Civilinė byla Nr. e3K-3-271-313/2017

                                          Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02599-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.8.2.; 3.2.4.11.

               (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės-firmos „VITI“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės-firmos „VITI“ ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl reikalavimo išmokėti banko garantijos išmoką pripažinimo neteisėtu, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DNB bankui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kitoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinę galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalis) ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė AB-firma „VITI“ (toliau – ir rangovė) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA, perkančioji organizacija) 2014 m. lapkričio 12 d. reikalavimą Nr. (29-2-7)-APVA-1928 dėl 909 415,17 Lt (263 384,84 Eur) sumos pagal 2010 m. gruodžio 23 d. banko garantiją Nr. GP24-1459592 išmokėjimo; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies pagrindais priteisti ieškovei iš atsakovės APVA be pagrindo gautus 263 384,84 Eur, 34 863,13 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. birželio 8 d. su atsakovėmis sudarė trišalę rangos sutartį Nr. V/2007/V50 dėl vandentiekio ir nuotekyno tinklų bei įrenginių Vilniaus mieste, Tarandėje, darbų atlikimo, kurių vertė su PVM – 48 908 668,56 Lt (14 164 929,49 Eur) (toliau – Rangos sutartis). Prievolių pagal Rangos sutartį įvykdymui užtikrinti ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė 2010 m. gruodžio 23 d. AB DNB banko garantiją Nr. GP24-1459592, pagal kurią bankas įsipareigojo sumokėti perkančiajai organizacijai ne didesnę kaip 1 929 131,44 Lt (558 715,08 Eur) sumą, jei rangovė neįvykdys Rangos sutartyje nurodytų įsipareigojimų. Visi Rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, darbų užbaigimas patvirtintas 2010 m. gruodžio 29 d. statybos užbaigimo aktu, o pranešimams apie defektus pateikti nustatytas terminas iki 2011 m. gruodžio 29 d. Atsakovė APVA 2011 m. gruodžio 23 d. pateikė AB DNB bankui prašymą išmokėti 1 293 358,90 Lt (374 582,63 Eur) garantinę išmoką pagal garantinį raštą, nes rangovė neištaisė visų defektų, t. y. klojant inžinerinius tinklus važiuojamojoje dalyje pažeistas dangas rangovė atkūrė ne per visą gatvės plotį.
4. Tarp šalių kilus ginčui, ar reikalavimas atkurti dangą per visą gatvės plotį priskirtinas prie Rangos sutartimi prisiimtų ieškovės įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, kad Rangos sutartis įvykdyta tinkamai (civilinė byla Nr. 2-1925-345/2014). Minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė AB DNB banko garantijos išmokėjimą bei paskyrė ekspertizę, šią atlikus buvo nurodyta, kad ieškovės atliktų darbų galimų defektų ištaisymo kaina – 163 680 Lt (47 405 Eur). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad pagal Rangos sutartį ieškovė netinkamai atliko darbus už 163 680 Lt (47 405 Eur). Šis teismo sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nutartimi paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2A-343-370/2015), panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
5. Nagrinėjant minėtą bylą, t. y. 2014 m. gegužės 12 d., UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Eurovia Lietuva“ pasirašė rangos sutartį dėl ieškovės neištaisytų darbų defektų pašalinimo. Sutartis įvykdyta, darbų užbaigimo akte nurodyta, kad atlikta ir priimta darbų už 1 073 095,17 Lt (310 789,84 Eur). Panaikinus šios nutarties 4 punkte minėtas laikinąsias apsaugos priemones, 2014 m. gruodžio 17 d. AB DNB bankas išmokėjo atsakovei 1 073 095,17 Lt (310 789,84 Eur) pagal banko garantiją.
6. Ieškovės teigimu, pagal rangos sutartį su UAB „Eurovia Lietuva“ buvo atlikti darbai, kurie nebuvo nurodyti Rangos sutartyje su ieškove ir dėl kurių ji perkančiajai organizacijai neturėjo įsipareigojimų, dėl šių darbų nebuvo išduota banko garantija. Atsižvelgiant į tai, atsakovei išmokėta suma buvo panaudota ne pagal banko garantijoje nurodytą paskirtį. Sustabdžius banko garantijos mokėjimą ieškovė turėjo mokėti palūkanas (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. priskaičiuota 34 863,13 Eur palūkanų), t. y. patyrė nuostolių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės APVA 2014 m. lapkričio 12 d. reikalavimą Nr. (29-2-7)-APVA-1928 dėl 909 415,17 Lt (263 384,84 Eur) pagal 2010 m. gruodžio 23 d. banko garantiją Nr. GP24-1459592 išmokėjimo, priteisė iš atsakovės APVA ieškovei 263 384,84 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 263 384,84 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2843,98 Eur žyminio mokesčio.
8. Teismo vertinimu, byloje negali būti taikomos CK 6.237 straipsnio nuostatos, nes ieškovės prašoma priteisti 263 384,84 Eur suma išmokėta pagal sandorį, t. y. banko garantiją. Teismas nustatė visas atsakovės APVA civilinės atsakomybės sąlygas ir tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 236 384,84 Eur kaip nuostolių atlyginimą (CK 6.249 straipsnis 1 dalis). Atsakovės APVA neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji pateikė reikalavimą garantiją išdavusiam AB DNB bankui išmokėti 1 073 095,17 Lt (310 789,84 Eur) dėl ieškovės neatliktų darbų pagal Rangos sutartį, tačiau Vilniaus apygardos teismo sprendime (žr. šios nutarties 4 punktą), šioje byloje turinčiame prejudicinę galią, nustatyta, jog ieškovė pagal Rangos sutartį neatliko darbų už 163 680 Lt (47 405 Eur). Dėl to atsakovė APVA nepagrįstai pareikalavo iš garantiją suteikusio banko išmokėti 909 415,17 Lt (263 384,83 Eur) daugiau, nei realiai buvo neįvykdyti ieškovės įsipareigojimai, ir tokiu būdu pažeidė pareigas veikti sąžiningai bei protingai.
9. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės APVA 34 863,13 Eur nuostolių atlyginimą, nes ieškovė nepateikė skaičiavimų, pagrindžiančių palūkanų mokėjimą (neįrodė šios aplinkybės). Teismas sprendė, kad atsakovė APVA nėra verslininkė ar privatus juridinis asmuo, todėl ieškovei iš jos priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą ir atsakovės APVA prisidėjimą prie apeliacinio skundo, 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendime (žr. šios nutarties 4 punktą) nustatyta ieškovės neatliktų darbų vidutinė rinkos kaina nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis faktas. Netinkamai atliktų darbų ištaisymo reali rinkos kaina ir atsakovių patirtų išlaidų dėl netinkamai įvykdytos Rangos sutarties dydžio nustatymas nebuvo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1925-345/2014 įrodinėjimo dalykas. Minėtoje byloje nebuvo nustatomas atsakovių patirtų nuostolių dydis, atsakovės neįrodinėjo defektų šalinimo kainos, neteikė teismui įrodymų, pagrindžiančių nepašalintų defektų kiekį. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendime nustatyti faktai negali būti pripažinti prejudiciniais nagrinėjamoje byloje.
12. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1925-345/2014 paskirta ekspertizė buvo atlikta iki atsiskaitant pagal Rangos sutartį dėl ieškovės darbų defektų ištaisymo, todėl joje objektyviai negalėjo atsispindėti faktiškai už defektų ištaisymo darbus sumokėta kaina, ekspertizė atlikta vadovaujantis moksliniais metodais, neturint visų duomenų, reikšmingų nustatant ieškovės neatliktų darbų mastą.
13. Kolegija nustatė, kad ieškovė per nurodytą statybos darbų defektų šalinimo terminą nepašalino atliktų darbų defektų, todėl atsakovės pagal CK 6.664 straipsnio 3 dalį įgijo teisę defektus pašalinti savo jėgomis, o ieškovė privalo atlyginti realias atsakovės APVA patirtas statybos darbų defektų šalinimo išlaidas. Byloje įrodytas atsakovės APVA nuostolių dydis, teisė į garantijos sumą, faktas, kad reikalavime išmokėti banko garantiją prašoma išmokėti suma neviršija atsakovės realiai patirtų išlaidų ieškovės darbų trūkumams ištaisyti, todėl teisėjų kolegija nenustatė faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu atsakovės APVA reikalavimą bankui dėl 1 073 095,17 Lt (310 789,84 Eur) garantijos išmokėjimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šios nutarties 4 punkte nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1925-345/2014 ieškovė ieškinio dalyku ir pagrindu siekė ne tik pripažinti, kad Rangos sutartis tinkamai įvykdyta, bet ir papildomai (netiesiogiai) siekė įrodyti, jog atsakovė APVA neturi teisės reikšti AB DNB bankui reikalavimo dėl 1 293 358,90 Lt (374 582,63 Eur) garantijos išmokėjimo. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovės APVA nurodytų darbų trūkumų ištaisymas nesiekė 1 293 358,90 Lt (374 582,63 Eur), todėl jos prašymu defektų kiekiui ir jų pašalinimo rinkos kainai nustatyti buvo paskirta teismo ekspertizė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu konstatavo, kad ieškovė tinkamai neįvykdė dalies Rangos sutarties ir sutarties neįvykdymo apimtis pinigine išraiška yra tik 163 680 Lt (47 405 Eur). Minėtos bylos nagrinėjimo ribos buvo ne tik tinkamas Rangos sutarties (ne)įvykdymo konstatavimas, bet ir byloje nustatytų statybos darbų defektų ištaisymo rinkos kainos nustatymo aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės APVA 2014 m. lapkričio 12 d. reikalavimo Nr. (29-2-7)-APVA-l928 pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu dėl 909 415,17 Lt (263 384,84 Eur) sumos pagal banko garantiją išmokėjimo. Šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra statybos darbų defektų kiekis ir jų ištaisymo kaina. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1925-345/2014 šios aplinkybės buvo nustatytos ir yra įrodytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kadangi bylose dalyvauja tie patys asmenys, statybos darbų defektų apimtis ir ištaisymo kaina yra abiejų bylų įrodinėjimo dalyko dalis, todėl nagrinėjamoje byloje ieškovei nereikėjo įrodinėti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai vertino Rangos sutarties statybos darbų defektų kiekį ir jų pašalinimo kainą, nes tai jau padaryta aptartoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių. Teismas, spręsdamas dėl aptartos civilinės bylos prejudicinės galios šiai bylai, netyrė ir iš esmės neanalizavo teismų procesinių sprendimų aprašomųjų ir motyvuojamųjų dalių.              
2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Būdamas kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, turėdamas galimybę (privalėdamas) tirti ir vertinti visas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, to nepadarė, t. y.:
1. nevertino ir sprendime nepasisakė dėl atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ 2014 m. birželio 12 d., dar vykstant Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. 2-1925-345/2014 nagrinėjimui, pasirašytos rangos sutarties su UAB „Eurovia Lietuva“, o galutinis aktas pasirašytas 2014 m. rugsėjo 5 d., dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo;
2. neįvertino aplinkybės, kad atsakovė APVA reikalavimą išmokėti banko garantiją pareiškė 2014 m. lapkričio 12 d., t. y. po to, kai Vilniaus apygardos teismas, remdamasis teismo ekspertizės išvadomis, 2014 m. spalio 6 d. sprendimu nustatė, kad pagal Rangos sutartį neatliktų darbų vertė yra tik 163 680 Lt (47 405 Eur). Teismas neįvertino atsakovių sąžiningumo šioje situacijoje ir nepasisakė apie aplinkybes, kad atsakovės galimai nesąžiningai ir piktnaudžiaudamos savo teisėmis nuslėpė nuo Vilniaus apygardos teismo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1925-345/2014 minėtas aplinkybes;
3. nepasisakė, kad atsakovės, ginčydamos ir neigdamos jau įsiteisėjusį ir visiems privalomą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą ir jame padarytas išvadas, minėtoje byloje neteikė įrodymų, pagrindžiančių pasirašytą rangos sutartį su UAB „Eurovia Lietuva“, neįrodinėjo aplinkybių dėl patirtų statybos darbų defektų šalinimo išlaidų (galutinis darbų aktas pasirašytas taip pat iki sprendimo priėmimo), nereiškė priešpriešinių reikalavimų, neginčijo ekspertizės ar pasitelkdamos kitas teisines priemones nepasinaudojo savo teise apginti poziciją, kad defektų šalinimo išlaidos siekė daugiau nei 163 680 Lt (47 405 Eur);
4. be teisinio pagrindo vertindamas kitos bylos įrodymą – atliktą ekspertizę, pasisakė dėl joje nustatytų duomenų objektyvumo ir teisingumo;
5. neįvertino ieškovės argumentų, susijusių su darbų, atliktų pagal atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Eurovia Lietuva“ sudarytą rangos sutartį, mastu ir su tuo, ar visa pagal banko garantiją išmokėta suma buvo panaudota pagal paskirtį. Dar pirmosios instancijos teismui ieškovė teikė 2014 m. lapkričio mėn. 20 dieną statybos objekte atliktos darbų rezultato fotofiksacijos nuotraukas, iš kurių matyti, jog pagal rangos sutartį su UAB „Eurovia Lietuva“ buvo atlikti tokie darbai (ir reikalaujama sumokėti už juos), kurių ieškovė nebuvo įsipareigojusi atlikti ir dėl kurių nebuvo išduota banko garantija.
15. Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1925-345/2014 dalykas buvo Rangos sutarties pažeidimo fakto (ne)buvimo nustatymas, o šios bylos – ieškovės atsakomybė už netinkamai pagal Rangos sutartį atliktus darbus. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1925-345/2014 nurodyta statybos darbų defektų ištaisymo vidutinė rinkos vertė nelaikytina prejudiciniu faktu.
2. Ieškovė teigdama, kad atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ pasitelkta UAB „Eurovia Lietuva“ atliko daugiau darbų, nei nustatyta darbų defektų sąraše, kelia fakto klausimus, kurie yra nepagrįsti. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad tuo pačiu metu, toje pačioje teritorijoje UAB „Eurovia Lietuva“ vykdė dvi sutartis: sutartį su atsakove dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų ištaisymo ir sutartį su 650-ąja individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Tarandė“. Būtent dėl šios priežasties ieškovei pasirodė, kad išplėstas darbų defektų sąrašas ir už tai reikalaujama kompensuoti.
3. Ieškovė neginčija atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Eurovia Lietuva“ sudarytos sutarties ir jos kainos dėl Rangos sutarties trūkumų pašalinimo pagrįstumo.
16. Atsakovė APVA atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1925-345/2014 neturi prejudicinės galios. Aplinkybės gali būti laikomos prejudicinėmis tik tokiu atveju, jeigu byloje jos (aplinkybės) buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Nagrinėjant minėtą bylą nebuvo įrodinėjamas ir nustatomas atsakovių išlaidų dydis, atsakovės neįrodinėjo defektų šalinimo kainos, neteikė teismui atitinkamų įrodymų, nes bylos nagrinėjimo dalykas buvo tik dėl Rangos sutarties įvykdymo (ne)tinkamumo.
2. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir ištaisė pirmosios instancijos teismo pažeistas įrodinėjimo paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kitoje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinės galios (CPK 182 straipsnio 2 dalis )

17. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Ši taisyklė yra teismo sprendimo privalomumo individualiai bylai išraiška.
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2013 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-695/2015; ir kt.).
19. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilus ginčui, ar reikalavimas atkurti dangą per visą gatvės plotį priskirtinas prie Rangos sutartimi prisiimtų ieškovės įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, kad Rangos sutartis įvykdyta tinkamai. Ieškovė teigė, kad atliko visus Rangos sutartyje nurodytus darbus, pašalino jų smulkius defektus, atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. birželio 20 d. pareikalavo pašalinti defektus ir nurodė, kad to neatlikus bus kreiptasi į banką dėl garantijos išmokėjimo. Ieškovės nuomone, UAB „Vilniaus vandenys“ prašė ne pašalinti defektus, bet atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo aptarti Rangos sutartyje, t. y. ieškovė neturi pareigos jų atlikti. Darbus priimant pretenzijos dėl jų trūkumų pareikštos nebuvo.
20. Nagrinėjamoje byloje teismai skirtingai vertino priimto teismo sprendimo prejudicinę galią – pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje dėl Rangos sutarties pripažinimo tinkamai įvykdyta teismas plačiau pasisakė ne tik apie rangos darbų kiekį, bet ir apie aptiktus defektus, taip pat rėmėsi eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad netinkamai atliktų darbų vertė – 163 680 Lt (47 405 Eur), tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepripažino anksčiau išnagrinėtoje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinės galios, rėmėsi tik teismų nustatyta aplinkybe, kad ne visi darbai atlikti tinkamai.
21. Minėta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (žr. šios nutarties 17–18 punktus).
22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje vertinant, ar civilinėje byloje Nr. 2-1925-345/2014 priimtas teismo sprendimas (žr. šios nutarties 4 punktą) turi prejudicinę galią, tikslinga pasisakyti dėl ieškovės minėtoje byloje pasirinkto civilinių teisių gynimo būdo (ieškinio pagrindo ir dalyko).
23. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai pasiekti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir joje nurodytą praktiką).
24. Taigi, proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 ir joje nurodytą praktiką). Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau ieškovas neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai.
26. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2-1925-345/2014) nurodyta, kad byloje pareikštu ieškiniu ieškovė de facto (iš tikrųjų) siekia, jog būtų pripažinta, kad APVA neturi teisės reikšti AB DNB bankui, kaip garantui, 1 293 358,90 Lt (374 582,63 Eur) sumos reikalavimo. Teismas sprendė, kad ginčas yra kilęs ne tik dėl to, ar ieškovė tinkamai įvykdė Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Taip pat nurodyta, kad teismo eksperto apskaičiuota nurodytų darbų atlikimo vidutinė rinkos kaina yra 163 680 Lt (47 405 Eur).
27. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje nurodyta: „Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu dėstė ir įrodinėjo aplinkybes, susijusias ne tik su Rangos sutarties visišku tinkamu įvykdymu. Ieškovas įrodinėjo (dėl šios priežasties ir buvo paskirta teismo ekspertizė), kad atsakovų nurodytų darbų trūkumų ištaisymai nesiekė 1 293 358,90 Lt sumos.“ Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir nustatydamas neatliktų darbų vertę, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų.
28. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmesnėje byloje ieškovės pasirinktą ieškinio dalyką, sprendė, kad nagrinėjamos bylos ir išnagrinėtos anksčiau bylos ieškinio dalykas skiriasi, todėl tos bylos sprendimas nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės galios.
29. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija ir pažymi, kad ieškovė, pirmesnėje byloje pasirinkdama savo pažeistų teisių gynimo būdą ir pati suformulavusi ieškinio dalyką, apibrėžė bylos teisminio nagrinėjimo ribas, t. y. siekė įrodyti, kad tinkamai įvykdė Rangos sutartį. Nors teismas bylą nagrinėjo platesne apimtimi, tačiau tai nereiškia, kad jis pakeitė ieškovės suformuluotą ieškinio dalyką, nes toks veiksmas draudžiamas įstatymo, todėl, nesutampant nagrinėjamos bylos ir pirmesnės bylos ieškinio dalykui, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai teismo sprendimu nustatytų faktų nelaikė prejudiciniais.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

30. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodymų vertinimo yra itin išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016 26–27 punktus; ir kt.).
32. Taip pat kasacinio teismo yra nurodyta, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą. Įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra: a) materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos; b) įrodomieji faktai, t. y. įstatymuose nurodyti faktai, kurių pagrindu teismas daro išvadą apie reikšmingų ginčo (bylos) aplinkybių egzistavimą; c) procesinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia procesiniai teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015 ir joje nurodytą praktiką).
33. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, turėdamas galimybę (privalėdamas) tirti ir vertinti visas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, to nepadarė, t. y. neįvertino aplinkybės, kad atsakovė APVA reikalavimą išmokėti banko garantiją pareiškė 2014 m. lapkričio 12 d., t. y. po to, kai Vilniaus apygardos teismas, remdamasis teismo ekspertizės išvadomis, 2014 m. spalio 6 d. sprendimu nustatė, kad pagal Rangos sutartį neatliktų darbų vertė yra tik 163 680 Lt (47 405 Eur), taip pat neįvertino ieškovės argumentų, susijusių su darbų, atliktų pagal atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Eurovia Lietuva“ sudarytą rangos sutartį, mastu, nevertino to, ar visa pagal banko garantiją išmokėta suma buvo panaudota pagal paskirtį, tačiau, be teisinio pagrindo vertindamas kitos bylos įrodymą – atliktą ekspertizę, pasisakė dėl joje nustatytų duomenų objektyvumo ir teisingumo.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie ieškovės argumentai susiję su fakto klausimais, todėl kolegija, vadovaudamasi CPK 353 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią kasacinis teismas apskųstus sprendimus ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, pasisakys tik dėl to, ar procese nebuvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios proceso teisės normos.
35. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, pasisakė dėl kiekvieno jų įrodomosios reikšmės, palygino atsakovių pateiktą darbų defektų nustatymo aktą (jame išvardytus ieškovės nepadarytus ar netinkamai padarytus darbus) su UAB „Eurovia Lietuva“ rangos sutartimi atliktais darbais, užfiksuotais atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte, ir sprendė, kad šie darbai iš esmės sutampa. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovės pareiga yra įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimo pagrindu (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu ieškovė, teigdama, kad UAB „Eurovia Lietuva“ atliko, be kita ko, ir tokius darbus, kurių ieškovė Rangos sutartimi atlikti neprivalėjo, šių aplinkybių neįrodė.
36. Tiek skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai bei visapusiškai ištyrė ir įvertino šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus įrodymus, padarė teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina ieškovė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
37. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
38. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad Rangos sutartyje buvo nustatyta perkančiosios organizacijos teisė pašalinti trūkumus ir kad ji šia teise pasinaudojo, sudarydama rangos sutartį su UAB „Eurovia Lietuva“, todėl pastarosios sutartimi tinkamai atliktų ir perduotų darbų vertė pagrįstai vertinta kaip ieškovės Rangos sutartimi padarytų trūkumų ištaisymo kaina.
39. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias kitoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinę galią ir įrodymų vertinimą, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Dėl kitų kasaciniame skunde išdėstytų argumentų kasacinis teismas nepasisako, nes jie skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumui bei vienodos teismų praktikos formavimui įtakos neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
42. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kasaciniame teisme. Kasacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovė APVA prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 1274,74 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, ji priteistina iš ieškovės atsakovės APVA naudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės-firmos „VITI“ (j. a. k. 221504240) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (j. a. k. 8877956) naudai 1274,74 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt keturis Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Donatas Šernas