Civilinė byla Nr. 2S-450-601/2016
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04590-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1.; 3.3.1.18.; 3.3.2.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės S. Ž. pareiškimą dėl sprendime, įpareigojančiame atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, nurodytų pasekmių taikymo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama priimti nutartį taikyti vykdomajame dokumente nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas V. G. nevykdo teismo sprendimo. Nurodė, jog jos žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-06-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2976-91/2013, pagal kurį V. G. privalo nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m. pločio ir 28,10 m. ilgio, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). V. G. 2015-07-07 įteiktas reikalavimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju iki 2015-09-01, tačiau jis į raginimą nereagavo, savavališkos statybos nenugriovė (b. l. 1-2).
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi antstolės S. Ž. pareiškimą tenkino – taikė Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2013-06-21 civilinėje byloje Nr.2-976-91/2013 (iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2013-11-20 nutartimi), nurodytas pasekmes: suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m. pločio ir 28,10 m. ilgio, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo V. G. (b. l. 19-21)
Motyvuose nurodė, kad 2013-06-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-976-91/2013, ieškinys patenkintas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2013-11-20 nutartimi sprendimas pakeistas iš dalies, nurodant: įpareigoti atsakovą V. G. įstatymų nustatyta tvarka per 12 mėnesių nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybas leidžiančius dokumentus ir įteisinti savavališkas statybas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato – karvidės, dokumentus ir įteisinti savavališkas statybas; per nustatytą terminą atsakovui V. G. neįvykdžius teismo sprendimo ir negavus statybą leidžiančių dokumentų, įpareigoti atsakovą V. G. per 6 mėnesius nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m. pločio ir 28,10 m. ilgio, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui V. G. per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, nustatyti, kad ieškovas turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m. pločio ir 28,10 m. ilgio, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Sprendimas įsiteisėjęs, V. G. neįvykdė Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2013-06-21 civilinėje byloje Nr. 2-976-91/2013 (iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2013-11-20 nutartimi), nustatytų įpareigojimų, kuriems atlikti terminas yra suėjęs, todėl yra pagrindas antstolės pareiškimą tenkinti ir taikyti šiame sprendime nurodytas pasekmes: suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m. pločio ir 28,10 m. ilgio, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo V. G..
- Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas V. G. atskiruoju skundu prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį, civilinėje byloje Kr. 2-5388-399/2015, t. y. pareiškėjos S. Ž. pareiškimą atmesti (b. l. 25-28).
Motyvuose nurodė, kad ūkinį pastatą – karvidę pastatė jo senelis K. G., o jis tik 2005 m. pakeitė stogo dangą, apkalė sienas plokšte ir pristatė apie 40 kv. m. ploto priestatą, pabetonavo kiemą prie tvarto. Nesutinka, kad statinys – karvidė, yra naujas statinys, aplink šį pastatą yra dar kitų statinių, kuriuos taip pat naudojo K. G.. Šiai dienai visi pastatai, kuriais naudojosi K. G., priklauso atsakovo sūnui R. G., kuris ūkininkauja ir ūkiniame pastate – karvidėje laiko galvijus. Ūkinis pastatas – karvidė, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nors šiai dienai yra valstybinėje žemėje, tačiau šį žemės sklypą senelis K. G. yra išpirkęs investiciniais čekiais ir šiuo metu atsakovo sūnus R. G. yra kreipęsis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių dėl valstybinės žemės, po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatai, įgijimo. Dėl šių aplinkybių R. G. turėtų būti įtrauktas į šią bylą kaip suinteresuotas asmuo. Atsakovas turi teisę pasinaudoti CPK 284 straipsnyje nustatyta galimybe kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar vykdymo procese taikos sutarties sudarymo ir kt., šia teise planuoja artimiausiu metu pasinaudoti. Antstolės S. Ž. pareiškimas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, atsakovas negalėjo teismui pateikti aukščiau nurodytų aplinkybių ir įrodymų. Teismo posėdžio formos CPK nustatyta tvarka nesilaikymas reiškia CPK 15 straipsnyje įtvirtinto žodiškumo principo pažeidimą.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo V. G. atskirąjį skundą su jo reikalavimais atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40-42).
Motyvuose nurodė, kad apeliantas nevykdo teismo sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nuo 2013 metų, neteikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl apelianto nubaudimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, o atskirajame skunde pateikė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją, R. G. prašymo kopiją, ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopiją, t. y. dokumentus neturinčius jokio prejudicinio ryšio su reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat su įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-976-91/2013, todėl tokie apelianto argumentai turėtų būti atmesti, kaip nepagrįsti. Teismas, spręsdamas klausimą, dėl teismo sprendimu nurodytų pasekmių taikymo neįvykdžius teismo sprendimo, už antstolio reikalavimų nevykdymą, atsižvelgė į savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertino vykdomosios bylos metu antstolio reikalavimų nevykdymo trukmę, teismo sprendimų vykdymo proceso bendruosius principus, antstolio reikalavimų privalomumo tikslus ir paskirtį vykdymo procese, asmenų sąžiningumą, taigi Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė teisingą ir teisėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5388-399/2015, kurios naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
- Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, jog antstolė S. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-976-91/2013, išduotą pagal įsiteisėjusį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimą civilinėje byloje (Kauno apygardos teismas 2013-11-20 nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimą pakeitė), kuriuo teismas nusprendė: 1) įpareigoti atsakovą V. G. įstatymų nustatyta tvarka per 12 mėnesių nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybas leidžiančius dokumentus ir įteisinti savavališkas statybas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato - karvidės, dokumentus ir įteisinti savavališkas statybas; 2) per nustatytą terminą atsakovui V. G. neįvykdžius teismo sprendimo ir negavus statybą leidžiančių dokumentų, įpareigoti atsakovą V. G. per 6 mėnesius nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m. pločio ir 28,10 m. ilgio, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; 3) atsakovui V. G. per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, nustatyti, kad ieškovas turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m. pločio ir 28,10 m. ilgio, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Nurodytas vykdomasis raštas antstolės S. Ž. 2015-06-30 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas vykdyti. Antstolė 2015-07-01 priėmė reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), ragindama V. G. ne vėliau kaip iki 2015-09-01 įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę 22,70 m. pločio ir 28,10 m. ilgio Lietuvos Respublikai priklausančiam žemės sklype ir sutvarkyti statybvietė. Įspėjo, kad per nustatytą terminą V. G. neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovas įgyja teisę nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą karvidę <...> ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodytą reikalavimą V. G. gavo 2015-07-08. 2015-10-01 antstolė priėmė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad 2015-10-01 15.10 val. buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad skolininkas V. G. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo nėra įvykdęs, t. y. savavališka statyba nėra pašalinta. Remdamasi neįvykdymo aktu antstolė kreipėsi į sprendimą priėmusį teismą su prašymu priimti nutartį taikyti vykdomajame dokumente nurodytas pasekmes.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje (CPK 18 str.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, vykdymo. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymas reglamentuotas CPK 771 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 str. 2 d.). CPK 273 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.
Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi, pakeisdamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą ir ieškinį tenkindamas iš dalies: 1) įpareigojo atsakovą V. G. per 12 mėnesių nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos, parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybas leidžiančius dokumentus ir įteisinti savavališkas statybas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato – karvidės, dokumentus ir įteisinti savavališkas statybas; 2) Per nustatytą terminą atsakovui V. G. neįvykdžius teismo sprendimo ir negavus statybą leidžiančių dokumentų, įpareigojo atsakovą V. G. per 6 pačiam nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m. pločio ir 28,10 m. ilgio <...>, 3) o atsakovui V. G. per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, nustatė, kad teisę nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą – karvidę, 22,70 m. pločio ir 28,10 m. ilgio turi pats ieškovas VTPSI prie AM ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Taigi, nagrinėjamu atveju, matyti, kad sprendime, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, nurodytos CPK 273 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas sprendimo neįvykdymo pasekmės. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė surašė aktą, kaip tai numatyta CPK 771 straipsnio 1 dalyje, kuriame nurodė, kad skolininkas per nustatytą terminą teismo sprendimo nėra įvykdęs (t. y. savavališkos statybos padarinių nepašalino). Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skolininkas per nustatytą terminą įsiteisėjusio sprendimo neįvykdė, turėjo pagrįstą pagrindą taikyti sprendime nustatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes CPK 771 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Apeliantas atskirojo skundo motyvuose nurodo, kad nepagrįstai antstolės prašymas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, dėl ko atsakovas negalėjo pateikti paaiškinimų, įrodymų ir kt.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šis atskirojo skundo argumentas dėl antstolės pareiškimo išnagrinėjimo formos nepagrįstas. 2015 m. spalio 19 d. nutartimi teismas nustatė suinteresuotiems asmenims, tame tarpe ir V. G., 14 dienų terminą atsiliepimams pareikšti. Bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, šios nutarties kopiją išsiuntė byloje dalyvaujantiems asmenims. Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. nurodytą teismo nutartį gavo 2015 m. spalio 22 d., tačiau atsiliepimo į antstolės pareiškimą ar prašymo nagrinėti antstolės pareiškimą ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka nepateikė, kas reiškia, kad pats atsakovas elgėsi pasyviai ir neįgyvendino (nesiekė įgyvendinti) procesinių teisių savo interesams ginti.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618 straipsnis), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (šio Kodekso 744 straipsnis), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų priėmimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje pažymima, jog šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. CPK 771 straipsnis, reglamentuojantis sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymą, išimčių dėl proceso formos nenustato. Taigi, šiuo atveju teismas pareiškimą dėl teismo sprendimu nurodytų pasekmių taikymo neįvykdžius teismo sprendimo taip pat nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims. Teismas neskyrė žodinio proceso byloje, nagrinėjo pareiškimą rašytinio proceso tvarka, nei pareiškėjui, nei suinteresuotam asmeniui nepranešęs. Po nutarties priėmimo, teismas ją išsiuntė dalyvaujantiems byloje asmenims, išaiškindamas jiems nutarties apskundimo tvarką. Apelianto teigimu, nepranešus apie antstolio kreipimąsi į teismą, buvo pažeista jo teisė pateikti paaiškinimus, tačiau teismas pažymi, kad šią teise apeliantas realizavo paduodamas atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens procesinės teisės nebuvo pažeistos, ir nėra pagrindo naikinti nutarties pagal CPK 329 straipsnio 3 dalį.
Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad jo sūnus R. G. šioje byloje turėtų būti įtrauktas suinteresuotu asmeniu, kadangi priklauso kiti, oficialiai registruoti objektai: pastatas – gyvenamasis namas, kiemo rūsys, garažai, ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir jis yra kreipęsis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių dėl valstybinės žemės po jam nuosavybės teise priklausančių pastatų įgijimo. Nurodyti argumentai iš esmės neturi ryšio su reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat su įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-976-91/2013. R. G. aukščiau nurodytas teises įgyvendina jam nuosavybės teise priklausančių objektų atžvilgiu. Ginčo objektas ūkinis pastatas – karvidė 22,70 m. pločio ir 28,10 m. ilgio nepatenka į R. G. nuosavybės teise priklausančių statinių apimtį dėl to, kad jis iš esmės yra atsakovo neteisėtų veiksmų padarinys, kurio įteisinimą/nugriovimą buvo suteikta teisė atlikti pačiam statytojui V. G..
Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis pagrįsta ir teisėta ir jos naikinti V. G. atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Evaldas Burzdikas