LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2020 m. gegužės 20 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maris invest“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sutarčių pripažinimo nutrauktomis. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 20 d. nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovų UAB „Maris invest“ ir K. M. ieškinys. Ieškovai prašė teismo, konstatavus, kad 2017 m. lapkričio 14 d. preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis ieškovų vienašališkai nutraukta dėl pirkėjų kaltės, nutraukti su UAB „Jėgos rezervas“ 2017 m. lapkričio 16 d. sudarytą sutartinės hipotekos sutartį reg. Nr. DJ-6500, taip pat nutraukti dalį su UAB „Antakalnio investicijos“ 2017 m. lapkričio 16 d. sudarytos sutartinės hipotekos sutarties reg. Nr. DJ-6502. Kasacijos byloje galimumas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde argumentuojama, kad bylą nagrinėję teismai: 1) nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią išvestiniai sandoriai naikinami ar nutraukiami nutrūkus (pasibaigus) pagrindinei sutarčiai; 2) nepagrįstai neįvertino esminio įrodymo – atsakovės bankrutavusios kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 2017 m. lapkričio 20 d. išduotos garantijos, taip pat priėjo nepagrįstos išvados, kad hipotekos sandoriais nebuvo užtikrintas tų prievolių, su kuriomis hipotekos galiojimą sieja ieškovai, įvykdymas; 3) netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.70 straipsnio 1 dalį, 4.181 ir 4.195 straipsnius, o tai lėmė proceso teisės normų pažeidimą – aplinkybių, būtinų nustatyti faktinius šalių teisinius santykius, sudarytų sandorių turinį ir ikisutartinius bei tikruosius šalių ketinimus, neįvertinimą (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 197 straipsnio 1, 2 dalys, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktai); 4) nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo, nes tinkamai nenustatė esminės bylos aplinkybės – tikrųjų sutarties šalių ketinimų (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 197 straipsnio 1, 2 dalys, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Skundo argumentais dėl netinkamai taikytų materialiosios ir proceso teisės normų kvestionuojamos teismo išvados dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, siekiama kitokio faktinių aplinkybių vertinimo, tačiau tai nėra pagrindas kasacijai; skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė bei pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nesuformuluota teisės problema, kuri būtų svarbi ne tik šiai konkrečiai bylai, bet turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, ieškovei grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Maris invest“ (j. a. k. 302707970) 300 (tris šimtus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. gegužės 20 d. per AB SEB banką.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Dalia Vasarienė