Civilinė byla Nr. e2S-214-273/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02642-2017-4        

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. atstovės advokatės A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, individuali įmonė R. G. firma „Monodija“, A. G., uždaroji akcinė bendrovė „Konkordija“, D. G., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. G. pateikė teismui prašymą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją A. G., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su ieškove; įpareigoti atsakovą A. G. ne vėliau kaip kitą dieną po nutarties įteikimo atvežti A. G. į ieškovės gyvenamąją vietą ir perduoti ją ieškovei; nustatyti laikinąją A. G., gim. . (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti, kad ieškovė su A. G. betarpiškai bendrauja, A. G. nepertraukiamai gyvenant pas ieškovę vieną savaitę per kalendorinį mėnesį; įpareigoti atsakovą kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmą penktadienį, 17 val. atvežti A. G. į ieškovės gyvenamąją vietą ir perduoti ją ieškovei; įpareigoti ieškovę pasibaigus bendravimo savaitei kiekvieno kalendorinio mėnesio antrą penktadienį, 17 val. atvežti A. G. į atsakovo gyvenamąją vietą; įpareigoti atsakovą kas antrą trečiadienį 15 val. atvežti A. G. į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą pas psichologę-psichoterapeutę dr. I. Š.-S., adresu: . (duomenys neskelbtini), tęsti ryšio su ieškove konsultacijas; įpareigoti atsakovą pateikti teismui specialisto pažymą apie atsakovo du kalendorinius mėnesius ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę lankytas individualias psichoterapijas, kuriomis buvo teikiama pagalba nuteikinėjančiam tėvui kaip nurodyta ekspertizėje; išaiškinti atsakovui, kad pateikus pažymą, atsakovas turi teisę prašyti ryšio palaikymo konsultacijų su A. G.; pakeitus vienos iš dukrų ar abiejų dukterų gyvenamąją vietą, išspręsti laikino išlaikymo klausimą, priteisiant iš negyvenančio kartu tėvo/motinos laikiną išlaikymą kiekvienai dukrai.

2.       Ieškovė prašyme nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti pakeistos, nes jos sudaro sąlygas smurtauti prieš nepilnametes dukras. Per pastaruosius trejus metus galiojant laikinai bendravimo tvarkai buvo padaryta ilgalaikė galimai sunkiai atstatoma žala vaikų elgesiui. Šį faktą patvirtino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, aktas Nr.103MS-103/2020. Smurtas prieš nepilnametes dukras tęsiasi jau daugiau kaip trejus metus, dukros  nuolatos traumuojamos, neatliepiami jų esminiai poreikiai, neužtikrinamas bendravimas su saugumo garantu - motina, ir tam prielaidas tęstis sudaro šiuo metu galiojančios laikinosios apsaugos priemonės. Ekspertizė patvirtino faktą, kad atsakovas  nuteikinėjo dukras prieš ieškovę, dukros pasisakydamos, kodėl nenori bendrauti su motina, atkartodavo teismo senuose procesiniuose dokumentuose atsakovo nurodytas melagingas, tikslingai neigiamai pateiktas, motiną žeminančias ir tiesos neatitinkančias aplinkybes.

3.        Atsakovas atsiliepime su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesutiko. Nurodė, kad ieškovės prašymas yra grindžiamas ne ekspertizės, o Kėdainių psichologės D. G. rekomendacijomis. Minėta psichologė su vaikais nebendravo, situacijos betarpiškai netyrė, o duomenis apie tariamą smurtą prieš vaikus gavo iš ieškovės. Neaiški psichologės kvalifikacija, ir kompetencija. Dėl tėvų atstūmimo sindromo yra pasisakyta ekspertizės akte, tačiau jis dar nėra įvertintas kaip įrodymas. Dukroms yra beveik 13 ir 17 metų, jas  tarpusavyje sieja glaudus ryšys, todėl normalu, kad jaunesniosios A. G. daugeliu atvejų nuomonė sutampa su sesers.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. 

5.       Teismas nurodė, kad ieškovės siūloma laikinoji apsaugos priemonė nustatyti A. G. gyvenamąją vietą su ieškove, šiai dienai neatitiktų vaiko teisių ir teisėtų interesų, nes dukra  nuo mažens auga tėvo namuose, šiuo metu ji yra paauglė. Be to, išskyrus seseris, kurios yra labai prisirišusios viena prie kitos, neigiamai paveiktų jų abiejų psichinę ir emocinę būklę. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko perdavimas iš atsakovo gyvenamosios vietos į ieškovės gyvenamąją vietą, mokyklinių užsiėmimų dienomis pakenktų nepilnamečio vaiko interesams. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kad dukroms padaryta žala, jos patiria smurtą, nuolatos traumuojamos, neatliepiami jų esminiai poreikiai, pagrįsti nėra pateikta įrodymų. Nepateikta objektyvių duomenų, kad dukroms būtų nesaugu gyvenant su tėvu.  Teismas sutiko su atsakovu, kad vien faktas, jog dukros nenoriai bendrauja su motina, dar nereiškia žalos padarymo vaikams, taip pat nėra žinoma kokia žala gali būti padaryta dukroms, jei jų gyvenamoji vieta prieš jų norą būtų nustatyta su motina, o ne su tėvu, prie kurio jos yra prisirišusios.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskirajame skunde ieškovės atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų pasaugos priemonių pakeitimo. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1.                      Teismas neteisingai vertino pateiktus įrodymus;

1.2.                      Teismas nevertino, kad atsakovo dukrų nuteikinėjimo prieš motiną faktą patvirtino 2020 m. liepos 29 d. – spalio 22 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr.103MS-103/2020 ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. – spalio 23 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr.103MS-106/2020;

1.3.                              Teismas nevertino fakto, jog vien aplinkybė, kad mergaitės daugiau kaip trejus metus negali betarpiškai bendrauti su motina  patvirtina didelę žala mergaitėms;

1.4.                      Teismas, ieškovei teikiant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nurodė, kad  neturint pateiktos ekspertų išvados, būtų netikslinga keisti ieškovės ir dukrų bendravimo tvarką. Ieškovei pateikus ekspertizės išvadas, kuriomis aiškiai konstatuotas psichologinio smurto prieš vaikus faktas ir konstatuojamas mergaičių bendravimo su motina poreikis ir būtinumas, teismas atsisakė vertinti ekspertizėse pateiktus duomenis, juos ignoravo;

1.5.                      Teismas, priimdamas nepagrįstą, neteisėtą ir nemotyvuotą nutartį net nesikreipė į išvadą teikiančią instituciją - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių dėl nuomonės, ar prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones atitinka geriausius vaikų interesus;

1.6.                      Teismas nevertino, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių faktiškai nevykdoma ir nėra priemonių užtikrinti jos vykdymą.

7.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašė netenkinti atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1.                      Vaikų ir motinos bendravimo problematiškumas negali būti prilyginamas nesaugiai vaikų aplinkai;  

2.2.                      Ieškovės vadinamas „poreikis bendrauti su motina“ yra virtęs jos siekiu įgyvendinti savo interesus  prieš vaikų valią ir nekreipiant dėmesio į jų prašymus. Dukros jos pastoviai prašo nurimti ir leisti joms pasirinkti kur nori gyventi, leisti gyventi ramiai;

2.3.                      Ekspertizė kaip įrodymas dar nėra įvertinta kaip įrodymas, kuria  skubotai remiasi ieškovė. Išvada, kuomet konstatuojama, jog 12 metų vaikas (normalios brandos, gerai besimokanti, sveika ir pan. mergaitė) nesugeba išreikšti savarankiškos nuomonės su ja susijusiais klausimais, nes kalba panašiai kaip vyresnė sesuo, kelia pagrįstų abejonių. Atsižvelgiant į aplinkybes ir į tai, kad dukroms beveik 13 ir 17 metų, seseris tarpusavyje sieja glaudus ryšys, todėl normalu, kad jaunesniosios A. G. daugeliu aspektų nuomonė sutampa su sesers;

2.4.                      Vien faktas, kad vaikai nenoriai bendrauja su motina, dar nereiškia automatinio žalos padarymo vaikams. Tėvų atstūmimo sindromas – gana nauja „diagnozė“, tačiau teismo ekspertai neįvertino, kokia žala gali būti padaryta mergaitėms, jei jų gyvenamoji vieta prieš jų norą būtų nustatyta su motina, o ne su tėvu, prie kurio jos yra prisirišusios;

2.5.                      Jei pagal ieškovės reikalavimą, vaikai (ar vienas iš jų) būtų priversti gyventi su ieškove prieš jų valią, tai  atitiktų tiek psichologinio, o galimai ir fizinio smurto sampratą. Ieškovės siekis bet kokiomis priemonėmis atstatyti pašlijusius jos ir vaikų santykius yra labiau ne vaikų interesų įgyvendinimas, o savo asmeninių interesų gynimas;

2.6.                      Laikinųjų apsaugos priemonių skubus pakeitimas tenkintų išimtinai ieškovės interesus, tačiau tai pažeistų prioritetinius vaikų interesų principus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Esminės faktinės aplinkybės

9.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, kompensacijos priteisimo. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo nustatyta laikina nepilnamečių A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su atsakovu; atsakovas įsipareigojo kas antrą trečiadienį, pradedant nuo 2017 m. kovo 29 d., 15 val. atvežti dukras į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą, lankytis pas psichologę - psichoterapeutę dr. I. Š. - S., adresu: (duomenys neskelbtini); nuo 2017 m. birželio 1 d. ieškovė su nepilnametėmis dukromis bendrauja kas antrą (I ir III) savaitgalį, penktadieniais pasiimant dukras iš ugdymo įstaigos, užtikrinant dukrų dalyvavimą užklasinėje veikloje, ir iki sekmadienio 20:00 val., parvežant dukras į jų gyvenamąją vietą. Ieškovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną A. G. gyvenamąją vietą su ieškove; įpareigoti atsakovą atvežti A. G. į ieškovės gyvenamąją vietą ir perduoti ją ieškovei; nustatyti, kad ieškovė su A. G. betarpiškai bendrauja A.  G.  nepertraukiamai gyvenant pas ieškovę vieną savaitę per kalendorinį mėnesį, įpareigojant ieškovę pasibaigus bendravimo savaitei atvežti A. G. į atsakovo gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi apeliantės prašymą atmetė.

Dėl atskirojo skundo

10.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo  – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

11.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

12.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

13.       Atskirajame skunde nesutikimas su skundžiama nutartimi yra grindžiamas netinkamu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, t. y. ieškovės pateiktų psichologės D. G. rekomendacijų ir teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.103MS-103/2020 vertinimu. Pažymėtina, kad eksperto išvada vertinama visų įrodymų kontekste bylą nagrinėjant iš esmės. Nesutiktina su apeliante, kad šalių dukros daugiau kaip trejus metus negali betarpiškai bendrauti su ieškove. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi nustatyta laikina dukrų bendravimo su ieškove tvarka numato galimybę ieškovei kas antrą (I ir III) savaitgalį, penktadieniais pasiimti dukras iš ugdymo įstaigos, užtikrinant dukrų dalyvavimą užklasinėje veikloje, ir iki sekmadienio 20:00 val., parvežti jas  į dukrų gyvenamąją vietą. 

14.       CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo nuomonę, nustatant, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Byloje nėra ginčo, kad šalių dukros, kurių viena yra 13-os, o kita 17-os metų amžiaus, nerodo didelio noro bendrauti su ieškove. Ieškovės teiginiai, kad dukrų nenorą bendrauti su ieškove sąlygojo atsakovo dukrų nuteikinėjimas prieš ieškovę, kurį ieškovė vertina kaip psichologinį smurtą prieš vaikus, yra nepagrįsti. Sutiktina su atsakovu, kad dukros, atsižvelgiant į jų amžių, yra pakankamai savarankiškos, todėl esant jų norui bendrauti su ieškove, jos gali nuvykti pas motiną pačios, ir jokiais įkalbinėjimais ar grasinimais atsakovas negalėtų jų sustabdyti. Nesutiktina su apeliante, kad atsakovas, panaudodamas tėvo valdžią, privalo dėti pastangas ir įtikinti dukras, kad jos savaitgaliais pasiliktų pas ieškovę. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ieškovė prašo įpareigoti atsakovą atvežti A. G. į ieškovės gyvenamąją vietą ir perduoti ją ieškovei. Pažymėtina, jog vaikas negali būti verčiamas bendrauti prievarta, nes tai akivaizdžiai prieštarautų jo interesams bei darytų žalą jo psichologinei būsenai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, jog šalių dukroms būtų nesaugu gyventi su tėvu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į nepilnamečių vaikų interesus, jų poreikius, šiuo metu keisti ieškovės ir dukrų bendravimo tvarką, pakeisti dukrų laikiną gyvenamąją vietą, kuri nustatyta 2017 m. kovo 20 d. nutartimi, nėra tikslinga.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą teikė būtent vaikų interesams, nusistovėjusiam nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo pastovumo principui.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir aplinkybių, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

17.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir, atmesdamas ieškovės prašymą, priėmė iš esmės teisingą nutartį. Ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18.       Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d.  nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                              Izolda Nėnienė