Administracinė byla Nr. eAS-863-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03270-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu tenkinti NMA prašymą dėl skolos priteisimo ir priteisti iš atsakovės A. M. (toliau – ir atsakovė) NMA naudai 37 600 Eur skolą, bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 15 punktu ir 16.1 papunkčiu, nuo 37 600 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas taip pat prašė tenkinti NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir atsakovės turtui bei piniginėms lėšoms taikyti turto areštą 37 600 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovei iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA bei šį areštą įregistruoti valstybės įmonės „Registrų centras“ Turto arešto aktų registre.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi, be kita ko, tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 37 600 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovei iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, yra akivaizdžiai didelė, sprendė, kad kyla rizika, jog, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala valstybės biudžetui. Teismas pažymėjo, kad tai, jog atsakovei išmokėtos lėšos, t. y. parama, buvo panaudotos nesilaikant paramos sutarties sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, savaime suponuoja žalą valstybės biudžetui.

Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai.

III.

Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjo reikalavimo grąžinti lėšas įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, be to, pareiškėjas nepagrindė neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo grėsmės realumo, todėl, priimant skundžiamą nutarties dalį buvo pažeistos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies normos ir nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

Atsakovė akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju jai buvo nustatytas 60 dienų terminas gražinti paramą, todėl, nesibaigus šiam terminui, pareiškėjo (ar valstybės, ar ES) teisės ar teisėti interesai nėra pažeisti, taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyto priimti pareiškėjo prašymą. Atsakovės teigimu, nesibaigus paramos grąžinimo terminui, negalima teigti, kad pareiškėjo reikalavimas prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) yra pagrįstas. Pasak atsakovės, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi sudaromos sąlygos pareiškėjui piktnaudžiauti teise ir pažeidžiama jos teisė į teisingą teismą.

Atsakovės teigimu, pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog atsakovė sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo buvo grindžiamas tik prielaidomis ir abstrakčiais teiginiais, be to, šis reikalavimas nepagrįstai buvo grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės.

Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino, jog nepateikti jokie įrodymai, galintys patvirtinanti, kad siekiama susigrąžinti suma atsakovei yra didelė, kad atsakovė yra nemoki ar gali tapti nemoki, imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų, ar taptų negalimas.

Atsakovė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, nebus pažeistas proporcingumo principas ir proceso šalių interesų pusiausvyra, neatliko realaus tyrimo. Atsakovė nurodo, kad ji augina naujagimį, todėl jos piniginių lėšų areštas gali neigiamai atsiliepti ir šio mažamečio vaiko teisėms į tinkamą priežiūrą ir normalaus augimo / vystymosi sąlygų užtikrinimą.  

Pareiškėjas NMA pateiktame atsiliepime prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmesti atsakovės atskirąjį skundą.

NMA pažymi, kad neturi pareigos laukti, kol baigsis administracinio sprendimo apskundimo terminas tam, jog būtų pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, kadangi, pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas vertinamas iš karto, nelaukiant, kol atsakovas apmokės skolą ar pareikš nesutikimą, nes tik taip valstybės institucijos gali užsitikrinti, kad išvengs didelės žalos atsiradimo.

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atitinka prima facie reikalavimą, atsižvelgiant į NMA sprendimą, kurio pagrindu teiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. NMA pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys buvo nesąžiningas, nes atsakovė dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, ir toks elgesys gali reikšti, kad asmenys sieks visais įmanomais būdais slėpti turtą ir negrąžinti paramos lėšų.

Pareiškėjas pažymi, kad, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, jog prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teikianti šalis turi pateikti duomenis apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti ir (ar) apsunkinti turimą turtą, taip pat dėl jo turtinės padėties, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje, be to, duomenis apie savo finansinę padėtį turi teikti atsakovas.

NMA vertinimu, byloje pateiktų duomenų (skolos sumos dydis bei pažeidimų tyčinis pobūdis) pakanka antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. taikė areštą 37 600 Eur dydžio sumai atsakovės turtui bei piniginėms lėšoms. Nors atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, tačiau nagrinėjamu atveju atskirojo skundo dalyku gali būti tik teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 152 str. 1 d. ir 70 str. 7 d.). Atsakovė atskirajame skunde išdėstė argumentus tik dėl nesutikimo su teismo nutarties dalimi, kuria teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę (turto areštą). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovė atskirajame skunde netiksliai suformulavo savo reikalavimus. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertins tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė (turto areštas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2020 m. birželio 15 d. pateikė NMA paraišką Nr. 19VP-KV-20-1-05422-PR001 (toliau – ir Paraiška) gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisykles, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Atsakovė Paraišką dėl paramos teikė, siekdama įgyvendinti projektą „Reklamos studija“ (toliau – ir Projektas); atsakovei parama buvo skirta įsigyti duomenų saugojimo ir apdorojimo serveriui, fotoaparatui, enkoderiui, dronui, kamerai, automobiliui, kompiuteriui, verslo plano ruošimo išlaidoms, nešiojamam kompiuteriui, verslo planui administruoti. Patvirtinus paramą, atsakovei skirta ir atskirais etapais išmokėta 37 600 Eur dydžio paramos suma.

NMA 2025 m. birželio 4 d. sprendime Nr. SKP-246 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“(toliau – ir Sprendimas) nustatė, kad atsakovė, veikdama kartu su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Etanetas“ ir UAB „Bitosis“ (duomenys neskelbtini) A. S., dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, todėl Sprendimu, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, 4.28 papunkčiu, 188 ir 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 23.14 papunkčiu, Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889, 1 priedo 20 punktu, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo reikšmingumą (atsakovė įsipareigojo laikytis reikalavimų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, tačiau sąmoningai nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą), mastą (veikė bendrai su kitu asmeniu, įgijo paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžetui padaryta turtinė žala) ir trukmę (dirbtinės sąlygos buvo kuriamos nuo Paraiškos pateikimo), atsakovei taikė visos 37 600 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė didele susigrąžintinos paramos suma, kuri savaime suponuoja būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę; siekiu apsaugoti Lietuvos ir Europos Sąjungos finansinius interesus; Sprendime nustatytu pažeidimu ir iš to kylančiomis abejonėmis atsakovės sąžiningumu bei iš tokio elgesio kylančia rizika, kad atsakovė sieks slėpti turtą ir negrąžinti paramos lėšų.

Pirmosios instancijos teismas tenkino NMA prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – turto areštą – konstatavęs, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala valstybės biudžetui.

Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde pabrėžia, kad NMA kreipėsi į teismą dėl reikalavimo, kurio įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, be to, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tariamą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

Teisėjų kolegija nesutinka, kad, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę, nebuvo tikėtinai pagrįstas reikalavimo pagrįstumas. Pažymėtina, kad NMA 2025 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. SKP-246 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ šiuo metu nėra panaikintas ir galioja, be to, pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl skolos priteisimo, t. y. nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo prašymas negali būti nagrinėjamas teisme, o atsakovė nepateikė įrodymų, iš pirmo žvilgsnio leidžiančių teigti nebuvus atlikta jokių priešingų teisei veiksmų, nulėmusių paramos gavimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracini teismo praktiką, aplinkybė, jog pareiškėjo prašymo pateikimo metu nebuvo suėjęs 60 kalendorinių dienų lėšų grąžinimo terminas, nepaneigia fakto, jog NMA, nustačiusi paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priėmė Sprendimą, kuris yra galiojantis, tai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės 37 000 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-415/2023, 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-317-822/2024, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-299-492/2025). 

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei kaip fiziniam asmeniui suma, kurią pareiškėjas siekia susigrąžinti, labai tikėtina, yra pakankamai didelė (priešingų duomenų atsakovė nepateikė), kyla rizika, , nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas ir dėl to gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Lietuvos Respublikos biudžetui. Atsakovė atskirajame skunde nurodo bendro pobūdžio argumentus, kuriais kvestionuoja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, tačiau nepateikia jokių duomenų, kuriais galėtų būti paneigiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Atsakovės argumentai, jog pareiškėjas neįrodė, kad gali kilti reali grėsmė, jog atsakovė gali turtą perleisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims ar jį paslėpti, t. y. imsis veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net taptų negalimas, šioje proceso stadijoje nėra reikšmingi, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-299-492/2025). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų duomenų pakanka (skolos sumos dydis bei nurodomi pažeidimai) antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti. Tai, kad atsakovė galbūt dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, suponuoja prielaidas dėl žalos Lietuvos valstybės biudžetui.

Nors atsakovė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, jos nurodoma teismų praktika nėra identiška nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms (be kita ko, skiriasi prašomos priteisti sumos, aplinkybės dėl paramos išmokėjimo / susigrąžinimo, atsakovų veiksmai ir elgesys iki NMA kreipimosi į teismą ir kt.), todėl NMA nurodyta teismų praktika vadovautis šiuo atveju nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje byloje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuri yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnyje, todėl turi būti laikomasi visų tokiai laikinosios apsaugos priemonei nustatytų taisyklių, kurios nustato jos taikymo mastą, vykdymo tvarką ir kitus klausimus (leidimą atlikti tam tikras operacijas, nurodymą antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (CPK 145 str. 6 d.)) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-682-1062/2017, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-683-602/2018).

Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 6 dalis nustato, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas šio Kodekso 668 ir 739 straipsniuose. Areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. CPK 739 straipsnio 3 punktas nustato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos.

Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį.

Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 6 dalyje taip pat yra nurodyta, jog antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2024). 

Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ji augina mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės piniginių lėšų areštas gali neigiamai atsiliepti ir šio mažamečio vaiko teisėms į tinkamą priežiūrą ir normalaus augimo / vystymosi sąlygų užtikrinimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad yra visuotinai žinoma ir neginčijama aplinkybė, jog kiekvieną mėnesį asmeniui yra reikalingos lėšos maistui, komunalinėms paslaugoms apmokėti, būstui išlaikyti, taip pat vykdyti kitus mokėjimus, reikalingus būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad areštuojant fizinių asmenų turtą, turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016). 

Šiuo atveju Regionų administracinis teismas, taikydamas atsakovės turto areštą, konstatavo, jog, nustačius, kad nepakanka areštuotino atsakovės vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, areštuotinos atsakovei priklausančios lėšos, kas rodo, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas paisė ekonomiškumo ir proporcingumo principų ir atsakovės piniginių lėšų areštą, kaip labiausiai asmens teises suvaržančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numatė tik tuomet, jei ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nepakaktų atsakovės vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija nesutinka, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas rodo jo šališkumą ir pažymi, kad eismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šiuo atveju atsakovė nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą nagrinėjusio teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš atsakovę, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčijamą nutartį priėmęs teisėjas buvo šališkas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamos 2025 m. birželio 17 d. nutarties dalimi areštuodamas atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 37 600 Eur dydžio sumai, nustatė leidimą atsakovei iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su NMA, tačiau nenurodė, kad negali būti areštuota atsakovės piniginių lėšų dalis, kurią sudaro motinystės ir vaiko priežiūros išmokos, taip pat nenustatė leidimo leisti disponuoti areštuotose sąskaitose esančia pajamų dalimi, kuri būtina asmens (šeimos) pagrindiniams poreikiams tenkinti. 

Teismų praktikoje pažymima, kad būtent teismas, o ne antstolis turi nustatyti, kuriuo tikslu gali būti naudojama dalis areštuotų lėšų (nurodyti, kokias įmokas leidžiama mokėti, kokias prievoles ar sutartinius įsipareigojimus vykdyti), o areštuotų lėšų savininkai antstoliui teikiamais įrodymais turėtų pagrįsti kasmėnesinį lėšų poreikį toms operacijos atlikti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017). Taigi įrodymai apie konkrečius atsakovo ir jo šeimos poreikius turėtų būti teikiami, be kita ko, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdančiam antstoliui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, teismui leidus iš areštuotų sumų atlikti atitinkamus mokėjimus, asmuo, kurio atžvilgiu tokie ribojimai yra pritaikyti, turi kreiptis į nutartį vykdantį antstolį su motyvuotu prašymu dėl konkrečios sumos šiems mokėjimams atlikti nustatymo, o, nepakankant nustatytos sumos (padidėjus mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštams), ir su atitinkamu prašymu dėl jos dydžio pakeitimo. Tuo atveju, jei antstolio priimtas sprendimas, t. y. nustatyta per mėnesį leistina iš areštuotų lėšų naudoti suma, netenkina, asmuo gali skųsti tokius antstolio veiksmus. Ir tik šioje proceso stadijoje, bet ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimą, į naudotinų per mėnesį piniginių lėšų dydžio klausimą gali ir turi įsikišti teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi atsakovės nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo prašymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties dalimi nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nustatyti, kad draudžiama areštuoti atsakovės gaunamas motinystės ir / ar vaiko priežiūros išmokas, bei nustatyti, kad atsakovei, prie pirmosios instancijos teismo suteikto leidimo iš areštuoto turto atsiskaityti su Agentūra dėl jos šioje administracinėje byloje pareikšto reikalavimo, papildomai leidžiama atlikti ir pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų jos (šeimos) poreikių tenkinimu, pavedant antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (CPK 145 str. 6 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės A. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-14170-1161/2025 taikytą turto areštą, įregistruotą Turto arešto aktų registre 2025 m. birželio 17 d. (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), išdėstant teismo nutarties dalį dėl laikinosios apsaugos taikymo taip: „Tenkinti pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Areštuoti atsakovei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 37 600 Eur (trisdešimt septynių tūkstančių šešių šimtų eurų) dydžio sumai, išskyrus atsakovės A. M. gaunamas motinystės ir / ar vaiko priežiūros išmokas. Iš areštuoto turto leisti atsakovei A. M. atsiskaityti su kreditoriumi Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (mokėjimus atliekant į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT304040063610002527) bei naudoti lėšas būtinosioms reikmėms tenkinti. Pavesti nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                          Laimutis Alechnavičius

                                                                        Rytis Krasauskas

                                                                        Dalia Višinskienė.