Civilinė byla Nr. 3K-3-655-706/2015

Proceso Nr. 2-68-3-19468-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ ir M. J. dėl įpareigojimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais, su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių prejudicinių faktų reikšmę, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas E. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir jos vadovo M. J.: 6140 Lt (1778,27 Eur) darbo vietos įsisteigimo išlaidų ir 3000 Lt (868,86 Eur) eksploatacijos išlaidų su 0,03 proc. delspinigiais, skaičiuojamais nuo 2000 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 115 332,36 Lt (33 402,56 Eur) už viršvalandžius, dirbtus nuo 2002 m. vasario 22 d. iki 2014 m. balandžio 30 d.; 45 894,13 Lt (13 291,86 Eur) atostoginių nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2004 m. liepos 7 d. už 126 dienas; 28 671,49 Lt (8303,84 Eur) atostoginių už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 7 d. iki 2014 m. liepos 7 d.; vidutinio darbo užmokesčio skirtumą nuo 2003 m. gegužės 15 d. iki 2004 m. liepos 7 d., kuris 2014 m. balandžio 30 d. sudarė 1 233 780,04 Lt (357 327,40 Eur); vidutinio darbo užmokesčio skirtumą už priverstinę pravaikštą nuo 2004 m. liepos 7 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. – 733 478,01 Lt (212 429,91 Eur); 57 056,63 Lt (16 524,74 Eur) komisinių už parduotus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimus; pripažinti 2000 m. vasario 22 d. nuotolinio darbo sutartį Nr. S-1 galiojančia ir įpareigoti UAB DK „PZU Lietuva“ patvirtinti ieškovui, kaip agentūros vadovui, prisijungimo slaptažodį prie kompiuterinės programos bei sudaryti sąlygas dirbti arba nutraukti galiojančią nuotolinio darbo sutartį Nr. S-1, įpareigojant UAB DK „PZU Lietuva“ sumokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas; pripažinti E. Z. darbo užmokesčio priedų apskaitos žiniaraščius nuo 2004 m. gegužės 30 d. iki 2004 m. liepos 7 d. negaliojančiais nuo surašymo momento, įpareigojant ištaisyti buhalterines klaidas; pripažinti negaliojančiu ab initio 2004 m. liepos 7 d. UAB „NORD/LB draudimas“ Kauno skyriaus vadovo A. N. įsakymą Nr. 974; priteisti ieškovui iš atsakovų 4 000 000 Lt (1 158 480,07 Eur) neturtinės žalos atlyginimą su procesinėmis palūkanomis; įpareigoti atsakovus sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nuo ieškovui priteistinų išmokų, susijusių su darbo santykiais, bei ištaisyti klaidas buhalterijoje, priteisti ieškovui iš atsakovų 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo išmokų, susijusių su darbo santykiais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, skyrė ieškovui 2000 Lt (579,24 Eur) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teismas nustatė, kad ieškovas dirbo pas atsakovę draudimo vadybininku, vėliau – agentūros vadovu 2000 m. vasario 22 d. – 2004 m. liepos 7 d. laikotarpiu. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir atsiskaitymo atleidžiant iš darbo vyko teisminis ginčas, jį išnagrinėjęs Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 17 d. sprendimu atmetė ieškovo reikalavimus: panaikinti atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ 2004 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 974 ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu; priteisti 3 mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio išeitinę išmoką; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką 2004 m. liepos–spalio mėnesiais ir po 2252,75 Lt (652,44 Eur) per mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pripažinti neteisėtais atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ veiksmus be pagrindo paimant iš jo, kaip agentūros vadovo, draudimo polisus nuo 2003 m. kovo mėnesio pabaigos; pripažinti neteisėtu ieškovo darbo sąlygų pakeitimą bei neteisėtą jo nušalinimą nuo darbo; priteisti 14 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio skirtumą; priteisti delspinigius nuo neišmokėtų laiku sumų, susijusių su darbo santykiais. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka bei paliktas nepakeistas.

Teismas konstatavo, kad visos aplinkybės dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo, dokumentų išreikalavimo buvo tirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. sprendimu išnagrinėtoje byloje. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas neturi teisės kvestionuoti priimto, įsiteisėjusio teismo sprendimo ir iš naujo nagrinėti aplinkybių, kurios jau buvo ištirtos, įvertintos ir yra pripažintos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Reikalavimai UAB DK „PZU Lietuva“ generaliniam direktoriui M. J. reiškiami kaip solidariajam atsakovui, tačiau neįrodyta nei solidarioji, nei subsidiarioji jo prievolė, nei atsakomybės pagrindai, ieškovo teiginių, kad šis atsakovas 2013 m. metais vykdė psichologinę prievartą, diskriminaciją, neteikė informacijos, nepatvirtina įrodymai. Teismas sprendė, kad nors formaliai ieškovas savo reikalavimus išdėstė kaip naujus, be kita ko, kaip trečiąjį asmenį įtraukdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą bei prašydamas priteisti socialinio draudimo įmokas trečiojo asmens naudai, tačiau, įvertinus visą bylos medžiagą, išklausius ieškovo paaiškinimus teismo posėdyje ir baigiamosiose kalbose, pripažintina, kad jis nesutinka, jog jo darbo santykiai su atsakove yra pasibaigę, ir kelia su tuo susijusius reikalavimus, nors šie jau išspręsti teismine tvarka. Konstatavęs, kad ieškovo ir atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ darbo santykiai yra teisėtai nutraukti nuo 2004 m. liepos 7 d., teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl darbo vietos įsisteigimo išlaidų, su darbo teisiniais santykiais siejamų sumų dėl darbo už viršvalandžius, atostoginių, vidutinio darbo užmokesčio sumų, atlyginimo už priverstinę pravaikštą už laikotarpį ir kt., nes darbo santykiai tarp šalių jau nutrūkę. Esant įsiteisėjusiam Kauno miesto apylinkės teismo sprendimui, teismas atmetė ieškovo teiginius dėl turtinės žalos atlyginimo, patirtų nuostolių, susijusių su buvusiais darbo santykiais UAB DK „PZU Lietuva“. Esant atmestam ieškovo reikalavimui atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, teismas taip pat atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovo keliami reikalavimai dėl darbo santykių su atsakove UAB DK „PZU Lietuva“ (darbo vietos įsisteigimo, mokėjimo už viršvalandinį darbą, atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, už draudimo liudijimus, socialinio draudimo įmokų skolą ir kt.) buvo išnagrinėti Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-01183-505/2005. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus, ieškovo ir atsakovų teismo posėdžių metu teiktus paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimų, taip pat rėmėsi įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose teismų nustatytomis aplinkybėmis bei išvadomis. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą ir trečiąjį asmenį pateikti į bylą tam tikrus rašytinius įrodymus ir jo patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, todėl teismo veiksmai, kuriais atsisakoma nagrinėti tokius reikalavimus, negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas E. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 20 d. nutartį bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nagrinėjamoje byloje pareikšta daugiau reikalavimų nei išnagrinėtoje, jie yra nauji. Kasatoriaus nuomone, skiriasi abiejose bylose pareikštų reikalavimų pagrindas, sumos, vienoje byloje yra pareikšti reikalavimai priteisti skolą, o kitoje – atlyginti žalą, skiriasi bylų dalyviai – nagrinėjamoje byloje dalyvauja atsakovas M. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Tai patvirtina, kad dviejose bylose pareikšti reikalavimai nėra tapatūs, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti tuos reikalavimus, kurie nėra išspręsti įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ prašo skundą atmesti, šį prašymą motyvuodama taip:

Nors formaliai ieškovo reikalavimas buvo formuluojamas kaip ginčas dėl atsakovo tam tikrų veiksmų atlikimo, tačiau iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžių metu aišku, kad jis nesutinka, jog darbo teisiniai santykiai su atsakove yra pasibaigę. Ieškovas įrodinėja 2000 m. vasario 22 d. darbo sutarties galiojimą ir ginčija 2004 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 974 teisėtumą. Jis savo reikalavimams iš dalies suteikė kitokią lingvistinę formą, pateikė papildomų reikalavimų, kurių patenkinimas neatskiriamai susijęs su atleidimo iš darbo teisėtumo klausimo išsprendimu, taip pat įtraukė į bylą visiškai nesusijusius asmenis, ir tuo remdamasis siekė pakartotinai įgyvendinti jau įgyvendintą teisę. Toks ieškovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Sprendžiant klausimą, ar pareikšti reikalavimai (ieškinių dalykai) sutampa, yra svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Kasatoriaus teiginiai, kad jis šioje byloje ieškinį pareiškė nauju pagrindu, neatitinka tikrovės, nes jokių naujų aplinkybių dėl atleidimo iš darbo teisėtumo bei su darbo santykiais susijusių išmokų apskaičiavimo teisingumo nagrinėjamoje byloje kasatorius nepateikė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas M. J. prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šį prašymą motyvuodamas taip:

Kasatorius netinkamai aiškina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir juo nustatytų aplinkybių prejudicialumo taisykles. Aplinkybė, kad ieškovas į bylą įtraukė dar vieną bendraatsakį ir trečiąjį asmenį, nesudaro pagrindo iš naujo nagrinėti jau išnagrinėtą klausimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo. Bendraatsakis bendrovės generalinis direktorius M. J. bendrovėje dirba tik nuo 2011 m., todėl negali būti atsakingas už ieškovo, atleisto iš darbo 2004 m., teisių pažeidimą. Be to, nėra pagrindo atsakovų atsakomybę laikyti solidariąja. Priešingai, pagal CK 6.264 straipsnį, darbdavio pareiga atlyginti darbuotojų padarytą žalą eliminuoja jų solidariosios atsakomybės taikymą. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai reikšti teisme tuos pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu ar kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą ar iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ir teisinius santykius. Abiejose bylose ginčo darbo sutarties galiojimas priklauso nuo ginčijamo 2004 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 974 nutraukti darbo sutartį teisėtumo, o atsižvelgiant į tai, kad jo teisėtumo klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, pripažinus, kad įsakymas teisėtas ir darbo sutartis nutraukta pagrįstai, šioje byloje iš naujo neturėjo ir negalėjo būti nagrinėjamas nei įsakymo teisėtumo, nei darbo sutarties galiojimo klausimas. Reikalavimas pripažinti negaliojančiu pirmiau nurodytą įsakymą laikytinas pagrindiniu, o kiti reikalavimai – išvestiniai, nes jų patenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Nekonstatavus ieškovo teisių pažeidimo nutraukiant su juo darbo sutartį, nėra pagrindo reikalauti patenkinti ir kitus reikalavimus, nes net laikant kitus reikalavimus savarankiškais teisių gynimo būdais, nesant teisės pažeidimo eliminuojamos ir atsakomybės taikymui reikalingos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas pateikė argumentus dėl reikalavimų, kurių lingvistinės formuluotės skyrėsi nuo reikalavimų, suformuluotų išnagrinėtoje byloje, ir dėl papildomai suformuluotų išvestinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo atsižvelgiant į prejudicinius faktus

Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai nurodyti faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Giloja“ v. AB DNB lizingas, bylos Nr. 3K-3-453/2013; kt.).

Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis teisinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. R. v. Kauno rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-466/2011; kt.).

Kasatoriaus nuomone, kadangi nagrinėjamoje byloje pareikšta daugiau reikalavimų nei 2005 m. išnagrinėtoje Kauno miesto apylinkės teismo, jie yra nauji, skiriasi jų pagrindas, be to, nagrinėjamoje byloje yra naujų bylos dalyvių, darytina išvada, kad išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje bylose pareikšti reikalavimai nėra tapatūs, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti tuos reikalavimus, kurie nėra išspręsti įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus skundžiamus sprendimą ir nutartį priėmę teismai nekonstatavo ieškinių tapatumo nagrinėjamoje ir išnagrinėtoje bylose. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, jeigu konstatuojama, kad byloje pareikštas ieškinys yra tapatus kitam ieškiniui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, išnagrinėtam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismas nutraukia bylą. Nagrinėjamos bylos teismai nenutraukė ieškinio tapatumo pagrindu, bet ją išnagrinėjo ir priėmė procesinius sprendimus, atsižvelgdami į aplinkybes, tiek nustatytas šioje byloje, tiek 2005 m. išnagrinėtoje Kauno miesto apylinkės teismo, kurioje priimtas sprendimas ir nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs kasatoriaus paaiškinimus teismo posėdyje ir baigiamosiose kalbose, konstatavo, kad kasatorius nesutinka, jog jo darbo santykiai su atsakove yra pasibaigę, ir kelia su tuo susijusius reikalavimus, nors jie jau išspręsti teismine tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, draudžiančias byloje dalyvavusiems asmenims kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, ištyręs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje ir Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje kasatoriaus iškeltus reikalavimus atsakovams, juos pagrindžiančius įrodymus, bylose tirtas bei nustatytas aplinkybes dėl kasatoriaus darbo santykių su atsakove UAB DK „PZU Lietuva“, konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti kasatoriaus reikalavimų, susijusių su pasibaigusiais darbo santykiais, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl kasatoriaus atleidimo iš darbo, su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų priteisimo, dokumentų išreikalavimo. Aplinkybės, ištirtos Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje, nagrinėjamoje byloje negali būti iš naujo tiriamos ir vertinamos kitaip (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kitus kasatoriaus reikalavimus, įskaitant pareikštus naujam bylos dalyviui atsakovui M. J., teismas atmetė kaip nepagrįstus įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutiko. Konstatavus, kad teismas vienus ieškinio reikalavimus atmetė remdamasis prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, kitus – kaip neįrodytus, darytina išvada, jog kasatoriaus argumentas, kad teismai jo reikalavimų, įvardiję juos kaip tapačius, išspręstus 2005 m. teismo sprendimu, apskritai nenagrinėjo, yra nepagrįstas. Kitų pagrindų peržiūrėti skundžiamus teismų procesinius sprendimus kasaciniame skunde nesuformuluota.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atsakovas M. J., prašydamas priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 580 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad atsakovo prašymas tenkintinas.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 10,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) iš E. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 580 (penkis šimtus aštuoniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš E. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,84 Eur (dešimt Eur 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gražina Davidonienė

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas