Civilinė byla Nr. 2S-279-585/2012
Proceso Nr. 2-48-3-00420-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.1.;106.8.1.;122.4.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. kovo 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės I. T. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, D. M., D. N., G. A. dėl viešojo administravimo subjekto sprendimų ir sandorio panaikinimo bei įpareigojimo viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
Ieškovė kreipėsi Trakų rajono apylinkės teismą prašydama panaikinti Trakų rajono valdybos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusių savininkų P. Š. ir S. N. turėtą žemę ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė G. A. įsigijo 1,85 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atkurti (priimti sprendimą) ieškovei nuosavybės teises įbuvusių savininkų V. K. ir Z. J. iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Įvertinęs ieškovės reikalavimus, teismas sprendė, kad pagal teisines pasekmes ieškovė siekia atkurti (tuo pačiu ir įgyti) nuosavybės teisę į dalį buvusio savininko V. K. nuosavybės teise turėtą žemės sklypą sugrąžinant ją asmeninės nuosavybės teise natūra (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu ginčija atsakovėms atkurtą nuosavybės teisę į buvusio savininko turėtą žemę minėtoje vietoje. Teismas nurodė, kad, vertindamas ieškovės reikalavimus teismas turės vertinti, ar ieškovei buvo atkurtos (turėjo būti atkurtos) nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą (jo dalį). Kadangi Specialioji kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos administracinio teismo spręsti yra nurodžiusi, kad tokio pobūdžio ginčai yra teismingi administraciniams teismams, teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra teismingas ne bendrosios kompetencijos teismui, o administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra ginčo žemės sklypas (sklypai), į kurį pretenduojama atkurti (pripažinti) nuosavybės teises, todėl ieškinys Trakų rajono apylinkės teismui neteismingas.
Ieškovė atskiruoju skundu prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti bylą nagrinėti iš esmės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis prieštarauja Specialiosios teismingumo kolegijos suformuotai praktikai, pagal kurią, tais atvejais, kai byloje yra reiškiami reikalavimai ne tik dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, bet ir sandorių panaikinimo, bylos ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Kadangi ieškovės pateiktame ieškinyje be administracinių teisės aktų panaikinimo yra ir reikalavimas pripažinti negaliojančiais šalių sudarytus sandorius, kuriais yra perleista ieškovės tėvų valdyta žemė, į kurią ieškovė reikalauja atkurti nuosavybės teisę, teismas neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinio.
Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
Ieškinio ar kito procesinio dokumento priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (LR CPK 137 str.). Taip būtų įgyvendintas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.
Byloje kilo ginčas, ar ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – civilinių ar administracinių – ieškovė kelia savo reikalavimus. Iš pareikšto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovė prašo panaikinti administracinius teisės aktus, įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus - atkurti ieškovei nuosavybės teises, bei panaikinti sandorį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal teisines pasekmes ieškovė siekia atkurti nuosavybės teisę panaikinant administracinius teisės aktus, kuriais atsakovėms atkurta nuosavybės teisė ir daro išvadą, kad šis teisinis santykis yra vyraujantis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo yra išvestinis reikalavimas, kurio baigtis iš esmės priklausytų nuo vyraujančio reikalavimo patenkinimo ar nepatenkinimo. Taigi pagrindu panaikinti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį būtų pripažintinas teismo sprendimas, kuriuo minėti administraciniai teisės aktai būtų panaikinti. Sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumas teisme patikrinamas vadovaujantis administracinės teisės normomis, todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas iš esmės kyla iš administracinių teisinių santykių, todėl ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip paduotą pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, bei pagrįstai priskyrė ginčą administraciniams teisiniams santykiams, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas ( LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., teismas
n u t a r i a :
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vytautas Zelianka