Teikimas Nr. TS-49-1123/2024

                Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2

                                                                                     (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. K..

Teismas

n u s t a t ė :  

M. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, M. K. paskirta subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalis, kurioje M. K. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 37 straipsniu, M. K. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendis pakeistas: M. K. nusikalstamos veikos iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotos į BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. M. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų ir 6 mėnesiams. Panaikinta Viliaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalis dėl M. K. paskirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu M. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirta bausme ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų ir 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 20 d. Bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 20 d. 2/3 paskirtos bausmės dalį atliks 2025 m. sausio 20 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. kovo 27 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 4 metai 7 mėnesiai 24 dienos.

Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 2 dalimi, 2024 m. kovo 27 d. posėdžio metu (protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)), įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, 2024 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Nutarime nurodoma, kad M. K. teisėsaugos akiratyje atsidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu teistas ketvirtą kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Nuteistasis nevykdė teismo jam skirtų įpareigojimų, laiku nesumokėjo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų baudų. Vertinimo metu nuteistasis pripažįsta kaltę, tačiau ją minimizuoja, nurodo, kad pats priėmė sprendimą taip veikti. Taip pat, remiantis turimais duomenimis, nuteistasis įtraukė ir kitą asmenį į nusikalstamų veikų vykdymą. Asmuo nepasiduoda kitų įtakai, tačiau gali daryti įtaką kitiems veikti nusikalstamai. Jo nusikaltimams yra būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Laisvėje nuteistasis turėjo tam tikrų sunkumų, susijusių su mokyklos lankymu, nes bandė save realizuoti sportinėje veikloje, tačiau tai nesutrukdė jam įgyti vidurinį išsilavinimą. Nuostata į darbą struktūruotoje aplinkoje neigiama. Bausmės atlikimo metu asmuo ne kartą baustas už tai, kad atsisakė dirbti pagal įstaigos nurodytą grafiką, tačiau pats teigė, kad jis to nedarė, kadangi tuo metu turėjo rankos traumą ir naudojosi susiklosčiusia padėtimi. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. birželio 21 d. įsakymu NR. (duomenys neskelbtini) nuteistajam leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – (duomenys neskelbtini). Nestruktūruotoje aplinkoje jis bandė save realizuoti darbinėje veikloje ir dažniausiai dirbdavo. Vertinimo metu nustatytos tam tikros darbinės veiklos bei nusikalstamumo sąsajos – darbinė veikla buvo vykdoma neoficialiai, nemokant mokesčių valstybei, tokiu būdu vengiant dirbantiems šalies piliečiams privalomų mokestinių prievolių. Nuteistasis pateikė formalius dokumentus, patvirtinančius įdarbinimą po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymi polinkiu atsiriboti nuo aplinkos, geba užmegzti įvairaus pobūdžio ryšius, linkęs diferencijuoti asmenis pagal pasitikėjimo lygį. Pastebima, kad nuteistasis nėra linkęs atskleisti savo silpnųjų savybių, pokalbio metu siekia sudaryti socialiai priimtino asmens įspūdį, labiau linkęs atspindėti bei įvardinti teigiamus savo bruožus. Socialinio tyrimo išvadoje minima, kad analizuojant nuteistojo problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžius, galima įžvelgti tam tikrus sunkumus. Atlikdamas vertinimo užduotį, nuteistasis neidentifikavo jokių problemų, kurios galimai siejasi su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis jaučiasi per daugelį bausmės atlikimo metų pasikeitęs: tapo sąmoningesnis, mažiau impulsyvus, kontroliuojantis. Gana pozityviai kalba apie ateities planus, kurie orientuoti į darbinę veiklą bei šeimą. Nėra kategoriškas, geba suprasti kito nuomonę bei požiūrį, tačiau kai kuriais klausimais vadovaujasi ir savo moralės normomis, pateisina save. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad mąstymo ir elgesio srities aktualumas buvo vienas iš labiausiai su jo nusikalstamumu sietinų kriminogeninių poreikių, reikalaujančių tolimesnių intervencinių priemonių (orientuotų į mąstymo schemų korekciją, problemų atpažinimo bei sprendimo įgūdžių lavinimą, objektyvaus identiteto/savi-vaizdžio formavimą) taikymo. Praeityje nuteistajam buvo būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Nuteistasis teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Jis stokojo resursų bei įgūdžių įsivertinti savo veiksmų pavojingumą visuomeniniu aspektu. Stebima negatyvių nuostatų apie visuomenę, bendruomenę raiška: M. K. buvo teistas 4 kartus, baustas administracine tvarka, šiuo metu atlieka bausmę dėl sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos. Pokalbių metu išsako visuomenines vertybes palaikantį požiūrį, tačiau pačiam jo nepavyksta visuotinai laikytis. Savo pastarojo nusikaltimo (neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis) nelinkęs analizuoti kaip visuomenės narių sveikatai ar net gyvybėms pavojingos veikos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu skatintas 2 kartus, baustas 7 kartus. Nuteistasis nevykdė teismo jam skirtų įpareigojimų, t.y. laiku neapmokėjo teismo paskirtos baudos, iki šiol moka finansinius įsipareigojimus už šiuos įsiskolinimus. M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: užsiima individualia apmokestinamąja veikla, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo dailės terapijos užsiėmime, taip pat užsiėmimuose, kuriuos vykdo nevyriausybinių organizacijų atstovai. Kriminogeniniai poreikiai, apimantys lėšų tvarkymo, gyvenimo būdo ir draugų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Taip pat šiam tikslui yra svarbus nuteistojo aktyvus įsitraukimas į resocializacijos priemonių vykdymą. Atsižvelgiant į šias bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes, Komisija, kurios posėdyje dalyvavo 4 nariai, konstatavo, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir vienbalsiai (4 balsai prieš) nutarė netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistasis M. K. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, yra nusiteikęs pasimokyti iš bausmės ir patyrimo, renkasi socialias vertybines nuostatas, yra nusiteikęs ateityje vengti ne tik situacijų, bet ir žmonių, kurie gali suteikti galimybę arba paskatinti nusikalsti. Nuteistojo teigimu, jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką, bendravimo problemų su nuteistaisiais neturi, draugus renkasi atsargiai, apie savo tikslus kalba konkrečiai, turi realistiškus ilgalaikius tikslus ir turi nemažai trumpalaikių tikslų, kurie padės įgyvendinti tuos ilgalaikius siekius. Anot nuteistojo Komisija pabrėžia jo praeitį tiek laisvėje, tiek kalėjime. Tačiau jis yra pakeitęs ne tik savo elgesį, bet ir mąstymą. Kaip pavyzdį gali paminėti tai, kad per paskutinius penkis metus jis nebuvo atsisakęs pasiūlyto darbo, neturi nuobaudų, todėl mano, kad jo elgesio korekcija vyksta teigiama linkme. Šiuo metu jis pilnai vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja užsiėmimuose su psichologais ir savanoriais. Savanoriškai moka įsiskolinimus valstybei. Bendrauja su šeima, kur auga jo (duomenys neskelbtini), netiesiogiai dalyvauja (duomenys neskelbtini) ugdyme. Jis laikosi nustatyto įstaigos rėžimo, vidaus tvarkos taisyklių, vykdo pareigūnų nurodymus. Asmeniškai tvarko, valo gyvenamąją patalpą. Jis nenori nuvertinti psichologų indėlio į resocializaciją, tačiau ruošiantis integruotis į visuomenę būtina kalėjimo aplinką keisti į artimesnę visuomenei, įsijunti į darbo rinką. Buvimas su artimaisiais, šeimoje su (duomenys neskelbtini), turėtų didesnę įtaką jo pozityviai egzistencijai ateityje. Anot nuteistojo, pirmenybė turėtų būti teikiama laisvei, o ne įkalinimo įstaigai. Jis mano, kad taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, balansas tarp bausmės tikslų ir visuomenės interesų būtų išlaikytas. Puikiai žinoma, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės, lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, ir jo nauji teisės pažeidimai ar probacijos sąlygų nevykdymas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą likusios bausmės dalies atlikimui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, prašo teismo panaikinti Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.  

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo M. K. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo M. K. asmens bylą, daro išvadą, kad M. K. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. 

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo M. K. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad M. K. yra nuteistas galutine subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šiuo metu jis dar nėra atlikęs 2/3 šios bausmės – šis terminas sueis 2025 m. sausio 20 d., tačiau jo prašymas jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra paduotas sutinkant su intensyvios priežiūros taikymu, ir šiuo metu iki anksčiau minėto 2/3 bausmės atlikimo termino yra likę mažiau nei devyni mėnesiai, tokiu būdu nuteistojo M. K. prašymas jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sutinkant su intensyvia priežiūra yra paduotas tinkamai laikantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 4 dalyje numatyto termino. Todėl sutiktina, kad M. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, t.y. jis atitinka šį formalų lygtinio paleidimo kriterijų.

Tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita formali sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, sprendžiant taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. kovo 9 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, M. K. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Detalizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2024 m. kovo 9 d. buvo atliktas M. K. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: užsiima individualia apmokestinamąja veikla, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis dalyvavo dailės terapijos užsiėmime, užsiėmimuose, kuriuos vykdo nevyriausybinių organizacijų atstovai. Kriminogeniniai poreikiai, apimantys lėšų tvarkymo, gyvenimo būdo ir draugų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis baustas 7 kartus (paskutinį kartą 2019 m. rugpjūčio 8 d.), du kartus skatintas (paskutinį kartą 2023 m. sausio 9 d.), šiuo metu laikosi nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Remiantis įvertinimų rezultatais, M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo, yra svarbus nuteistojo aktyvus įsitraukimas į resocializacijos priemonių vykdymą. Šios aplinkybės buvo aptartos ir įvertintos Nutarime, ko pasėkoje Komisija konstatavo, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas, išsamiau susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nemato pagrindo nesutikti su tokiu Komisijos vertinimu. Teismo vertinimu, iš turimų duomenų negalima pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis M. K. padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje, aptariant kriminogeninius veiksnius, turinčius įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, išskirti šie statiniai veiksniai (nuteistasis jų neturi galimybės sumažinti) – didelis teistumų skaičius (4); laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą; nevykdė teismo jam skirtų įpareigojimų, per numatytą terminą nesumokėjo baudžiamaisiais įsakymais paskirtų baudų; nusikaltimams yra būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Tuo tarpu dinaminių veiksnių, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio, mąstymo ir kitų asmenybės pokyčių, yra nustatyta daugiau: finansinio stabilumo trūkumas; lėšų paskirstymo kompetencijos stoka; nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; aukštas savęs vertinimas; problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių sunkumai; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatas. Vadinasi, nuteistasis M. K. savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą dar gali sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kryptingai siekdamas paminėtų dinaminių veiksnių valdymo. Pažymėtina, kad skunde nuteistasis neišsakė tiesioginio prieštaravimo dėl socialinio tyrimo išvadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato. Teismas savo iniciatyva neįžvelgė jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu. 

Skunde nuteistasis, be kita ko, teigia, kad jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką, yra pakeitęs ne tik savo elgesį, bet ir mąstymą. Visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytos aplinkybės tokios nuteistojo pozicijos nepatvirtina, į ką Nutarime atkreipė dėmesį ir Komisija. Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant nuteistojo mąstymo ir elgesio sritį, nurodyta, kad analizuojant nuteistojo problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžius, galima įžvelgti tam tikrus sunkumus. Atlikdamas vertinimo užduotį (OASys metodikos sudedamoji dalis), nuteistasis neidentifikavo jokių problemų, kurios galimai siejasi su jo nusikalstamo elgesio raiška. Apskritai nuteistasis jaučiasi per daugelį bausmės atlikimo metų pasikeitęs: tapo sąmoningesnis, mažiau impulsyvus, kontroliuojantis. Gana pozityviai kalba apie ateities planus, kurie orientuoti į darbinę veiklą bei šeimą. Nėra kategoriškas, geba suprasti kito nuomonę bei požiūrį, tačiau kai kuriais klausimais vadovaujasi ir savo moralės normomis, pateisina save. Remiantis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu gautų duomenų analize, nuteistojo elgesio stebėsena bausmės atlikimo metu, galima manyti, jog mąstymo ir elgesio srities aktualumas buvo vienas iš labiausiai su jo nusikalstamumu sietinų kriminogeninių poreikių, reikalaujančių tolimesnių intervencinių priemonių (orientuotų į mąstymo schemų korekciją, problemų atpažinimo bei sprendimo įgūdžių lavinimą, objektyvaus identiteto/savi-vaizdžio formavimą) taikymo. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo socialinio tyrimo išvadoje pateiktu vertinimu, o vien tai, kad skunde nuteistasis teigia jau esantis pakeitęs ne tik savo elgesį, bet ir mąstymą, tuo tikslu selektyviai pateikdamas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nesudaro pagrindo šiai išvadai paneigti.

Nors pats nuteistasis teigia, kad šiuo metu jis pilnai vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja užsiėmimuose su psichologais ir savanoriais, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nors M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau kaip šešerius metus, vis dėl to, jo įsitraukimas į jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą orientuotas priemones vyksta pakankamai neilgą laikotarpį. Iš socialinio tyrimo išvados 5.1 punkte pateikto socialinės reabilitacijos ir intervencinių priemonių, kuriose dalyvavo nuteistasis, sąrašo matyti kad nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 22 d. jis dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „agresijos ir autoagresijos valdymas“, nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 . spalio 25 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, orientuotoje į gydymąsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, Vilniaus kalėjime 2020 m. išklausė užsiėmimų ciklą „12 žingsnių programa“, skirtą informuoti apie alkoholio vartojimo riziką bei žalą, 2021 m. spalio 11 d. vykdant nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, Integracijos į visuomenę programą, kalbėtasi apie alkoholio vartojimo pasekmes. Vis dėl to pažymėtina, kad socialinės išvados duomenimis, nei piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, nei emocinės gerovės sritys nebuvo tiesiogiai susiję su M. K. nusikalstamumu, todėl dalyvavimas su šiomis sritimis susijusiose priemonėse, nors bendrąja prasme vertintinas teigiamai, tačiau nelaikytinas esminiu kriterijumi sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra pakankamai akivaizdi, kadangi didesnę reikšmę šiuo atveju turi būtent veiksniai, tiesiogiai siejami su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Tuo tarpu tik nuo 2023 m., t.y. priartėjus terminui, nuo kada nuteistajam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, buvo pradėtas stebėti aktyvesnis nuteistojo siekis valdyti nusikalstamo elgesio riziką dalyvaujant priemonėse, tikslingai nukreiptose į jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Turimais duomenimis, nuteistasis nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2023 m. spalio 9 d. dalyvavo 24 ak. val. trukmės psichologinėje „potrauminio streso sindromo“ įveikimo programoje, kurios metu analizavo save, mokėsi savęs pažinimo bū9dų, išmoko naujų traumos įveikos technikų bei įgijo socialinių įgūdžių, 2023 m. gruodžio 18 d. išduoto pažymėjimo duomenimis lankė grupinės psichologinės terapijos užsiėmimus. Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais Resocializacijos skyrių psichologų duomenimis, nuteistasis M. K. kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės, išsakė, kad nori vykdyti savo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekdamas ateityje pagerinti savo teisinę padėtį. 2023 m. kovo 27 d. nuteistasis baigė dalyvavimą motyvaciniuose pokalbiuose, orientuotose į įžvalgos savo problemoms didinimą bei jų sprendimą. Pokalbio metu stebėtas aktyvus nuteistojo dalyvavimas ir įsitraukimas į užduotis. Pokalbių metu nuteistasis gebėjo priimti kitokią poziciją ir ją įsisavinti – stebėtas požiūrio į neteisėtus veiksmus pokytis – nuteistasis įvardija, kad pokalbių metu suvokė, jog nusikalstamas elgesys prasideda nuo smulkių teisės ribos peržengimų, bet tai išsivysto į nebaudžiamumo jausmą ir sukelia rimtas pasekmes. Taip pat pokalbių metu tobulintas kitų požiūrio suvokimas – nuteistasis gebėjo apgalvoti savo elgesį ir jo pasekmes iš kitų žmonių pozicijų (draugų, šeimos narių, kolegų), pastebėtas dažnesnis apgalvojimas kitų asmenų išgyvenamų jausmų ir jų sąsajų su nuteistojo elgesiu. 2023 m. balandžio mėnesį nuteistasis kreipėsi dėl galimybės dalyvauti intervencinėje priemonėje – dailės terapijoje „R. A. K. T. A. S.“. 2023 m. rugpjūčio 28 d. dalyvavimą šioje programoje baigė. Nuteistasis atsakingai lankė užsiėmimus ir atlikdavo namų darbų užduotis, užsiėmimų pradžioje stebėtas nuteistojo lyderiavimas grupėje, įsitraukimas į diskusijas bei aptarimus. Eigoje nuteistasis nestokojo aktyvumo, tačiau tapo atviresnis kitų nuomonei bei mintims, grupėje ėmė labiau bendradarbiauti, o ne varžytis. Pats nuteistasis teigia, kad daugiausiai užsiėmimai jam apdėjo praplėsti akiratį ir pasaulėžiūrą, padėjo suprasti klausymosi svarbą. Išanalizavęs minėtus duomenis, teismas vertina, kad nuteistojo dalyvavimas tikslinėse intervencinėse priemonėse, orientuotose į jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, nebuvo nuoseklus visą bausmės atlikimo laikotarpį, ir tik artėjant formaliam terminui, nuo kada galimas lygtinis paleidimas, buvo pradėtas stebėti didesnis jo įsitraukimas ir motyvuotas dalyvavimas jose. Nors akivaizdu, kad nuteistojo dalyvavimas tokio pobūdžio priemonėse laikotarpiu nuo 2023 m. pradžios buvo vertinamas kaip sėkmingas ir jo asmenybėje buvo pastebėti konkretūs teigiami pokyčiai, ir šį pasikeitimą nuteistojo elgesyje teismas vertina teigiamai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad rimtesnis nuteistojo įsitraukimas į jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą fiksuojamas palyginti neilgą laiką, vien ši aplinkybė dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 

Nuteistasis savo skunde taip pat teigia, kad Komisija nutarime pabrėžė jo praeitį tiek laisvėje, tiek kalėjime. Nors sutiktina, kad vien šios aplinkybės negali būti priežastimi netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo, visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo dabartinis elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bet ir jo ankstesnis elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat laisvėje padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, kurios taip pat privalo būti vertinamos svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nes šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių pagrįstumą. Be to, kaip jau minėta anksčiau, Šiame kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas ne tik teismo pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Pažymėtina, kad šiuo metu M. K. atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už dviejų nusikalstamų veikų padarymo – sunkaus nusikaltimo ekonomikai ir verslo tvarkai bei labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Be to, jis šias nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau du kartus teistas Lietuvoje už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai padarymą, už kuriuos jam buvo paskirtos švelnesnės bausmės – baudos, taip pat jis už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką buvo teistas Švedijoje, dėl ko atliko laisvės atėmimo bausmę. Remiantis išvardintų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad M. K. iš ankstesnių teistumų ir jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė, būdamas laisvėje savo elgesio nekeitė ir nekontroliavo, grįždavo prie panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, taigi, švelnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, ir tik reali laisvės atėmimo bausmė tapo efektyvia priemone sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taigi, ir pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį. Nors skunde nuteistasis teigia, kad yra nusiteikęs pasimokyti iš bausmės, renkasi socialias vertybines nuostatas, yra nusiteikęs ateityje vengti ne tik situacijų, bet ir žmonių, kurie gali suteikti galimybę arba paskatinti nusikalsti, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nebe pirmą, vieną kartą jau buvo ją atlikęs Švedijoje, tačiau akivaizdu, kad ši bausmė pati savaime neturėjo tinkamo poveikio nuteistojo elgesiui, kadangi jis po jos atlikimo grįžo prie panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Kaip jau minėta, tam, kad nuteistojo atžvilgiu galima būtų taikyti lygtinį paleidimą, jo elgesys turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Savo skunde nuteistasis teigia, kad per paskutinius penkis metus jis nebuvo atsisakęs pasiūlyto darbo, neturi nuobaudų, todėl mano, kad jo elgesio korekcija vyksta teigiama linkme, jis laikosi nustatyto įstaigos rėžimo, vidaus tvarkos taisyklių, vykdo pareigūnų nurodymus. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nepriekaištingas. Iš socialinio tyrimo išvados 5.2 punkto matyti, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo 7 kartus baustas drausmine tvarka. Nors sutiktina, kad pastarosios nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau iš jų skyrimo galima spręsti apie nuteistasis, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje – laisvės atėmimo vietų įstaigoje – susidūrė su drausminio elgesio sunkumais. Vis dėlto nuteistasis taip pat buvo ir du kartus skatintas – 2020 m. bei 2023 m. už nepriekaištingą elgesį bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taigi, įvertinus nuteistajam paskirtų drausminių nuobaudų bei paskatinimų dinamiką, sutiktina su nuteistuoju, kad šiuo atveju jo elgesio korekcija vyksta teigiama linkme. Teismas teigiamai vertina aplinkybę, kad nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę šiuo metu yra disciplinuotas, visgi, toks nuteistojo elgesys yra tai, kaip ir turi elgtis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, tačiau pati savaime ši aplinkybė dar nėra pakankamas pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Iš anksčiau aptartų aplinkybių galima daryti išvadą, kad būtent patekimas į struktūruotą aplinką, t.y. laisvės atėmimo vietų įstaigą, buvo ta sąlyga, kuri padėjo nuteistajam sėkmingai imtis priemonių valdyti jam aktualius kriminogeninius veiksnius, tačiau šiuo metu teismui dar kyla abejonių dėl jo gebėjimo šią iniciatyvą sėkmingai tęsti nestruktūruotoje aplinkoje lygtinio paleidimo atveju.

Svarstant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, taip pat svarbus yra nuteistojo požiūris į nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nuteistas, nagrinėjamu atveju ypač atsižvelgiant į tai, kad M. K. yra nuteistas, be kita ko, ir dėl labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymo. Nors nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl pastarosios nusikalstamos veikos padarymo pripažino (tai nuteistasis pabrėžė ir savo skunde), tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. K. praeityje buvo būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos bei požiūris, jis stokojo resursų bei įgūdžių įsivertinti savo veiksmų pavojingumą visuomeniniu aspektu, negebėjo savęs suvaržyti. Pokalbių metu nuteistasis išsako visuomenines vertybes palaikantį požiūrį, tačiau pačiam jam nepavyko jo visuotinai laikytis. Savo pastarojo nusikaltimo (neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis) nuteistasis nelinkęs analizuoti kaip visuomenės narių sveikatai ar net gyvybėms pavojingos veikos. Teismo vertinimu, tai rodo tam tikrą abejingą nuteistojo požiūrį savo įvykdytos nusikalstamos veikos, kurią įstatymų leidėjas pagrįstai priskyrė prie labai sunkių nusikaltimų, rimtumui, kas rodo išliekantį poreikį toliau koreguoti jo socialinio tyrimo išvadoje nurodytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, susijusius su problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių sunkumais, kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, ir sudaro pagrindą teismui abejoti nuteistojo gebėjimu tinkamai vertinti savo poelgius ir išėjus į laisvę nebedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. šiuo metu dar yra neatlikęs santykinai didelės bausmės dalies – daugiau nei 4 metų 6 mėnesių iš paskirtų 11 metų 6 mėnesių. Kaip jau minėta, M. K. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, šiuo metu dar nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžią pažangą ją mažinant, o jos įvertinimą sąlygoja daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai. Šių aplinkybių kontekste nuteistojo lygtinis paleidimas nėra galimas. Lygtinio paleidimo taikymas tokiu atveju, kai dar nėra stebima akivaizdi, abejonių nekelianti pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galėtų ir nuteistajam, ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už tyčinius labai sunkius nusikaltimus ir būti viena iš prielaidų M. K. iš naujo nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio riziką efektyviai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu bei tęsdamas aktyvų dalyvavimą resocializacijos priemonėse.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nuteistojo skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurie suteiktų pagrindą abejoti Nutarimo teisėtumu ar pagrįstumu ir jį panaikinti. Teismo vertinimu, Nutarimas yra tinkamai motyvuotas, jame Komisija aiškiai išdėstė aplinkybes, kodėl, jų vertinimu, nuteistojo atžvilgiu neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, teikiančių pagrindą nesutikti su tokia Komisijos išvada. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo M. K. skundas netenkintinas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo M. K. skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė