug liudytojų ir pan.) ar įrodymų vertinimo, įstatymų taikymo sudėtingumu. Ieškovas netrukdė tirti ir nagrinėti bylos teismuose. Taigi, baudžiamosios bylos procesas buvo akivaizdžiai per ilgas, o tai yra vienas iš savarankiškų ieškinio tenkinimo faktinių ir teisinių pagrindų.
32.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ir ieškovo reikalavimą dėl 130 Eur dokumentų kopijavimo ir kelionės išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje. Šias išlaidas ieškovas patyrė, jos yra protingos, priteistinos CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnis).
32.6. Teismai visiškai nenagrinėjo klausimo dėl ieškovui priteistino žalos atlyginimo dydžio, todėl ieškovas palaiko savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus dėl atlygintinos žalos dydžio.
32.7. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovui darbovietė jau sumokėjo neišmokėtą darbo užmokestį už nušalinimą nuo pareigų, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Ieškovas pateikė darbovietės pažymą apie jam priklausiusias (priskaičiuotas) darbines pajamas. Toje pažymoje nebuvo nurodyta, kad tie pinigai jam yra išmokėti („priskaičiuoti“ nereiškia „išmokėti“). Atsakovė neatsikirtinėjo argumentais, kad ieškovui darbo užmokestis buvo išmokėtas. Prie kasacinio skundo pridedama darbovietės pažyma patvirtina, kad nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu ieškovui darbo užmokestis nebuvo mokamas. Apeliacinės instancijos teismas neginčijo ieškovo teisės gauti neišmokėtą darbo užmokestį nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu, tik klaidingai nurodė, kad darbo užmokestis ieškovui jau buvo išmokėtas. Esant nustatytam faktui, kad ieškovo negautas darbo užmokestis jam nebuvo išmokėtas, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 36 961,57 Eur negautų pajamų turėtų būti patenkintas. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 41 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.
32.8. Teismai nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pažeisdami CK 6.272, 6.250 ir 1.5 straipsnių nuostatas. Ieškovas reikalavo pripažinti atsakovės kaltę ne vien dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, bet ir dėl baudžiamajame procese dirbusių pareigūnų nerūpestingumo. Ieškovo argumentai dėl atsakovės pareigūnų kaltės (nerūpestingumo) teismų procesiniuose sprendimuose liko neišnagrinėti. Teismų procesiniuose sprendimuose neginčijami ieškovo argumentai dėl to, kad jam buvo padaryta neturtinė žala (tik ginčijama atsakovės kaltė), neginčijamas žalos dydis. Ieškovas reikalavo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovui buvo priteisęs 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovas šios sprendimo dalies neginčijo, todėl sutinka su 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.
33. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
33.1. Ieškovo argumentai, kad baudžiamasis procesas (baudžiamasis persekiojimas) buvo pradėtas nepagrįstai, nesant objektyvių duomenų, leidžiančių įtarti ieškovą nusikalstamos veikos padarymu, buvo įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 4 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog ieškovas neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar (ir) teismas neteisėtai vykdė baudžiamąjį persekiojimą.
33.2. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad teismai neatskleidė atsakovės neteisėtų veiksmų, grindžiamų bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimu, nes būtent dėl pareigūnų nerūpestingumo baudžiamasis persekiojimas ir ieškovo nušalinimas nuo pareigų truko nepateisinamai ilgai, todėl jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis aktualių teisės normų ir kasacinio teismo išaiškinimo dėl jų taikymo, įvertino ieškovo baudžiamosios bylos eigą; įvertino tiek valstybės institucijų veiksmų (neveikimo) atitiktį rūpestingumo reikalavimams, tiek baudžiamojo proceso trukmę. Nors ieškovo teiginiai dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės buvo abstraktūs, apeliacinės instancijos teismas analizavo aplinkybes, galėjusias turėti įtakos ieškovo baudžiamosios bylos trukmei, įvertino bylos sudėtingumą, vertino, kokie veiksmai buvo atlikti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir dėl kokių priežasčių jie tiek truko; nepagrįsto delsimo laikotarpių nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje buvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo ir faktinių aplinkybių vertinimo klausimai ir tai nulėmė ilgesnį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.
33.3. Ieškovas laikėsi pozicijos, jog bendrosios rūpestingumo pareigos nesilaikymas pasireiškė tuo, kad buvo netinkamai organizuotas procesas (nebuvo surinkti visi įrodymai, byla nebuvo ištirta ir išnagrinėta pirmosios instancijos teisme), kuris lėmė per ilgą baudžiamąjį procesą. Tačiau ieškovas jokių konkrečių proceso organizavimo trūkumų (kokie įrodymai galėjo būti surinkti ar kokie veiksmai galėjo būti atlikti, vertinant pagal tuo metu buvusias bylos aplinkybes) ar kitų bendrosios rūpestingumo pareigos nesilaikymo apraiškų nenurodė. Teismai nenustatė jokių valstybės neteisėtų veiksmų organizuojant procesą, kurie galėjo lemti per ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Teismai negalėjo plėsti ieškinio ribų ir analizuoti hipotetinių aplinkybių, kuriomis ieškovas negrindė savo reikalavimo.
33.4. Teismai pagrįstai nevertino turtinės ir neturtinės žalos, jų pagrįstumo, kadangi nenustatė esminės atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo atlyginti žalą.
33.5. Apeliacinės instancijos teismo netikslumas dėl ieškovui išmokėto baudžiamojo proceso metu negauto atlyginimo nekeičia teismo procesinio sprendimo esmės. Ši aplinkybė galėjo būti nevertinama, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyti neteisėti valstybės institucijų veiksmai.
33.6. Teismas pagrįstai nepriteisė 130 Eur kopijavimo ir kelionės išlaidų atlyginimo, nes ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių tokią žalą. Turtinė žala yra konkreti pinigų suma, kurią privaloma pagrįsti objektyviais duomenimis. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė.
34. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
34.1. Kasacinio skundo argumentai ir reikalavimai jau buvo išnagrinėti skundžiamuose teismų sprendimuose, dėl jų pasisakyta, jie įvertinti. Teismai savo išvadas argumentavo pakankamai ir išsamiai visose instancijose (ir po kasacinio teismo bylos grąžinimo nagrinėti pakartotinai). Kasaciniu skundu iš esmės keliami tie patys klausimai, naujų argumentų, sudarančių pagrindą juos kvestionuoti, ieškovas nepateikia.
34.2. Skundžiama teismo nutartimi išnagrinėti visi ieškovo keliami klausimai – dėl ginčo esmės, dėl reikalavimo atlyginti baudžiamajame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl negauto darbo užmokesčio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas, argumentuodamas savo išvadas, tinkamai įvertino visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, vadovavosi suformuota teismų praktika tokios kategorijos bylose, nuo jos nenukrypo, procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą, nepadarė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
35. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė, padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Pirmą kartą bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl žalos atlyginimo, ir ieškinį patenkino iš dalies. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tirdami bylą ir perduodami ją nagrinėti teismui, ir pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovą kaltu ir nuteisęs jį pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, pažeidė rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmus pripažino neteisėtais. Kolegija taip pat konstatavo, kad baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, nenustatyta, kad ieškovas būtų iš esmės prisidėjęs prie proceso trukmės pailginimo, todėl pripažino, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo per ilga.
37. Šį apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasaciniu skundu skundė atsakovės atstovės – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Kasaciniuose skunduose buvo keliami klausimai dėl nepagrįstai nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų, nukrypimo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, netinkamo procesinio sprendimo motyvavimo ir kt.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-1120/2025 panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, nepagrįstai nustatė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrįstu baudžiamosios bylos perdavimu teismui, tinkamai nenustatė, ar atsakovė baudžiamąjį procesą vykdė per ilgai, taip pat kad dėl šių pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad iš naujo bylą nagrinėsiantis apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė už per ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir už kokį laikotarpį, turėtų nustatyti ir įvertinti: pirma, ieškovo nurodytus per ilgos proceso trukmės epizodus, antra, valstybės institucijų elgesio įtaką organizuojant šiuos epizodus, trečia, ieškovo elgesio procese įtaką baudžiamojo proceso trukmei (žr. minėtos kasacinio teismo nutarties 89 punktą).
39. Taigi, kasacinis teismas, šią bylą nagrinėdamas pirmą kartą, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų proceso trukmės aspektu, taip pat ir paties ieškovo veiksmų įtakos proceso trukmei, todėl liko neatskleista bylos esmė. Taigi, byla apeliacinės instancijos teismui buvo perduota ir nagrinėjama tik dėl baudžiamojo proceso trukmės vertinimo.
40. Šiame kasaciniame skunde ieškovas nurodo argumentus dėl nepagrįsto baudžiamojo proceso pradėjimo, jo tęsimo, nepagrįsto baudžiamosios bylos perdavimo teismui, ieškovo išteisinimo, kaip pagrindo priteisti žalos atlyginimą, ir kt. Šie argumentai kasacinio teismo buvo išnagrinėti ir pripažinti nepagrįstais. Ieškovas kasaciniame skunde iš esmės pakartoja argumentus, dėl kurių kasacinis teismas jau yra pasisakęs, todėl jie iš naujo nenagrinėjami.
41. Atsižvelgdama į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme pakartotinai buvo nagrinėjama tik baudžiamojo proceso trukmės vertinimo aspektu, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų ieškovo kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukme, vertinant ją kaip vieną iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. kaip neteisėtus veiksmus.
Dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės kaip pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei ir ieškovo procesinės pareigos įrodyti valstybės civilinės atsakomybės sąlygas
42. CK 6.272 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti valstybės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų administracinio, baudžiamojo ir civilinio proceso srityje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
43. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje (CK 6.272 straipsnis), yra griežtoji – kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tokios atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018, 38 punktas).
44. Procesinę pareigą įrodyti visas minėtas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas turi ieškovas, pareiškęs reikalavimą priteisti žalos atlyginimą CK 6.272 straipsnio pagrindu. Taigi, ieškovas, reikalaudamas atlyginti dėl valstybės neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos.
45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl ieškovo teisės į kuo trumpiausią procesą pažeidimo, ieškovo įrodinėjimo pareiga apima pareigą pateikti duomenis apie proceso trukmę ir jo organizavimo trūkumus, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo klaidas ir delsimus, nulėmusius atitinkamai ilgą proceso trukmę, o atsakovei (valstybei, jai atstovaujančioms institucijoms) tenka pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias pateisinti tokią proceso trukmę, ir pagrįsti, kad atitinkamo asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą vis dėlto buvo užtikrinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1120/2024, 55 punktas).
46. Ieškovui pateikus pakankamai įrodymų, kad jo teisė į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką galėjo būti pažeista, teismas turi vertinti atsakovės atsikirtimus pagal jau minėtus kriterijus – konkrečios bylos sudėtingumą; asmens, kurio baudžiamasis persekiojimas vykdytas, elgesį; valstybės institucijų elgesį organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmę pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1120/2024, 57 punktas).
47. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, vadovaudamasis CK 6.272 straipsnio pagrindu. Ieškovas įrodinėjo, kad ikiteisminis tyrimas jam buvo pradėtas ir tęstas nepagrįstai, byla teismui perduota nepagrįstai, baudžiamasis procesas ir ieškovo nušalinimas nuo pareigų truko pernelyg ilgai, teisėsaugos pareigūnai ir teismai pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą, nes ieškovas buvo išteisintas apeliacinės instancijos teisme. Turtinės žalos atlyginimą ieškovas grindė negautomis pajamomis nušalinus jį nuo pareigų, o neturtinės atlyginimą – patirtais išgyvenimais.
48. Bylą antrą kartą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas akcentavo aplinkybę, kad ieškovas jokiame dokumente nenurodė laikotarpio, kurio metu nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai ar kokie nors veiksmai būtų buvę atliekami per ilgai. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde ieškovas apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, jog proceso trukmė buvo pernelyg ilga.
49. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą ir vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, vertino baudžiamojo proceso trukmę, nustatė, kad ji buvo ilgesnė, tačiau nenustatė nepagrįsto delsimo laikotarpių, per kuriuos nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai ar veiksmai būtų buvę atliekami per ilgai. Kolegija padarė išvadą, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo nulemta objektyvių aplinkybių, kurių ieškovas nepaneigė (apeliacinės instancijos teismo nutarties 46, 49–50, 52–55 punktai).
50. Vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasacijos pagrindų yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą. Pagal CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktą, įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais. Tai reiškia, kad skunde turi būti aiškiai atskleista, kokia konkreti materialiosios ar proceso teisės norma buvo pažeista, kaip tas pažeidimas pasireiškė nagrinėjamoje byloje, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui. Taigi, būtent kasatoriui tenka pareiga kasaciniame skunde aiškiai suformuluoti kasacijos pagrindus ir juos pagrindžiančius teisinius argumentus.
51. Ieškovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad baudžiamojo proceso trukmė nebuvo nepagrįstai ilga. Tačiau šis ieškovo nesutikimas apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais dėl per ilgos baudžiamojo proceso trukmės ir nėra paremtas konkrečiais teisiniais argumentais, kurie leistų abejoti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo išvados pagrįstumu. Ieškovas nenurodo argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas būtų neįvertinęs ar netinkamai įvertinęs duomenis apie baudžiamojo proceso etapus ar laikotarpius, kuriuose galėjo būti nustatyti nepagrįsto delsimo atvejai. Vien abstraktus ieškovo teiginys, kad procesas truko pernelyg ilgai, nesiejant jo su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino CK 6.272 straipsnį ar kad teismo padaryta išvada dėl proceso trukmės yra neteisinga ar nepagrįsta. Minėta, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, ieškovas turi pareigą pateikti duomenis apie proceso organizavimo trūkumus, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo klaidas ir delsimus, nulėmusius atitinkamai ilgą proceso trukmę (45 punktas). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nusprendė, kad šios pareigos ieškovas tinkamai neįvykdė, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo teisės į kuo trumpiausią procesą pažeidimo, tuo pačiu ir neteisėtų atsakovės veiksmų.
52. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino ieškovo argumentus dėl reikalavimo priteisti 130 Eur dokumentų kopijavimo ir kelionės išlaidų atlyginimo netenkinimo ir šią savo išvadą motyvavo. Ieškovas mano, kad šių išlaidų atlyginimas nepriteistas nepagrįstai, tačiau kasaciniame skunde nenurodyti nesutikimo su šia teismo išvada argumentai.
53. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad savo kasacinio skundo teiginių dėl netinkamo CK 6.272 straipsnio taikymo ar aiškinimo skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, vertinant baudžiamojo proceso trukmę kaip pagrindą konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus, ieškovas nepagrindė.
Dėl negauto darbo užmokesčio
54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-1120/2025, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo, nurodė, kad jei bylą iš naujo nagrinėsiantis apeliacinės instancijos teismas pripažins, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, tai, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, turėtų nustatyti ieškovo negautų pajamų reikalavimo pagrįstumui įvertinti reikšmingas aplinkybes ir spręsti, ar ieškovas realiai patyrė žalą negautų pajamų forma.
55. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo atlyginti negautas pajamas, apeliacinės instancijos teismas iš ieškovo pateiktos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2022 m. liepos 15 d. pažymos nustatė, kad, panaikinus laikiną nušalinimą nuo valstybės tarnautojo pareigų, jam išmokėtas visas darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį ir sumokėti mokesčiai – 36 961,57 Eur.
56. Kasaciniame skunde ieškovas ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigdamas, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jam priklausęs darbo užmokestis buvo išmokėtas. Ieškovo argumentas grindžiamas tuo, kad Kultūros paveldo departamento pažymoje nurodytas jam priskaičiuotas darbo užmokestis savaime nepatvirtina jo išmokėjimo fakto. Nesant įrodymų, pagrindžiančių realų atsiskaitymą, turėtų būti laikoma, jog darbo užmokestis ieškovui nebuvo išmokėtas. Dėl to, ieškovo vertinimu, egzistuoja pagrindas tenkinti jo reikalavimą priteisti iš atsakovės 36 961,57 Eur negautų pajamų vadovaujantis VTĮ 41 straipsnio 2 dalimi (2019 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.).
57. Nors ieškovas kasaciniame skunde kelia netinkamo įrodymų vertinimo klausimą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo įrodytas materialinis teisinis pagrindas ieškovo reikalavimui patenkinti. Nagrinėjamu atveju esminė yra ne aplinkybė, ar darbo užmokestis buvo faktiškai išmokėtas, o tai, ar apskritai egzistuoja ieškovo teisė į turtinio pobūdžio reikalavimo patenkinimą. Kaip jau buvo minėta (nutarties 43 punktas), kad atsirastų valstybės civilinė atsakomybė, pagal CK 6.272 straipsnį būtina nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma, o kitų sąlygų vertinimas tampa teisiškai nereikšmingas.
58. Pagal VTĮ 41 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Taigi, VTĮ 41 straipsnio 2 dalis nustatė specialų kompensavimo mechanizmą valstybės tarnautojams, kurie buvo nepagrįstai nušalinti nuo tarnybos, – tokiu atveju jiems turi būti išmokamas darbo užmokestis už visą nušalinimo laikotarpį. Tačiau ši norma taikytina tik tais atvejais, kai nušalinimas buvo taikytas pagal VTĮ nustatytus pagrindus ir tvarką.
59. Kasacinis teismas yra aiškiai atribojęs skirtingus nušalinimo nuo pareigų teisinius pagrindus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-1249/2025 išaiškino, kad kai valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų BPK tvarka, šios procesinės prievartos priemonės teisėtumo klausimas bei pasekmių (galimos civilinės atsakomybės) klausimas spręstini vadovaujantis CK 6.272 straipsniu. Atitinkamai VTĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatytos pasekmės, kai paaiškėja, kad valstybės tarnautojas nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, taikytinos tik tuo atveju, kai valstybės tarnautojas buvo nušalintas VTĮ nustatytais pagrindais ir tvarka (nutarties 62 punktas).
60. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui nušalinimas nuo pareigų buvo taikytas ne darbdavio sprendimu pagal VTĮ, o teismo nutartimis, priimtomis BPK nustatyta tvarka, todėl ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo negali būti grindžiamas VTĮ 41 straipsnio 2 dalimi, nes ši norma nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Ieškovo reikalavimo dėl negautų pajamų atlyginimo klausimas vertinamas taikant valstybės civilinės atsakomybės institutą, t. y. pagal CK 6.272 straipsnį.
61. Atsižvelgiant į tai, kad neteisėti atsakovės veiksmai dėl per ilgo baudžiamojo proceso trukmės nebuvo konstatuoti, nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, atsakovei civilinė atsakomybė nekyla, todėl nėra pagrindo vertinti kitų jos civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio). Dėl to darytina išvada, kad net ir pripažinus, jog apeliacinės instancijos teismas galbūt netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su darbo užmokesčio išmokėjimu, ši aplinkybė neturi reikšmės apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisiniam rezultatui. Nenustačius valstybės neteisėtų veiksmų kaip vienos iš valstybės civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo atlyginti negautas pajamas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
62. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovas kasacinio skundo argumentais nepagrindė apeliacinės instancijos teismo netinkamo CK 6.272 straipsnio aiškinimo ir taikymo vertinant baudžiamojo proceso trukmę kaip valstybės neteisėtus veiksmus, o nenustačius valstybės neteisėtų veiksmų, aplinkybė dėl galbūt netinkamo įrodymo vertinimo nekeičia bylos procesinio rezultato, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
63. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
64. Kasacinį skundą atmetus, ieškovo kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
65. Atsakovės atstovės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų faktą ir jų dydį, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
66. Kasaciniame teisme nepatirta su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė