Civilinė byla Nr. 3K-3-516/2009 Procesinio
sprendimo kategorijos: 44.2; 52.3; 54.1; 114.4; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos
Rudėnaitės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Prano
Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB If P&C Insurance AS (AB
,,If draudimas“ teisių perėmėjas) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB If P&C Insurance AS ieškinį
atsakovui UAB ,,Įrengimas“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys – UAB
,,Lūšna“, UAB ,,Čili Bistro“, UAB ,,Varia ir partneriai“ KŪB.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo
ginčas dėl civilinę atsakomybę pagal statybos rangos bei atlygintinų paslaugų
teikimo sutartis reglamentuojančių materialinės teisės normų bei įrodinėjimą
reglamentuojančių procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas
kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 121 090 Lt nuostolių
atlyginimo; 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB
,,Čilija“ (dabar – UAB ,,Čili Bistro“) 2006 m. spalio 30 d. sudarė draudimo sutartį,
kuria buvo apdrausta UAB ,,Čilija“ civilinė atsakomybė, vykdant viešojo
maitinimo veiklą. 2007 m. kovo 29 d. UAB ,,Čilija“ nuomojamose patalpose,
esančiose Vilniuje, Vokiečių g. 8, kurios nuosavybės teise priklauso UAB
,,Lūšna“, kilo gaisras. Ieškovas, atlikęs žalos sureguliavimo procedūrą,
pripažino, kad įvykis yra draudiminis ir išmokėjo UAB ,,Lūšna“ 116 960 Lt
draudimo išmoką. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas pagal draudimo sutarties
sąlygas įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos (nuostolių)
padarymą asmenį. Ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindė Vilniaus miesto
priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. balandžio 6 d. rašte pateiktomis
išvadomis, kad kilusio gaisro priežastis – gedimas ventiliatoriaus elektros
variklyje, pagal 2004 m. sausio 19 d. statybos rangos sutartį ir šios sutarties
2004 m. vasario 26 d. papildomą susitarimą, sudarytą UAB ,,Čilija“ ir atsakovo,
vėdinimo, oro kondicionavimo, dūmų šalinimo automatikos sistemas ginčo
patalpose savo rizika, medžiagomis ir įrenginiais įrengė atsakovas. Atsakovas
yra profesionali statybos darbų įmonė, kuri turi teisę atlikti statinio dalies
projektavimo ir statinio dalies statybos darbus vėdinimo ir oro kondicionavimo
statybos darbų srityje. Atsakovas netinkamai įvykdė įstatymuose jam nustatytas
pareigas ir neužtikrino, kad vėdinimo ir oro kondicionavimo įranga veiktų
patikimai, nekeltų gaisro ar sprogimo kilimo ir plitimo. Atsakovo suteiktų
garantijų atliktiems darbams ir įrenginiams terminai, kilus gaisrui, nebuvo
pasibaigę. Ieškovas nurodė, kad atsakovas per visą įrenginių eksploatacijos
laikotarpį jokių pretenzijų dėl netinkamo jų naudojimo nepareiškė. Ieškovas
reikalavimus dėl žalos atlyginimo reiškė ir tuo pagrindu, kad pagal 2005 m.
kovo 22 d. UAB ,,Čilija“ ir atsakovo sudarytą vėdinimo įrangos, kondicionavimo
sistemos aptarnavimo sutartį atsakovas taip pat vykdė įrengtų sistemų nuolatinę
priežiūrą, todėl atsakomybė jam atsiranda ir dėl netinkamai suteiktų
atlygintinų paslaugų. Ieškovas nurodė, kad atsakovui, kaip verslo įmonei, kyla
atsakomybė be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinys netenkintas.
Teismas
nustatė, kad UAB „Čilija“ 2006 m. spalio 30 d. sudarė draudimo sutartį su
ieškovu, pagal kurią buvo apdrausta trečiojo asmens UAB „Čilija“ civilinė
atsakomybė, vykdant viešojo maitinimo veiklą nuomojamose patalpose, esančiose
Vilniuje, Vokiečių g. 8; draudiminė apsauga galiojo nuo 2006 m. lapkričio 1 iki
2007 m. spalio 31 d. Ginčo patalpose 2007 m. kovo 29 d. kilo gaisras. Vilniaus
miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. balandžio 6 d. rašte nurodyta,
kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gedimas ventiliatoriaus elektros variklyje.
Teismas pripažino, jog atsakovo ir trečiojo asmens UAB ,,Čilija“ 2004 m. sausio
19 d. sudaryta rangos sutartis dėl vidaus santechnikos montavimo darbų, kurią
vykdant buvo įrengta vėdinimo sistema ginčo patalpose, laikytina statybos
rangos sutartimi, statybos darbų atlikimas bei techninio aptarnavimo ir serviso
teikimo paslaugos yra atsakovo verslas, todėl už sutartinių įsipareigojimų
neįvykdymą jam kyla atsakomybė be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Žalos
atsiradimo fakto šalys neginčija. Tuo tarpu atsakovo neteisėtų veiksmų ir
priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių, teismo
vertinimu, ieškovas neįrodė, Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos
2007 m. balandžio 6 d. raštas nėra pakankamas įrodymas. Teismas, remdamasis UAB
,,Systemair“ 2004 m. vasario 18 d. garantiniu raštu, nustatė, kad
ventiliatoriaus varikliui nustatytas 24 mėnesių garantinis terminas, tačiau
remdamasis UAB ,,Systemair“ 2007 m. rugsėjo 6 d. pranešimu sprendė, kad
atsakovo įsigytam ventiliatoriui šis terminas apskritai netaikytas, nes
įrenginio montavimas objekte neatitiko bendrųjų tokio tipo įrenginių montavimo
principų - virš viryklės esančiame gaubte nesumontuoti riebaliniai filtrai.
Teismas nustatė, kad atsakovui atsakomybė negali atsirasti ir dėl netinkamo 2005
m. kovo 22 d. UAB ,,Čilija“ ir atsakovo sudarytos vėdinimo įrangos,
kondicionavimo sistemos aptarnavimo sutarties nuostatų vykdymo. Sutartyje
nenumatyta grilio dūmtraukio priežiūra, todėl atsakovas patalpose, kuriose kilo
gaisras, neturėjo pareigos vykdyti nei elektros variklio, nei dūmtraukio
priežiūros. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė visų atsakovo
civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų egzistavimo (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26
d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimas paliktas
nepakeistas.
Teisėjų
kolegija konstatavo, kad, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada,
kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis buvo ne gedimas ventiliatoriaus
variklyje, o netinkama grilio dūmtraukio eksploatacija - nebuvo įrengtas
riebalų gaudytuvas, todėl pašalinėms degioms medžiagoms (karštiems riebaliniams
garams) patekus ant ventiliatoriaus variklio galėjo kilti gaisras. Pagal
atsakovo ir UAB ,,Čilija“ sudarytą statybos rangos sutartį atsakovas nebuvo
įsipareigojęs įrengti riebalų gaudytuvą, todėl nėra atsakingas dėl gaisro
padarytų nuostolių. Teisėjų kolegija nurodė, kad, net ir pripažinus, jog gaisro
priežastis buvo ventiliatoriaus variklio gedimas, atsakovui nekiltų atsakomybė,
nes šiam varikliui taikytinas dvejų metų garantinis terminas gaisro dieną buvo
pasibaigęs. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog gaisro
priežastis buvo atsakovo neteisėti veiksmai vykdant statybos rangos sutartį,
todėl nėra sutartinei atsakomybei pagal statybos rangos sutartį taikyti būtinų
sąlygų. Vėdinimo sistemos ir kondicionavimo sistemų techninio aptarnavimo
sutarties pagrindu reiškiamus ieškovo reikalavimus teisėjų kolegija atmetė
konstatavusi, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas pagal vėdinimo ir
kondicionavimo sistemų techninio aptarnavimo ir serviso sutartį buvo
įsipareigojęs vykdyti ir dūmtraukio priežiūrą ir šį įsipareigojimą vykdė
netinkamai.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d.
sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį
tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Dėl CK
6.154-6.157 straipsnių, 6.684 straipsnio 1 dalies, 6.695 straipsnio 1 dalies,
6.697 straipsnio 1-3 dalių pažeidimo. Teismai, spręsdami atsakovo
civilinės atsakomybės klausimą, nepagrįstai netaikė ir nesivadovavo CK 6.684,
6.695, 6.697 straipsniuose įtvirtintomis imperatyviosiomis teisės normomis,
reglamentuojančiomis rangovo pareigą vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių
statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį, taip pat garantuoti
atliktų darbų kokybę. Teismai nustatė, kad pagal aptartą rangos sutartį
atsakovas įsipareigojo atlikti darbus, nepažeisdamas projekto, Statybos
techninių reglamentų (toliau – STR) ir kitų taisyklių normų bei techninių
specifikacijų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovo atliekamiems darbams
reikalavimus inter alia nustatė STR 2.09.02:2005 ,,Šildymas, vėdinimas
ir oro kondicionavimas“ normos, kuriose nustatyta, jog vėdinimo ir oro
kondicionavimo sistemų elementai turi būti sandarūs, sistemų įranga ir ortakiai
neturi būti gaisro ir sprogimo priežastis, sprogių ir kenksmingų medžiagų
sklidimo kanalas ar židinys (29, 30 punktai); vėdinimo, oro kondicionavimo
įranga turi veikti patikimai (32 punktas); šildymo, vėdinimo ir oro
kondicionavimo sistemų įrenginiai neturi kelti gaisro ar sprogimo kilimo ir
plitimo pavojaus (37 punktas); vėdinimo sistemos privalo būti tokio tipo ir
taip išdėstytos, kad būtų maksimaliai ribojamas sprogiųjų ir degiųjų oro
mišinių (dujų, garų, aerozolių) plitimas (38 punktas); vėdinimo sistemose
cirkuliuojančio oro parametrai neturi kelti gaisro ar sprogimo pavojaus (40
punktas); šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo įranga turi būti išdėstyta
taip, kad gaisro ar sprogimo pavojus būtų kuo mažesnis (41 punktas). Atsakovas
nesilaikė normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, dėl kurių atsakovo
rizika, medžiagomis ir įrenginiais įrengtos vėdinimo, kondicionavimo dūmų
šalinimo automatikos sistemoje kilo gaisras. Verslo subjektui taikoma griežtoji
(objektyvioji) civilinė atsakomybė; tokiu atveju neteisėti veiksmai ir kaltė
yra neišskiriami, jų buvimo atskirai įrodyti ieškovas neturi (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio
21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. V. UAB
„Arginta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2006; 2006 m. spalio 11 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo
ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006; 2007 m. lapkričio 28 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Kluonas“,
bylos Nr. 3K-3-580/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
AB „ If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo
ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009).
2. Dėl
garantinius terminus reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
pažeidimo (CK 6.697 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėjusių
teismų išvada dėl pasibaigusio ventiliatoriaus variklio garantijos termino
nepagrįsta, nes šalis siejančių statybos rangos santykių metu sukurtam statybos
objektui privalėjo būti taikomas rangos sutartimi suteiktas penkerių metų
garantinis terminas įrengimo (montavimo) darbams. Byloje pateiktas UAB ,,Systemair“
pranešimas apie trečiojo asmens patalpose sumontuotam varikliui suteikiamus
garantinius terminus yra surašytas praėjus pusei metų nuo gaisro kilimo dienos
(2007 m. rugsėjo 6 d.). Be to, rašte nurodoma, kad atsakovui parduotas variklis
pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 40780, o trečiojo asmens patalpose sumontuotas
variklis, kuris atsakovo įsigytas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SYS 28668.
Taigi, kasatoriaus teigimu, darytina išvada, kad teismai rėmėsi dokumentu,
kuriame nurodytos aplinkybės apie kitą nei sumontuotas gaisro patalpose
ventiliatoriaus variklis ir todėl nesusijusios su šio ginčo dalyku. Be to,
bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta variklio gedimo priežastis – nenustatyta,
ar variklis sugedo dėl jo paties techninių ypatumų, ar gedimą sąlygojo netinkamas
variklio montavimas. Kasatoriaus nuomone, teismai taip pat neatsižvelgė į CK
6.697 straipsnio normas, nustatančias rangovo pareigą per visą garantinį
laikotarpį užtikrinti, kad statybos objektas atitiktų normatyvinių statybos
dokumentų nustatytus rodiklius ir būtų tinkamas naudoti pagal sutartyje
nustatytą paskirtį. Statybos objektu laikytini ne tik atskiri rangovo įsigyti
medžiagos ir įrenginiai, o visi statybos darbai, t. y. taip pat ir vėdinimo
kondicionavimo sistemų įrengimo darbai, kuriems taikytini normatyviniai
statybos rodikliai, nustatyti STR 2.09.02:2005. Teismai neatsižvelgė į tai, kad
pagal šio akto nuostatas darbų rodikliai taikomi ne tik atskiriems įrenginiams,
bet ir šios įrangos įrengimui. Įrengimo (montavimo) darbams rangos sutartimi
suteiktas penkerių metų garantinis terminas, kilus gaisrui, nebuvo pasibaigęs,
todėl byloje nepagrįstai netaikytos CK 6.697 straipsnio normos.
3. Dėl CK
6.193-6.195 straipsnių pažeidimo. Teismai netinkamai aiškino atsakovo ir
UAB ,,Čilija“ 2005 m. kovo 22 d. sudarytą vėdinimo įrangos, kondicionavimo
sistemos aptarnavimo sutartį, nurodydami, kad sutartyje grilio dūmtraukio
priežiūra neįrašyta. Dūmtraukis ir jame esantis ventiliatorius variklis yra
vėdinimo sistemos įrangos elementas - jos sudėtinė dalis, o atsakovas
aptarnavimo sutartimi įsipareigojo vykdyti visos oro vėdinimo, kondicionavimų
sistemos techninę profilaktiką ir servisą, todėl ta aplinkybė, kad sutartyje
atskirai neįvardyta grilio dūmtraukio priežiūra, negali būti laikoma kaip
pašalinanti atsakovo pareigą vykdyti savo įsipareigojimus; toks sutarties
vertinimas neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, iškreipia
tikruosius šalių ketinimus ir neatitinka sutarties tikslo. Byloje esantys
įrodymai patvirtina, kad atsakovas vykdė ventiliatoriaus variklio priežiūrą,
nes dieną, prieš kylant gaisrui, atliko jo remonto darbus.
4. Dėl
netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo (CPK 178 straipsnis). Teismai
vadovavosi bendra įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle ir konstatavo, kad
ieškovas neįrodė, jog gaisro priežastis buvo atsakovo neteisėti veiksmai.
Tačiau teismai neatsižvelgė į statybos rangos sutarties ypatumus. Remiantis CK
6.697 straipsniu, defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo
priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Panevėžio statybos
trestas“ v. UAB AK ,,Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m.
liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“,
bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „Laugina“ v. UAB „Agaras“, bylos Nr. 3K-3-585/2008 ir kt.).
5. Dėl
įrodymų pakankamumo ir jų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų
pažeidimo (CPK 179-185 straipsniai). Skundžiamais teismų sprendimais
atmestos Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. balandžio 6
d. rašte pateiktos išvados, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis
buvo ventiliatoriaus variklio gedimas, nes jos prieštarauja kitoms byloje
nustatytoms aplinkybėms, t. y. kad gaisras kilo dėl to, jog dūmtraukyje nebuvo
įrengti riebalų filtrai. Šios aplinkybės patvirtintos kaip įrodytos, neatsižvelgus
į UAB ,,Systamair“ pateikto rašto ydingumą, atsakovui neįrodžius būtinybės
eksploatuojant ventiliatoriaus variklius įrengti riebalų filtrus, byloje
nenustatytas ir neįrodytas priežastinis ryšys tarp šio įrenginio trūkumų ir
gaisro kilimo priežasties, nebuvo paskirta ir atlikta ekspertizė dėl gaisro
priežasčių tyrimo.
6. Dėl CPK
331 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl
visų apeliacinio skundo argumentų, taip pažeidė CPK 331 straipsnio reikalavimus
ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir
aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.
L. v. UAB ,,Kaišiadorių žalvarnis”, bylos Nr. 3K-3-974/2003; 2003 m.
lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. UAB
,,Baltijos TV”, bylos Nr. 3K-3-1181/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. B. IĮ, bylos Nr.
3K-3-169/2005; 2006 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G.
ir kt. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-429/2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos
įmonė SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr.
3K-3-231/2008; kt.).
Su kasaciniu
skundu sutiko prisidėjimą prie kasacinio skundo pateikęs trečiasis asmuo UAB
,,Čili Bistro“.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašė skundą atmesti. Atsakovo teigimu, kasatorius
bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad gaisras ginčo patalpose kilo dėl ventiliatoriaus
variklio gedimo, todėl negali būti sprendžiamas klausimas dėl variklio gedimo
priežasties, o nustačius priežastį – dėl darbų kokybės garantijos taikymo.
Kasatoriaus reikalavimas grindžiamas prielaidomis, o ne faktinėmis
aplinkybėmis. Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m.
balandžio 6 d. rašte išreikšta nuomonė dėl gaisro priežasties nepatvirtinta
įrodymais. Kasatorius nesiėmė papildomų priemonių (pvz., skirti nepriklausomą
ekspertizę), kad surinktų įrodymus, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie
tikrąją gaisro priežastį. Teismai teisingai įvertino visas 2005 m. kovo 22 d.
UAB ,,Čilija“ ir atsakovo sudarytos vėdinimo įrangos, kondicionavimo sistemos
aptarnavimo sutarties sudarymo aplinkybes, analogiškų tų pačių šalių sudarytų
aptarnavimo sutarčių turinio skirtumus, sąskaitose už atliktus priežiūros
darbus nurodytas darbų kainas, liudytojų parodymus. Atsakovas nesutinka su
kasatoriaus teiginiu, kad ginčą nagrinėję teismai pažeidė CPK 178 straipsnio
nuostatas. Kasatoriui neįrodžius, jog gaisras kilo dėl ventiliatoriaus variklio
ar atliktų darbų defekto, atsakovui nekilo pareiga įrodyti parduoto daikto ar
atliktų darbų defektą šalinančias aplinkybes.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Nagrinėjamoje byloje
kasatorius reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo reiškia tam pačiam atsakovui
dviem skirtingais faktiniais ir juridiniais pagrindais – kaip rangovui pagal
statybos rangos sutartį ir kaip tiekėjui pagal atlygintinų paslaugų teikimo
sutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abu nurodyti pagrindai sutartinės
civilinės atsakomybės požiūriu yra savarankiški ir vienas kito nepaneigia,
todėl kasatoriaus ieškinio pagrįstumas turi būti išnagrinėtas tiek pagal statybos
rangos, tiek pagal atlygintinų paslaugų santykius reglamentuojančias teisės
normas.
Dėl
iš statybos rangos sutarties kilusios rangovo civilinės atsakomybės
Rangos
sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja
atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir
perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą
priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties
sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia
užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo
rezultato specifika. Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių
išskiriamos pagal savo dalyką - tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų
statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems
santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681 - 6.699
straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos
neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams. Statybos
veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir
statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl
statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos
techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir
priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios
teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, statybos techninių
reglamentų, kt.). Šie statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia
atitinkamą sutarties laisvės principo statybos rangos sutartiniuose santykiuose
ribojimą. Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos
darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį
(sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų)
kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti
statybos rangos sutartyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimus statybos
rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo
poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius
reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas
tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų
rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir
normatyvinius statybos dokumentus.
Minėta, kad
užsakovo valią sudaryti statybos rangos sutartį nulemia jo poreikis atitinkamam
darbui ar jo rezultatui, tuo tarpu rangovas statybos rangos sutartyje paprastai
veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta
didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu
užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai
jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256
straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių
statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose
dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius
nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo
sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto
kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas
negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir
užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio
trūkumus - pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių
taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų,
medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo
darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį
rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos
dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos
darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos
metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos
sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689
straipsnis). Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenumatyta įstatyme ar
sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga;
rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad
užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus,
kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar
sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis).
Kasacinio
teismo praktikoje, vertinant užsakovo ir rangovo atsakomybės už tinkamą
statybos rangos sutarties vykdymą ribas, išaiškinta, kad, atsižvelgdamas į
statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios
sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios
pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant
sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties
nutraukimo. Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas
ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba
privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas,
specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi
realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus
veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla
kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis
visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip
įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos
rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu
pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
,,Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos
Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008).
Rangovo
atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai;
įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko
kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina,
kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus
rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas
atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie
atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo
ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl
užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3
dalys). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos
pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių
statybos darbų trūkumų. Kasacinis teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio
ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo
taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti
rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir
žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK
6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų
atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika”, bylos Nr.
3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M.
v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005). Faktinės iš statybos rangos
santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo
ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių
įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs,
kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui
išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį
savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo
įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas
gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių
įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei
jo nebuvus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų
pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir
kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti
byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę,
palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti,
ar ji nėra prieštaringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas
juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26
d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės
firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20
d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462; 2007 m. spalio 19 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas
v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2004 m. spalio 4 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“,
bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.
K. ir kt. v. Z. K., bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Rokiškio sūris,
bylos Nr. 3K-3-601/2005; ir kt.).
Nagrinėjamoje
byloje kasatorius, civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu perėmęs
užsakovo reikalavimo teisę, reikalauja iš atsakovo (rangovo) atlyginti
nuostolius, atsiradusius dėl atsakovo įrengtoje vėdinimo sistemoje kilusio
gaisro. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal įstatyme įtvirtintą reguliavimą
ir pirmiau nurodytas teismų praktikos nuostatas bei ginčo šalių reikalavimų ir
atsikirtimų turinį, šioje byloje nagrinėjimo dalykas inter alia yra šios
esminės aplinkybės: ginčo statybos rangos sutarties dalykas, kokybės
reikalavimai, kuriems pagal normatyvinius ir sutarties dokumentus turi atitikti
statybos objektas, taikytini garantiniai darbų kokybės terminai, statybos
objekto defektų faktas, aplinkybės, šalinančios rangovo atsakomybę.
Kasatorius
reikalavimus grindžia tuo, kad statybos rangos sutarties objektas inter alia
turi atitikti STR 2.09.02:2005 ,,Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“
normas, kuriose nustatyta, jog vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos turi
būti įrengtos taip, kad jų įrenginiai ir vėdinimo sistemose cirkuliuojančio oro
parametrai nekeltų gaisro ar sprogimo pavojaus ir maksimaliai sumažintų gaisro
ar sprogimo galimybę; tai, kad atsakovo rizika, medžiagomis ir įrenginiais
įrengtoje vėdinimo sistemoje per statybos rangos sutarties garantinį laikotarpį
kilo gaisras, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad atsakovas vėdinimo sistemą
įrengė netinkamai, nepasiekė normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytų
reikalavimų ir yra atsakingas už gaisro padarytus nuostolius. Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai kasatoriaus reikalavimų pagrįstumo
tinkamai neįvertino: teismai neapibrėžė ginčo statybos rangos sutarties dalyko,
kokybės reikalavimų, kuriems pagal normatyvinius ir sutarties dokumentus turėjo
atitikti statybos rangos darbų rezultatas, nevertino, ar gaisro kilimas
vėdinimo sistemoje reiškia statybos objekto defektą.
Teisėjų kolegija taip
pat konstatuoja, kad nustatinėdami gaisro kilimo priežastį bylą nagrinėję
teismai pažeidė procesines įrodinėjimo taisykles. Pirma, sprendimus grįsdami
tuo, kad kasatorius neįrodė atsakovo (rangovo) veiksmų neteisėtumo, teismai
pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nes, minėta, ginčuose dėl
statybos rangos sutarties garantiniu laikotarpiu kilusių defektų šios
aplinkybės užsakovas įrodinėti neprivalo. Antra, bylą nagrinėję teismai
nepakankamai motyvuotai atmetė Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo
tarnybos tyrimo akto išvadą, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis –
gedimas ventiliatoriaus variklyje. Civiliniame procese galiojant labiausiai
tikėtino fakto taisyklei, vien tai, kad tyrimo išvadoje gaisro priežastis
nurodyta kaip labiausiai tikėtina, nėra pakankamas pagrindas paneigti šios
išvados įrodomąją reikšmę, būtina įvertinti išvados santykį su tyrimo medžiaga
ir kitais bylos įrodymais, jeigu tokia išvada nepaneigiama svaresniais
įrodymais, jos įrodomoji reikšmė byloje turi būti pripažįstama. Apeliacinės
instancijos gaisro kilimo priežastimi laikė tai, kad grilio dūmtraukyje nebuvo
įrengtas riebalų gaudytuvas; teisėjų kolegija vertina, kad ši teismo išvada
nepagrįsta pakankamais ir patikimais įrodymais: nenurodyti normatyviniai
dokumentai, kuriais remdamasis teismas pripažino, kad riebalų gaudytuvo
įrengimas dūmtraukyje būtinas; teismo išvados dėl gaisro priežasties padarytos neapklausus
įvykį tyrusių priešgaisrinės apsaugos specialistų, teismas nemotyvavo, kokie
objektyvūs įvykio vietos apžiūros duomenys patvirtina jo išvadą, kad labiau
tikėtina gaisro priežastis yra ne ventiliatoriaus variklio gedimas, kaip tyrimo
išvadoje nurodė priešgaisrinės apsaugos specialistas, o karštų riebalinių garų
nuo pirmame aukšte esančio grilio patekimas ant ventiliatoriaus variklio.
Gaisro kilimo priežasčių nustatymas reikalauja specialių žinių, todėl byloje,
vadovaujantis CPK 179 straipsnio 1 dalyje ir CPK 212 straipsniuose nustatytomis
taisyklėmis, svarstytinas ekspertizės skyrimo klausimas. Dėl nurodytų
aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai
neištyrė su gaisro kilimo priežastimi susijusių faktinių aplinkybių. Kasatoriaus
nurodytos aplinkybės, kad gaisras kilo vėdinimo sistemoje, kurią pagal ginčo
statybos rangos sutartį įrengė atsakovas, bylą nagrinėjusių teismų nustatytos
ir bylos dalyvių nekvestionuojamos. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad
šios faktinės aplinkybės, taip pat faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo
kilimo priežastimis, bylą nagrinėjusių teismų tinkamai neįvertintos teisės
normų, reglamentuojančių rangovo atsakomybę už statybos objekto kokybę,
kontekste. Nustačius faktines gaisro kilimo priežastis, jos turi būti
vertinamos pagal CPK 6.684 straipsnio normas, reglamentuojančias rangovo
pareigą laikytis statybos normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, bei CK
6.695 ir CK 6.697 straipsnio normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę už
statybos objekto kokybę.
Bylą nagrinėję teismai
pagrįstai konstatavo, kad ventiliatoriaus variklio, kaip įrenginio, gedimui
pagal statybos rangos sutarties 5.1 punkte šalių sulygtas sąlygas taikytinas ne
penkerių metų ar dešimties metų terminas, nustatytas statybos darbams, o
specialus gamintojo nustatytas garantinis terminas. Kartu teisėjų kolegija
pažymi, kad gamintojo nustatytas garantinis terminas turėtų būti taikomas tik
tuo atveju, jeigu gedimas įvyksta dėl paties įrenginio konstrukcinių trūkumų,
tuo tarpu ventiliatoriaus variklio montavimo darbams, kaip ir kitiems sutartyje
nurodytiems santechnikos montavimo darbams (statybos objekto kokybei),
atitinkamai taikytini penkerių arba dešimties metų garantiniai terminai. Dėl
garantinių terminų taikymo ir teisinių pasekmių turi būti sprendžiama byloje
tinkamai konstatavus statybos objekto defekto faktą ar tokio fakto nebuvimą.
Dėl
iš atlygintinų paslaugų sutarties kilusios civilinės atsakomybės
Sprendžiant ginčus dėl sutartinės civilinės
atsakomybės taikymo, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t.
y. išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė.
Tik tinkamai atskleidus šalių pareigų turinį galima padaryti išvadą dėl
sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų viseto ir nuspręsti dėl reikalavimų
taikyti atsakomybę pagrįstumo. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės
įtvirtintos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika
yra suformuota kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v.
AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m.
rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B.
firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos
Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; ir kt.). Įstatyminės
sutarčių aiškinimo nuostatos reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo
principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus,
neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų
negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią
prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi
asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų
tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat
į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl
sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia,
atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai
abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies
nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti
atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių
praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Paslaugų sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria
viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento)
užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas,
nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar
vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CPK
6.716 straipsnio 1 dalis). Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja
CK šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Kai
sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi
būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektu, t. y. nagrinėjant tokį
ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus
turi atitikti suteikta paslauga. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už
netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų
teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja
teikėją teikti veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai
atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis
nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti
paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms
profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir t.
t. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokio ginčo atveju teismas faktines
bylos aplinkybes turi įvertinti ir pagal CK 6.724 straipsnyje nustatytas
subsidiaraus kitų CK normų, inter alia, bendrųjų rangos sutarties
nuostatų, taikymo paslaugų sutartims taisykles.
Nagrinėjamu atveju kasatorius reikalavimą dėl
nuostolių atlyginimo grindė inter alia tuo, kad atsakovas pažeidė
vėdinimo įrangos ir kondicionavimo sistemos aptarnavimo sutartį, pagal kurią
buvo įsipareigojęs vykdyti šių objektų techninį aptarnavimą ir servisą, t. y.
prižiūrėti jų saugumą ir atitiktį normatyvinių dokumentų reikalavimams. Bylą
nagrinėję teismai dėl šios dalies kasatoriaus reikalavimus atmetė laikydami,
kad grilio dūmtraukio techninė priežiūra sutartyje nebuvo numatyta, todėl nėra
neteisėtų atsakovo veiksmų ir priežastinio ryšio kaip sutartinės atsakomybės
taikymo sąlygų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teismų išvada padaryta
tinkamai neišaiškinus sutarties turinio, teismams pažeidus reikalavimus visas
sutarties sąlygas aiškinti jų tarpusavio kontekste, atsižvelgiant į sutarties
esmę ir tikslą, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes, bei visapusiškai neištyrus
ginčo sprendimui aktualių faktinių aplinkybių. Bylą nagrinėjusių teismų
nenustatyta atsakovo įsipareigojimų pagal ginčo sutartį apimtis, kokius
reikalavimus turėjo atitikti atsakovo prižiūrima vėdinimo sistema, neįvertinta,
ar atsakovas tinkamai vykdė vėdinimo sistemos priežiūrą, inter alia, ar
faktinės gaisro kilimo priežastys gali būti vertinamos kaip vėdinimo sistemos
defektai, kuriuos atsakovas turėjo nustatyti ir kuriems pašalinti turėjo imtis
priemonių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vėdinimo sistemos priežiūra negali
apsiriboti atskirų įrenginių techninių aptarnavimu, todėl teismų konstatuota
aplinkybė, kad gaisras kilo dėl netinkamai įrengto dūmtraukio, nepakankama
atsakovo atsakomybei pagal aptarnavimo sutartį paneigti – spręstina, ar
dūmtraukis yra vėdinimo sistemos dalis, ar vėdinimo sistema be riebalų filtro
grilio dūmtraukyje atitiko saugumo nuo gaisro reikalavimus ir galėjo būti
eksploatuojama, taip pat kam tokiu atveju tenka atsakomybė už netinkamos
vėdinimo sistemos eksploatavimą. Be to, kaip buvo minėta, byloje tinkamai
nenustatyta, kad gaisro kilimo priežastis buvo būtent netinkamas dūmtraukio
įrengimas ar eksploatavimas.
Dėl nurodytų
aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai
tiek spręsdami dėl kasatoriaus reikalavimų atsakovui iš statybos rangos
sutarties, tiek dėl atsakovo sutartinės atsakomybės pagal atlygintinų paslaugų
teikimo sutartį, nevisapusiškai ištyrė reikšmingas faktines bylos aplinkybes,
netaikė ginčo sprendimui materialinių įstatymų, kuriuos turėjo taikyti, ir
padarė procesinės teisės normų taikymo klaidų, dėl ko galėjo būti priimtas
neteisėtas sprendimas, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos
teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2
punktai). Šiuo pagrindu skundžiama apeliacinio teismo nutartis panaikinama ir
byla perduodama šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos
teisme
Kasacinės
instancijos teisme patirta 90,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai
nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra
galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo
valstybės naudai turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs
bylą pakartotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. pažyma
apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 26
d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės
instancijos teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita
Rudėnaitė
Janina
Stripeikienė
Pranas
Žeimys