Administracinė byla Nr. eA-230-575/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00110-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Forest management“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Forest management“ skundą atsakovams Valstybinei miškų tarnybai ir Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Valstybinė miškų urėdija).
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Forest management“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2022 m. gruodžio 9 d. išvadą Nr. S2-1446 „Dėl išvados vidinės miškotvarkos projektui“ (toliau – ir Išvada); 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. sausio 11 d. sprendimą pagal paraišką Nr. 3896284 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovus Direkciją ir Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. lapkričio 11 d. prašymą įvertinti plynų sanitarinių kirtimų tikslingumą pažeistame medyne.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Išvada neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio, nes nėra grindžiama teisės aktų nuostatomis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarime Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) nustatytos tam tikros žemės naudojimo sąlygos neturėtų būti taikomos, nes jos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 22 straipsnio 12 dalimi, konkrečiam žemės sklypui specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Atsakovas, vadovaudamasis Nuostatais, nenurodė 9.1–9.6 punktuose įvardintų apsaugos priemonių. Pareiškėjas akcentavo, kad Nutarime nustatyti reikalavimai teritorijai yra aktualūs tuo atveju, kai ji yra buveinių apsaugai svarbi teritorija, o tokios teritorijos yra nurodytos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ (toliau – ir Sąrašas). Nuostatai šiuo konkrečiu atveju neturėtų būti taikomi. 3. Pareiškėjas teigė, kad Išvadoje nėra nurodyta, kokio teisės akto pagrindu jo miško ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Anykščių r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), yra priskirtas inventorizuotai Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė ,,9010 Vakarų taiga“. Vien dėl šios priežasties Išvada turėtų būti panaikinta, nes neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 punktų. Išvadoje nenurodyta, kokio teisės akto pagrindu pareiškėjo žemės sklype yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė ,,9010 Vakarų taiga“.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad neleistinai apribojama konstitucinė teisė į nuosavybę bei verslo laisvę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 211 straipsnio 13 dalimi, pareiškėjas priėjo prie išvados, kad nėra įtvirtinto apribojimo, kuris buvo pritaikytas pareiškėjo nuosavybei. Direkcija Išvadoje, nurodydama, kad pareiškėjo žemės sklype plynas kirtimas yra negalimas, neatkreipė dėmesio į tai, jog šiuo atveju teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai buvo pažeisti. Lietuvos valstybė, ribodama teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, privalėjo nepažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnio reikalavimų. Šiuo atveju Direkcija nesilaikė teisėtumo reikalavimo.
5. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kai objektyviais duomenimis yra nustatyta, jog pareiškėjui priklausančiame miške yra išplitęs kenkėjas, kuris jau padarė ir gali padaryti dar didesnę žalą ne tik pareiškėjo sklype esančiam medynui, tačiau ir kaimyniniuose žemės sklypuose esantiems medynams, tačiau pareiškėjas negali vykdyti jam priklausančių miško savininko pareigų, nes Direkcija ir Tarnyba nepagrįstai atsisako suderinti sanitarinio miško kirtimo projektą. Pareiškėjas negali vykdyti jam priklausančių Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – ir Miškų įstatymas) nustatytų miško savininko pareigų. Atsakovų priimti sprendimai prieštarauja jų veiklos tikslams, nes, kenkėjams sunaikinus medyną, nebebus ko saugoti. Tokie atsakovų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl yra savarankiškas pagrindas juos panaikinti.
6. Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra nurodoma, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra ,,miškų ūkio“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, Miškų įstatymo nuostatomis, pareiškėjas, įsigijęs žemės sklypą, gali naudoti savo nuosavybę pagal jos naudojimo paskirtį (miškų ūkis) ir gauti pajamas tik gavęs atitinkamus nustatytos formos leidimus, suteikiančius teisę jam vykdyti medienos ir kitų miško išteklių ruošą pagal Projekto autoriaus ir Projekto rengėjo paruoštą ir teisės aktų nustatyta tvarka suderintą bei patvirtintą Numatomų iškirsti plynaisiais sanitariniais miško kirtimais medynų medžių būklės įvertinimo žiniaraštį. Pareiškėjas apibendrino, kad Tarnyba ir Direkcija nepagrįstai ir neteisėtai padarė išvadą, jog miško žemės sklype negali būti vykdomi plynieji sanitariniai kirtimai.
7. Direkcija Išvadoje nenurodė teisės akto, kuriuo būtų patvirtinta, kad pareiškėjo žemės sklypas yra priskirtas ir patenka į Europos Bendrijos svarbos miško buveinę ,,9010 Vakarų taiga“. Direkcija taip pat nepateikė papildomų dokumentų ar kitų duomenų, kurie patvirtintų šiuos Direkcijos teiginius. Pareiškėjui nėra aišku ir tai, kaip jo planuojami atlikti sanitariniai kirtimai prieštarauja siekiui sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną, kadangi, kenkėjams sunaikinus mišką, jokie Direkcijos nurodomi tikslai nebus pasiekti. Pareiškėjo žemės sklypas yra priskiriamas IV grupės ūkiniams miškams, pagal kurio paskirtį tokio miško pagrindinis tikslas yra medienos gavimas iš ūkininkavimo veiklos. Jokie ribojimai vykdyti ūkinę veiklą tokiame miške Miškų įstatyme nėra nustatyti, todėl Direkcija neturėjo pagrindo priimti sprendimo atsisakyti leisti atlikti sanitarinius miško kirtimus.
8. Pareiškėjas paaiškino, kad Išvada ir Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų, kurie yra keliami administraciniam aktui. Direkcija ir Tarnyba nenurodė teisės akto, kuriuo buvo patvirtintos inventorizuotos Europos Bendrijos miškų buveinės. Direkcija, be kita ko, nenurodė, kodėl šiuo atveju nėra vadovaujamasi Miškų įstatymo nuostatomis, kurios imperatyviai įpareigoja miškų savininkus prižiūrėti miškus nuo kenkėjų. Išvadoje ir Sprendime nėra nurodyta jokių pateikto brėžinio trūkumų, kuriuos pareiškėjas galėtų pataisyti ir atlikti sanitarinius kirtimus jam priklausančiame žemės sklype. Jeigu pareiškėjas turėtų galimybę žinoti, kokių trūkumų turi jo pateiktas brėžinys, tuomet galėtų jį pataisyti, tačiau šiuo atveju nebuvo nurodyti brėžinio trūkumai ar paaiškinta, kokiu būdu pareiškėjas turi įgyvendinti jo imperatyvią miško savininko pareigą saugoti mišką nuo kenkėjų. Atsižvelgiant į tai, Išvada ir Sprendimas yra be motyvų.
9. Pareiškėjas nurodė, kad apribojant teisę į nuosavybę, nenurodant tokio apribojimo teisinio pagrindo, neatskleidžiant pareiškėjo teisių apribojimų viešai pareiškėjui prieinamuose valstybės viešai skelbiamų duomenų registruose, teikiant skundą pareiškėjas siekia apginti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., Konvencijos 1 protokolo 1 str.).
10. Pareiškėjas taip pat prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 68 straipsnio 1 dalimi, prijungti prie šios bylos administracinę bylą Nr. eI3-287-433/2023, kuri nagrinėjama Regionų administraciniame teisme.
11. Atsakovas Direkcija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
12. Direkcija, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, 2022 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. S2-1446 ,,Dėl motyvuotos išvados“ pagrįstai nepritarė sanitariniams kirtimams, nes žemės sklype (1148 kv. 28, 34 ir 35 sklypuose) yra kartogrofuota Europos Bendrijos svarbos miško buveinė ,,9010 Vakarų taiga“. Tai prioritetinė buveinė, dėl kurios atrinkta vietovė, todėl patenkantiems į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, yra taikomi Nuostatai, kurių 1 priedo IX skyriaus 25, 25.1, 25.2 punktai nurodo, kad ,,9010 Vakarų taigos“ buveinėse negali būti šalinama susidaranti negyva mediena, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną – t. y. plynieji sanitariniai kirtimai negalimi.
13. Direkcija, atstovaudama viešąjį interesą, remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucija. Viešasis interesas ir asmens teisėti lūkesčiai, kurie yra viešojo intereso dalis, turi konstitucinės vertybės statusą ir kaip teisiniai gėriai negali būti tarpusavyje priešinami ar laikomi vienas kitą paneigiančiais. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas imperatyvas saugoti aplinką, o IV skirsnio 54 straipsnyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.
14. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
15. Atsakovas teigė, kad ginčas byloje kilo dėl to, jog pareiškėjui priklausančiuose Urėdijos Mikierių girininkijos 1 148 miško kvartalo 28, 34 ir 35 sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie patenka į Šimonių girios biosferos poligoną, buveinių apsaugai svarbią teritoriją „Šimonių giria“ ir paukščių apsaugai svarbią teritoriją „Šimonių gira“, atsisakyta leisti kirsti mišką plynuoju sanitariniu miško kirtimu. Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. D1-309 redakcija) (toliau – ir Aprašas), reglamentuoja leidimų kirsti mišką išdavimo miško valdytojams ir naudotojams tvarką. Aprašo 7.4 punkte nustatyta, kad leidimas išduodamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, kai plynąjį pagrindinį miško kirtimą numatoma vykdyti biosferos poligone. Aprašo 15.2 punkte nustatyta, kad, prieš priimant sprendimą dėl teisės kirsti mišką suteikimo, būtina gauti motyvuotą išvadą Aprašo 7.3–7.4 punktuose nustatytais atvejais iš saugomos teritorijos direkcijos.
16. Tarnyba 2022 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. R2-3363 „Dėl motyvuotos išvados“ kreipėsi į Direkciją, prašydama pateikti išvadas dėl plynojo pagrindinio miško kirtimo. Direkcija, nurodydama savo motyvus ir teisės aktų normas, 2022 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. S2-1446 „Dėl motyvuotos išvados“ Tarnybai pateikė neigiamą išvadą (t. y. nepateikė teigiamos išvados, kad miško kirtimai yra suderinti) dėl pareiškėjui sklypuose suplanuotų plynųjų pagrindinių miško kirtimų. Aprašo 15.2 punkte imperatyviai nurodyta, kad, gavus neigiamą išvadą, teisė kirsti mišką nesuteikiama.
17. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Aprašo 15 punktą išvadas teikiančių institucijų teikiamos išvados nėra ir negali būti laikomos tarnybine pagalba pagal VAĮ 12 straipsnį, taip pat nėra ir negali būti laikomos tik išvadas teikiančių institucijų nuomonėmis, į kurias Tarnyba, priimdama sprendimus, galėtų arba atsižvelgti, arba neatsižvelgti. Tarnybai teisės aktai nesuteikia diskrecijos teisės kvestionuoti kitų valstybės institucijų ir (ar) įstaigų (Tarnybai nepavaldžių institucijų ir (ar) įstaigų) sprendimų (teikiamų išvadų) dėl planuojamų miško kirtimų. Aprašo 15.2 punkte imperatyviai nurodyta, kad gavus neigiamą išvadą, teisė kirsti mišką nesuteikiama, todėl, jei ir išvadas teikiančių institucijų ir (ar) įstaigų sprendimai galimai būtų neteisėti, Tarnybai negali kilti atsakomybė už kitų valstybės institucijų ir (ar) įstaigų galimai neteisėtus sprendimus ir (ar) galimai neteisėtą veiką.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjas skunde klaidingai nurodė, jog 2022 m. lapkričio 30 d. Urėdijos Anykščių regioninis padalinys sudarė Numatomų iškirsti plynaisiais sanitariniais miško kirtimais medynų medžių būklės įvertinimo žiniaraštį, kuriame buvo nustatyta, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype esančiam medynui žalą daro liemenų kenkėjai. Privataus miško savininkas per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (toliau – ir ALIS) pateikia dokumentą, kuriuo Tarnyba informuojama apie ketinimą kirsti mišką ir kuriame nurodoma, kokį kirtimą ketinama vykdyti privačiame miške. Tai nurodyta ir Aprašo 7 punkte, pagal kurį leidimus privačių miškų savininkams išduoda ir panaikina, pranešimus derina, registruoja Tarnyba elektroniniu būdu per ALIS. Urėdija privačios nuosavybės teise valdomų miško sklypų savininkams numatomų iškirsti plynaisiais sanitariniais miško kirtimais medynų medžių būklės įvertinimo žiniaraščių nesudarinėja. Tai patvirtina ir paties pareiškėjo į bylą išduotos pažymos, kurios pasirašytos Tarnybos, o ne Urėdijos darbuotojų.
II.
20. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 24 d. pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
21. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad:
21.1. pareiškėjas vykdo ūkinę miškininkystės veiklą. Pareiškėjui priklauso miško ūkio paskirties žemės sklypas, kuriame pradėjo veistis liemenų kenkėjai – žievėgraužiai tipografai. Minėti žievėgraužiai tipografai pradėjo plisti ir į kaimyninius žemės sklypus.
21.2. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu įvertinti plynų sanitarinių kirtimų tikslingumą pažeistame medyne. Direkcija pateikė Išvadą, kurioje nurodė, kad Mikierių girininkijos 1 148 miško kvartalo 28, 34 ir 35 sklypuose yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė ,,9010 Vakarų taiga“. Vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 25.2 punktu, ,,9010 Vakarų taigo:s buveinėse negali būti šalinama susidaranti negyva mediena, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną.
21.3. Urėdijos Anykščių regioninis padalinys 2022 m. gruodžio 13 d. sudarė Numatomų kirsti plynaisiais sanitariniais miško kirtimais medynų įvertinimo pažymą, kurioje nurodė, kad, vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 25.2 punktu, negali būti vykdomi plynieji sanitariniai miško kirtimai Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Miškierių girininkijos 1 148 miško kvartalo 28, 34, 35 miško sklypuose 4,4 ha plote.
21.4. Tarnyba 2023 m. sausio 11 d. priėmė skundžiamą sprendimą pagal paraišką Nr. 3896284, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti leidimą kirsti mišką.
22. Teismas apžvelgė Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 punktą, 2 straipsnio 20 dalį ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas patenka į saugomą teritoriją, t. y. patenka į: 1) Šimonių girios biosferos poligoną (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. D1-629), kurio plotas – 23 265,03 ha, steigimo tikslas – išsaugoti girios su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti juodojo gandro, mažojo erelio rėksnio, lėlio, žalvarnio, juodosios meletos, lygutės populiacijas teritorijoje; 2) paukščių apsaugai svarbią teritoriją (toliau – ir PAST) „Šimonių giria“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 431). PAST plotas – 23 266,08 ha, joje saugomos rūšys: juodasis gandras; mažasis erelis rėksnys, lėlys, žalvarnis, juodoji meleta, lygutė. Vadovaujantis Šimonių girios biosferos poligono nuostatų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. D1-629) reikalavimų 4 punktu, miškų ūkio veikla negali bloginti šių nurodytų rūšių ir jų buveinių apsaugos būklės; 3) buveinių apsaugai svarbią teritoriją (toliau – ir BAST) „Šimonių giria“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 192). BAST plotas – 23 266,08 ha, saugomos buveinės ir rūšys: 3150 natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis; 3160 natūralūs distrofiniai ežerai; 3260 upių sraunumos su kurklių bendrijomis; 3270 dumblingos upių pakrantės; 6120 karbonatinių smėlynų pievos; 6210 stepinės pievos; 6270 rūšių turtingi smilgynai; 6410 melvenynai; 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai; 6450 aliuvinės pievos; 6510 šienaujamos mezofitų pievos; 6530 miškapievės; 7110 aktyvios aukštapelkės; 7140 tarpinės pelkės ir liūnai; 7160 nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės; 9010 Vakarų taiga; 9020 plačialapių ir mišrūs miškai; 9050 žolių turtingi eglynai; 9070 medžiais apaugusios ganyklos; 9080 pelkėti lapuočių miškai; 91D0 pelkiniai miškai; 91E0 aliuviniai miškai; 91T0 kerpiniai pušynai; plikažiedis linlapis; didysis auksinukas; dvijuostė nendriadusė; plačioji dusia; šneiderio kirmvabalis; lūšis.
23. Teismas nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatymo (1993 m. lapkričio 9 d. redakcija Nr. I-301) 241 straipsnio, į kurį perkeltos Buveinių direktyvos ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (konsoliduota redakcija) (OL 2010 L 20, p.7) nuostatos, 9 ir 14 dalys įpareigoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) įgaliotas institucijas (šiuo atveju Kauno marių regioninio parko direkciją) imtis priemonių, kad paukščių ir buveinių apsaugai svarbiose teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, norint palaikyti ar atkurti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintus Šimonių girios biosferos poligono nuostatus, miškų ūkio ir kita veikla PAST ir BAST negali bloginti joje saugomų rūšių ir jų buveinių apsaugos būklės.
24. Taigi, teismas įvertino, kad Direkcija pagrįstai nepritarė sanitariniams kirtimams, nes Mikierių girininkijos 1 148 miško kvartalo 28, 34 ir 35 sklypuose yra kartografuota Europos Bendrijos svarbos miško buveinė ,,9010 Vakarų taiga“. Tai – prioritetinė buveinė, dėl kurios atrinkta vietovė, todėl patenkantiems į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, yra taikomi Nuostatai, kurių 25.1–25.2 punktai nurodo, kad ,,9010 Vakarų taigos“ buveinėse negali būti šalinama susidaranti negyva mediena, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną, t. y. plynieji sanitariniai kirtimai negalimi. Sklype esančių Europos Bendrijos svarbos buveinių ribos buvo pažymėtos ir laisvai pasiekiamos Lietuvos erdvinės informacijos portale Geoportal.lt. 2020–2021 m. buvo pradėtos vietovės BAST „Šimonių giria“ apsaugos tikslų nustatymo procedūros. Apsaugos tikslų projektą rengė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro ekspertai, kurie dar kartą patvirtino žemės sklype esančių buveinių ribas, kurios buvo nustatytos ir pažymėtos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rengiamame apsaugos tikslų projekte, o vėliau, atsižvelgiant į tai, šios žemės sklype esančios buveinės buvo įtrauktos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-369 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. D1-317 „Dėl buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintą Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą.
25. Teismas nurodė, kad dėl gamtinėje aplinkoje ir atskirose ekosistemose bei buveinėse kintančių sąlygų, šias buveines ir rūšis veikiančių gamtinių bei antropogeninių veiksnių įtakos saugomų teritorijų steigimas, koregavimas yra nuolat vykstantis procesas. Parengti konkrečių naujų saugomų teritorijų projektai, saugomų teritorijų apsaugos statuso ar ribų pakeitimai, taip pat buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos tikslų projektai oficialiai viešinami Teisės aktų informacinėje sistemoje. Norėdami pasitikslinti konkrečioje vietovėje esančios miško žemės valdos apsaugos statusą ir valdoje identifikuotas Europos Bendrijos svarbos natūralias gamtines buveines ar rūšių buveines, pasitikslinti ribas bei taikomus ūkinės veiklos apribojimus, žemės sklypo savininkai ar jų įgalioti atstovai visada gali kreiptis į atitinkamą saugomų teritorijų direkciją, o Europos Bendrijos svarbos buveinių ribas valdoje turi pažymėti miškotvarkos projekto rengėjai (dėl skaitmeninių šių buveinių ribų reikia kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos).
26. Vadovaujantis prieš tai analizuotais teisės aktais, teismas padarė išvadą, kad atsakovo Išvada pagrįsta teisės aktais, yra suprantama ir aiški, todėl naikinti jos nėra įstatyminio pagrindo.
27. Privataus miško savininkas per ALIS pateikia dokumentą, kuriuo Tarnyba informuojama apie ketinimą kirsti mišką ir kuriame nurodoma, kokį kirtimą ketinama vykdyti privačiame miške. Tai nurodyta ir Aprašo 7 punkte (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-397 redakcija), pagal kurį leidimus privačių miškų savininkams išduoda ir panaikina, pranešimus derina, registruoja Tarnyba elektroniniu būdu per ALIS. Urėdija privačios nuosavybės teise valdomų miško sklypų savininkams numatomų iškirsti plynaisiais sanitariniais miško kirtimais medynų medžių būklės įvertinimo žiniaraščių nesudarinėja. Tai patvirtina ir paties pareiškėjo į bylą pateiktos išduotos pažymos, kurios pasirašytos Tarnybos, o ne Urėdijos darbuotojų. Todėl teismas padarė išvadą, kad skunde pareiškėjas klaidingai teigė, jog 2022 m. lapkričio 30 d. Urėdijos Anykščių regioninis padalinys sudarė Numatomų iškirsti plynaisiais sanitariniais miško kirtimais medynų medžių būklės įvertinimo žiniaraštį, kuriame buvo nustatyta, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype esančiam medynui žalą daro liemenų kenkėjai.
28. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu ne kartą pažymėjo, kad atsakovai, priimdami ginčijamus aktus, nenurodė, kaip pareiškėjas turi teisingai elgtis susidariusioje situacijoje, t. y. miške esančiame žemės sklype užsiveisus liemenų kenkėjams – žievėgraužiams tipografams, dėl kurių skundžiasi kaimyninių žemės sklypų savininkai, ir siekdamas išsaugoti jam priklausantį turtą – mišką. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą leidimui dėl plynojo miško kirtimo gauti. Atitinkamai Tarnyba, gavusi plyno kirtimo atrėžimo dokumentus dėl pareiškėjui priklausančiuose Urėdijos Mikierių girininkijos 1 148 miško kvartalo 28, 34 ir 35 sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planuojamo plyno sanitarinio kirtimo, ir nustačiusi, kad ši privati miško valda patenka į Šimonių girios biosferos poligoną, vadovaudamasi Aprašo 15.2 punktu, 2022 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. R2-3363 „Dėl motyvuotos išvados“ kreipėsi į Direkciją, prašydama pateikti išvadas dėl plynojo pagrindinio miško kirtimo. Taigi, pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo kirsti mišką plynai ir dėl pateikto prašymo gavo neigiamą atsakymą. Pareiškėjas į atsakovus nesikreipė su prašymu nurodyti, kaip jam teisingai elgtis susidariusioje situacijoje, todėl atsakovams nekilo pareiga ginčijamais sprendimais atsakyti į šį klausimą.
29. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovai, atstovaudami viešąjį interesą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucija. Viešasis interesas, ir asmens teisėti lūkesčiai, kurie yra viešojo intereso dalis, turi konstitucinės vertybės statusą ir kaip teisiniai gėriai negali būti tarpusavyje priešinami ar laikomi vienas kitą paneigiančiais. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas imperatyvas saugoti aplinką, o IV skirsnio 54 straipsnyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Taip pat teismas pažymėjo, kad administracinių teisinių santykių ir viešojo administravimo subjektų įvairovė lemia ne tik VAĮ, bet ir atskirų viešojo administravimo subjektų veiklą reguliuojančių teisės aktų svarbą.
30. Teismas pažymėjo, jog ginčijami sprendimai yra aiškūs ir suprantami, pagrįsti teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo teisinį santykį, todėl visiškai atitinka VAĮ 3, 10 straipsnių reikalavimus. Taigi, teismas apibendrino, kad patenkinti skundo reikalavimus, kuriais prašoma panaikinti Išvadą ir Sprendimą, nėra pagrindo, todėl šie skundo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti.
31. Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. lapkričio 11 d. prašymą įvertinti plynų sanitarinių kirtimų tikslingumą pažeistame medyne. Tačiau teismas nurodė, kad toks reikalavimas yra išvestinis iš pirmųjų dviejų reikalavimų, todėl, nepatenkinus reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, nėra teisinio pagrindo patenkinti trečiajį reikalavimą. Taigi, teismas skundą atmetė visa apimtimi.
III.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
33. Pareiškėjas teigia, kad teismo išvada, jog pareiškėjas gali kreiptis į Tarnybą dėl skaitmeninių buveinių ribų pakeitimo, nėra susijusi su kilusiu ginču dėl administracinių aktų teisėtumo, nes teismo nurodoma pareiškėjo galimybė kilusios problemos negali išspręsti. Kenkėjai gali išplisti bet kurioje miško teritorijos dalyje nepriklausomai nuo to, ar jie patenka į tam tikrą saugomą teritoriją, ar ne, kaip ir nutiko šiuo atveju.
34. Pirmosios instancijos teismo išvada: ,,Pareiškėja kreipėsi dėl leidimo kirsti mišką plynai ir dėl pateikti prašymo gavo neigiamą atsakymą, pareiškėja į atsakoves nesikreipė su prašymu nurodyti, kaip jai teisingai elgtis susidariusioje situacijoje, todėl atsakovėms nekilo pareiga sprendimais atsakyti į šį klausimą“, – neatitinka bylos duomenų, nes byloje pateiktame pareiškėjo 2022 m. lapkričio 11 d. prašyme yra nurodomas prašymas įvertinti ne tik plynų, bet ir sanitarinių kirtimų tikslingumą. Miškų įstatymo 19 straipsnyje yra nustatyta, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis teisės aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, per nustatytą terminą išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi pranešti Tarnybai apie medžių ligų ir kenkėjų židinius. Miškų įstatymo 2 straipsnio 28 punkte apibrėžta sanitarinio kirtimo sąvoka: sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo plynai kertami stichinių nelaimių ar biotinių veiksnių sudarkyti ar žuvę medynai arba neplynai iškertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos. Sanitarinis miško kirtimas galimas ir neplynuoju būdu. Pareiškėjo vertinimu, nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovams nekilo pareiga ginčijamais sprendimais išsamiai atsakyti į pateiktą klausimą bei nurodyti kenkėjų daromos žalos išvengimo būdus.
35. Pareiškėjas, kreipdamas tiek į atsakovus, tiek į teismą, pateikė objektyvius duomenis, kurie pagrindžia, kad gali kilti masinio miško kenkėjų dauginimosi pavojus, tačiau nei atsakovai, nei teismas nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu D1-204 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 50 punkte nurodytos nuostatos, nustatančios teisę, o tuo pačiu ir pareigą Tarnybai pateikti rekomendacijas dėl minimų sanitarinių kirtimų būdo įgyvendinimo. Tarnybos Sprendime (skundžiamame administraciniame akte) nebuvo pasisakyta, kodėl negalima atlikti sanitarinių miško kirtimų vadovaujantis šia nuostata, ar kodėl ši nuostata šiuo atveju nėra taikoma, todėl teismo sprendimas iš esmės yra be motyvų. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, padarytos išvados nėra susijusios su jo skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, tik formaliai konstatavo, kad jokie kirtimai ginčo teritorijoje negali būti atliekami, taip ir nepaaiškinęs, kokiu būdu pareiškėjas turi atlikti Miškų įstatyme numatytas miško savininko pareigas. Atsižvelgiant į tai, yra savarankiškas pagrindas panaikinti tokį teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
36. Teismo išvados, kad atsakovai neturėjo pareigos išaiškinti pareiškėjui kaip jam įvykdyti Miškų įstatyme numatytas pareigas, pareiškėjo vertinimu, neturi jokio teisinio pagrindo, todėl tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą. Be to, tiek atsakovai, tiek teismas be jokių motyvų konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas prieštarauja poįstatyminiams teisės aktams, draudžiantiems atlikti miško kirtimus ginčo teritorijoje, todėl tai irgi yra dar vienas savarankiškas pagrindas panaikinti tokį teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
37. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju Lietuvos Respublika, ribodama teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, privalėjo nepažeisti Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio reikalavimų.
38. Šiuo atveju pareiškėjo žemės sklypas yra priskiriamas IV grupės ūkiniams miškams, pagal kurio paskirtį tokio miško pagrindinis tikslas yra medienos gavimas iš ūkininkavimo veiklos. Jokie ribojimai vykdyti ūkinę veiklą tokiame miške Miškų įstatyme nėra nustatyti, todėl Direkcija neturėjo pagrindo priimti sprendimą atsisakyti leisti atlikti sanitarinius miško kirtimus vadovaujantis poįstatyminiu teisės aktu, kuris akivaizdžiai prieštarauja įstatymo nuostatoms. Teismas dėl šių argumentų nepasisakė, nenurodė, kodėl šiuo atveju priimant sprendimą buvo vadovaujamasi poįstatyminiais teisės aktais, kurie prieštarauja įstatymo nuostatoms.
39. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ reikalavimų. Teigia, kad nebuvo nurodyti brėžinio trūkumai, paaiškinta, kokiu būdu pareiškėjas turi įgyvendinti jo imperatyvią miško savininko pareigą saugoti mišką nuo kenkėjų. Atsižvelgiant į tai, atsakovų skundžiami sprendimai yra be motyvų.
40. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
41. Atsakovas teigia, kad teismas teisingai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėdamas visus pareiškėjo ir Tarnybos pateiktus argumentus bei įrodymus.
42. Atsakovas paaiškina, kad visiškai nepagrįstas ir klaidinantis teismą pareiškėjo argumentas, jog pareiškėjas 2022 m. lapkričio 11 d. kreipėsi su prašymu įvertinti plynų sanitarinių kirtimų tikslingumą pažeistame medyne. Tarnyba laikosi pozicijos, kad pareiškėjo teisių nepažeidė, todėl prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.
43. Atsakovas Direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
44. Direkcija akcentuoja, kad nepateisinamas toks aiškinimas, jog nustatyta aplinkosauginiu požiūriu svarbi teritorija biurokratinių-administracinių procedūrų laikotarpiu negalėtų būti teisiškai apsaugota nuo neigiamą reikšmingą poveikį darančios ūkinės veiklos, dėl kurios galėtų būti iš esmės sunaikintos tos vertybės, kurių apsaugai šios teritorijos ir buvo įsteigtos. Pareiga institucijoms išsaugoti buveinę (ar vietovę) yra siejama ne su procedūromis Europos Komisijoje, o su Saugomų teritorijų įstatyme nustatytų Vyriausybės įgaliotų institucijų sprendimu, kuriuo remiantis atitinkamas objektas tampa valstybei svarbiu objektu bei konstitucine vertybe.
45. Direkcija atkreipia dėmesį, kad į ją buvo kreiptasi pateikti išvadas dėl plynojo pagrindinio miško kirtimo. Pareiškėjas į Direkciją nesikreipė su prašymu nurodyti, kaip pareiškėjas turi elgtis susidariusioje situacijoje, todėl ir nebuvo kilusi tokia pareiga atsakyti į šiuo metu iškeltą pareiškėjo klausimą.
46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą spręsti teismo nuožiūra ir priimti sprendimą pagal šiam ginčui taikytiną teisinį reglamentavimą.
47. Urėdija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidingai nurodo bylos šalis – Urėdija klaidingai įvardinama kaip atsakovas, nors pirmojoje instancijoje buvo trečiasis suinteresuotas asmuo ir teismas bylos nagrinėjimo metu Urėdijos procesinės padėties nepakeitė.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, ne tik bylos šalis, bet ir faktines aplinkybes. Privataus miško savininkas per ALIS pateikia dokumentą, kuriuo Tarnyba informuojama apie ketinimą kirsti mišką ir kuriame nurodoma, kokį kirtimą ketinama vykdyti privačiame miške. Tai nurodyta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-397 redakcija) patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 7 punkte, pagal kurį leidimus privačių miškų savininkams išduoda ir panaikina, pranešimus derina, registruoja Tarnyba elektroniniu būdu per ALIS. Taigi, 2022 m. lapkričio 30 d. ne valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninis padalinys, o Tarnyba sudarė numatomų iškirsti plynaisiais sanitariniais miško kirtimais medynų medžių būklės įvertinimo žiniaraštį, kuriame buvo nustatyta, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, esančiam medynui, žalą daro liemenų kenkėjai. Urėdijos privačios nuosavybės teise valdomų miško sklypų savininkams numatomų iškirsti plynaisiais sanitariniais miško kirtimais medynų medžių būklės įvertinimo žiniaraščių nesudarinėja. Tai patvirtina ir paties pareiškėjo į bylą išduotos pažymos, kurios pasirašytos Tarnybos, o ne Urėdijos darbuotojų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
49. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės institucijų sprendimų, kuriais atsakyta išduoti leidimą kirsti mišką, dėl to, kad miške yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė.
50. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijami sprendimai yra aiškūs ir suprantami, pagrįsti teisės aktais, reglamentuojančiais ginčo teisinį santykį, todėl atitinka VAĮ 3, 10 straipsnių reikalavimus. Direkcija pagrįstai nepritarė sanitariniams kirtimams, nes Mikierių girininkijos 1 148 miško kvartalo 28, 34 ir 35 sklypuose yra kartografuota Europos Bendrijos svarbos miško buveinė ,,9010 Vakarų taiga“. Tarnyba, neišduodama pareiškėjai leidimo vykdyti plynuosius sanitarinius kirtimus ginčo sklypuose, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių leidimų kirsti mišką išdavimą.
51. Apeliantas UAB ,,Forest management“ teigia, kad jo nuosavybės teisių apribojimas turėtų būti numatytas įstatyme, o ne žemesnės galios teisės akte. Be to, specialiosios žemės naudojimo sąlygos neturėtų būti taikomos, nes jos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, ginčijami sprendimai kliudo vykdyti įstatymu numatytą pareigą saugoti miškus nuo kenkėjų. Atsakovai, priimdami ginčijamus aktus, nenurodė, kaip pareiškėjas turi teisingai elgtis susidariusioje situacijoje. Ginčijami administraciniai sprendimai neatitinka VAĮ.
52. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
53. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad ginčo žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje, patenka į Šimonių girios biosferos poligoną (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. D1-629), kurio steigimo tikslas – išsaugoti girios su joje esančiomis vertingomis miškų, pievų, pelkių bei kitomis natūraliomis buveinėmis ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti juodojo gandro, mažojo erelio rėksnio ir kitų paukščių populiacijas teritorijoje; paukščių apsaugai svarbią teritoriją „Šimonių giria“ (kodas LTANYB001, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 431); buveinių apsaugai svarbią teritoriją „Šimonių giria“ (kodas LTANYB0013) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. 192), kurioje aptinkamos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, augalų ir gyvūnų rūšys, tarp jų ir ,,9010 Vakarų taigos“ buveinė.
54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Mikierių girininkijos 1 148 miško kvartalo 28, 34 ir 35 sklypuose yra kartografuota Europos Bendrijos svarbos miško buveinė ,,9010 Vakarų taiga“. Apeliantas nepateikė teisinių argumentų, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada klaidinga.
55. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nuostatų 1 priedo IX skyriaus 25.2 papunktyje nurodyta, kad ,,9010 Vakarų taigos“ buveinėse negali būti šalinama buveinėse susidaranti negyva mediena, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną. Iš paminėtos teisės normos seka, kad plynieji sanitariniai kirtimai negalimi.
56. Dėl apelianto argumentų, susijusių su tuo, kad nuosavybės teisės ribojimai nebuvo nustatyti įstatymu, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog, pagal Konstituciją, natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą ir gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (inter alia (be kita ko) 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d., 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimai).
57. Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnis, reglamentuojantis „Natura 2000“ tinklo sudarymą ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų apsaugą, be kita ko, nustato: buveinių apsaugai svarbios teritorijos nustatomos vietovėse, kuriose yra Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir Europos bendrijos svarbos rūšių buveinės. Teritorijos atrenkamos 241 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka atsižvelgiant į tai, kokią Lietuvos Respublikos teritorijos dalį užima Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir rūšių, kurioms išsaugoti reikia nustatyti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, buveinės (STĮ 241 str. 1 d.); vietovių, kuriose nustatomos paukščių apsaugai svarbios arba buveinių apsaugai svarbios teritorijos, atrankos kriterijus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Tvirtinant buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatoma, kurie Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, augalų ir gyvūnų rūšys yra prioritetiniai natūralių buveinių tipai, prioritetinės augalų ir gyvūnų rūšys (STĮ 241 str. 3 d.); vientisam buveinių apsaugai svarbių teritorijų ekologiniam tinklui sukurti Vyriausybės įgaliota institucija: 1) organizuoja mokslinius tyrimus, kad vadovaujantis buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijais būtų atrinktos juos atitinkančios vietovės, ir patvirtina jų sąrašą, nurodydama, kokie Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, augalų ir gyvūnų rūšys aptinkami tose vietovėse. Dideliuose arealuose paplitusių gyvūnų rūšių atveju tokios vietovės atitinka šių rūšių natūralaus arealo vietas, kuriose yra jų gyvenimui ir veisimuisi svarbūs fiziniai ar biologiniai veiksniai. Dideliuose arealuose paplitusių vandens gyvūnų rūšių atveju tokios vietovės siūlomos tik ten, kur yra aiškiai išskiriamas plotas, kuriame yra jų gyvenimui ir veisimuisi būtinų fizinių ir biologinių veiksnių; 2) vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą pateikia svarstyti Europos Komisijai, kad būtų sudarytas ir patvirtintas atitinkamo biogeografinio regiono Europos bendrijos svarbos teritorijų sąrašas. Apie kiekvieną teritoriją Europos Komisijai pateikiama informacija (teritorijos žemėlapis, jos pavadinimas, padėtis, plotas ir duomenys, gauti taikant buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus) pagal Europos Komisijos nustatytą formą. Kartu su sąrašu pateikiami skaičiavimai, koks turi būti Europos bendrijos finansavimas, kad Lietuvos Respublika galėtų nustatyti ir įgyvendinti būtinas apsaugos priemones teritorijose, kuriose yra aptinkami prioritetiniai natūralių buveinių tipai ir (arba) prioritetinės augalų ir gyvūnų rūšys; 3) prireikus siūlo Europos Komisijai keisti pateiktą vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, atsižvelgiant į Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ar augalų ir gyvūnų rūšių mokslinių tyrimų ir jų apsaugos būklės stebėsenos rezultatus, taip pat siūlo panaikinti buveinių apsaugai svarbią teritoriją, jeigu atliekant stebėseną nustatyti natūralūs pokyčiai teikia tam pagrindo; 4) konsultuojasi su Europos Komisija, kad būtų galima palyginti Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos naudojamus mokslinių tyrimų duomenis tais atvejais, kai Europos Komisija nustato, kad vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąraše nenurodyta vietovė, kurioje aptinkamas prioritetinis natūralių buveinių tipas ar prioritetinė augalų ar gyvūnų rūšis, pagal Europos Komisijos turimą mokslinę informaciją svarbi to prioritetinio natūralių buveinių tipo palaikymui arba prioritetinės augalų ar gyvūnų rūšies išlikimui; 5) organizuoja, kad kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 metus po to, kai pasiūlytą vietovę Europos Komisija patvirtina Europos bendrijos svarbos teritorija, joje būtų nustatyta buveinių apsaugai svarbi teritorija pagal šio straipsnio 5 dalies reikalavimus (STĮ 241 str. 4 d.); buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Tokios teritorijos nustatomos patvirtinant jų sąrašą, ribas ir nurodant apsaugos prioritetus, atsižvelgiant į teritorijos svarbą palaikant ar atkuriant Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų arba Europos bendrijos svarbos rūšių palankią apsaugos būklę ir užtikrinant „Natura 2000“ tinklo vientisumą, taip pat atsižvelgiant į toms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą. Sprendimas dėl buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos nustatymo Europos bendrijos svarbos teritorijoje arba vietovėje, atitinkančioje paukščių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus, gali būti priimtas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) vietovė yra Lietuvos Respublikos saugomoje teritorijoje; 2) vietovė arba jos dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją, tačiau Vyriausybės įgaliota institucija, išanalizavusi vietovėje veiklą reglamentuojančius dokumentus, nustatė, kad reikiamą apsaugą garantuoja vietovei taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, su žemės savininkais ar valdytojais sudarytos apsaugos sutartys (STĮ 241 str. 5 d.); Vyriausybės įgaliotos institucijos imasi priemonių, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo ir rūšių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas, norint palaikyti ar atkurti palankią Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę (STĮ 241 str. 9 d.); 241 straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo ir 8 ir 9 dalyse nustatytų apsaugos reikalavimų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai (STĮ 241 str. 15 d.).
58. Sistemiškai vertinant aukščiau paminėtas Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas akivaizdu, kad įstatymų leidėjas apribojo nuosavybės teises žemės sklypuose patenkančiuose į Europos bendrijos svarbos natūraliasias buveines ir pavedė Vyriausybei patvirtinti konkrečias priemones.
59. Pažymėtina, kad Vyriausybė 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276, patvirtindama Nuostatus, vadovavosi ne tik Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio 15 dalimi („Šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo ir 8 ir 9 dalyse nustatytų apsaugos reikalavimų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai.“), bet ir įgyvendino 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES, 4 straipsnio 4 dalies, 6 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kas yra tiesiogiai nurodyta paminėtame Vyriausybės nutarime.
60. Įvertinus, kad pagrindinės nuostatos ir kriterijai, susijusios su saugomų teritorijų, gamtinių objektų, inter alia miškų, apsauga bei naudojimu yra nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad Vyriausybei galėjo būti ir buvo pavesta nustatyti buveinių apsaugai būtinas apsaugos priemones. Tokie Vyriausybės įgaliojimai kyla ne tik iš minėto įstatymo ir Direktyvos 92/43/EEB, bet ir iš konstitucinių imperatyvų, kad Vyriausybė vykdo įstatymus (Konstitucijos 94 str. 2 p.), kad užtikrinti ypač vertingų vietovių, kaip visuotinę reikšmę turinčių nacionalinių vertybių, apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (žr. šiuo klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1559-624/2021).
61. Dėl apelianto UAB ,,Forest management“ argumentų susijusių su tuo, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos neturėtų būti taikomos, nes jos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, teismas pažymi, kad specialioje teisės normoje (Saugomų teritorijų įstatymo 241 straipsnio, reglamentuojančio „Natura 2000“ tinklo sudarymą ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų apsaugą, 13 d.) nustatyta, kad šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatyti apsaugos reikalavimai vietovėms pradedami taikyti, kai jas Vyriausybės įgaliota institucija įrašo į vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą. Taigi, pareiškėjo argumentai šiuo klausimu neatitinka įstatymo.
62. Apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad ginčijami administraciniai sprendimai neatitinka viešojo administravimo įsatymo, nėra pagrįsti. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.
63. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Išvadoje, tiek Sprendime, nurodyti pagrindiniai tiek teisiniai, tiek faktiniai argumentai, o apeliantas galėjo suprasti jų pasekmes ir efektyviai realizuoti savo teisę į tesiminę gynybą.
64. Dėl apelianto UAB ,,Forest management“ argumentų, kad ginčijami sprendimai kliudo vykdyti įstatymu numatytą pareigą saugoti miškus nuo kenkėjų, teismas pažymi, kad Miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo kenkėjų. Iš šios normos neseka, kad apeliantas turi teisę vykdyti jo pageidaujamus plynus miško kirtimus ignoruodamas faktą, kad ginčo žemės sklypuose yra inventorizuota Europos Bendrijos svarbos miško buveinė ,,9010 Vakarų taiga“. Pažymėtina, kad apelianto argumenai susiję su kova su kenkėjais yra abstraktaus pobūdžio. Nėra paaiškinta, kodėl plyno kirtimo negali pakeisti cheminiai ar kiti kovos su kenkėjais būdai, selektyvus kirtimas, taip pat, jeigu šie kenkėjai yra paplitę ir kituose žemės sklypuose, tai kaip toks kirtimas, kurio siekia apeliantas, turi prasmę kovojant su kenkėjais.
65. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo kirsti mišką plynai ir dėl pateikto prašymo gavo neigiamą atsakymą; pareiškėjas į atsakovus nesikreipė su prašymu nurodyti, kaip jam teisingai elgtis susidariusioje situacijoje, todėl atsakovams nekilo pareiga ginčijamais sprendimais atsakyti į šį klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto nurodomo 2022 m. lapkričio 11 d. prašymo turinį, vertina, kad jame nėra suformuluotas prašymas dėl elgesio susidariusioje situacijoje, todėl aukščiau paminėta teismo išvada atitinka bylos medžiagą.
66. Apeliantas teigia, kad UAB ,,Forest management“ atžvilgiu pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad jie yra abstraktaus pobūdžio. Apeliantas neįrodė, kad, įsigydamas mišką, tuo pat metu įsigijo ir subjektyvią teisę vykdyti plyną miško kritimą. Dėl nuosavybės teisių apribojimo valstybei steigiant saugomas teritorijas galėtų kilti turtinis ginčas, bet tai nėra šios bylos dalykas.
67. Apelianto samprotavimai, kad buveinių ribų pakeitimo ir nustatymo procedūra užima pernelyg ilgą laiko tarpą, kad yra įtvirtintas vieno langelio principas, prašymas atitinka saugomos teritorijos tikslams yra abstraktaus pobūdžio ir pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.
68. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A-261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
69. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Forest management“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan