Civilinė byla Nr. e2YT-1122-1148/2021

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00315-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gegužės 17 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Michail Volčkov,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S. skundą dėl antstolės A. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys (skolininkė) N. K., antstolė A. P..

Teismas

n u s t a t ė:

1.       teisme 2021-03-05 gautas, antstolės A. P. 2021-03-04 Patvarkymu netenkintas ir teismui persiųstas, pareiškėjos S. S. (toliau – Pareiškėja) skundas dėl antstolės A. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys (skolininkė) N. K., antstolė A. P..

2.       Pareiškėja skunde nurodo, kad 2021-02-12 pateikė antstolei A. P. vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021-02-12 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2YT-l1873-1030/2020 dėl 350 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės N. K., bet antstolė A. P., vadovaudamasi CPK 650 straipsnio 3 dalimi, 2021-02-17 Patvarkymu Nr.S-21-124-7024 atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pareiškėja laiko minėtą patvarkymą neteisėtu ir nepagrįstu. Mano, kad naujos redakcijos CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidžia asmens teisę į tinkamą vykdymo procesą bei lygiateisiškumo principus, taip pat neatitinka antstolių veiklos principų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintam teisinės valstybės principui, asmens prigimtinei teisei į teisingumą bei Antstolių įstatyme įtvirtintiems antstolio veiklos principams. Teigia, kad visų išieškotojų teisės vykdymo procese turi būti traktuojamos vienodai nepriklausomai nuo išieškojimo pobūdžio (piniginio ar nepiniginio pobūdžio) ir išieškotojui turi būti sudaroma galimybė pagal išieškotojui svarbius kriterijus (patirtis, profesionalumas, veiklos efektyvumas, ekonomiškumas, operatyvumas, specifinių sričių žinios, kompetencija ir t.t.) pasirinkti tinkamiausią jam antstolį. Būtent minėtais kriterijais remiantis, Pareiškėja savo teisių įgyvendinimui pasirinko antstolę A. P., jai praeityje jau yra teikusi vykdomuosius dokumentus vykdyti, pastarosios vykdomųjų dokumentų vykdymu yra patenkinta. Pareiškėjos nuomone, panaikinus nepagrįstą ir neteisėtą antstolės A. P. 2021-02-17 Patvarkymą Nr.- 21-124-7024, vykdymo procesas turi būti sugrąžinamas į vykdomojo dokumento priėmimo stadiją, t.y. antstolė A. P. privalo tenkinti išieškotojos prašymą ir vykdomąjį dokumentą priimti vykdymui.

3.       Suinteresuotas asmuo antstolė A. P. savo poziciją dėl Pareiškėjos skundo išdėstė minėtame 2021-03-04 Patvarkyme, kuriuo atsisakė patenkinti Pareiškėjos skundą. Antstolė nurodė, kad 2021-01-01 įsigaliojo CPK 650 straipsnio 3 dalies nauja redakcija, atitinkamai buvo pakeistas Instrukcijos 4 punktas, reglamentuojantis vykdomojo dokumento pateikimo tvarką. Vykdomųjų dokumentų dėl piniginių sumų išieškojimo skirstymas centralizuojamas: valstybės institucijų ir privačių kreditorių pateikiamus popierinius ir elektroninius ir vykdomuosius dokumentus antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema (toliau – AIS) Instrukcijos 4.3 punkte nustatyta tvarka. Antstolės nuomone, visi antstoliai turi vienodas galimybes išieškoti skolas, visų antstolių darbo kokybė yra gera, kiekvienas antstolis yra suinteresuotas išieškoti skolą ir gauti teisėtai priklausantį atlygį. Pažymėjo, kad antstolis privalo vykdyti įstatymu nustatytas funkcijas, todėl antstolė A. P., vykdydama CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei vadovaudamasi Instrukcija, gavusi Pareiškėjos prašymą priimti vykyti vykdomąjį dokumentą, patvarkymu Nr. S-21-124-7024 atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą dėl 350 Eur. bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės N. K..

4.       Suinteresuotas asmuo (skolininkė) N. K. atsiliepimo į skundą dėl antstolės veiksmų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

5.       Pareiškėja, be kita ko, pateikė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 650 straipsnio 3 dalis neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo ir teisinio aiškumo principams, Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 30 straipsnio 1 daliai, CPK 17 straipsniui bei Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai. Pareiškėja tuo pačiu prašo teismo sustabdyti civilinės bylos Nr. e2YT-1122-1148/2021 nagrinėjimą, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą pagal tokį teismo kreipimąsi. Pareiškėja nurodo, kad CPK 650 straipsnio papildymas 3 dalimi, eliminuoja išieškotojo teisę pasirinkti antstolį iš vykdomojo dokumento vykdymo vietoje veikiančių antstolių. Mano, kad išieškotojo teisė pasirinkti konkretų antstolį iš toje teritorijoje veikiančių antstolių sąrašo, turėtų būti neribojama ir jam turi būti paliekama pasirinkimo teisė, kuri būtų realizuojama, atsižvelgiant į jam svarbius antstolio veiklos kriterijus: profesionalumą, operatyvumą, ekonomiškumą, teisėtumą, jo sugebėjimą vykdymo eigoje užtikrinti bendradarbiavimą su išieškotoju ar skolininku, galimybes taikiai spręsti vykdymo proceso eigoje kylančius klausimus. Pareiškėjos nuomone, įstatymų leidėjui CPK 650 straipsnį papildžius 3 dalimi, susiklosto teisinė situacija, kai nekokybiškai ir neefektyviai dirbančių antstolių padėtis yra nepagrįstai ir neteisingai pagerinama, o dirbančių efektyviai ir kokybiškai padėtis neproporcingai pabloginama. CPK 650 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo paskirstymas negali užtikrinti efektyvaus, veiksmingo vykdymo proceso ir tinkamos išieškotojo teisėtų interesų gynybos, kuri išieškotojui turi būti užtikrinta pagal CPK Vykdymo proceso ir Antstolių įstatymo normas. Įstatymų leidėjui papildžius CPK 650 straipsnį 3 dalimi, atsirado įstatymo normų konkurencija tarp CPK 650 straipsnio 3 dalies (iš vienos pusės) ir CPK 650 straipsnio 1 dalies, 651 straipsnio, 590 straipsnio 1, 2 dalių, o tuo pačiu ir Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 2 dalies (iš kitos pusės), o tai, galbūt, nesiderina su konstituciniais teisinės valstybės ir teisinio aiškumo principais.

6.       Suinteresuotas asmuo antstolė A. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos S. S. 2021-03-09 prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, juo prašo netenkinti minėto Pareiškėjos prašymo bei skundo dėl antstolės veiksmų. Nurodo, kad antstolei nesuteikta prerogatyva nesivadovauti CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir antstolė neturi teisės CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikyti, kai nagrinėjamas klausimas priklauso CPK 650 straipsnio 3 dalyje esančių nuostatų reguliavimo sričiai. Pažymi, kad Pareiškėja, prašydama kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant ištirti, ar pareiškėjos nurodyta apimtimi CPK 650 straipsnio 3 dalis neprieštarauja CPK 17 straipsniui ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai, kelia vieno įstatymo dalies atitikimo kitų įstatymų dalims klausimą, kurį nagrinėti Konstitucinis Teismas neturi kompetencijos. Be to, iš Pareiškėjos prašymo turinio neaišku, kuo konkrečiai pasireiškia Pareiškėjos nurodytoje apimtyje CPK 650 straipsnio 3 dalies prieštaravimas CPK 17 straipsniui bei Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai. Teigia, kad CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostata yra CPK 650 straipsnyje, kuris reglamentuoja vykdomojo dokumento pateikimą vykdyti. Tokio pobūdžio klausimai nėra reglamentuojami nei Antstolių įstatymo 3 straipsnyje, nei kitose Pareiškėjos prašyme nurodytose Antstolių įstatymo teisės normose. Pareiškėjos keliamas klausimas dėl prašyme nurodytos CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostatos atitikties Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 daliai yra su teisės normų kolizijos, jeigu tokia kolizija iš tikrųjų egzistuotų, išsprendimu susijęs klausimas, taigi teisės normų taikymo klausimas, kurio nepriklauso spręsti Konstituciniam Teismui. Atkreipia dėmesį, kad laisvas antstolio pasirinkimo principas Konstitucijoje nėra įtvirtintas. Tai reiškia, jog Konstitucija negarantuoja išieškotojui teisės laisvai pasirinkti antstolį, kuris vykdytų jam išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą. Laikosi pozicijos, kad Pareiškėjos teiginiai apie tai, esą Lietuvos įstatymų leidėjui papildžius CPK 650 straipsnį 3 dalimi, atsirado įstatymo normų konkurencija tarp CPK 650 straipsnio 3 dalies ir CPK 650 straipsnio 1 dalies, 651 straipsnio, 590 straipsnio 1, 2 dalių, Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 2 dalies, negali būti nagrinėjimo Konstituciniame Teisme dalyku. Byloje nagrinėjamu atveju tokios įstatymų normų konkurencijos nėra, nes nurodytos įstatymų normos reglamentuoja skirtingų klausimų sprendimą, skirtingus teisinius santykius. Nauja CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostata reiškia, jog visų išieškotojų, t. y. tiek privačių subjektų, tiek ir valstybinių institucijų, vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo turi būti skirstomi, naudojantis AIS, laikantis proporcingumo principo, pagal Instrukcijoje nustatytus aiškius kriterijus. Taigi CPK 650 straipsnio 3 dalimi jokiems išieškotojams nepadaryta išlygų dėl šios rūšies vykdomųjų dokumentų paskirstymo. CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostata atitinka teisingumo principo tikslus. Naujosios CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostatos neatima ir neriboja išieškotojo teisės kreiptis į antstolį dėl vykdomojo dokumento išieškoti iš skolininko pinigines lėšas vykdymo, o, priešingai, jos skirtos užtikrinti efektyvesnį, veiksmingesnį tokio dokumento vykdymo procesą.

7.       Suinteresuotas asmuo (skolininkė) N. K. atsiliepimo į Pareiškėjos prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir civilinės bylos sustabdymo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismas

konstatuoja:

Pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų netenkintinas.

Dėl antstolės 2021-02-17 Patvarkymo Nr.S-21-124-7024

8.       Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio CPK VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

9.       Bylos medžiaga nustatyta, kad Pareiškėja 2021-02-12 pateikė antstolei A. P. (toliau – Antstolė) vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021-02-12 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2YT-l1873-1030/2020 dėl 350 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės N. K.. Antstolė 2021-02-17 Patvarkymu Nr.S-21-124-7024 (toliau – Patvarkymas) atsisakė priimti Pareiškėjos tiesiogiai Antstolei pateiktą vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą. Savo atsisakymą Antstolė grindė nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis naujomis CPK 650 straipsnio bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkto redakcijomis. Pareiškėjos nuomone, naujos redakcijos CPK 650 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidžia jos teisę į tinkamą vykdymo procesą bei lygiateisiškumo principus, taip pat neatitinka antstolių veiklos principų. Pareiškėjos vertinimu, minėtos nuostatos pažeidžia jos teisę laisvai, savo nuožiūra pasirinkti konkretų antstolį. Išdėstyto pagrindu, Pareiškėja mano, kad Antstolės Patvarkymas nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti teismo panaikintas.

10.       2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 650 straipsnio 3 dalies nauja redakcija, kurioje numatyta, jog vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirto Antstolių informacinė sistema Sprendimų instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, kai naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje.

11.       Pakeitus CPK 650 straipsnio 3 dalį, atitinkamai buvo pakeistas Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas, reglamentuojantis vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarką.

12.       Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas nustato, jog vykdomąjį dokumentą antstoliui gali pateikti vykdyti tik išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.1. papunktį vykdomasis dokumentas priskirtas bet kuriai Instrukcijos 120 punkte nurodytai vykdomųjų dokumentų kategorijai, pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdomojo dokumento vykdymo vieta. Vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis. Rašytinis vykdomasis dokumentas antstoliui pateikiamas paštu arba antstolio kontoroje, elektroninis vykdomasis dokumentas pateikiamas per Antstolių informacinę sistemą. Šiame papunktyje nustatyta tvarka antstoliams taip pat pateikiami vykdomieji dokumentai, kuriuose, be Instrukcijos 120 punkte nurodytų veiksmų, taip pat nurodyta išieškoti pinigų sumas. Tai yra, šiuo punktu sureglamentuota bendroji vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarka.

13.       Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.2. papunktyje atskirai yra reglamentuota vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo tvarka, t. y., jei yra vykdymui pateikiamas elektroninis vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo, tai jis iš karto pateikiamas per Antstolių informacinę sistemą. Tuo atveju, jei yra pateikiamas vykdymui rašytinis vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo, tai jis pateikiamas Lietuvos antstolių rūmams ir jis Lietuvos antstolių rūmuose suskaitmeninamas, pasirašomas Lietuvos antstolių rūmų darbuotojo elektroniniu parašu, įkeliamas į Antstolių informacinę sistemą ir toliau vykdomas kaip elektroninis vykdomasis dokumentas. Visus vykdomuosius dokumentus (elektroninius ir rašytinius) dėl pinigų sumų išieškojimo paskirsto Antstolių informacinė sistema pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus kriterijus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3. papunktis).

14.       Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad esant galiojančiam minėtam teisiniam reglamentavimui, išieškotojas neturi galimybės (tokia teisė jam nenumatyta) kreiptis tiesiogiai į konkretų antstolį dėl vykdomojo dokumento vykdymo (konkrečiai - dėl pinigų sumų išieškojimo) būtent to antstolio, į kurį kreipiamasi. Minėta, visus vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo paskirsto Antstolių informacinė sistema pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus kriterijus. Kadangi būtent Pareiškėja nesilaikė aukščiau nurodyto reglamentavimo, ji vykdomąjį dokumentą pateikė tiesiogiai Antstolei su tikslu, kad būtent Antstolė vykdytų jos pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, spręstina, kad Antstolė, atsisakydama minėtą vykdomąjį dokumentą priimti vykdymui, priešingai, nei Pareiškėja, laikėsi tiek CPK 650 straipsnio 3 dalies reikalavimų, tiek Instrukcijos 4 punkto (ir jo papunkčių) reikalavimų. Išdėstyto pagrindu, spręstina, kad antstolės veiksmai neprieštarauja įstatymų nuostatoms, yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti Pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir bylos sustabdymo

15.       Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

16.       CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį teismą ar ne. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

19.       Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, abejonių dėl Antstolės taikytų proceso teisės normų (CPK 650 straipsnio 3 dalies) konstitucingumo nėra kilę.

20.       Pareiškėja teigia, jog naujuoju teisiniu reglamentavimu yra apribojama jos laisva valia pasirinkti konkretų antstolį. Taigi Pareiškėja siekia teisės aktų konstitucingumo patikrinimo, tačiau, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, toks tikslas nesuponuoja realaus Pareiškėjos pažeistų teisių gynimo, tai yra jos teisės pasirinkti vykdymo veiksmus atliksiantį antstolį, pažeidimo. Kaip matyti iš prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėstomų argumentų, Pareiškėjos keliamas klausimas formuluojamas antstolių konkurencijos ribojimo aspektu, tačiau nagrinėjamu atveju, Pareiškėja šioje byloje veikia, kaip fizinis asmuo, privatus subjektas, kuris neturi įstatymu suteiktų įgalinimų ginti viešąjį interesą ar kitų asmenų teises.

21.       Pareiškėjos pozicija dėl dalies antstolių (ne)profesionalumo ir darbo kokybiškumo – byloje nepagrįsta jokiais įrodymais.

22.       Pareiškėjos pozicija dėl konkrečiai Antstolės pasirinkimo vykdant Pareiškėjos pateiktą vykdomąjį dokumentą ir Antstolės atsisakymo minėtą dokumentą vykdyti, kaip Pareiškėjos teisių į operatyvų, kokybišką vykdymo procesą pažeidimą, laikytina nepagrįsta dėl to, kad, bent jau teoriškai, Pareiškėjos vykdomasis dokumentas (jį teikiant per AIS) galėjo pateikti vykdymui būtent pas Antstolę. Taigi aplinkybė, kad Pareiškėja negali laisvai pasirinkti konkretų antstolį, Pareiškėjos nurodomų teisių pažeidimo savaime nesuponuoja.

23.       Įvertinus Pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą argumentus, teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad šioje byloje Antstolės veiksmai dėl esamo, galiojančio teisinio reglamentavimo, galėjo pažeisti Pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad Pareiškėjos nurodytas teisinis reglamentavimas prieštarauja Konstitucijai ir tokiu būdu pažeidžia Pareiškėjos, kaip privataus asmens, teises ir pareigas šioje byloje.

24.       Taigi, teismas, įvertinęs Pareiškėjos išdėstytus argumentus, bei atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, į CPK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose aiškiai išdėstyta, kada teismas turi pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą („jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams“), šioje byloje neturi jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Dėl to, Pareiškėjos prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

netenkinti pareiškėjos S. S. skundo dėl antstolės A. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys (skolininkė) N. K., antstolė A. P..

Netenkinti pareiškėjos S. S. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas                                                                                 Michail Volčkov