Civilinė byla Nr. e2-14739-1090/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00767-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.39.2.6.1.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Vilniaus

sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei, 

dalyvaujant ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DVV-TRUCK“ atstovui advokatui Remigijui Rimkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą, patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DVV-TRUCK“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „DVV-TRUCK“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 4 292,33 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. LT22-TCA-01059850-1, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės MAN TGX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2022 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini), įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SKODA SUPERB ir kurio kaltininku nurodytas UAB „DVV-TRUCK“ priklausančios transporto priemonės MAN TGX valdytojas. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudimo išmoką 4 292,33 Eur dėl transporto priemonės SKODA SUPERB apgadinimų ir 2023 m. kovo 29 d. pateikė atsakovei pretenziją, reikalaujant grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė negrąžino reikalaujamos draudimo išmokos. Ieškovės teigimu, pagal draudimo sutarties sąlygas draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2022 m. spalio 21 d., o įvykis įvyko 2022 m. spalio 26 d., tuo tarpu atsakovė šios įmokos dalį sumokėjo po įvykio – 2022 m. lapkričio 8 d. Taigi, esant nustatytoms atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalį, atsakovei kyla prievolė grąžinti ieškovės 100 proc. sumokėtos draudimo išmokos, t. y. 4 292,33 Eur (el. b. apyrašas, b. l. 16–17).

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymi, jog neneigia fakto, kad jos vairuotojas sukėlė eismo įvykį, tačiau laikosi pozicijos, jog šiuo atveju atsakovei negali kilti prievolė grąžinti ieškovei jos sumokėtą 4 292,33 Eur dydžio sumą. Savo poziciją grindžia tuo, jog šiuo atveju ieškovė veikė išimtinai savo rizika ir apskritai nevertinusi žalos dydžio ją apmokėjo pilna apimtimi, nors išmokėta žalos suma yra akivaizdžiai per didelė ir neprotinga. Atsakovė tvirtina, jog negavo nei iš draudimo agento, nei iš draudiko jokio pranešimo apie draudimo įsiskolinimą, dėl ko vertinama, jog dėl savo pareigų nevykdymo atsakomybę privalo prisiimti draudikas. Visi draudimo liudijimai per visą atsakovės veiklos vykdymo laikotarpį buvo mokami ieškovei, kuri elgiasi itin nesąžiningai, kadangi nori išvengti draudimo išmokos ir perkelti ją atsakovei. Pažymi, kad eismo įvykyje dalyvavo ne MAN TGX automobilis, o priekaba, kuri turėjo galiojantį draudimą, taigi, ne vilkikas, o priekaba buvo ta transporto priemonė, kuri sudalyvavo šiame eismo įvykyje. Šiuo atveju atskirai draudžiant vilkiką ir priekabą ir galiojant priekabos draudimui, draudikas turėjo padengti bent pusę žalos dydžio, tačiau visiškai nepagrįstai perkėlė visą pareigą atsakovei. Kadangi vilkiko vairuotojas kartu buvo ir priekabos vairuotojas, tai eismo įvykyje padaryta žala turi būti priskirta ir prie priekabos atsakomybės. Taip pat, pasak atsakovės, žalos suma yra akivaizdžiai per didelė ir padidinta labai ženkliai, dėl ko yra neobjektyvi bei nepagrįsta. Iš fotonuotraukų matyti, kad apgadinimai nežymūs ir jų remontas tikrai negalėjo siekti net 4 292,33 Eur, dėl ko galima daryti pagrįstą išvadą, kad remonto kaina yra dirbtinai išpūsta, o autoserviso pateikta sąmata neatitinka fotonuotraukose užfiksuotų apgadinimų, kurie yra ženkliai mažesni, nei nurodyti sąmatoje. UAB ,,Baltieva“ pateiktoje sąmatoje esantys apskaičiavimai kelia daug abejonių, kadangi tokių detalių remontas tikrai neužima tiek daug laiko, be to, visiškai neaišku, kiek realiai kainavo pačios detalės, kur jos buvo pirktos, ar buvo montuojamos naujos detalės, ar naudotos. Savo ruožtu ieškovė nederino su atsakove apgadinto automobilio remonto klausimų, nesupažindino su pateikta remonto sąmata, neieškojo jokių alternatyvių pasiūlymų dėl remonto atlikimo mažesne kaina. Ieškovė pati neatliko žalos dydžio skaičiavimų, neatliko alternatyvių remonto kaštų analizės, neįsitikino, ar automobilis remontuojamas autoservise, kuris pateikė pasiūlymą, ir administravo žalą, nesilaikydama kuo ekonomiškesnio ir taupesnio būdo principų, dėl ko nepagrįstai išmokėjo autoservisui akivaizdžiai per didelę 4 292,33 Eur sumą, todėl negali reikalauti iš atsakovės grąžinti 4 292,33 Eur išmokos (el. b. apyrašas, b. l. 49–52).

4.       Ieškovė pateiktame dublike nurodo, jog atsakovė pažeidė aktualią sutartį ir įmokos sutartyje numatytu laiku nesumokėjo, todėl įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo įmoka už teikiamą draudimo apsaugą nebuvo sumokėta. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, labai gerai žino pasekmes, kai pažeidus sutartį ir nesumokėjus laiku numatytos įmokos bei įvykus draudžiamajam įvykiui, tenka už tai atsakyti pagal įstatymą, t. y. pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį. Pažymi, jog pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalį, išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį. Be to, atsakovė, tvirtindama, jog draudimo išmoka yra per didelė, nepateikė jokio įrodymo, kuris leistų suabejoti draudimo išmokos dydžio pagrįstumu, o pagal CK 6.987 straipsnio 1 dalį bei TPVCAPD įstatymą, tik draudikas turi teisę, tuo pačiu ir pareigą apskaičiuoti ir sumokėti draudimo išmoką (el. b. apyrašas, b. l. 62–64).

5.       Atsakovė pateiktame triplike pažymi, jog ieškovė nepaneigė fakto, kad dėl sudarytos draudimo sutarties laiku nesumokėtos įmokos, dėl nustatytos ir apskaičiuotos žalos (apskaičiavimo būdų) bei jos dydžio ieškovė nebendradarbiavo su atsakove. Be to, ieškovės siųstuose pranešimuose ir kituose dokumentuose nurodytas ne atsakovės buveinės adresas, o visai kitas adresas. Ieškovė nepateikė nei dokumentų, nei jokių kitų duomenų, įrodančių, kad informavo atsakovę apie laiku nesumokėtą įmoką, apie apskaičiuotą žalą bei jos dydį. Ieškovė nesilaikė informavimo pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. patvirtintame Nutarime Nr. N-47 „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 27 punkte, taip pat TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje, todėl ieškovė neteko teisės remtis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi. Be kita ko, ieškovė nepasisakė ir nepaneigė teiginių dėl jos prašomų palūkanų, kadangi apie skolos už draudimą buvimą bei apie žalos administravimą ir išmokos trečiajam asmeniui sumokėjimą ieškovė atsakovei nepranešė, visą susijusią informaciją ieškovė sužinojo tik iš teismo. Taip pat ieškovė neužtikrino atsakovės teisės dalyvauti nustatinėjant eismo įvykio sukeltą žalą bei jos dydį trečiajam asmeniui, atsakovė buvo eliminuota iš šio proceso, todėl manytina, kad žalos dydis nustatytas neobjektyviai ir šališkai. Atsakovė taip pat nurodė, jog atsakovės draudimo sutartis faktiškai buvo sudaryta atsakovės neįgalioto asmens. Draudimo liudijimą išdavęs asmuo - R. Z. nėra atsakovei pažįstama, o kas būtent atsakovės vardu sudarė šią sutartį nėra aišku. Atsakovo nuomone, galimai šią sutartį sudarė neįgaliotas asmuo savo nuožiūra (el. b. apyrašas, b. l. 74–77).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Dėl ginčo sutarties sudarymo ir galiojimo pažymėjo, jog sutartis faktiškai buvo sudaryta 2022 m. spalio 21 d., ir nuo tos datos ji įsigaliojo, tam nėra reikšminga aplinkybė dėl draudimo įmokos sumokėjimo, vadovaujantis TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalimi. Sutartis buvo sudaryta su draudėju – atsakove, kuri yra transporto priemonės savininkė, o atstovu buvo asmuo, pateikęs reikalingus dokumentus pagal TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalį, ir draudikas privalėjo su juo sudaryti sutartį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina sutarties sudarymo aplinkybes, t. y. šiuo atveju draudėją atstovavo V. D., kuris po įvykio sumokėjo draudimo įmoką, apskaičiuotą už draudimo apsaugos laikotarpį. Be to, pats V. D. vairavo transporto priemonę, užpildė deklaraciją ir nurodė sutarties numerį. Visa tai leidžia teigti, jog sutartis galiojo. Dėl buvusio eismo įvykio ginčo nėra, o draudimo išmokos dydis yra įrodytas byloje pateiktais įrodymais, todėl ieškovė turi pagrindą reikšti ieškinį regreso tvarka, kaip išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiojo asmens draudikui. Kadangi atsakovė pažeidė draudimo sutartį ir sumokėjo įmoką po nustatyto termino, ieškinys yra įrodytas ir tenkintinas.

7.       Teismo posėdyje atsakovės atstovas nesutiko su ieškiniu atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog draudimo bendrovė prisiėmė atsakomybę, grąžindama pinigus, kadangi draudimo santykiai buvo pasibaigę. Kita vertus, kokiu pagrindu ieškovė laiko, kad sutartis galiojo, jei ji nebuvo apmokėta, taigi draudikas prisiėmė riziką laikyti įvykį draudžiamuoju ir apmokėti žalos išmoką. Atsakovės atstovas taip pat kėlė klausimą, ar pagrįstai buvo išmokėta išmoka, neinformavus apie tai atsakovės. Be to, draudimo išmokos dydis aiškiai nepagrįstas. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių procesinių dokumentų bei ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimų nustatytos šios aplinkybės:

8.1.       Atsakovės atstovas V. D. nuotolinio ryšio priemonėmis (paskambinęs per WhatsApp programėlę) paprašė draudimo tarpininko R. Z. nuo 2022 m. spalio 21 d. sudaryti įprastinę transporto priemonės MAN TGX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – ir Draudimo sutartis) (el. b. apyrašas, b. l. 96). Tuo pagrindu, tarpininkaujant UAB „Naiva“ atstovei R. Z., ieškovė sudarė su atsakove Įprastinę transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. LT22-TCA-01059850-1, draudimo liudijimo Nr. LT/AJC 1137504, kurios pagrindu apdraudė transporto priemonės MAN TGX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę (el. b. apyrašas, b. l. 32–35, 39). Draudimo sutartis įsigaliojo nuo 2022 m. spalio 21 d. 00.00 val. Pagal Draudimo sutartį draudimo įmoka (273,05 Eur) turėjo būti sumokėta 2022 m. spalio 21 d., tačiau draudimo įmoka buvo sumokėta 2022 m. lapkričio 8 d., o draudimo įmoką sumokėjo V. D. (el. b. apyrašas, b. l. 96–97). Draudimo sutartis draudėjo prašymu nutraukta 2022 m. spalio 28 d. (el. b. apyrašas, b. l. 86–87).

8.2.       2022 m. spalio 26 d. 09.40 val. prie (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė MAN TGX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukabinta su priekaba Krone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojama V. D., važiuodama atbuline eiga priekabos galine dalimi atsitrenkė į gale stovinčios transporto priemonės SKODA SUPERB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekį ir ją apgadino (el. b. apyrašas, b. l. 28). Eismo įvykio deklaracijoje V. D. transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiku nurodė ieškovę, taip pat nurodė draudimo liudijimo Nr. LT/AJC 1137504.

8.3.       Transporto priemonės SKODA SUPERB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, atlikęs draudžiamojo įvykio tyrimą, dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlygino nukentėjusiajam asmeniui (draudėjui) UAB „Tanda“ minėtos transporto priemonės remonto išlaidas 4 527,28 sumai (el. b. apyrašas, b. l. 19–24, 25, 27, 29–30, 36–37, 40).

8.4.       ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, atlyginęs nukentėjusiajam asmeniui eismo įvykio metu patirtą žalą, 2023 m. kovo 23 d. raštu kreipėsi į atsakovės draudiką – ieškovę dėl draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka (el. b. apyrašas, b. l. 26). Ieškovė 2023 ,m. kovo 28 d. raštu informavo ERGO Insurance SE Lietuvos filialą apie sprendimą regreso tvarka išmokėti nukentėjusiojo asmens draudikui 4 292,33 Eur dydžio draudimo išmoką (el. b. apyrašas, b. l. 38), draudimo išmoka ERGO Insurance SE Lietuvos filialui sumokėta 2023 m. kovo 28 d. (el. b. apyrašas, b. l. 31).

9.       Ieškovė, vadovaudamasi TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi ir 16 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo draudimo įmokos, prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovės dėl 2022 m. spalio 26 d. eismo įvykio metu padarytos žalos ERGO Insurance SE Lietuvos filialui išmokėtą 4 292,33 Eur dydžio draudimo išmoką.

10.       Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti šiais argumentais: 1) eismo įvykis įvyko galiojant draudimo sutarčiai; 2) ieškovė pati nesiėmė veiksmų, kad informuoti atsakovę apie nesumokėtą draudimo įmoką; 3) ieškovė išmokėjo nukentėjusiojo asmens draudikui draudimo išmoką net neįsitikinusi, ar toks draudimo išmokos dydis yra pagrįstas; 4) draudimo išmoka turėjo būti mokama ne pagal vilkiko, bet pagal priekabos valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas papildomai ieškinį ginčijo aplinkybe, jog atsakovė apskritai nebuvo sudariusi su ieškove Draudimo sutarties.

11.       TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo) (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalį, draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos (TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalis).

12.       Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko Lietuvos Respublikoje, todėl šalių santykiams taikytinas TPVCAPDĮ ir (ar) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek transporto priemonė (vilkikas) MAN TGX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tiek transporto priemonė (priekaba) Krone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad 2022 m. spalio 26 d. įvykusio eismo įvykio metu atsakovei priklausančios transporto priemonės MAN TGX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukabintos su priekaba Krone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SKODA SUPERB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

13.       Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė, neigdama Draudimo sutarties su ieškove sudarymo faktą, procesiniuose dokumentuose ir žodiniuose paaiškinimuose pati sau prieštarauja. Viena vertus, atsakovė atsiliepime ir triplike nurodo, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovės draudimo išmoką dėl pavėluoto draudimo įmokos sumokėjimo, kadangi ieškovė pati nevykdė pareigos bendradarbiauti ir neįspėjo atsakovės dėl nesumokėtos draudimo išmokos. Kita vertus, atsakovė triplike ir rašytiniame pareiškime (el. b. apyrašas, b. l. 100), taip pat atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog Draudimo sutartį atsakovės vardu sudarė neįgaliotas asmuo, todėl Draudimo sutartis yra negaliojanti. 

14.       Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pateiktame atsiliepime neginčijo fakto, jog buvo draudusi jai priklausančių transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę pas ieškovę. Priešingai nurodė, jog savo pareigą mokėti draudimo įmokas ieškovei visada vykdė tinkamai ir kaltino ieškovę neįspėjus atsakovę dėl draudimo įmokos mokėjimo vėlavimo. Be to, pati atsakovė yra į bylą pateikusi eismo įvykyje dalyvavusios priekabos Krone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Draudimo sutartį, kurios neginčijo (el. b. apyrašas, b. l. 54). Paminėtina, kad priekabos Krone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Draudimo sutartis sudaryta tuo pačiu būdu, kaip ir transporto priemonės MAN TGX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. tarpininkaujant R. Z. Be to, iš R. Z. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad transporto priemonės MAN TGX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Draudimo sutartį sudarė V. D., kuris dirba atsakovės įmonėje nuo 2022 m. liepos 26 d., o nuo 2023 m. birželio 6 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirtas šios įmonės vadovu (el. b. apyrašas, b. l. 98–99, 101–104), taip pat iš atsakovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad V. D. yra V. D., kuris yra atsakovės akcininkas ir eismo įvykio metu buvęs vadovas, brolis. Paminėtina, jog nors atsakovė ginčija V. D. įgaliojimus sudaryti atsakovės vardu sutartis, iš bylos medžiagos matyti, jog atstovavimo sutartį su advokatu Remigijumi Rinkevičiumi atsakovės vardu pasirašė būtent V. D. (el. b. apyrašas, b. l. 14), taip pat teismui 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikto tripliko paskutinio lapo pabaigoje atsakovės direktoriumi nurodytas tas pats V. D. (el. b. apyrašas, b. l. 73). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad V. D., sudarydamas Draudimo sutartį, buvo tinkamai įgaliotas tuo metu buvusio atsakovės vadovo V. D. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Savo ruožtu aplinkybė, jog V. D. Eismo įvykio deklaracijoje (el. b. apyrašas, b. l. 28) nurodė duomenis apie ginčo Draudimo sutartį, sudaro pagrindą konstatuoti, kad būtent V. D. atsakovės vardu sudarė Draudimo sutartį (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog nors Lietuvos Respublikoje negali būti eksploatuojamos neapdraustos transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis), atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad transporto priemonės MAN TGX valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas kitą draudiką, o tuo atveju, jeigu minėta transporto priemonė neturėjo būti apdrausta, kokiu pagrindu atsakovė leido savo darbuotojui ja naudotis.

15.       Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, kad Draudimo sutartis apskritai nebuvo sudaryta, vertindamas tokius atsakovės teiginius, kaip nenuoseklius ir tarpusavyje prieštaraujančius bei gynybinio pobūdžio (CPK 185 straipsnis).

16.       Byloje nustatyta, kad transporto priemonės SKODA SUPERB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas dėl 2022 m. spalio 26 d. įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonės SKODA SUPERB apgadinimų atlygino draudėjo UAB „Tanda“ transporto priemonės remonto išlaidas 4 527,28 Eur sumai. Pateikus reikalavimą dėl draudiminio įvykio metu išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, ieškovė išmokėjo ERGO Insurance SE Lietuvos filialui 4 292,33 Eur dydžio draudimo išmoką, iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo išmokėtos draudimo išmokos atėmus detalių nusidėvėjimą. Byloje ginčo dėl minėtų draudimo išmokų išmokėjimo fakto nėra.

17.       Atsakovė ginčija nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dydį, t. y. eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės remonto darbų kaštus, nurodydama, kad pagal eismo įvykio metu padarytus transporto priemonės apgadinimus remonto darbai negalėjo tiek kainuoti. Be to, atsakovė ginčydama remonto darbų kaštus nurodo, jog ieškovė jai nebuvo sudariusi galimybės pasisakyti dėl žalos dydžio, t. y. užginčyti ją.

18.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui atsakovė apie tai nepranešė savo draudikui – ieškovei. Atsakovė šios aplinkybės nenuginčijo. Todėl ne tik atsakovė, tačiau ir ieškovė nedalyvavo dėl eismo įvykio metu kilusios žalos tyrimo veiksmuose. Ieškovė apie nukentėjusiam asmeniui dėl ieškovės apdraustos transporto priemonės valdytojo kaltės išmokėtą draudimo išmoką sužinojo tik gavusi 2023 m. kovo 23 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo reikalavimą. Teismo vertinimu, ieškovė išmokėdama nukentėjusio asmens draudikui draudimo išmoką regreso tvarka, tinkamai įvertino Insurance SE Lietuvos filialo atliktą žalos apskaičiavimą bei pagrįstai išmokėjo draudikui regreso tvarka 4 292,33 Eur dydžio draudimo išmoką.

19.       Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

20.       Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčydama išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurios sudarytų pagrindą teismui abejoti ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir ieškovės atliktais žalos paskaičiavimais (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė ERGO Insurance SE Lietuvos filialui regreso tvarka išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą (CPK 185 straipsnis).

21.       Pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalį, išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Jeigu velkama transporto priemonė (kurios vairuotojas nebūtinas) prieš eismo įvykį atsikabino nuo ją velkančios transporto priemonės, dėl atsikabinusia transporto priemone padarytos žalos išmoka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta atsikabinusios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, jeigu dėl žalos padarymo atsakomybė kyla velkamos transporto priemonės valdytojui.

22.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavo atsakovei priklausantis vilkikas MAN TGX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir priekaba Krone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie eismo įvykio metu buvo sukabinti. Byloje įrodymų, jog eismo įvykio metu velkama priekaba buvo atsikabinusi nuo vilkiko, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalimi, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju žalos išmoka turėjo būti mokama būtent pagal vilkiko (velkančios transporto priemonės) valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CPK 185 straipsnis).

23.       Minėta, Draudimo sutartis įsigaliojo 2022 m. spalio 21 d. 00.00 val. Draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2022 m. spalio 21 d.. Draudimo įvykis įvyko 2022 m. spalio 26 d. Draudimo sutartis nutraukta nuo 2022 m. spalio 28 d. 23.59 val. Byloje nenuginčyta aplinkybė, jog draudimo įmoka pagal Draudimo sutartį buvo sumokėta 2022 m. lapkričio 8 d., t. y. pavėluotai. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šio sprendimo 8.2 papunktyje nurodytas eismo įvykis įvyko Draudimo sutarties galiojimo metu, t. y. ieškovė pagrįstai šį įvykį pripažino draudiminiu, taip pat pagrįstai išmokėjo 4 292,33 Eur dydžio draudimo išmoką. Taip pat nustatyta, kad atsakovė pažeidė Draudimo sutartį, kadangi nesumokėjo laiku draudimo įmokos, o draudimo įmoką sumokėjo jau pasibaigus Draudimo sutarčiai. 

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų, kuri turi būti vykdoma tinkamai, t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Draudimo įmokos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas ar įmokos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas. Tačiau remiantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalimi draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Tokiu atveju įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui. Jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Ši draudiko teisė savaime nėra ribojama TPVCAPDĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis draudimo sutarties nutraukimą (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis), galimybe reikalauti delspinigių (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalis) ar pranešimu draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, 27 punktas). Tačiau TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).