VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovės VĮ Registrų centras atstovams I. P. ir S. B.,

atsakovės viešosios įstaigos Baltic Human Resources atstovui (duomenys neskelbtini) V. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VĮ Registrų centras ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, kurioje yra priimtas 2022 m. lapkričio 25 dienos preliminarus teismo sprendimas.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė VĮ Registrų centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės VšĮ Baltic Human Resources 128,47 Eur skolos, 1,20 Eur palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2.       Ieškinyje nurodė, kad Valstybės įmonė Registrų centras Viešajai įstaigai „BALTIC HUMAN RESOURCES už suteiktą paslaugą (juridinio asmens nuosavybės į sklypą įregistravimą) pateikė 2020-02-27 PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini)  Nr. (duomenys neskelbtini) - suma 128,47 Eur (šioje Sąskaitoje už suteiktas paslaugas nurodyta mokėtina suma 324,96 Eur, tačiau Atsakovė dalį Sąskaitos -162,63 Eur sumai, apmokėjo, bei turėjo susidariusį 33,86 Eur permokos likutį, kuriuo buvo padengta dalis įsiskolinimo, todėl pagal šią Sąskaitą prašoma priteisti 128,47 Eur sumą).Už minėtą Sąskaitą susidarė neapmokėta 128,47 Eur dydžio skola. Registrų centras, atsakovei Sąskaitos neapmokėjus, elektroniniu paštu 2022-09-02 išsiuntė pretenziją dėl skolos apmokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - Pretenzija), bei informavo, kad neatsiskaičius už suteiktą paslaugą iki 2022-09-16, Registrų centras kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo. Iš atsakovei pateiktos Sąskaitos matyti, kad atsakovė atsisako mokėti už Registrų centro suteiktą, juridinio asmens nuosavybės į sklypą įregistravimo, paslaugą. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos 2014-04-23 Nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo" (toliau - Nuostatai) 39 punkte nurodyta, kad asmeniškai pateikiant prašymą įregistruoti, išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti nekilnojamojo daikto Registro duomenis, įregistruoti ar išregistruoti įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis, mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas arba 50 procentų atlyginimo dydžio avansas. Konkretų įkainį už Registrų centro suteiktą paslaugą numatė Sąskaitos išrašymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimas Nr. 365 „Dėl atlyginimo už nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir su nekilnojamaisiais daiktais susijusių juridinių faktų, įmonių perleidimo ir nuomos sutarčių įregistravimą / išregistravimą ir naudojimąsi nekilnojamojo turto registro duomenimis dydžių sąrašo patvirtinimo" patvirtintas Atlyginimo už nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir su nekilnojamaisiais daiktais susijusių juridinių faktų, įmonių perleidimo ir nuomos sutarčių įregistravimą / išregistravimą ir naudojimąsi nekilnojamojo turto registro duomenimis dydžių sąrašas (toliau - Sąrašas). Šiuo konkrečiu atveju atsakovei Sąskaita buvo išrašyta vadovaujantis Sąrašo 2 lentelėje pateikta informacija. Pažymėtina, kad Nuostatų 391 punkte nurodyta, kad jeigu asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus pateikia praleidęs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - NTRĮ) 17 straipsnio 3 dalyje ar Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. 1-1539 17, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus prašymo padavimo terminus, Nuostatų 39 punkte nurodytas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, apskaičiuotas Registro tvarkytojo, padidinamas 100 procentų. Šiuo konkrečiu atveju Atsakovė pateikusi prašymą įregistruoti juridinio asmens nuosavybės teises į sklypą, praleido NTRĮ 17 straipsnio 3 dalyje numatytą 1 mėnesio registracijos terminą daiktinėms teisėms į nekilnojamąjį daiktą įregistruoti, todėl atlyginimas už suteiktą paslaugą buvo padidintas 100 procentų ir Sąskaita už suteiktą paslaugą išrašyta padidintai 324,96 Eur sumai. Atsakovė dalį sąskaitos - 162,63 Eur sumai, apmokėjo, bei turėjo susidariusį 33,86 Eur permokos likutį, kuriuo buvo padengta dalis įsiskolinimo, todėl pagal Sąskaitą prašoma priteisti 128,47 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas suteikė paslaugą, o atsakovė iki galo neatsiskaitė, iš atsakovės turėtų būti priteista nesumokėta suma už suteiktą paslaugą. Ieškovas paslaugą suteikė tinkamai, o atsakovė ieškovui jokių pretenzijų dėl suteiktos paslaugos nepateikė.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-25 preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteista 128,47 Eur skolos, 1,20 Eur palūkanų, 5 procentai metinių procesinių palūkanų ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Preliminarus sprendimas atsakovei įteiktas tinkamai. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022-12-12 gauti atsakovės prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriame nurodė, kad gavus 2020-02-10 išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė akceptavo ieškovės pasiūlytas paslaugos kainas ir sąlygas. Nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu yra reikalaujamas papildomas apmokėjimas, su kuriuo nebuvo supažindintas ir davęs sutikimą atliekamų darbų kainos padidinimui. Prašo ieškinį atmesti, preliminarų sprendimą panaikinti.

5.       Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad 2020-02-10 Registrų centras atsakovei pateikė išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje Atsakovė klaidingai nurodo išankstinės sąskaitos numerį, kadangi nagrinėjamu atveju Registrų centro pateiktos išankstinės sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), o ne Nr. (duomenys neskelbtini)) 162,63 Eur sumai, kurią atsakovas nedelsiant apmokėjo, t. y. akceptavo Registrų centro pasiūlytas paslaugos kainas ir sąlygas, atkreipė dėmesį, kad Registrų centras darbus pradėjo tik po pilno išankstinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo, bei nurodė, kad nėra suprantama, kokiu teisiniu pagrindu iš atsakovės yra reikalaujamas papildomas apmokėjimas, su kuriuo ji nebuvo supažindinta, ir nėra davusi jokio sutikimo atliekamų darbų kainos padidinimui. 2020-02-08 atsakovė Registrų centrui pateikė prašymą įregistruoti žemės sklypą ir nuosavybės teisę į jį (toliau - Prašymas). Registrų centras gavęs atsakovės Prašymą 2020-02-10 išrašė automatiniu būdu suformuotą išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Išankstinė sąskaita) 162,63 Eur sumai, kuri iš karto buvo pateikta atsakovei apmokėjimui. Atsakovė 2020-02-­11 mokėjimu per banką Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo Išankstinę sąskaitą 162,63 Eur sumai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - NTRĮ) 17 straipsnio 3 dalyje numatytu 1 mėnesio registracijos terminu daiktinėms teisėms į nekilnojamąjį daiktą įregistruoti, Atsakovės Prašymas yra pateiktas praleidus įstatymo numatytą 1 mėnesio įregistravimo terminą, kadangi daiktinėms teisėms į nekilnojamąjį daiktą įregistruoti pagrindu esantis 2019-12-30 Varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Varžytinių aktas) yra išduotas 2019-12-30, o Atsakovės Prašymas daiktinėms teisėms pagal Varžytinių aktą įregistruoti pateiktas 2020-02-08, t. y. po 40 dienų nuo Varžytinių akto išdavimo dienos. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos 2014-04-23 Nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo" (toliau - Nuostatai) 391 punkte nurodyta, kad jeigu asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus pateikia praleidęs NTRĮ 17 straipsnio 3 dalyje ar Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. 1-1539 17, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus prašymo padavimo terminus, Nuostatų 39 punkte nurodytas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, apskaičiuotas Registro tvarkytojo, padidinamas 100 procentų. Šiuo konkrečiu atveju, kaip jau buvo minėta, Atsakovė pateikė Prašymą įregistruoti juridinio asmens nuosavybės teises į sklypą, praleido NTRĮ 17 straipsnio 3 dalyje numatytą 1 mėnesio registracijos terminą daiktinėms teisėms į nekilnojamąjį daiktą įregistruoti, todėl atlyginimas už suteiktą juridinio asmens nuosavybės į sklypą įregistravo paslaugą (toliau - Paslauga) buvo padidintas 100 procentų. Kadangi atsakovė praleido minėtą 1 mėnesio įregistravimo terminą, Registrų centras po atsakovės Prašymu pateiktos paslaugos atlikimo, atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui 2020-02-27 PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sąskaita) padidintai 324,96 Eur sumai (šioje Sąskaitoje už suteiktas paslaugas nurodyta mokėtina suma 324,96 Eur, tačiau dalis Sąskaitos 162,63 Eur sumai, buvo padengta minėtu atsakovės 2020-02-11 mokėjimu per banką Nr. (duomenys neskelbtini) už Išankstinę sąskaitą; atsakovė taip pat turėjo susidariusį 33,86 Eur permokos likutį, kuriuo buvo padengta dalis įsiskolinimo, todėl pagal šią Sąskaitą liko neapmokėta 128,47 Eur suma). Atkreiptinas dėmesys, kad Registrų centras paslaugą suteikė tinkamai, o atsakovė Registrų centrui jokių pretenzijų dėl suteiktos paslaugos nepateikė. Tai, kad padidinta 324,96 Eur suma buvo pateikta Sąskaitoje, o ne Išankstinėje sąskaitoje, nesudaro pagrindo atsakovei nepadengti pagal Sąskaitą likusios neapmokėtos 128,47 Eur sumos, kadangi Registrų centras Sąskaitą išrašė teisėtai, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktu Prašymu atsakovė garantavo apmokėjimą už paslaugos atlikimą. Registrų centras yra viešojo administravimo subjektas, kurį galiojantys teisės aktai įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra viręs). Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime pabrėžė, jog kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Administracinės teisės kontekste teisėtumo principas reiškia, kad viešojo valdymo (administravimo) ir kiti administracinės teisės subjektai savo veikloje (rengdami, priimdami teisės aktus, taikydami administracinės teisės normas ir pan.) privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Registrų centras negali savo iniciatyva pasiūlyti paslaugos kainų ar sąlygų, kadangi paslaugų atlikimo kainos yra numatytos teisės aktų, kurių teisėtumo ir pagrįstumo Registrų centras negali vertinti, todėl įstatymų leidėjui aiškiai ir konkrečiai nurodžius įkainius už Registro centro atliekamas paslaugas, Registru centras negalėjo savo nuožiūra pasiūlyti paslaugos kainų ir sąlygų, kaip nurodo atsakovė teigdama, kad apmokėdama Registrų centro jai pateiktą Išankstinę sąskaitą akceptavo Registro centro pasiūlytas paslaugos kainas ir sąlygas. Konkretų įkainį už Registrų centro suteiktą paslaugą numatė Sąskaitos išrašymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimas Nr. 365 „Dėl atlyginimo už nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių j juos, šių teisių suvaržymų ir su nekilnojamaisiais daiktais susijusių juridinių faktų, įmonių perleidimo ir nuomos sutarčių įregistravimą / išregistravimą ir naudojimąsi nekilnojamojo turto registro duomenimis dydžių sąrašo patvirtinimo" patvirtintas Atlyginimo už nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir su nekilnojamaisiais daiktais susijusių juridinių faktų, įmonių perleidimo ir nuomos sutarčių įregistravimą / išregistravimą ir naudojimąsi nekilnojamojo turto registro duomenimis dydžių sąrašas. Šiuo konkrečiu atveju atsakovei Sąskaita buvo išrašyta vadovaujantis Sąrašo 2 lentelėje pateikta informacija. Pažymėtina, kad įkainiai už Registro centro suteikiamas paslaugas, tarp jų ir Atlyginimo už nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir su nekilnojamaisiais daiktais susijusių juridinių faktų, įmonių perleidimo ir nuomos sutarčių įregistravimą / išregistravimą ir naudojimąsi nekilnojamojo turto registro duomenimis dydžių sąrašas, bei NTRĮ ir Nuostatai yra viešai prieinami, todėl Atsakovė turėjo ir galėjo susipažinti su viešai skelbiamais Registrų centro įkainiais už jos prašoma suteikti Paslaugą bei NTRĮ įtvirtintu 1 mėnesio daiktinių teisių įregistravimo terminu (NTRĮ 17 str. 3 d.) ir Nuostatuose įtvirtintomis atlyginimo padidinimo sąlygomis (391 punktas). Atsakovo prašymai dėl preliminaraus sprendimo panaikinimo, ieškinio atmetimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Registrų centro turėtų būti atmesti.

6.       Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu palaikė savo poziciją išdėstytą ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad ieškovė suteikė paslaugas atsakovei už kurias būtina sumokėti, remiantis Vyriausybės nustatytais ir galiojusiais įkainiais.

7.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įregistravimo paslaugas suteikė monopolistas subjektas. Pateikus išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, atsakovė nebuvo supažindinta, kad tai negalutinė kaina. Vartotojas turi būti informuotas apie paslaugų kainą dar prieš atliekant paslaugą. Taip pat informuotas ir apie galimą kainos padidėjimą. Atsakovei oferta pateikta išankstinėje PVM sąskaitoje faktūroje ir joks kitas dokumentas nepateiktas iki darbų atlikimo. Vienašališko kainos padidinimo nenumato ir CK nuostatos.

Preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

8.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti paslaugų kainos dalį, ieškovei atlikus nuosavybės teisių registravimą viešame registre 2020 metų vasario mėnesį.

9.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020-02-08 atsakovė elektroniniu paštu pateikė ieškovei prašymą įregistruoti žemės sklypą ir nuosavybės teisę ir pridėjo reikiamus dokumentus (prieštaravimų priedai – DOK – 201103). 2020-02-10 buvo išrašyta išankstinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 162,63 Eur sumai, prie sumos nurodant žvaigždutę ir jos paaiškinimą, kad suma negalutinė (prieštaravimų priedai – DOK – 201103). Iš ieškovės pateikto 2022-09-27 akto Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas) matyti, kad 2020-02-11 atsakovė sumokėjo ieškovei 162,63 Eu sumą nurodytą išankstinėje sąskaitoje už teikiamas paslaugas. 2020-02-27 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)  galutinei 324,96 Eur sumai už paslaugų suteikimą – duomenų paiešką NTR duomenų bazėje ir nuosavybės į sklypą įregistravimą (ieškinio priedas). Iš 2022-09-27 skolų tarpusavio suderinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas) matyti, kad atsakovės skola 2022-09-27 dienai buvo 128,47 Eur, įskaičius atsakovės permokas už kitas paslaugas ir sumokėtą avansinę įmoką – 162,63 Eur. Likusią skolos dalį ieškovė ir prašė iš atsakovės priteisti, jos nesumokėjus po 2022-09-02 siųsto raginimo skolą padengti iki 2022-09-16 (ieškinio priedas).

10.       Atsakovė, teikdama rašytinius prieštaravimus dėl 2022-11-25 preliminaraus teismo sprendimo, ir paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje, prieštaravo tokiam ieškovės reikalavimui, esminiai argumentuodama, kad išankstinė 2020-02-10 PVM sąskaita faktūra su 162,63 Eur suma buvo oferta paslaugų gavėjai ir paslaugų kainos padidinimas be atsakovės žinios ir pritarimo neatitinka CK nuostatų. Vartotojas nebuvo informuotas tinkamai apie paslaugos kainos padidinimą.

11.       Teismas įvertinęs suteiktų ir gautų paslaugų pobūdį, konstatuoja, kad šalys susitarė dėl tam tikrų nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objektu sukūrimu, teikimo, todėl šalių santykiai kvalifikuotini kaip paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 straipsnis). Ginčo dėl kvalifikavimo tarp šalių nekilo. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje ir paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Tad, paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti dėl tam tikro rezultato nustatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje.

12.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad skiriamasis paslaugų sutarčių požymis yra tai, jog pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus). Kitaip tariant, įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus. Nuo to priklauso ir taikytina atsakomybė: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsakys dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu įsipareigojama dėl rezultato, tai atsakomybė bus taikoma už rezultato nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ).

13.       Byloje ginčo dėl paslaugų kokybės nekyla, paslauga atsakovei suteikta ir nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį atsakovės vardu įregistruota.

14.       Esminis ginčas dėl paslaugų kainos dalies (128,47 Eur) apmokėjimo kyla dėl to, kad atsakovė nebuvo informuota VĮ Registrų centro apie paslaugos kainos dydį iki suteikiant jai paslaugą, o pateiktą 2020-02-10 išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įvertino kaip kainos ofertą, remiantis kuria paslauga bus teikiama ir apmokama.

15.       Pritartina atsakovės pozicijai, kad paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją taip pat ir apie paslaugų kainą, ką numato CK 6.719 straipsnio nuostatos. Kita vertus, CK 6.719 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad jeigu teikiamos paslaugos yra viešos arba jų teikimas yra paslaugų teikėjo verslas, su CK 6.719 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti paslaugų teikėjo buveinėje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje (CK 6.719 straipsnio 2 dalis).

16.       Įvertinus, jog įregistravimo nuosavybės paslaugos buvo teiktos vienintelio tokio paslaugų teikėjo Lietuvos Respublikoje – VĮ Registrų centro, teigtina, kad atsakovei buvo suteikta viešo pobūdžio paslauga – nuosavybės teisės įregistravimas į viešą registrą.

17.       Kaip numatė 2020 metų vasario mėnesį, kai buvo teiktas prašymas viešai paslaugai gauti, galiojusios Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų 2014-04-23 Vyriausybės Nutarimu Nr. 379, 39 punkto nuostatos, tai asmeniškai pateikiant prašymą įregistruoti, išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti nekilnojamojo daikto Registro duomenis, įregistruoti ar išregistruoti įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis, sumokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 365 „Dėl atlyginimo už nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir su nekilnojamaisiais daiktais susijusių juridinių faktų, įmonių perleidimo ir nuomos sutarčių įregistravimą/išregistravimą ir naudojimąsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis dydžių sąrašo patvirtinimo“ nustatytas atlyginimas (toliau – Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas) arba 50 procentų atlyginimo dydžio avansas. Atlyginimas arba avansas turi būti sumokamas ne vėliau kaip per 8 darbo valandas nuo pateikto prašymo įregistravimo Registro tvarkytojo prašymų registravimo knygoje, išskyrus tuos atvejus, kai prašoma darbus atlikti per vieną darbo dieną. Už darbų atlikimą per vieną darbo dieną atlyginimas sumokamas prašymo pateikimo metu. Nuo 2015-11-11 galiojusi aukščiau paminėtų Nuostatų 391 straipsnio redakcija numatė, kad jeigu asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus pateikia praleidęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje ar Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 17, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus prašymo padavimo terminus, Nuostatų 39 punkte nurodytas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, apskaičiuotas Registro tvarkytojo, didinamas 100 procentų.

18.       Įvertinus viešas paslaugas teikiančio subjekto – VĮ Registro centras statusą, joga tai ribotos atsakomybės viešas juridinis asmuo ir tai, kad jo veiklą, veiklos terminus, paslaugų įkainius imperatyviai nustato teisės aktai, akivaizdu, jog ginčo dėl pačios suteiktos paslaugos kainos apskaičiavimo teisingumo byloje nekyla, atsakovei įrodinėjant tik informavimo netinkamumą dėl mokėtinos kainos už įregistravimo paslaugą.

19.       Vertindamas tokio pobūdžio atsakovės argumentus, teismas, visų pirma, pažymi, kad atsakovės gauta 2020-02-10 išankstinė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 162,63 Eur sumai aiškiai numatė, kad mokėtina suma nėra galutinė, ko nedraudė ir aukščiau paminėtų Nuostatų 39 punkto nuostatos, numatančios 50 procentų dydžio avanso sumokėjimą prieš teikiant paslaugą. Tačiau atsakovei, kaip rūpestingam, apdairiam ir sąžiningam subjektui nekilo poreikis pasitikslinti mokėtiną galutinę kainą, gavus minėtą išankstinę sąskaitą ir žymas joje, ką patvirtino atsakovės vadovas teismo posėdyje, jog užklausos ieškovei dėl visos mokėtinos kainos dydžio neteikė. Nurodė, kad tai įprasta jų tokia praktika ir į tai dėmesio nekreipė.

20.       Visų antra, atsakovės byloje nėra paneigta, kad iki paslaugos užsakymo iš VĮ Registrų centras buvo objektyvios kliūtys sužinoti mokėtiną kainą, teikiant atsakovės naudai viešo pobūdžio paslaugas. Atsakovės atstovo buvo paaiškinta, kad tuo metu buvo ribojimai vykti fiziškai į ieškovės padalinį teikti prašymą dėl COVID pandemijos, tačiau apdairus, protingas asmuo turėjo galimybę sužinoti paslaugų kainą, prašydamas informacijos iš atsakingų subjektų elektronine užklausa ar įvertindamas viešai skelbiamus, visiems prieinamus teisės aktus, reglamentuojančius paslaugų suteikimo įkainius. Šias teismo išvadas teismas daro, atsižvelgdamas dar ir į tą aplinkybę, kad atsakovės vadovas prisistatė teismo posėdyje kaip teisinių žinių turintis asmuo bei žinojęs, kad Vyriausybės teisės aktais nustatomi paslaugų įkainiai netrukus keisis dėl numatomos reformos. Dar daugiau, kaip įstaigos vadovas paaiškino teismo posėdžio metu, jog tai nebuvo pirmas kartas, kreipiantis į ieškovę dėl tam tikros paslaugos suteikimo.

21.       Remiantis aukščiau išdėstytu, vadovaujantis CK 6.719 straipsnio 2 dalies, 6.720 straipsnio nuostatomis, 2022-11-25 preliminariu sprendimu pagrįstai ir teisėtai iš atsakovės priteista 128,47 Eur skolos dalis už suteiktą nuosavybės teisių įregistravimo paslaugą 2020 metų vasario mėnesį, todėl 2022-11-25 preliminarus sprendimas nenaikintinas.

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Įgyvendinant šiuos tikslus civiliniame procese, būtina vadovautis tiek procesinėje, tiek materialinėje teisėje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir paneigiant kito asmens teisėtus interesus bei lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2007).

23.       Atsakovės argumentai, kad ieškovės taikyti paslaugos įkainiai, padidinus 100 procentų nustatytą kainą dėl termino teikti įregistruoti per vieną mėnesį praleidimo, buvo per dideli, nelogiški ir netrukus pakeisti, keičiant teisės aktus, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi, teismui neturint pagrindo savo iniciatyva vertinti paslaugų įkainių, nustatytų paslaugos teikimo dienai galiojusiais teisės aktais.

24.       Esminio ginčo dėl priteistų 1,20 Eur palūkanų (CK 6.261 straipsnis), 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės pusės nebuvo, todėl 2022-11-25 preliminariu sprendimu priteistos nurodytos sumos taip pat nekeistinos. Detaliau dėl jų teismas nepasisako, atsakovei šių sumų pagrįstumo ir teisėtumo neginčijus. 

25.       CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovė paskaičiavo atsakovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už 68 dienas, kurių suma sudaro 1,20 Eur. Kadangi atsakovė tinkamai savo prievolės atsiskaityti su ieškove nevykdė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 1,20 Eur palūkanų.

26.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei priteistinos iš atsakovės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (129,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

27.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 11,00 Eur žyminis mokestis (93 straipsnio 1 dalis).

28.       Iš atsakovės valstybei naudai priteistina 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str.).

    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7-8 dalimis, 430 straipsnio 9 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

            Priteisti ieškovei valstybės įmonei „Registrų centras“, juridinio asmens kodas 124110246, iš atsakovės viešosios įstaigos „Baltic Human Resources“, juridinio asmens kodas 110085847, 128,47 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 47 ct) skolą, 1,20 Eur (vieną eurą 20 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (129,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,00 Eur (vienuolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

              Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos “Baltic Human Resources”, kodas 110085847, valstybės naudai 13,28 Eur (trylika eurų ir 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

            Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                  Rima Lipeikienė