LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2021 m. rugpjūčio 2 d. paduotu atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Požeminiai darbai“ ieškinį atsakovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad: apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog 2019 m. vasario 15 d. rangos sutarties (toliau – Sutartis) terminas pratęstinas, jei jos negalima įvykdyti dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių, nors pagal Sutarties bendrosios dalies 10.10.4 punktą Sutarties terminas pratęstinas, jei valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmai, kaip kliūtys, priskirtinos atsakovės, o ne ieškovės atsakomybei (o ginčo atveju tokia rizika priskirtina būtent ieškovei); taikydamas minėtas Sutarties bendrosios dalies nuostatas, teismas paneigė kasacinio teismo išplėtotą VPĮ 55 straipsnio 4 dalies esmę – privalomumą užtikrinti realų ekonominio naudingumo kriterijaus įvykdymą sutarties vykdymo metu; be to, Sutarties specialiosios dalies 5.2 punkte nurodyta, kad projektavimo ir rekonstravimo darbų terminas negali būti pratęstas; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, kad ieškovei už projektavimo ir rekonstravimo darbų atlikimą atsakomybė netaikytina dėl Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) vėlavimo, yra nepagrįsti, nes būtent ieškovė prisiėmė NŽT vėlavimo riziką, be to, šios rizikos nevaldė, nors turėjo ir privalėjo tai daryti; apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti 2518 (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugpjūčio 2 d. AB SEB banke, jį sumokėjusiai advokatų profesinei bendrijai SPC legal (kodas 304032386).
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas