Civilinė byla Nr. 2-364/2006

Procesinio sprendimo kategorija 126.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Marytės Mitkuvienės,

kolegijos teisėjų: Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Armila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus UAB „Armila“ prašymas patenkinti kreditoriaus 28257,91 Lt finansinį reikalavimą iš valstybės biudžeto LVĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ 23188Lt įstatinio kapitalo dydžiu.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

Kreditorius UAB „Armila“ kreipėsi į teismą prašydamas priimti nutartį patenkinti kreditoriaus 28257,91Lt finansinį reikalavimą iš valstybės biudžeto LVĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ 23188Lt įstatinio kapitalo dydžiu. Nurodė, kad 2002 m. kovo 1 d. kreditorius su VĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ sudarė sutartį dėl medikamentų tiekimo. Likvidavus VĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ tapo aišku, kad skolininkė LVĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ savo įsipareigojimų kreditoriui UAB „Armila“ neįvykdys, nes jokio turto nebeturi. Nustačius, kad valstybės įmonė turto neturi, kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami iš valstybės biudžeto.

Suinteresuotojo asmens LVĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ administratoriaus atstovė prašė patenkinti kreditoriaus prašymą. Nurodė, kad VĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ jokio materialaus ilgalaikio turto neturi.

Suinteresuotojo asmens Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas prašė kreditoriaus prašymą atmesti. Nurodė, kad nei Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas, nei įmonės įstatai, nei kiti teisės aktai nenumato, kad valstybė atsakytų už juridinio asmens prievoles, todėl taikyti subsidiariąją atsakomybę negalima. Valstybės, kaip juridinio asmens dalyvio, atsakomybė atsirastų tik tuo atveju, jeigu ji atliktų nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu ir tik tuo atveju atsirastų pagrindas nukreipti reikalavimo išieškojimą į juridinio asmens dalyvio turtą. Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi visų veiksmų įmonei išlaikyti ir kreditorių interesams patenkinti. Visi Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmai buvo sąžiningi ir ji neturi atsakyti už LVĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ prievoles. Be to, nėra jokių įrodymų, kad VĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ buvo patikėtas turtas. Apie materialaus turto perdavimą įmonei ar grąžinimą valstybei duomenų nėra. Kadangi turto nėra, nėra ir pagrindo tenkinti kreditoriaus prašymą.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 11 d. nutartimi kreditoriaus prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad CPK 674str. 1d. nustatyta, kad jeigu valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti, išieškotojų reikalavimai tenkinami atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, bet ne daugiau, negu yra valstybės ar savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, vertė. Valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Byloje esančiuose, LVĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ ir jos steigėjos Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktuose, dokumentuose nėra nurodyta, kad VĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ patikėjimo teise valdė kokį nors valstybei nuosavybės teise priklausiusį turtą, į kurį nebūtų galima nukreipti išieškojimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad likviduojant VĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“, valstybei būtų grąžintas koks nors įmonės patikėjimo teise valdytas valstybei nuosavybės teise priklausęs turtas. Apklausta liudytoja buvusi VĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ direktorė ir likvidatorė N.Bacenskienė patvirtino, kad likviduojant įmonę joks jos patikėjimo teise valdomas turtas nebuvo pardavinėjamas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad kreditoriaus UAB „Armila“ finansinio reikalavimo LVĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ atsiradimo metu LVĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ jokio valstybės jai perduoto patikėjimo teise valdomo valstybei nuosavybės teise priklausiusio turto neturėjo, todėl kreditoriaus UAB „Armila“ prašymas patenkinti jo finansinį reikalavimą iš valstybės biudžeto atmestinas kaip nepagrįstas.

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Armila“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartį ir spręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad:

1) Vilniaus apygardos teismas, aiškindamas CPK 674 straipsnyje išdėstytos teisės normos prasmę nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės taikymo praktikos.

2) Teismas visiškai nepagrįstai laikė, kad kreditorius gali nukreipti išieškojimą į valstybės biudžetą tik tada, kai VĮ turi turto, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas, ar kai tokį turtą VĮ sugrąžina valstybei. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad bylose, kai kreditorių reikalavimai tenkinami iš valstybės biudžeto, atsakovu yra ne tik valstybinė įmonė, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuriai taikoma subsidiarinė atsakomybė. Todėl teismui priėmus sprendimą likviduoti VĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ dėl bankroto, UAB „Armila“ įgijo teisę kreiptis į papildomą skolininką Sveikatos apsaugos ministeriją.

3) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditorius UAB „Armila“ finansinio reikalavimo  BVĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ atsiradimo metu BVĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ jokio valstybės jai perduoto patikėjimo teise valdomo valstybei nuosavybės teise priklausančio turto neturėjo, nes 2004 m. gruodžio 31 d. BVĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ balanso duomenys ir 2004 m. liepos 8 d. išduotas LR Juridinių asmenų registro pilnas išrašas rodo, kad be kito turto BVĮ „Vilniaus Rotušės vaistinė“ turėjo 23 188 Lt įstatinį kapitalą.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip jau buvo nurodyta, kreditorius UAB „Armila“ prašo patenkinti jo 28257,91 Lt finansinį reikalavimą iš valstybės biudžeto LVĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ 23188Lt įstatinio kapitalo dydžiu.

CK 2.50 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Valstybinės įmonės nuosavybės teise priklauso valstybei, o jai perduotą turtą ar jos įgytą turtą valstybės įmonė valdo, naudoja ir disponuoja patikėjimo teise (Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. 2 d.). Taigi valstybės įmonės už savo prievoles atsako turtu, kuris joms priklauso patikėjimo teise. Patikėjimo teise priklausantis turtas yra apskaitomas įmonės balanse. Tuo atveju, kai valstybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti, išieškotojų reikalavimai tenkinami iš savivaldybės biudžeto, bet ne daugiau negu savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, vertė (CPK 674 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad LVĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ patikėjimo teise nevaldė jokio valstybei (Sveikatos apsaugos ministerijai) nuosavybės teise priklausančio turto, į kurį nebūtų galima nukreipti išieškojimo, t.y. patenkinti apelianto finansinius reikalavimus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad likviduojant LVĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“, Sveikatos apsaugos ministerijai LVĮ „Vilniaus rotušės vaistinė“ būtų grąžinus kokį nors patikėjimo teise valdytą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Remiantis byloje esančiais liudytojų parodymais nustatyta, kad likviduojant minėtą įmonę, joks jos patikėjimo teise valdytas turtas nebuvo parduotas. Be to, valstybės įmonė neturi ne tik valstybei nuosavybės teise priklausančio įmonei patikėto turto, bet ir jokio kito.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 674 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto tvarką vykdymo procese, o šioje byloje santykiai kyla iš bankroto reglamentuojamų santykių, todėl šios CPK nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos.

Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo ją naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                   Marytė Mitkuvienė

Teisėjai:                                                                                 Konstantinas Gurinas 

           Gintaras Pečiulis