Civilinės bylos Nr. e2-146-790/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01000-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;

3.3.2.5

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mureka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. papildomos nutarties, kuria buvo patenkintas atsakovės viešosios įstaigos „Vilniaus dailės akademija“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mureka“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Vilniaus dailės akademija“ dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ir susijusių reikalavimų,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2801-981/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mureka“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Vilniaus dailės akademija“, kuriuo ieškovė prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą atsisakyti nagrinėti ieškovės 2023 m. rugpjūčio 29 d. pretenziją; 2) pripažinti neteisėtais ir įpareigoti atsakovę panaikinti viešojo pirkimo „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Pirkimas) dokumentų priedo Nr. 4 „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalavimai dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų“ lentelės 1 eil. Nr. 2.1 ir eil. Nr. 2.2 nustatytus kvalifikacinius reikalavimus; 3) pripažinti neteisėtais ir įpareigoti atsakovę panaikinti Pirkimo dokumentų priede Nr. 7 „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ nustatytus pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2.

2.       Atsakovė VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė per įstatymų nustatytą terminą – 10 kalendorinių dienų nuo Pirkimo paskelbimo, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 19 d. Pirkimo sąlygų neapskundė, nors prie Pirkimo prisijungė 2023 m. rugpjūčio 10 d., atsisiuntė visus Pirkimo dokumentus. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) praleidus terminą (2023 m. rugpjūčio 30 d.) buvo gauta ieškovės pretenzija dėl sąlygų neteisėtumo. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 30 d. informavo ieškovę, kad pretenzija yra nepriimta ir nenagrinėjama. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad ieškovės ieškinys, nesilaikant ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, teisme buvo gautas 2023 m. rugsėjo 12 d., tačiau atsakovė 2023 m. rugsėjo 13 d. nutraukė Pirkimą.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi nutraukė bylą ir grąžino ieškovei UAB „Mureka“ 2 499,75 Eur žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad atsakovė VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ 2023 m. rugpjūčio 9 d. viešai paskelbė apie Pirkimą ir ieškovė per 10 kalendorinių dienų nuo Pirkimo paskelbimo, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 19 d., Pirkimo sąlygų neapskundė, nors prie Pirkimo prisijungė 2023 m. rugpjūčio 10 d., atsisiuntė visus Pirkimo dokumentus. Taip pat teismas nustatė, kad CVP IS priemonėmis 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo gauta ieškovės pretenzija (pateikta 2023 m. rugpjūčio 29 d.) dėl sąlygų neteisėtumo, t. y. praleidus 10 dienų terminą pateikti pretenziją, todėl ieškovė 2023 m. rugsėjo 12 d. pateikė ieškinį teisme dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo nesilaikydama ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, be to atsakovė 2023 m. rugsėjo 13 d. nutraukė Pirkimą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovei 2023 m. rugsėjo 13 d. priėmus sprendimą nutraukti Pirkimą, išnyko ieškovės interesas varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, teismas konstatavo, kad nebeliko ginčo objekto (ieškinio dalyko), todėl ginčo nagrinėjimas teisme prarado prasmę, o tai sudarė pagrindą nutraukti civilinę bylą.

4.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1154-370/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

5.       Atsakovė VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ 2023 m. spalio 5 d. pateikė prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti atsakovei VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ iš ieškovės UAB „Mureka“ 3 388 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Atsakovė nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos buvo faktiškai patirtos rengiant atsiliepimus į ieškovės pateiktus procesinius dokumentus. Pažymėjo, kad atsakovė negali būti finansiškai atsakinga už tai, kad ieškovė inicijavo civilinę bylą nesilaikydama ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Civilinė byla buvo nutraukta būtent dėl ieškovės veiksmų, dėl to atsakovė VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ patyrė išlaidas. Atsakovė teikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atsiliepime į ieškinį ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nespėjo pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų. Tokia situacija susiklostė, nes teismas išsprendė ginčą, iš anksto apie tai neinformavęs atsakovės.

6.       Ieškovė UAB „Mureka“ su atsakovės prašymu nesutiko, prašė atsakovės prašymą atmesti ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Pirkimą atsakovė nutraukė tariamai savo iniciatyva, tačiau de facto (lot. – iš tikrųjų, faktiškai) tenkindama ieškovės pretenziją ir ieškinio reikalavimus, nes tikslindama Pirkimo sąlygas atsakovė patikslintose sąlygose pažodžiui atkartojo ieškovės pretenzijos ir ieškinio teiginius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidas patyrė po bylos nutraukimo, tokios išlaidos, net jeigu jos ir buvo patirtos, atsakovės naudai negali būti priteistos. Ieškovės vertinimu, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, neadekvačios ir neproporcingos.

7.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. papildoma nutartimi netenkino atsakovės VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ prašymo priimti papildomą procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nusprendė, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti teismui įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir jų dydį patvirtinančius įrodymus pateikė praleidusi įstatymo nustatytą terminą jiems pateikti. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. papildomą nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl papildomos nutarties priėmimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad atsakovė VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ neturėjo realios galimybės pateikti galutinio prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydžio iki bylos išnagrinėjimo.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

 

8.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. papildoma nutartimi patenkino atsakovės VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo ir priteisė iš ieškovės UAB „Mureka“ atsakovės VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ naudai 3 388 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nustatė, kad atsakovė VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ 2023 m. rugpjūčio 9 d. paskelbė viešai apie Pirkimą. Ieškovė prie Pirkimo prisijungė 2023 m. rugpjūčio 10 d., atsisiuntė visus Pirkimo dokumentus, tačiau pretenziją atsakovei dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo pateikė 2023 m. rugpjūčio 29 d., nenurodydama praleisto 10 dienų termino praleidimo priežasčių, todėl atsakovė 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštu atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtomis ir panaikinti Pirkimo sąlygų dokumentų priedo Nr. 4 „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalavimai dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų“ lentelės 1 eil. Nr. 2.1 ir eil. Nr. 2.2 nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir dokumentų priede Nr. 7 „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ nustatytus pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 13 d. nutraukė Pirkimo procedūras bei 2023 m. rugsėjo 25 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė nesutikimo su ieškiniu argumentus ir pateikė prašymą nutraukti bylą, nes ieškovė ieškinį pareiškė nesilaikydama ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, taip pat nurodė, jog atsakovė 2023 m. rugsėjo 13 d. nutraukė Pirkimo procedūras.

10.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovė UAB „Mureka“ informaciją, iš kurios ji galėjo nuspręsti apie atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, veiksmų (ne)teisėtumą, vertinant Pirkimo sąlygas, galėjo nustatyti nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d., todėl ieškovės 2023 m. rugpjūčio 29 d. pretenzija ir civilinėje byloje 2023 m. rugsėjo 11 d. pateiktas ieškinys buvo pareikšti žymiai praleidus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 dienų terminą, t. y. ieškovė neįgyvendino esminės teisės į teisminę gynybą prielaidos (privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos). Remdamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad būtent ieškovė yra atsakinga už atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė naudojosi procesinėmis teisėmis gindamasi nuo ieškovės pareikšto reikalavimo, dėl to įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11.       Teismas, vertindamas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nustatė, kad atsakovės atstovas 2023 m. spalio 5 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. VYGE202346 3 388 Eur sumai už suteiktas teisines paslaugas (pretenzijos nagrinėjimą, atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimą bei atsiliepimo į ieškinį rengimą). Teismas pažymėjo, kad pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Atsakovė atsiliepimą į ieškinį pateikė 2023 m. rugsėjo 25 d., todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 4 898,75 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį už kito dokumento (šiuo atveju atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą), kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,4, todėl sudaro 783 Eur. Bendra rekomenduojama atstovavimo išlaidų suma sudaro 5 681,75 Eur. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad atsakovės išlaidos neviršija numatytų rekomendacinių dydžių, yra protingos ir būtinos, todėl priteisė atsakovei iš ieškovės 3 388 Eur bylinėjimosi išlaidas.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

12.       Ieškovė UAB „Mureka“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. papildomą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir priimta netinkamai taikant bei aiškinant tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normas. Civilinė byla buvo nutraukta dėl pačios atsakovės veiksmų – atsakovė po ieškinio priėmimo nutraukė Pirkimą. Tuo tarpu ieškovės veiksmai ir pretenzijos pateikimas ne laiku nebuvo civilinės bylos nutraukimo priežastimi. Teismas neįvertino aplinkybės, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. 15.16 val., tai yra po trijų valandų nuo ieškovės pranešimo atsakovei apie ieškinio pateikimą teismui, atsakovė nusprendė nutraukti Pirkimą, ir būtent šis atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimą lėmė civilinės bylos nutraukimą. Tokie atsakovės veiksmai – Pirkimo, dėl kurio ginčas yra teisme, nutraukimas praėjus trims valandoms nuo sužinojimo apie ieškinį momento, siekiant nutraukti ieškovės inicijuotą civilinę bylą – laikytini piktnaudžiavimu procesu, todėl atsakovei negali būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

12.2.                      Pirkimą atsakovė paskelbė 2023 m. rugpjūčio 7 d. ir iki pat 2023 m. rugsėjo 13 d. Pirkimo sąlygos atsakovei buvo tinkamos. Pirkimo sąlygų patikslinimus atsakovė atliko siekdama nutraukti Pirkimą ir tuo pačiu nutraukti teisminį bylinėjimąsi, išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, atsakovė 2023 m. rugsėjo 13 d. patikslino tik dalį Pirkimo sąlygų ir būtent taip, kaip ieškinyje reikalavo ieškovė. Ieškovės vertinimu, būtent atsakovė yra kalta tiek dėl ieškovės inicijuoto civilinio proceso, tiek dėl Pirkimo nutraukimo ir tuo pačiu dėl civilinės bylos nutraukimo, kadangi atsakovė nustatė neteisėtas Pirkimo sąlygas, kurios teismine tvarka nebuvo panaikintos tik dėl to, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu nutraukė Pirkimą.

12.3.                      Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje papildomoje nutartyje nenagrinėjo atsakovės teisinės pagalbos išlaidų sudėtinių elementų, nepasisakė, kokios teisinės pagalbos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, už kokius procesinius dokumentus ir veiksmus teisinės pagalbos išlaidos priteistos. Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už pretenzijos nagrinėjimą, nors pati atsakovė nurodė, kad pretenzijos net nenagrinėjo. Antra vertus, pretenzijos nagrinėjimas yra atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, įstatyminė pareiga ir negali būti priskirta bylinėjimosi išlaidoms teisme. Be to, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neadekvačios ir neproporcingos atsakovės parengtiems procesiniams dokumentams – atsiliepimą į ieškinį sudarė vos 9 lapai ir jame iš esmės tik atkartoti atsakovės susirašinėjimo su ieškove raštai, o atsakovės atsiliepimas į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo nagrinėjamas būtent dėl atsakovės kaltės, kadangi nutraukus Pirkimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeteko prasmės.

12.4.                      Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar apskritai atsakovei reikėjo advokato paslaugų ir ar atsakovė turėjo teisę į išlaidų advokato paslaugoms priteisimą. Skundžiamoje papildomoje nutartyje teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir dėl atsakovės būtinumo (reikalingumo) naudotis advokato paslaugomis apskritai nepasisakė. Iš viešai skelbiamos informacijos yra matyti, kad atsakovė turi Teisės skyrių, kuriame dirba du darbuotojai. Be to, atsakovė, kaip perkančioji organizacija, turi Viešųjų pirkimų skyrių.

12.5.                      Pirmosios instancijos teisme nagrinėta civilinė byla nėra itin sudėtinga ar specifinė, joje nebuvo iškelti ar nagrinėti nauji klausimai, tuo tarpu atsakovės pateikti du procesiniai dokumentai (atsiliepimas į ieškinį ir atsiliepimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo) pažodžiui atspindi ikiteisminį atsakovės ir ieškovės susirašinėjimą, nėra didelės apimties ar naujo turinio, todėl atsakovė, kaip viešasis subjektas ir perkančioji organizacija, neturėjo būtinumo ar poreikio samdyti advokatą, nes civilinė byla yra susijusi su įprastine atsakovės administracijos padalinių – Teisės skyriaus ir Viešųjų pirkimų skyriaus – veikla. Šių skyrių specialistai pagal savo pareigas, išsilavinimą ir kompetenciją privalėjo patys atstovauti atsakovę teisme, todėl atsakovės prašomos priteisti advokato teisinio atstovavimo išlaidos nebuvo nei realios, nei pagrįstos, nei būtinos.

13.       Atsakovė VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo papildomą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie atsikirtimai:

13.1.                      Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai buvo priteistos nepagrįstai ir akcentuoja, kad civilinė byla buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė skubiai nutraukė Pirkimą, tačiau tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje išsamiai ištyrė faktines aplinkybes ir įsiteisėjusia nutartimi nusprendė, kad būtent pati ieškovė netinkamai įgyvendino teisę į teisminę gynybą, ieškovė neteko teisinio suinteresuotumo, jos veiksmai lėmė civilinės bylos nutraukimą. Ieškovė pateikė pretenziją po 20 dienų nuo Pirkimo paskelbimo, taigi, ji beveik dvigubai praleido VPĮ nustatytą pretenzijos pateikimo terminą. Ieškovė be pateisinamų priežasčių nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kadangi nei pateikdama pretenziją atsakovei, nei nagrinėjant bylą teisme nenurodė objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių jai laiku pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl civilinė byla buvo nutraukta. Be to, ieškovė neturi galimybės dar kartą kvestionuoti civilinės bylos nutraukimo pagrindo ir teigti, jog tai lėmė ne ieškovės, o atsakovės veiksmai, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis yra įsigaliojusi ir vykdytina.

13.2.                      Paduodama ieškinį ieškovė prisiėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimo riziką. Būtent ieškovė, pareiškusi nepagrįstą ieškinį, yra atsakinga už atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė naudojosi procesinėmis teisėmis gindamasi nuo ieškovės pareikštų reikalavimų, dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas ir pagrįstai įgijo teisę į jų atlyginimą. Be to, visos atsakovės nurodytos paslaugos yra pagrįstos dokumentais, jos buvo suteiktos atstovaujant atsakovės interesus ieškovės inicijuotame ginče. Paslaugų vertė neviršija numatytų rekomendacinių dydžių, atsakovės faktiškai patirtos išlaidos yra protingos ir būtinos, ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

13.3.                      Vien tai, kad pas atsakovę dirba teisinį išsilavinimą turintys asmenys, savaime nelemia atsakovės pareigos naudotis tik šiais vidiniais profesiniais pajėgumais. Atsakovė vykdo mokymo veiklą ir šių darbuotojų funkcijos yra susijusios su šios įstaigos vykdomos veiklos įgyvendinimu. Atsakovės darbuotojai (teisininkai) neturi kompleksinių ar specifinių žinių, reikalingų teisme atstovauti atsakovei viešųjų pirkimų vykdymo klausimais. Viešųjų pirkimų reguliavimas yra sudėtinga, nuolat besikeičianti teisės sritis, reikalaujanti specifinių žinių. Ginčo atveju buvo nagrinėjama specifinė situacija – ieškovės teisinio suinteresuotumo klausimas, susijęs su ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka. Tam, kad tinkamai įvertinti tiekėjo teisinį suinteresuotumą, nepakanka žinoti VPĮ nuostatų, reikalingos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), teismų praktikos žinios, todėl atsakovei pagrįstai atstovavo advokatas.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

15.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 4 d. papildomos nutarties, kuria buvo patenkintas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

 

17.       Ieškovė UAB „Mureka“ 2024 m. kovo 7 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti naujus įrodymus ir nurodė, kad nauji įrodymai negalėjo būti pateikti kartu su atskiruoju skundu, kadangi tuo metu neegzistavo. Ieškovės įsitikinimu, minėti rašytiniai įrodymai turi reikšmę teisingam ir pagrįstam apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui.

18.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19.       Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės dėl apeliacinės instancijos teismo atsisakymo priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip naujus įrodymus prašo priimti kitos pirmosios instancijos teisme nagrinėtos civilinės bylos procesinius dokumentus, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1412-640/2024 ir atsakovės VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ pateiktą atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2-1412-640/2024. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės teikiami duomenys apeliacinės instancijos teismui yra prieinami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, todėl nepriimami. Be to, ieškovės teikiami duomenys neturi teisinės reikšmės tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui. Nagrinėjant šį skundą turi būti įvertinta, ar atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidas, patirtas, be kita ko, dėl advokato teisinės pagalbos parengiant nagrinėjamoje byloje atsakovės pateiktą atsiliepimą į ieškinį, tuo tarpu ieškovės prašyme priimti naujus įrodymus akcentuojama aplinkybė, kurią ieškovė siekia įrodyti teikdama naujus duomenis, kad kitoje civilinėje byloje atsakovės vėliau pateiktas atsiliepimas į ieškovės ieškinį savo turiniu yra panašus į nagrinėjamoje byloje pateiktą atsiliepimą, šiam klausimui išspręsti nėra reikšminga.

 

Dėl skundžiamos papildomos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

 

21.       Byloje nustatyta, kad atsakovė VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ 2023 m. rugpjūčio 9 d. paskelbė Pirkimą. Numatytas pasiūlymų pateikimo terminas – 2023 m. rugsėjo 14 d. 10.00 val. 2023 m. rugpjūčio 30 d. CVP IS priemonėmis atsakovė VšĮ „Vilniaus dailės akademija“, kaip perkančioji organizacija, gavo ieškovės UAB „Mureka“ pretenziją dėl neteisėtų Pirkimo dokumentų. Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 30 d., atsakovė VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ informavo ieškovę UAB „Mureka“, kad pretenzija pateikta praleidus VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus terminus, todėl nutarta pretenzijos nepriimti ir nenagrinėti.

22.       Ieškovė, atsižvelgusi į atsakovės VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ atsakymą dėl pretenzijos, 2023 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ir susijusių reikalavimų tenkinimo. Tuo pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-2801-981/2023, o ieškovės ieškinys priimtas 2023 m. rugsėjo 14 d.

23.       Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė VšĮ „Vilniaus dailės akademija“, kaip perkančioji organizacija, 2023 m. rugsėjo 13 d. nutraukė Pirkimą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1154-370/2023 paliko nepakeistą, nutraukė civilinę bylą ir grąžino ieškovei UAB „Mureka“ 2 499,75 Eur žyminį mokestį.

24.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ prašymą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priėmė skundžiamą papildomą nutartį, kuria patenkino atsakovės VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ prašymą ir priteisė atsakovei iš ieškovės 3 388 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas skundžiamoje papildomoje nutartyje konstatavo, kad būtent ieškovė, praleidusį VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 dienų terminą pretenzijai pateikti ir vėliau pareiškusi nepagrįstą ieškinį byloje, yra atsakinga už atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes būtent ieškovė netinkamai realizavo savo teises ir byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, jog toks ieškovės elgesys yra pateisinamas.

25.       Ieškovė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir laikosi pozicijos, kad būtent atsakovė yra kalta tiek dėl ieškovės inicijuoto civilinio proceso, tiek dėl Pirkimo nutraukimo ir tuo pačiu dėl civilinės bylos nutraukimo, t. y. atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos pačios nesąžiningo elgesio, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei negalėjo būti priteistos. Taigi, byloje ginčas kyla dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą papildomą nutartį, tinkamai įvertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių procesinį elgesį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

26.       CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą bei advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021 53 punktas). Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas).

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022 55 punktas).

28.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties turinį, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvadą, kad dėl atsakovės susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakinga ieškovė. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės, o šiuo atveju civilinė byla pagal ieškovės pareikštus reikalavimus buvo nutraukta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškovės elgesį ne tik teisminio proceso metu, tačiau ir ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, kuri aptariamu atveju buvo privaloma.

29.       Kaip minėta, ieškovė pareikštais ieškinio reikalavimais ginčijo viešojo pirkimo sąlygas ir prašė jas pripažinti neteisėtomis bei atitinkamai panaikinti, todėl pripažintina, kad tokie ieškinio reikalavimai yra susiję su viešųjų pirkimų teisiniais santykiais ir yra, be kita ko, reguliuojami specialiojo įstatymo – VPĮ. Pagal CPK 4232 straipsnio 1 dalį tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

30.       Vadovaujantis VPĮ 101 straipsnio 3 dalimi tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia elektroninėmis priemonėmis turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punktą tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus. Tuo tarpu VPĮ 103 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.

31.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje susiklosčiusią situaciją, įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei išplėtotą kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, pripažįsta teisiškai nepagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovė yra kalta tiek dėl ieškovės inicijuoto civilinio proceso, tiek dėl civilinės bylos nutraukimo. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje) buvo konstatuota, kad ieškovė neįgyvendino esminės savo teisės į teisminę gynybą prielaidos – privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kadangi pretenzija ir ieškinys buvo pareikšti žymiai praleidus VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovės elgesys inicijuojant bylą pirmosios instancijos teisme buvo įvertintas bei pripažintas kaip netinkamas, o jos galbūt pažeistos teisės neturėjo būti ginamos teisme, atsižvelgiant į tai, kad privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius, t. y. pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas). Todėl, priešingai nei teigia ieškovė, būtent ta aplinkybė, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, turėjo esminę reikšmę tiek bylos nutraukimui, tiek atsakovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimui. Ieškovės subjektyvaus pobūdžio pozicija dėl aplinkybių, jos įsitikinimu, privertusių inicijuoti teisminį ginčo procesą, nėra pakankama CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme konstatuoti, jog atsakovės elgesys ir (ar) veiksmai lėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

32.       Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė tiek ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, tiek teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje elgėsi neapdariai. Civiliniame procese galiojantys teisės principai (CPK 7, 8 straipsniai), taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės skatina šalis protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, taikiai spręsti ginčus ar pripažinti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020). Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsniu, pagrįstai konstatavo ieškovės pareigą atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

33.       Ieškovė atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar apskritai atsakovei reikėjo advokato paslaugų ir ar atsakovė turėjo teisę naudotis advokato paslaugomis ir tikėtis tokių paslaugų išlaidų priteisimo iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

34.       Vadovaujantis CPK 47 straipsnio 1 dalimi asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, ratas yra apibrėžtas CPK 56 straipsnyje. Juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą, be kita ko, gali būti advokatai, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai.

35.       Viešoji įstaiga, kaip ir bet kuris juridinis asmuo, atsižvelgdamas į savo vykdomą veiklą ir jos specifiką, turi savo valdymo ir darbo organizavimo struktūrą, darbuotojų pareigybes, reikiamą savo veiklai atlikti darbuotojų skaičių. Viešoji įstaiga gali turėti teisinį išsilavinimą turinčių darbuotojų, kurie teisme gali ją atstovauti pagal pavedimą. Tačiau dėl darbo organizavimo situacijos tokia įstaiga gali neturėti pakankamai reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie atstovautų jai teisme, pavyzdžiui, nagrinėjant bylas, susijusias su viešųjų pirkimų teisiniais santykiais, todėl juridiniam asmeniui teisme gali atstovauti ir advokatas ar jo padėjėjas. Vien tai, kad juridinis asmuo turi teisinį išsilavinimą turinčių asmenų ar net visą jų skyrių, savaime nelemia jo pareigos naudotis tik šiais vidiniais profesiniais pajėgumais. Pati įstaiga sprendžia, kaip jai organizuoti savo darbą, kokius atstovus teisme pasirinkti. Dėl to tokiose bylose juridinio asmens patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis.

36.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ interesus civilinėje byloje atstovavo advokatas, su kuriuo atsakovė 2023 m. balandžio 25 d. sudarė atstovavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje kilęs ginčas dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ir susijusių reikalavimų, byloje keliamų teisės klausimų pobūdis ir gausa (atsakovei kilo procesinė pareiga ne tik pateikti atsiliepimą į ieškovės ieškinį, tačiau ir atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), turint mintyje, kad atsakovė yra ne pelno organizacija (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), joje dirbančių teisinį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius nėra didelis, teikia pagrindo nuspręsti, jog atsakovė turėjo realų poreikį pasitelkti advokatą savo interesams ginti. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas paneigti atsakovės teisę į teisminę gynybą, kuri, be kita ko, apima ir teisę turėti atstovą. 

37.       Ieškovė atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje papildomoje nutartyje nenagrinėjo, kokios teisinės pagalbos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, už kokius procesinius dokumentus ir veiksmus teisinės pagalbos išlaidos priteistos. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais ieškovės argumentais.

38.       Dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017 24 punktas).

39.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės atstovas už suteiktas teisines paslaugas 2023 m. spalio 5 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VYGE202346 3 388 Eur sumai (2 800 Eur + 588 Eur (PVM)) už suteiktas teisines paslaugas. Pagal teisinių paslaugų specifikaciją yra matyti, kad atsakovė patyrė 400 Eur išlaidų už pretenzijos nagrinėjimą, 400 Eur už atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimą ir 2 000 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje papildomoje nutartyje pažymėjo, kad Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Atsakovė atsiliepimą į ieškinį pateikė 2023 m. rugsėjo 25 d., todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudarė 4 898,75 Eur. Tuo tarpu pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį už dokumento (atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones rengimas), kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas 0,4, kuris sudaro 783 Eur.

40.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomas priteisti išlaidas, jų pobūdį ir dydį, taip pat jų pagrindimą, nusprendžia, kad ne visos atsakovės patirtos išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos. Ieškovei UAB „Mureka“ 2023 m. rugpjūčio 30 d. pateikus pretenziją dėl neteisėtų Pirkimo dokumentų, atsakovė tą pačią dieną informavo ieškovę, kad pretenziją atsisakoma priimti ir nagrinėti. Taigi, šiuo atveju, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neįgijo teisės į 400 Eur išlaidų už pretenzijos nagrinėjimą atlyginimą, nes pretenzija atsakovės apskritai nebuvo vertinama. Be to, iš atsakovės VšĮ „Vilniaus dailės akademija“ pateikto atsakymo į ieškovės pretenziją yra matyti, kad rašto apimtis nėra didelė, rašte yra glaustai pateikiamos pretenzijos nepriėmimo priežastys bei teisinis reglamentavimas, todėl pripažintina, kad atsakovės prašymas dėl 400 Eur išlaidų (neįskaitant PVM) priteisimo nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį bei faktinį pagrindą spręsti dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo. Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo papildomą nutartį pakeisti, sumažinant atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo 3 388 Eur iki 2 904 Eur. Tuo tarpu vertinant atsakovės išlaidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatuotina, kad tokios išlaidos buvo būtinos, yra protingo dydžio bei neviršijo pagal Rekomendacijas apskaičiuojamų maksimalių dydžių. Pažymėtina, kad šalis, inicijuojanti teisminį procesą, turi įvertinti, jog į procesą įtraukta kita šalis turi teisę į teisinę pagalbą, atstovo pasirinkimo laisvę, kad išlaidos atstovo teikiamai teisinei pagalbai apmokėti sudaro bylinėjimosi išlaidas, kurias atlyginti turės pareigą pralaimėjusi procesą šalis (CPK 93 straipsnis) arba šalis, atsakinga už jų susidarymą, teismui nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis).

 

Dėl procesinės bylos baigties

 

41.       Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą (paskirstymą), ir nepagrįstai nesumažino atsakovei iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl skundžiama papildoma nutartis pakeistina, sumažinant atsakovei iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 3 388 Eur iki 2 904 Eur.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

42.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nors atsakovė atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą ir prašė jai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau byloje nėra duomenų apie tokias atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. papildomą nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Atsakovės viešosios įstaigos „Vilniaus dailės akademija“ prašymą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mureka“, juridinio asmens kodas 302989509, atsakovei viešajai įstaigai „Vilniaus dailės akademija“, juridinio asmens kodas 111950439, 2 904 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą prašymo dalį atmesti“.

 

 

Teisėjas                                                             Marius Bajoras