Civilinė byla Nr. e2A-36-555/2019

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01626-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nijolios Indreikienės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-301-814/2018 pagal ieškovės D. J. patikslintą ieškinį atsakovui D. Ž. dėl turto atidalijimo išmokant kompensaciją,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškove? D. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama atidalinti bendrosios nuosavybės teise bendrasavininkams ieškovei D. J. ir atsakovui D. Ž. priklausanti? nekilnojamąjį? turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant natūra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), dalį, išmokant ieškovei 20 000,00 Eur pinigine? kompensacija? taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino iš atsakovo prašomos priteisti kompensacijos dydi? iki 10 000,00 Eur.

2.       Nurodė, kad šalims priklauso po ½ dali? nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 2011 m. liepos 2 d., nutraukta 2016 m. rugsėjo 8 d. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ginčo turtą pasidalijo po ½ dali?. Turtu naudojasi atsakovas, yra pakeitęs namo spyną. Santykiai tarp šaliu? įtempti, gražiuoju susitarti nepavyksta (šalys buvę sutuoktiniai), todėl turtui naudotis normaliai galimybių nebūtų. Atidalinti turtą natūra be žalos daiktu neįmanoma: namas pritaikytas vienai šeimai, baigtumas šiai dienai – 65 procentai, nedidelio bendro ploto – 126,64 kv. m., todėl atidalinti ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus neįmanoma. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), ten turi butą, o atsakovas – (duomenys neskelbtini).  Nekilnojamojo turto agentūra turtą įvertino 44 500,00 Eur. Buvo atsiradęs pirkėjas, norėjo pirkti už 40 000,00 Eur, bet atsakovui ši kaina netiko, dėl to namas liko neparduotas. Namas su žemės sklypu dabar vertas apie 20 000,00 Eur, nes neįrengtas, nepriz?iu?re?tas. Nutraukiant santuoka?, kompensacijos klausimas nebuvo išspręstas, nes pats santuokos nutraukimas buvo emociškai sudėtingas. Dėl mažų pajamu? ieškovė nesutiktu? atsakovui sumokėti pinigine? kompensacija?, kad visas namas atitektu? jai vienai.

3.       Atsakovas D. Ž. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ji? atmesti, skirti ieškovei 5 000,00 Eur bauda? už piktnaudžiavimą? procesinėmis teisėmis, iš kurios 3 000,00 Eur skirti atsakovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita. Ieškovė niekada nesinaudojo savo namo dalimi, turtu nesirūpina, neprižiūri, nemoka mokesčių. Atsakovas teigė, kad name gali būti įrengti du butai. Iš lauko pusės galima padaryti laiptus i? antra? aukštą ir įsirengti antra? butą. Namu teisiškai abu disponuoja, faktiškai – niekas nieko nedaro, nes nėra atidalinimo. Už namą norėjo gauti 45 000 Eur. Buvo ne vienas pirkėjas, siūlė parduoti už 30 000,00 Eur, bet už tiek nepardavė. Šiuo metu namas  nuvertėjęs, verte? nukrito iki 5 000 Eur. Nesutiko, kad ieškovei sumokėjus 5 000,00 Eur, namas atitektų jai. Taip pat teigė, kad namo neparduos, kadangi planuoja namą įsirengti ir jame gyventi, sutiktų, jog ieškovė gyventų antrame namo aukšte, taip pat sumokėti ieškovei už jai priklausančią? namo dali? iki 5 000,00 Eur per 10–15 m. dalimis.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovės patikslinto ieškinio atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 10 000,00 Eur dydžio kompensacijos priteisimo iš atsakovo priėmė ir šioje dalyje byla? nutraukė; patikslintą ieškinį tenkino: atidalino turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) – iš bendrosios dalinės ieškovės ir atsakovo nuosavybės, visa? turtą priteisiant natūra atsakovui, o iš atsakovo, priteisiant ieškovei 10 000,00 Eur pinigine? kompensacija? už ieškovei priklausiusia? turto dali?; iš atsakovo ieškovei priteisė 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybės naudai priteisė 15,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad nuosavybės teisę i? ginčo turtą ieškovė įgijo nutraukiant šalių santuoka? bei teismui patvirtinus šalių pasirašytą sutarti? dėl santuokos nutraukimo teisiniu? pasekmių?. Teismas vertino, kad atsakovo nurodytos aplinkybes, jog ieškovė ji? privertė perleisti nuosavybe? apgaule, naudodama psichologini? smurtą jo atžvilgiu, šioje byloje nėra reikšmingos, nes atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo nuginčyti ieškovės nuosavybes teise? i? ½ dali? žemės sklypo ir gyvenamojo namo.

6.       Teismas iš i? byla? pateiktos nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentu? bylos kopijos, VI? Registru? centro išrašo, taip pat nustatė, kad ginčo sklypas yra tik 0,0503 ha dydžio, namas – 126,64 kv. m., pirmo aukšto plotas – 72,92 kv. m., o antro – 53,72 kv. m. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atidalinti nuosavybe? natūra be neproporcingos žalos daiktui yra įmanoma, tik deklaratyviai nurodė, kad statinio baigtumas tik 65 procentai ir ji? galima perdaryti. Atsakovas nenurodė, kaip konkrečiai daiktas gali būti atidalintas i? du vienodo dydžio savarankiškus objektus, kiek tokia rekonstrukcija kainuotu?, taip pat nepasisakė, kaip konkrečiai galėtų būti padalintas nedidelis, vos 5 aru? sklypas. Atsakovas taip pat nepateikė jokiu? įrodymų, pagrindžiančių? jo pozicija? dėl ieškovės pasiūlymo (kompensacijos priteisimo) netinkamumo.

7.       Nei vienai iš ginčo šaliu? nepateikus daikto atidalijimo natūra projektinio pasiūlymo bei byloje nesant jokiu? objektyviu? įrodymų?, kurie leistu? manyti, kad yra reali galimybe? atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis natūra, be neproporcingos žalos daiktui, atsižvelgus i? konfliktiškus buvusiu? sutuoktiniu? santykius, atsakovą neigiamai charakterizuojančius duomenis (teistas už sunku? kūno sužalojimą?), i? tai, kad turtu faktiškai dabar disponuoja tik atsakovas (pakeitęs spyna?, apribojo ieškovės galimybe? patekti i? nuosavybe?), teismas sprendė, kad atidalinimas natūra byloje negalimas.

8.       Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės pasiūlytas atidalinimo būdas nepažeistų atsakovo teisiu? i? nuosavybe?. Atsakovas byloje aiškiai išreiškė valia? neprarasti nuosavybės teisiu? i? nekilnojamąjį? turtą. Teismas nustatė, kad VI? Registru? centro duomenimis, atlikus masini? vertinimą, ginčo sklypo vidutine? rinkos verte? – 2 867,00 Eur, o namo – 19 607,00 Eur, t. y. viso 22 474,00 Eur. Šalys, siekdamos ginčo turtą parduoti, sudarydamos su nekilnojamojo turto agentūra sutarti?, savo turtą įvertino 44 500,00 Eur. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie ginčo turto nuvertėjimą per pusantrų metų iki 5 000,00 Eur sumos. Teismas sprendė, kad byloje esant nepaneigtai turto vidutinei rinkos vertei pagal VI? Registru? centrą – 22 474,00 Eur, nėra pagrindo abejoti ieškovės prašomos kompensacijos sumos – 10 000,00 Eur – pagrįstumu, o atsakovo finansinė padėtis leistų jam išmokėti ieškovės prašomą kompensaciją už ginčo turtą.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovas D. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, materialines ir procesines teisės normas, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos. Vadovaujantis teismų praktika, kompensacijos be kito bendraturčio sutikimo priteisimas galimas tik išimtinais atvejais ir tik tuomet, kai yra išnaudotos visos galimybės padalinti daiktą natūra, priešingu atveju tai laikytina grubiu savininko teisų pažeidimu.

1.2.       Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti aplinkybes, kad šiuo konkrečiu atveju nėra realių galimybių daikto padalinti natūra dėl jo specifikos bei ypatumų. Tuo tarpu teismo vertinimas, kad ginčo turtas nedalintinas natūra vien tik dėl tų aplinkybių, kad byloje šalys nepateikė rašytinių įrodymų, t. y. projektinio turto atidalinimo pasiūlymo, patvirtina netinkamą teisės normų taikymą. Teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo turtas tarp šalių buvo padalintas sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri yra teismo patvirtinta ir sprendimas įsiteisėjęs, todėl pareikštas ieškinys yra tapatus santuokos nutraukimo metu išspręstam turto padalinimo tarp sutuoktinių klausimui. Reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo ieškovė turėjo reikšti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

1.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino atsakovą charakterizuojančią medžiagą, jo teistumą, kaip priežastį dėl negalėjimo šalims naudotis bendru turtu.

10.       Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė D. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas visiškai išanalizavo ir įvertino visus rašytinius įrodymus, šalių duotus paaiškinimus ir padarė tinkamas išvadas. Ieškovė pageidauja ginčo turtą perleisti atsakovui, ji aiškiai nurodė, kad ginčo turtas jai nereikalingas, ji turi gyvenamąjį plotą (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų įsirengti namui neturi. Tuo tarpu atsakovas pageidauja ginčo name gyventi ir toliau, nesutiktų, kad visas namas atitektų ieškovei, o ši jam sumokėtų kompensaciją.

2.2.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas aiškiai išreiškė valią neprarasti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu, atsakovo nurodytas, jo nuomone, galimas atidalinimas, paskirstant šalims skirtingus namo aukštus, neatitiktų jiems priklausančių lygių dalių principo. Atsakovas nepateikė ir jokių įrodymų apie tai, kad jo siūlytas atidalinimo būdas natūra išviso yra įmanomas. Priešingai, esant tarp šalių susiklosčiusiems santykiams, ginčo turto atidalinimas natūra pažeistų abiejų šalių interesus. Be to, šiuo metu ieškovės, teisėtos turto bendrasavininkės, teisės disponuoti jai priklausančia turto dalimi atsakovo iniciatyva yra suvaržytos.

2.3.       Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas teigdamas, jog atidalinti nuosavybę natūra be neproporcingos žalos daiktui įmanoma, turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Iš esmės atsakovo pozicija tik patvirtina, kad atidalinimas jį tenkina, tik netenkina teismo priteista suma. Tuo tarpu atsakovo finansinė padėtis leidžia spręsti, kad jis turi galimybę sumokėti prašomo priteisti dydžio kompensaciją, kuri ieškovės netgi buvo sumažinta.

2.4.       Ieškovės ieškinys pareikštas teismui dėl turto, kuris buvo padalintas tarp šalių nutraukiant santuoką, tačiau buvo nurodytas visai kitas pagrindas – CK 4.80 straipsnio 2 dalis. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pasikeitusiomis aplinkybės dėl teisės į turtą, nepaneigia nei ieškovės teisės kreiptis į teismą, reikalaujant atidalinti turtą išmokant jai kompensaciją, nei nustatytų aplinkybių, jog ginčo turto padalinti natūra nėra įmanoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimą, kuriuo prašė atidalinti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu D. Ž. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra atsakovui D. Ž. ieškovei D. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančias ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), išmokant ieškovei 10 000,00 Eur piniginę kompensaciją bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

13.       Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto bendrasavininkiai nepriėmė bendro sutarimo dėl turto valdymo, naudojimo, disponavimo ar atidalijimo, taikė turto atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdą.

14.       Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šalys ginčo turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, po šalių santuokos nutraukimo šalims priklauso po ½ dalį aukščiau nurodyto turto. Naudojimosi tvarka ginčo turtu nenustatyta, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamuoju namu naudojasi tik atsakovas. Akivaizdu, jog atsakovui pakeitus namo spyną, galimybė naudotis juo ieškovei yra apsunkinta.

15.       CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios dalinės nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.

16.       Įstatymas suteikia teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad vienam iš bendrasavininkių nesutikus su atidalijimo būdu, daikto teisinio režimo pasikeitimas galimas pagal vieno iš bendrasavininkių reikalavimą. Pagal formuojamą teismų praktiką kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir, kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M. ir kt., Nr. 3K-3-485/2005). Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnis). Tokia kompensacija reiškia, kad bendraturtis atidalijamas su sąlyga, jog piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę ir ji laikoma teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Sprendžiant ginčą dėl atidalijimo, turi būti vertinamos šios aplinkybės: bendraturčių poreikis dalijamam daiktui; galimybė išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, galimybė įsigyti kitą tokį, ar panašų daiktą, galimybę išsaugoti ir neprarasti daikto, kitos svarbios ir reikšmingos ginčo nagrinėjimui aplinkybės.

17.       Šioje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad realių galimybių daikto padalinti natūra dėl jo specifikos bei ypatumų nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bendrasavininkiams turtas negali būti padalytas natūra tiek dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretaus turto netikslinga atskirti dėl techninių savybių (namas projektuotas vienai šeimai), tiek ir dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti turtą, dėl bendrasavininkių poreikių naudotis namu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitus subjektyvaus pobūdžio veiksnius – šalių galimybes išmokėti kompensaciją ar atlikti namo pagerinimus, apelianto amžių, jo gaunamas pajamas, bei atsižvelgęs į tai, kad ginčo turtu ieškovė nesinaudoja, sprendė, kad atsakovas aiškiai išreiškė valią neprarasti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą.

18.       Nei viena iš ginčo šalių teismui neteikė daikto atidalijimo natūra projektinio pasiūlymo, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių galimybių, kurios leistų manyti, esant realią galimybę atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Ginčo turto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji. Atsižvelgiant į turto tikslinę naudojimo paskirtį, kambarių skaičių, jį atidalinti į du butus, kuriems būtų atskirai priskirtos ir pagalbinės patalpos nėra ekonomiškai naudinga. Kaip jau minėta, šiuo metu turtu naudojasi vienas apeliantas, toks faktinis naudojimasis turtu iš esmės atitinka pagrindinę tikslinę turto naudojimo paskirtį. Perplanuoti ar įrengti namą taip, kad jame būtų įmanoma atidalinti ieškovei priklausiančias dalis į atskirą gyvenamąją patalpą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, yra neįmanoma. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atidalinimas natūra byloje negalimas.

19.       Nustačiusi, kad šioje byloje negalimas ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalijimas natūra, bei, kad ieškovė nesiekia nustatyti naudojimosi daiktais tvarkos, be to, jog ieškovė turi kitą gyvenamąjį plotą, nuo šio turto padalijimo iki šiol ginčo turtu nesinaudojo,  spręstina, kad jos interesas naudotis šia nuosavybe nėra itin svarbus. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė, siūlydama savo bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo variantą, prašė jai priteisti iš kito bendraturčio kompensaciją pinigais. Grįsdama šį reikalavimą, ieškovė pateikė įrodymus dėl turto ir jai priklausančios jo dalies vertės. Apeliantas, nesutikdamas su ieškovės pasiūlymais, prieštaravo ginčo turto atidalijimui, ieškovės siūlomam variantui, tačiau nepateikė nei savo pasiūlymų, nei jo poziciją dėl ieškovės pasiūlymo netinkamumo pagrindžiančių įrodymų. Taigi, atsižvelgiant į šalių įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose, apeliantui iš esmės nebendradarbiaujant, pasyviai neigiant ieškovės poziciją, tačiau nepateikiant kitokių pasiūlymų dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir šalims nepavykus rasti atidalijimo natūra varianto, ginčo atveju pirmosios instancijos teismo taikytas atidalijimo, išmokant kompensaciją pinigais, būdas pripažintinas tinkamu.

20.       Atmestini ir apelianto argumentai, kad teismas nesiaiškino priimtiniausio atidalijimo būdo, neanalizavo galimybės nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Rungimosi ir dispozityvumo principų reikalavimai tokio pobūdžio bylose nesuteikia teismui diskrecijos savo iniciatyva ieškoti galimų turto atidalijimo variantų, jei viena iš šalių nepakankamai naudojasi įrodinėjimo teise bei pareiga ir neteikia galimų pasiūlymų, neįrodinėja realių galimybių turtą padalyti natūra, nerengia tokio padalijimo projektų, neteikia įrodymų dėl kitos šalies pasiūlymų netinkamumo ir pan. Apeliantui neįrodžius galimybės atidalyti turtą bendraturčiams natūra, nepateikus alternatyvių pasiūlymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tinkamu ieškovės siūlytą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą.

21.       Nustačius, kad tinkamiausias bendrosios nuosavybės atidalijimo būdas nagrinėjamu atveju yra atidalijimas išmokant ieškovei kompensaciją pinigais, spręstas klausimas dėl šios kompensacijos dydžio. Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą priteisti 10 000,00 Eur kompensaciją, pateikė teismui VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kuriuose nurodyta bendro turto vertė, ir atsižvelgdama į bendrą turto įvertinimą, matematiškai apskaičiavo jai tenkančios turto dalies vertę. Pateikti duomenys yra tinkami, įstatymų reikalavimus atitinkantys rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnis).

22.       Nustačius, kad šalių poreikis namui yra nevienodas, taip pat byloje pagrįstai nustačius atsakovo valdomo nuosavybės teise turto mąstą, spręstina, kad atsakovas realiai gali sumokėti ieškovei teisingą kompensaciją. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog turtą padalijus santuokos nutraukimo metu ieškovės reikalavimai yra tapatūs šioje byloje pareikštiems reikalavimams, yra nepagrįsti, nes santuokoje įgyto turto teisinio rėžimo pasikeitimas neatima bendrasavininkiui (ieškovei) teisės reikšti reikalavimą atskiroje byloje (kaip nagrinėjamos bylos atveju) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo.

23.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo atidalinta ieškovės nuosavybė iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. namas su žemės sklypu nuosavybės teise priteistas apeliantui, o iš jo – ieškovei kompensacija, yra tesėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24.       Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis). Ieškovė į bylą yra pateikusi įrodymus, jog ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 230,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo (reg. Nr. DOK-67516). 

25.       Sprendžiant šalių prašomų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

26.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

27.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur), todėl jos valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Aušra Baubienė

Nijolia Indreikienė

Egidijus Tamašauskas