Civilinė byla Nr. e2-757-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00107-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecoservice“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecoservice“ ieškinį atsakovėms Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir akcinei bendrovei ,,Panevėžio specialus autotransportas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo nutraukta,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Ecoservice“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia atsakovių Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) ,,Panevėžio specialus autotransportas“ 2020 m. vasario 14 d. sudarytą komunalinių atliekų tvarkymo Panevėžio mieste paslaugų teikimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ginčijamu vidaus sandoriu atsakovės susitarė dėl Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje teikiamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų, sutarties terminas – 10 metų, kaina – 50 000 000 Eur. Toks sandoris, kuriuo atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija viešųjų paslaugų teikimą delegavo savo kontroliuojamai AB ,,Panevėžio specialus transportas“, yra neteisėtas ir negaliojantis dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Šis sandoris sudarytas pažeidžiant sąžiningos konkurencijos laisvės principą ir visiškai eliminuojant konkurentus, neužtikrinant, kad paslaugų teikimui skirtos lėšos būtu naudojamos racionaliai (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 4 straipsnis).

3.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi (1) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), prašydamas ištirti ar VPĮ 10 straipsnio 2 dalies nuostatos (įsigaliojusios nuo 2019 m. gruodžio 31 d.), kuriomis įtvirtinamas teisinis reguliavimas, jog vidaus sandoris gali būti sudaromas, kai įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 9 straipsnio 2 dalimi, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 ir 120 straipsnių nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui; ar VSĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatos (įsigaliojusios nuo 2019 m. gruodžio 31 d.), kuriomis įtvirtinamas teisinis reguliavimas, jog savivaldybė gali Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiamos vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugos, neprieštarauja Konstitucijos 46 ir 120 straipsnių nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui; ar VSĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatos (įsigaliojusios nuo 2019 m. gruodžio 31 d.), kuriomis įtvirtinamas teisinis reguliavimas, kad kai viešosios paslaugos teikimas yra ūkinė veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai yra netaikomi, neprieštarauja Konstitucijos 46 ir 120 straipsnių nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui; (2) sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas.  

4.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. KT32-S31/2021 priėmė nagrinėti Panevėžio apygardos teismo prašymo dalį ištirti, ar Konstitucijos 46, 120 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja VPĮ 10 straipsnio 2 dalis (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad vidaus sandoris gali būti sudaromas, kai įsigyjamos viešosios paslaugos, administruojamos vadovaujantis VSĮ 9 straipsnio 2 dalimi, o kita prašymo dalį grąžinta pareiškėjui.

5.       Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2021 m. rugsėjo 14 d. pateikė Panevėžio apygardos teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą nutraukti, kadangi nebeliko jos nagrinėjimo dalyko. Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. abipusiu sandorio šalių susitarimu ginčijamas vidaus sandoris buvo nutrauktas. Su tuo nesutikdama ieškovė Panevėžio apygardos teisme inicijavo kitą civilinę bylą dėl atsakovių 2021 m. rugsėjo 9 d. susitarimo nutraukti 2020 m. vasario 14 d. sutartį pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė 2021 m. spalio 5 d. taip pat kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su procesiniu prašymu sujungti nagrinėjamą bylą su kita tame pačiame teisme jos inicijuota ir nagrinėjama civiline byla Nr. e2-314-280/2021.   

6.       Panevėžio apygardos teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės UAB ,,Ecoservice“ prašymus atmetė. 

7.       Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas išnykus bylos sustabdymo pagrindui – Konstituciniam Teismui 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu pasisakius dėl aktų atitikties Konstitucijai, t. y. pripažinus, kad VPĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punktas tiek, kiek pagal jį įstatyme nustatytomis sąlygomis vidaus sandoris gali būti sudaromas savivaldybei VPĮ nustatyta tvarka pavedant VSĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų paslaugų teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, neprieštarauja Konstitucijai.

8.       Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija pakartotinai pateikė prašymą nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, nurodžiusi tuos pačius, kaip ir ankstesniame savo prašyme, argumentus bei papildomai pažymėjusi, kad kita Panevėžio apygardos teismo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-314-280/2021 dėl sandorio šalių 2021 m. rugsėjo 9 d. susitarimo nutraukti ginčijamą sutartį buvo užbaigta tos bylos šalims sudarius taikos sutartį. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 17 888,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi šios išlaidos buvo patirtos būtent dėl nepagrįsto ieškovės kreipimosi į teismą. Atsakovė UAB ,,Panevėžio specialus autotransportas“ taip pat prašė priteisti jai iš ieškovės 1 320 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Ieškovė nurodė sutinkanti su prašymu nutraukti civilinę bylą ir prašė priteisti jai iš atsakovių 15 445,79 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, jos procesinis elgesys kreipiantis į teismą buvo tinkamas ir tik po kreipimosi į teismą su ieškiniu susiklostė tokia faktinė situacija, kad ginčo dalykas išnyko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi bylą nutraukė, atmetė šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, grąžino ieškovei UAB ,,Ecoservice“ už ieškinį sumokėtą 11 250 Eur žyminį mokestį.

11.       Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad ginčijama 2020 m. vasario 14 d. sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo Panevėžio mieste paslaugų teikimo atsakovių susitarimu 2021 m. rugsėjo 9 d. buvo nutraukta, o ieškovės inicijuota civilinė byla Nr. e2-314-280/2021 dėl to susitarimo pripažinimo negaliojančiu buvo nutraukta šalims sudarius taikos sutartį, padarė išvadą, kad nelikus ginčijamos sutarties išnyko ir bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, civilinę bylą nutraukė.

12.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims galimybės, teismas pažymėjo, kad nė vienos iš šalių procesinis elgesys negali būti laikomas nesąžiningu, pertekliniu ar kitaip netinkamu. Ieškovė inicijavo teisminį ginčą manydama, kad jos teisės yra pažeistos taikant Konstitucijai prieštaraujančius įstatymus, prašydama patikrinti jų konstitucingumą. Teismas sutiko su ieškovės keliamu teisės aktų konstitucingumo klausimu, su tuo sutiko ir Konstitucinis Teismas, prašymo dalį priėmęs ir išnagrinėjęs. Tik po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo tapo neginčijamai aišku, kad VPĮ 10 straipsnio 2 punktas, VSĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir kitas teisinis reglamentavimas dėl vidaus sandorių sudarymo Konstitucijai iš esmės neprieštarauja ir vidaus sandoriai išimtinais atvejais yra leidžiami.

13.       Teismas taip pat nurodė, kad nors atsakovės su joms pareikštu ieškiniu nesutiko, visgi jos priėmė sprendimą nutraukti ginčo sutartį. Tačiau nutraukimo nepagrįstumas teismo tvarka kitame procese liko nepatikrintas, nes šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino. Šalims tokia bylos baigtis buvo priimtina, teismo nutartyje niekaip nepasisakyta dėl šalių procesinio elgesio tinkamumo.

14.       Visa tai įvertinęs teismas konstatavo, kad nė viena iš šalių nelaikytina ginčą laimėjusia ar pralaimėjusia ir nenustatyta, kad kuri nors iš jų elgėsi procesiškai netinkamai. Todėl patirtų atstovavimo išlaidų šalims nepaskirstė, bet pripažino pagrindo grąžinti ieškovei sumokėtą žyminį mokestį buvimą (CPK 84 straipsnio 1 dalies 4 ir 10 punktai).    

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Ieškovė UAB ,,Ecoservice“ atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovių patenkinti – priteisti jai 15 445,79 Eur su atstovavimu susijusiais išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:    

15.1.                      Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nepagrįstai vertino tik bylos baigtį ir šalių procesinį elgesį, bet nevertino priežasčių, dėl kurių susidarė šios išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-363-790/2022).

15.2.                      Ieškovė į teismą kreipėsi siekdama apginti savo, kaip bendrovės, veikiančios atliekų tvarkymo sektoriuje, interesus. Byloje buvo įrodinėjama tai, kad vidaus sandoriai tarp savivaldybių ir jų valdomų įmonių turėtų būti naudojami tik kaip išimtinė priemonė, kai neįmanoma kitaip aprūpinti viešųjų paslaugų teikimu savivaldybės gyventojų. Tuo tarpu ginčijamas sandoris buvo sudarytas nesilaikant viešojo konkurso taisyklių, nevertinant sąžiningos konkurencijos taisyklių ir nesant jokios išskirtinės padėties atliekų tvarkymo paslaugų rinkoje, kad tokios paslaugos negalėtų būti perkamos viešojo konkurso būdu. Atsakovai turėjo galimybę anksčiau įvykdyti ieškovės reikalavimą ir nutraukti ginčijamą sandorį, tačiau tai padarė tik po to, kai buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą.    

15.3.                      Teismas privalėjo įvertinti atsakovių elgesį, kai civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu, atsakovės nusprendė įvykdyti ieškovės reikalavimą ir nutraukti ginčijamą sandorį. Atsakovės iš esmės patenkino ieškovės reikalavimą, toks jų elgesys, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi būti vertinamas ieškovės naudai.

16.       Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:    

16.1.                      Ieškovė neturėjo teisės ginčyti atsakovių vidaus sandorio, kadangi VPĮ 102 straipsnio 3 dalis taikoma tik ginčijant viešojo pirkimo sutartis, tuo tarpu vidaus sandoris tokiu nebuvo laikomas. Be to, pagal KĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Konkurencijos taryba yra atsakinga institucija tirti viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar kitų sprendimų atitiktį KĮ 4 straipsnio reikalavimams, todėl Konkurencijos taryba buvo kompetentinga spręsti tokio pobūdžio klausimus.     

16.2.                      Atsakovės nutraukė vidaus sandorį pasinaudodamos sutarties laisvės principu ir šiame sandoryje tiesiogiai įtvirtinta šalių teise bendru susitarimu jį nutraukti. Todėl nepagrįstos ieškovės interpretacijos dėl to, kad vidaus sandoris buvo nutrauktas dėl nagrinėjamos civilinės bylos ar kad tokiu savo sprendimu atsakovės patenkino ieškovės reikalavimą. Juo labiau kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą buvo priimtas 2020 m. gruodžio mėn., o vidaus sandoris nutrauktas tik 2021 m. rugpjūčio mėn., t. y. praėjus 8 mėnesiams po kreipimosi į Konstitucinį Teismą.     

16.3.                      Ieškovė ignoruoja faktą, kad Konstitucinio Teismo sprendimas yra jai nepalankus ir neteisingai jį interpretuoja. Konstitucinis Teismas paneigė ieškovės abejonės dėl vidaus sandorių reguliavimo, kurio pagrindu buvo sudarytas sandoris, neatitikimo Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.    

16.4.                      Atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu veikė sąžiningai, priešingai nei ieškovė, kuri neturėjo teisės reikšti ieškinio, o prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą suformulavo tik praėjus 3 mėn. nuo ieškinio pateikimo.

17.                      Atsakovė AB ,,Panevėžio specialus autotransportas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

17.1.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad bylą nutraukus nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovės įrodinėjama aplinkybė, kad ginčijamas sandoris prieštarauja Konstitucijai, paneigtas Konstitucinio Teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu.

17.2.                      Atsakovių 2021 m. rugsėjo 9 d. pasirašytas susitarimas nutraukti vidaus sandorį abipusiu susitarimu nei teisiniu, nei faktiniu pagrindu negali būti vertinamas ir prilyginamas bylos išsprendimui ieškovės naudai. Vidaus sandoris nutrauktas ne dėl su byla susijusių aplinkybių, o sutarties šalių susitarimu, vadovaujantis sutarties nuostatomis.

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismui nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės

18.                      Kaip nurodyta pirmiau, apeliantės UAB ,,Ecoservice“ inicijuota civilinė byla dėl atsakovių Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir AB ,,Panevėžio specialus autotransportas“ sudaryto vidaus sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo nutraukta nebelikus ginčo objekto – atsakovėms bendru sutarimu šį sandorį nutraukus. Ginčo dėl tokios bylos procesinės baigties nėra, tačiau apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad visos proceso šalys laikytinos sąžiningomis ir nė viena iš jų nelaikytina ginčą laimėjusia ar pralaimėjusia šalimi, todėl ir jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Kitaip tariant, apeliantė UAB ,,Ecoservice“ nesutinka su nutarties dalimi, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas byloje, kurioje nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik šiuo aspektu.

19.                      CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

20.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021 53 punktas). 

21.                      Taigi, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išsprendžiamas  remiantis teismų praktikoje įtvirtinta priežasties teorijos taisykle. Lemiamą reikšmę tokiu atveju turi ne galutinio teismo sprendimo forma, o procesinis šalių elgesys, įvertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą jiems atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį, nes pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat turi vadovautis teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas).

22.                      Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad esant tokiai jos iniciatyva pradėtos civilinės bylos baigčiai (byla buvo nutraukta nelikus šalių ginčo objektu tapusios sutarties), bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalims klausimas taip pats išspręstinas vadovaujantis priežasties teorija. Kita vertus, negalima sutikti su apeliantės pozicija, kad šios teorijos taikymas lemia būtent jos turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą ir, atitinkamai, atsakovių pareigos šias išlaidas jai kompensuoti atsiradimą.

23.                      Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018 23 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas; 2022 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022 21 punktas).   

24.                      Nagrinėjamu atveju abejonių nekeliantis atsakovių nesąžiningas elgesys, kurio konstatavimas leistų priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidas, nėra nustatytas. Be to, tokių išlaidų kompensavimas apeliantei ir nekompensavimas atsakovėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai reikštų nesąžiningą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

25.                      Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), su ieškiniu dėl atsakovių vidaus sandorio pripažinimo negaliojančiu apeliantė kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 17 d., 2020 m. lapkričio 17 d. apeliantė pateikė teismui prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų, reglamentuojančių vidaus sandorio sudarymą, atitikties Konstitucijai. Apeliantės prašymas buvo patenkintas ir 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris 2021 m. vasario 24 d. priėmė nagrinėti dalį prašymo. Nutarimas dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai buvo priimtas 2022 m. gegužės 5 d. Atsakovės apeliantės ginčijamą 2020 m. vasario 14 d. vidaus sandorį nutraukė 2021 m. rugsėjo 9 d. susitarimu, t. y. iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.

26.                      Aptartos aplinkybės patvirtina, kad po to, kai apeliantė inicijavo procesą dėl vidaus sandorio pripažinimo negaliojančiu, be kita ko, ir tuo pagrindu, kad jis pažeidžia imperatyvias VPĮ ir KĮ nuostatas bei prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, atsakovės priėmė sprendimą, kurio motyvai nėra detalizuojami, šį vidaus sandorį nutraukti. Tačiau sandorio nutraukimas jo šalių valia, kitaip nei tvirtina atskirajame skunde apeliantė, negali būti interpretuojamas kaip ieškinio reikalavimų patenkinimas. Tokio apeliantės aiškinimo, kad atsakovės, priimdamos sprendimą nutraukti sutartį, iš esmės patenkino jos reikalavimą, todėl šis jų sprendimas turi būti vertinamas apeliantės naudai sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų jai priteisimo, nenuoseklumą ir nepagrįstumą liudija jos pačios reakcija į šį atsakovių sprendimą. 

27.                      Iš LITEKO duomenų matyti, kad apeliantė 2021 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su nauju ieškiniu dėl atsakovių 2021 m. rugsėjo 9 d. susitarimo nutraukti 2020 m. vasario 14 d. vidaus sandorį pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. e2-314-280/2021), kitaip tariant, pareiškė ieškinį dėl, kaip dabar atskirajame skunde teigia, jai palankaus (jos reikalavimus patenkinančio) atsakovių sprendimo nutraukti ginčijamą sutartį pripažinimo negaliojančiu. Nuo nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio ji neatsisakė, nors būtent toks elgesys būtų procesiškai tinkamas manant, kad reikalavimai yra patenkinti. Toks apeliantės procesinis elgesys teikia pagrindą išvadai, kad atsakovių priimtas sprendimas nutraukti sutartį, apeliantės vertinimu, nebuvo pakankamas jos teisių gynimo būdas ir ji siekė to, kad ginčas būtų ir toliau nagrinėjamas. Labiau tikėtina, kad apeliantės siekį tęsti procesą nagrinėjamoje byloje galėjo lemti aplinkybė, kad Konstitucinis Teismas tebenagrinėjo bylą dėl šioje byloje taikytinų teisės aktų atitikties Konstitucijai.

28.                      Konstitucinis Teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu pripažino, kad VPĮ 10 straipsnio 2 dalies 2 punktas tiek, kiek pagal jį įstatyme nustatytomis sąlygomis vidaus sandoris gali būti sudaromas savivaldybei VPĮ nustatyta tvarka pavedant VSĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų paslaugų teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, neprieštarauja Konstitucijai. Ir tik po šio nutarimo priėmimo apeliantė, pateikdama atsiliepimą į pakartotinį atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės prašymą nutraukti bylą, nurodė su juo sutinkanti ir jį palaikanti.

29.                      Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, susijusiais su ieškinio patenkinimo galimybe gavus Konstitucinio Teismo išaiškinimus – nutarimo turinys nesuponuoja tokio aiškinimo. Priešingai, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad savivaldybės tam tikrais atvejais turi teisę sudaryti vidaus sandorius.

30.                      Aptariamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmiau minėta Panevėžio apygardos teismo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-314-280/2021 buvo užbaigta teismui 2021 m. lapkričio 26 d. patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi bylos šalys sutarė, kad apeliantė iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nereikalaus ir jas atlygins pati.

31.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino faktinę procesinę situaciją, susiklosčiusią nagrinėjamoje byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kad sąlygų apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui nėra. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos nutarties dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo nepatvirtina.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32.                      Apeliantės UAB ,,Ecoservice“ atskirąjį skundą pripažinus nepagrįstu, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos. Tačiau turi būti atlygintinos atsakovių bylinėjimosi išlaidos, kurias jos patyrė už atsiliepimų į atskirąjį skundus parengimą, t y. už apeliantės nepagrįstai inicijuotą apeliacinį procesą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

33.                      Atsakovė AB ,,Panevėžio specialus autotransportas“ prašo jai priteisti 150 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateikia tokių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Atsakovės prašomos atlyginti išlaidos kelis kartus mažesnės nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) nurodyta maksimali galimų priteisti išlaidų suma (pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už 2022 m. birželio mėn. suteiktas paslaugas galėtų būti atlyginamos iki 671,72 Eur (1 679,30 Eur (užpraėjusio, t. y. 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4) išlaidos). Todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei AB ,,Panevėžio specialus autotransportas“ iš apeliantės.

34.                      Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo jai priteisti 1 040 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, pateikia tokių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už 2022 m. liepos mėn. parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų 691,96 Eur (1 729,90 Eur (užpraėjusio, t. y. 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4) dydį, atsakovei iš apeliantės priteisiamas 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Priteisti atsakovei akcinei bendrovei ,,Panevėžio specialus autotransportas“ (juridinio asmens kodas 247025610) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecoservice“ (juridinio asmens kodas 123044722) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 288724610) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ecoservice“ (juridinio asmens kodas 123044722) 691,96 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 96 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                 Dalia Kačinskienė