Administracinė byla Nr. eAS-505-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00404-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklai-daugiafunkciniam centrui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme buvo priimtas pareiškėjo Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos skundas dalyje, kurioje prašoma:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą „Dėl Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo” Nr. T-117;

2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose nustatymo ir pritarimo priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiui viešosiose švietimo įstaigose, kuriose savivaldybė yra dalininkė, 2016-2017 mokslo metais” Nr. T-114 dalyje, kuria nustatytas priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičius Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje ir Jono ir Petro Vileišių mokykloje-daugiafunkciniame centre (šio sprendimo 1 punktas ir 1 priedo lentelės eilės numeriai 22 ir 28).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y.: sustabdyti ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-117 galiojimą iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjo Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino, t. y. laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-117 galiojimą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nurodė, kad pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – ginčijamo akto sustabdymą, argumentuodamas tuo, kad nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinė mokykla būtų reorganizuota, prijungiant ją prie Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcinio centro; mokiniai būtų perkeliami į kitas mokyklas; būtų keičiamos ar nutraukiamos darbo sutartys su mokyklos darbuotojais; mokyklos turtas būtų išdalijamas ar perduodamas kitiems asmenims, todėl, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų sunku arba neįmanoma atkurti iki sprendimo priėmimo buvusią padėtį, nes jau būtų sukomplektuotos klasės ir visi esami bei būsimi mokiniai jau mokytųsi kitose mokyklose. Kitu atveju, jeigu teismas atmestų pareiškėjos skundą, numatytas mokyklos reorganizavimas galėtų būti tęsiamas toliau.

Teismas vertino, jog bylos dokumentais nustatyta, kad nesustabdžius ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-117 galiojimo, neišvengiamai atsirastų tam tikrų pasekmių: Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinė mokykla būtų reorganizuota prijungiant ją prie Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcinio centro ir atitinkamai įregistruojant pakeitimus Juridinių asmenų registre, mokiniai būtų priversti rinktis kitas mokyklas, būtų keičiamos ar nutraukiamos darbo sutartys su mokyklos darbuotojais. Todėl teismui panaikinus ginčijamą sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas žymiai pasunkėtų. Teismui atmetus pareiškėjų skundą, reorganizavimas galės būti tęsiamas toliau ir vienintelė problema taptų vėlesnis  klasių Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje neformavimas. Teismas vertino, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių – ginčijamo sprendimo sustabdymo, nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, kad gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas pareiškėjams palankaus teismo sprendimo, jei toks bus priimtas, įvykdymas. Ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.) iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-685/2014; 2007 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-70/2007). Teismo nuomone byloje susiklosčiusiu atveju pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, atsižvelgiant į tai, kokie padariniai gali kilti pareiškėjui, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, ir įvertinant tų padarinių pašalinimo galimybes, taip pat sritį, kurioje susiklosto byloje nagrinėjami teisiniai klausimai, proporcingumo principas ir viešasis interesas nepažeidžiami.

III.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti.

Atskirajame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Pareiškėjas nepagrindė, neįrodė aplinkybių, pagrindžiančių reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumą ir ypatingą svarbą, argumentai pagrįsti prielaidomis ir spėliojimais.

2) Teismas neanalizavo, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės nepažeis proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principų, viešojo intereso. Pažymi, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę Kauno miesto savivaldybė negalės iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos ir privalės skirti papildomų lėšų jos išlaikymui. Tuo akivaizdžiai bus pažeidžiami proporcingumo principas ir viešasis interesas. Teismas nepagrįstai laikė, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsižvelgiant į tai, kokie padariniai gali kilti jų nepritaikius, įvertinus tokių padarinių pašalinimo galimybes, sritį, kurioje susiklostė aptariami teisiniai santykiai, proporcingumo principas ir viešasis interesas nepažeidžiami.

3) Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo galimų jo teisių pažeidimų ateityje. Be to, galima žala ir pareiškėjų materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinė mokykla pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) byloje pateikti įrodymai ir atsakovo priimti administraciniai aktai patvirtina, kad pareiškėjo reorganizavimo procedūra pradėta, jos terminai numatyti teisės aktuose, atsakovas procedūrų stabdyti neketino, tad pareiškėjo nurodytos ir teismo konstatuotos aplinkybės objektyviai egzistuoja ir kelia realią grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Dėl reorganizavimo ir teismo nutartimi sustabdyto atsakovo sprendimo nevykdymo atsakovas pradėjo teisines procedūras prieš pareiškėjo direktorių. Byloje taip pat yra duomenys, kad atsakovas iškart po ginčijamo sprendimo priėmimo aktyviais veiksmais siekė skubaus reorganizavimo procedūrų vykdymo. Pats atsakovas nurodo, kad pareiškėjas būtų reorganizuotas iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.

2) Atsakovo ginčijama nutartis visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose (nutartys administracinėse bylose Nr. AS756-368/2009, AS-525-431/2010).

3) Argumentas, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė neproporcinga ir pažeidžia viešąjį interesą, nes atsakovas privalės skirti papildomų lėšų pareiškėjui išlaikyti, nepagrįstas ir ydingas. Mokinio krepšelio lėšų nepakankamumas yra tariamas ir sudaro vieną iš byloje tirtinų aplinkybių, o reorganizavimas neišvengiamai pareikalaus papildomų lėšų dėl darbo santykių nutraukimo išmokant išeitines kompensacijas. Būtent ginčijamo atsakovo sprendimo sustabdymas užtikrina viešojo intereso apsaugą, nes reorganizavimas susijęs su visos mokyklos bendruomenės teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Argumentas dėl nuostolių ir patirtos žalos atlyginimo nepagrįstas, nes mokyklos reorganizavimas lemtų jos pabaigą. Atsakovo keliami ekonominio pobūdžio interesai, net jei būtų pagrįsti, negalėtų būtų ginami prioritetiškai, nes mokyklos bendruomenės interesų kontekste teismo ginamų vertybių konkurenciją turėtų nulemti būtent viešasis interesas. Tad reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga ir užtikrina tinkamą viešojo intereso apsaugą. Teismas teisingai įvertino galimus padarinius tiek pritaikius, tiek nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties, kuria teismas patenkinto pareiškėjo Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-117 galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nesutinka, teigdamas, kad aplinkybės, pagrindžiančios reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumą ir ypatingą svarbą, nėra įrodytos ir pagrįstos, reikalavimo užtikrinimo priemonė pažeidžia proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principus, viešąjį interesą, teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Taigi šiuo atveju teisėjų kolegija turi nustatyti, ar atsakovo pateikti argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nagrinėjamoje byloje.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos skundo dalį, kurioje prašoma: (1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą „Dėl Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo” Nr. T-117; (2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose nustatymo ir pritarimo priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiui viešosiose švietimo įstaigose, kuriose savivaldybė yra dalininkė, 2016-2017 mokslo metais” Nr. T-114 dalyje, kuria nustatytas priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičius Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje ir Jono ir Petro Vileišių mokykloje-daugiafunkciniame centre (šio sprendimo 1 punktas ir 1 priedo lentelės eilės numeriai 22 ir 28).

Pareiškėjas teismo prašė ir pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje sprendė klausimą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą – taikyti tik pirmajam iš minėtų reikalavimui, t. y. tiek, kiek tai susiję su Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimu „Dėl Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo” Nr. T-117.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas motyvavo tuo, kad nesustabdžius aptariamo ginčijamo sprendimo galiojimo neišvengiamai atsirastų reikšmingų pakeitimų ir kiltų žala mokyklos ir jos bendruomenės interesams, o teismo sprendimo įvykdymas ir buvusios padėties atkūrimas taptų neįmanomas: Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinė mokykla būtų reorganizuota prijungimo būdu ir panaikinta, o atitinkami pakeitimai būtų įregistruoti Juridinių asmenų registre; mokiniai būtų perkeliami į kitą mokyklą; būtų keičiamos ar nutraukiamos darbo sutartys su mokyklos darbuotojais; mokyklos turtas būtų išdalijamas, perduodamas kitai mokyklai. Tuo atveju, jeigu teismas atmestų pareiškėjo reikalavimus, numatytas mokyklos reorganizavimas galės būti tęsiamas toliau.

Kaip matyti iš pareiškėjo ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-117, juo sutinkama, kad Kauno miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinė mokykla būtų reorganizuota iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., prijungiant ją prie biudžetinės įstaigos Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcinio centro. Minėto sprendimo 3 punktu pavesta Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos ir Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcinio centro direktoriams teisės aktų nustatyta tvarka: parengti Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašą (3.1 p.); iki 2016 m. kovo 18 d. viešai paskelbti apie 3.1 papunktyje nurodyto reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą (3.2 p.); ne vėliau kaip pirmą 3.1 papunktyje nurodyto reorganizavimo sąlygų aprašo viešo paskelbimo dieną pateikti šį reorganizavimo sąlygų aprašą Juridinių asmenų registrui (3.3 p.); iki 2016 m. kovo 18 d. pranešti raštu apie 3.1 papunktyje nurodyto reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos kreditoriams ir įspėti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos ir Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcinio centro darbuotojus apie numatomus darbovietės struktūrinius pertvarkymus, darbo sąlygų pakeitimą ir atleidimą iš darbo (3.4 p.).

Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklų pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-81, 1 priedas Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų 2016–2020 metų priemonių planas patvirtina, jog Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinė mokykla nurodyta kaip dalyvaujanti reorganizavimo procese, planuojama reorganizavimo pabaiga – 2016 m. rugpjūčio 31 d. (55 p.). Juridinių asmenų registre Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos nurodytas teisinis statusas – reorganizuojamas, minėtame registre 2016 m. kovo 24 d. buvo įregistruotos reorganizavimo sąlygos.

Taigi iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-117 turinio matyti, kad, nesustabdžius jo galiojimo iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. neišvengiamai atsirastų tam tikrų pakeitimų: Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinė mokykla būtų reorganizuota, prijungiant ją prie Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcinio centro; mokiniai būtų perkeliami į kitas mokyklas; būtų keičiamos ar nutraukiamos darbo sutartys su mokyklos darbuotojais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo ginčijamo akto turinys bei nustatyti mokyklos reorganizavimo terminai patvirtina aplinkybę, jog nesustabdžius pareiškėjo ginčijamo sprendimo galiojimo ir Kauno miesto savivaldybės tarybai tęsiant Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos reorganizavimo veiksmus, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas itin pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Byloje susiklosčiusią situaciją vertinant visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu, darytina išvada, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas, atsižvelgiant į tai, kad Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos reorganizavimas jau pradėtas vykdyti, nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, galimai pažeistų mokinių, besimokančių Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinėje mokykloje, jų tėvų (globėjų), mokyklos darbuotojų (mokytojų, vadovų, kitų darbuotojų), šios bendruomenės interesus, būtent tai galėtų neatitikti proporcingumo principo bei viešųjų interesų. Šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės interesas iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti minėtą mokyklą negali būti laikomas svarbesniu nei minėti interesai, todėl ir proporcingumo prasme egzistuoja pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-117 galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Pastebėtina, jog tuo atveju, jeigu teismas atmestų pareiškėjo skundą, numatytas mokyklos reorganizavimas galės būti tęsiamas toliau net ir praėjus reorganizacijos pabaigos terminui (2016 m. rugpjūčio 31 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-368/2009, 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-431/2010, 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-524/2010; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-662/2016; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-553-261/2016 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą. Proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012; 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.