Administracinė byla Nr. eA-1222-502/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03889-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių S. J. J., S. M. Y. A.-S., H. A., L. A., A. A., M. S. J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių S. J. J., S. M. Y. A.-S., H. A., L. A., A. A., M. S. J. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai S. J. J., S. M. Y. A.-S., H. A., L. A., A. A., M. S. J. A. (toliau – ir pareiškėjai, užsieniečiai) padavė teismui skundą, prašydamas tenkinti jo skundą ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21M32012 (toliau – Sprendimas) bei Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 6K-1203 (toliau – Komisijos sprendimas), taip pat įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Skunde nurodyta, jog pareiškėjas S. J. J. prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog yra persekiojamas, nes prieš šešerius metus drauge su savo vaikais pakeitė religinę konfesiją – tapo krikščionimi. Minėtas pareiškėjas dėl religinės konfesijos pakeitimo prieš keturias dienas iki išvykimo į Lietuvos Respubliką gavo laišką su grasinimu nužudyti.
3. Skunde taip pat nurodyta, jog pareiškėja S. M. Y. A.-S. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, nes rūpinasi savo šeimos saugumu. Be to, pareiškėjos teigimu, moterys (duomenys neskelbtini) susiduria su daug sunkumų, su jomis elgiamasi nesąžiningai. Pareiškėjai jos šeima neleido dirbti, tačiau ji turėjo sporto klubą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jai grasino Sarayat al Salam grupuotė.
4. Užsieniečiai pažymėjo, jog Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti jiems prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti juos į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Daliai pareiškėjų – H. A., L. A., A. A., M. S. J. A. – atvykti į Lietuvos Respubliką Sprendimu neuždrausta.
5. Užsieniečiai, nesutikdami su Sprendimu, buvo jį apskundę, tačiau neteismine tvarka nagrinėtas skundas buvo atmestas Komisijos sprendimu.
6. Pareiškėjai skundą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Užsieniečių vertinimu, atsakovo Sprendime nurodyti argumentai yra nepagrįsti, išvados orientuojamos išimtinai į informaciją, kad prieglobstis nebūtų suteikiamas, be to, Departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, darė išvadas nevertinant esminių aplinkybių, dėl kurių kyla grėsmė pareiškėjų gyvybei ir sveikatai.
7. Skunde nurodyta, jog pareiškėja S. M. Y. A.-S. apklausos metu nepagrįstai detaliai buvo apklausinėjama apie jos santykius su sutuoktiniu, sutuoktinio neištikimybę, o aplinkybės, kurios reikšmingos pabėgėlio statuso suteikimui (kad ji negali dirbti, kad sporto klube jai grasino Sarayat al Salam grupuotės nariai), paminėtos tik epizodiškai. Be to, Departamentas pareiškėjos norą „gyventi geriau“ suprato siaurai, t. y. tik iš ekonominės pusės. Atsakovas nevertino pareiškėjų individualios situacijos (vyras krikščionis, šeima negali dirbti, šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai), be to, neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.
8. Užsieniečiai taip pat teigė, jog pareiškėjas S. J. J. nurodė realias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje ir dėl kurių kyla grėsmė jo gyvybei bei sveikatai – tapimą krikščionimi. Minėtas pareiškėjas jau patyrė realias grėsmes, todėl ir pabėgo iš savo kilmės valstybės. Be to, Sprendime nurodyta informacija apie užsieniečių kilmės valstybę tokią grėsmę patvirtina. (duomenys neskelbtini) įstatymai, besiremiantys Islamo teise, draudžia musulmonams keisti religiją. Musulmonams, perėjusiems į krikščionybę, gresia išstūmimas iš bendruomenės, smurtas ir mirtis.
9. Pareiškėjų vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog šeima priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei, jai kyla reali grėsmė, todėl egzistuoja pagrindas suteikti prieglobstį bei papildomą apsaugą.
10. Atsakovas Departamentas su pareiškėjų skundu nesutiko, atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.
11. Departamentas nurodė, jog pareiškėjai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, buvo sulaikyti ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymas suteikti prieglobstį buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėjas yra persekiojamas, nes prieš šešerius metus jis ir jo vaikai iš islamo atsivertė į krikščionybę, taip pat tuo, kad būtų užtikrintas geresnis gyvenimas vaikams. Pareiškėja nurodė, jog ji išvyko dėl asmeninių priežasčių (buvo priverstinai ištekinta, dėl to turėjo mesti mokslus, vyras ją išdavė, daug geria, nesirūpina, grasino, kad nori antros santuokos) ir vyro persekiojimo, geresnės ateities vaikams, ji tenori, kad viskas būtų gerai, be to, (duomenys neskelbtini) labai sunku psichologiškai, pati išpažįsta islamą, todėl dėl religijos kilmės šalyje su problemomis nesusidūrė.
12. Atsakovas nurodė, kad, be aplinkybių, nurodytų sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė jiems tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai. Departamento vertinimu, pareiškėja S. M. Y. A.-S. savo prašymo negrindė likusiais skunde išvardintais argumentais (pvz., Sarayat al Salam grupuotės grasinamais), todėl Departamentas išsamiau ir nenagrinėjo šių aplinkybių, tačiau, pareiškėja ir pati nenurodė kuo, kaip, dėl ko jai buvo grasinta, be to, iš pasakojimo matyti, kad nors šeima neleido jai dirbti, ji vis tiek dirbo, nes savo sporto klubą pardavė tik prieš išvažiuojant į Lietuvos Respubliką.
13. Departamento vertinimu, pareiškėjo S. J. J. pasakojimas apie religijos pakeitimą iš esmės atitinka kilmės valstybės informaciją, tačiau remiantis informacija, galima teigti, kad atstūmimo ir grasinimų dėl religijos pakeitimo dažniausiai yra sulaukiama iš artimųjų, tačiau apie šeimos reakciją pareiškėjas net neužsiminė, nors teigė, kad turi giminaičių (duomenys neskelbtini) ir su jais bendrauja, taip pat jo pasakojimas apie krikščionybę buvo pateiktas remiantis stereotipiniais šių religijų esmę apibūdinančiais teiginiais. Pats pareiškėjas negalėjo įvardinti nė vienos iš krikščionybės religinių tiesų, o, kaip asmuo jau šešerius metus išpažįstantis krikščionybę, turėtų tai žinoti. Departamento atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių kilmės valstybėje pareiškėjai būtų diskriminuojami, kadangi pareiškėjo S. J. J. pasakojimas, jog jis išpažįsta krikščionybę buvo pripažintas kaip nepatikimas.
14. Departamentas taip pat nurodė, jog pareiškėjai savo prašymo suteikti prieglobstį negrindė aplinkybėmis, kad prieš juos (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės ar jie yra diskriminuojami. Pareiškėjai apklausų metu nurodė bendro pobūdžio išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybes – tariamas religijos pakeitimas ir geresnio gyvenimo vaikams suteikimas. Šios aplinkybės nėra ginčijamos ir iš esmės atitinka Departamento surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), tačiau tai nesuponuoja išvados, jog pareiškėjai savo kilmės valstybėje yra persekiojami. Galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.
15. Departamento vertinimu, pareiškėjai neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjams dėl jų asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs individualaus pobūdžio pavojus patirti realią rimtą žalą, o vien tai, jog pareiškėja kaip moteris ir jų vaikai yra priskirtini pažeidžiamų asmenų grupėms, šių Sprendime daromų išvadų nepaneigia. Pažymėtina, kad nors pareiškėjai ir priklauso asmenų grupėms, kurios priskiriamos prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau net patenkant į šias grupes, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Šiuo atveju aplinkybių, suponuojančių padidintą pareiškėjų riziką, nenustatyta.
16. Departamentas taip pat pažymėjo, kad priėmus sprendimus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui, o draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės yra aprašyti Sprendime.
II.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
18. Teismo vertinimu, bylos duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jų visi nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjų asmenybes bei į pareiškėjų kilmės valstybę. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojų pateikto prašymo suteikti jiems prieglobstį. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro pateikiama informacija, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
19. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų baimė grindžiama išimtinai jų pačių subjektyviu situacijos suvokimu, todėl nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
20. Teismas sutiko su Departamento vertinimu, kad nėra pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
21. Teismas, atsižvelgdamas į Departamento nurodytus pagrindus, dėl kurių pareiškėjams buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodė, kad nustatytas penkerių metų uždraudimo atvykti terminas yra nemotyvuotas ir neproporcingas, todėl šioje dalyje Sprendimą teismas pakeitė, nuspręsdamas, kad pareiškėjams yra uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejų metų laikotarpiui nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
22. Teismas taip pat nurodė, jog nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, nenustačius jokių aplinkybių, nepateikus papildomų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vertinimui, jog atsakovas iš naujo nagrinėdamas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo priimtų kitokį sprendimą.
III.
23. Užsieniečiai apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.
24. Užsieniečiai apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, pabrėždami, jog aplinkybių visuma patvirtina, kad egzistuoja reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, todėl yra pagrindas pareiškėjams suteikti prieglobstį bei papildomą apsaugą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo skundas dėl Departamento Sprendimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011 ir kt.).
29. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).
30. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas vertino, kad Departamentas atliko išsamų tyrimą ir įvertino pareiškėjų situaciją individualiai. Visgi, pirmosios instancijos teismas niekaip neargumentavo tokių išvadų. Pagrįsdamas teiginį dėl Departamento išvadų teisingumo, teismas rėmėsi Europos prieglobsčio pagalbos biuro informacija, suponuojančia, jog šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini) yra visiškai neaktuali, nes pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, kuriuos nuspręsta grąžinti būtent į šią valstybę. Teismas visiškai nenagrinėjo padėties (duomenys neskelbtini), taip iš esmės nepasisakydamas dėl vienos iš esminių bylos aplinkybių, kurios nustatymas yra itin svarbus vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjai nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jų kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą, tačiau šios išvados nepagrindė jokiais argumentais. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis jie grindė savo prašymus suteikti prieglobstį, nebuvo ištirtos, taip pat nebuvo patikrintas Departamento atliktas jų kvalifikavimas, todėl toks vertinimas negali būti laikomas pagrįstu.
31. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog pirmosios instancijos teismas vertino tas pačias aplinkybes, spręsdamas tiek dėl prieglobsčio, tiek dėl papildomos apsaugos suteikimo, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, taigi atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą (ABTĮ 86 str., 87 str. 4 d.).
32. Iš atsakovo pateiktos papildomos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai 2022 m. sausio 17 d. pateikė prašymus leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas 2022 m. vasario 8 d. priėmė sprendimus Nr. 22S65450, Nr. 22S65393, Nr. 22S65448, Nr. 22S65445 ir Nr. 22S65449, kuriais Sprendimo rezoliucinės dalies 2–5 punktus pripažino netekusiais galios bei nusprendė grąžinti pareiškėjus į kilmės valstybę, įpareigojant savanoriškai išvykti per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Taigi, Departamentas panaikino Sprendimo punktus, susijusius su pareiškėjų išsiuntimu bei uždraudimu atvykti.
33. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad iš esmės neliko ginčo dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, uždraudimo atvykti į ją penkerius metus, įvedimo į C.SIS II trejiems metams bei neuždraudimo nepilnamečiams pareiškėjams (vaikams) atvykti į Lietuvos Respubliką. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu neliko teisinio pagrindo pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo minėtais aspektais, todėl ši pirmosios instancijos sprendimo dalis paliekama nepakeista.
34. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo pareiškėjams neišnagrinėjo ir neįvertino esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 86 straipsnis bei priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra naikinama. Atsižvelgiant į tai, jog iš esmės neliko ginčo dėl kitų pirmosios instancijos teisme nagrinėtų klausimų, likusi pirmosios instancijos sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
(duomenys neskelbtini) piliečių S. J. J., S. M. Y. A.-S., H. A., L. A., A. A., M. S. J. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimo dalį dėl pabėgėlio statuso (prieglobsčio ir papildomos apsaugos) suteikimo panaikinti ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė