Administracinio nusižengimo bylos Nr. II-646-271/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04297-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,
sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,
dalyvaujant skundo pareiškėjai L. K., jo atstovui advokatui Arūnui Vegiui,
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskrities VPK) Kelių policijos valdybos įgaliotajam atstovui R. I.,
teismo medicinos ekspertams J. M.-Č., P. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo Nr. 10-ANR_N-15952-2019.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. T. 2019-08-28 nutarimu Nr. 10-ANR_N-15952-2019 (ROIK 19104747266) V. K. buvo nubausta 10 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, konstatavus, kad ji 2019-02-20 d., apie 08:30 val., Vaduvos g. 3, Vilniuje, vairuodama troleibusą ŠKODA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nukritus srovės imtuvui, staigiai stabdė, ko pasekoje troleibuse nukrito keleivė L. K.. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M.-Č. specialisto išvadoje Nr. G1164/2019(01) nurodė, kad L. K. objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustatyta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui.
Nukentėjusioji L. K. per savo įgaliotąjį atstovą advokatą A. V. pateikė skundą dėl minėto nutarimo, prašydama jį panaikinti ir grąžinti bylą sprendimą priėmusiai institucijai nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji L. K. su medicinos ekspertės J. M.-Č. išvada kategoriškai nesutinka. Taip pat nesutinka ir su skundžiamu nutarimu, kadangi jame aprašyto eismo įvykio metu jai buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių ji keletą mėnesių buvo nedarbinga, dėl patirtų sužalojimų buvo priversta palikti darbovietę, nes nebegali dirbti pagal savo profesiją. Sužalojimai jokiu būdu negali būti ir nėra L. K. lėtinių ligų pasekmė. Ekspertinis tyrimas buvo baigtas 2019-05-20, nors šiai dienai nukentėjusiajai buvo padaryti tik pirminiai medicininiai tyrimai. Vėlesni tyrimai parodė rimtesnius jos stuburo slankstelių sužalojimus. Pareiškėjos manymu, ekspertizė atlikta neišsamiai ar nekvalifikuotai, šališkai. Ekspertui nebuvo pateikti (ar ekspertas nesurinko) visų reikalingų dokumentų tyrimui atlikti. Nukritus maršrutinio troleibuso Nr. 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės srovės jungčiai Vaduvos gatvėje, vairuotoja V. K. atliko staigų ir neįprastą troleibuso stabdymo veiksmą. Šio stabdymo metu nukentėjusioji L. K., stovėdama ir laikydamasi už turėklo prie troleibuso vidurinių durų, neišsilaikė ir iš inercijos atsitrenkusi kairiu šonu į priekyje esančius troleibuso sėdynės atlošus, nukrito nugara tarp priekinių ir vidurinių durų ant metalinių grindų, patirdama daugybinius kūno sužalojimus. Tarp jų - stuburo bei kairės kojos (šlaunies) sužalojimus. Grįžusi namo, nukentėjusioji pajuto stiprius skausmus, todėl kreipėsi į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, kur jai nustatytas juosmens L1 slankstelio kompresinis lūžis. Vėlesniu tyrimu nustatyta, kad buvo sužalota visa stuburo juosmeninė dalis, atsirado cista, kiti pažeidimai, kurie iki šiol negyja. Nėra jokios galimybės, kad šie sužalojimai būtų lėtinių ligų pasekmė. Slankstelio lūžis yra sunki trauma, turinti reikšmingos įtakos žmogaus galimybėms dirbti darbą, užsiimti aktyvia profesine ir laisvalaikio veikla. Be to, buvo sužalota ir koja. Dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pareiškėja buvo keletą mėnesių nedarbinga, po traumos buvo priversta palikti darbovietę, nes nebegalėjo dirbti pagal profesiją, iki šiol turi riboti fizinį krūvį, gydytojų rekomenduojamas ir planuojamas chirurginis gydymas, trauma sunkiai gyjanti, nes nustatyti negyjantys židiniai, lūžio vietoje susiformavo cista, pareiškėja nuolat patiria nepatogumus, jaučia skausmus juosmenyje ir visame kūne, turi riboti judėjimą, jos judesiai varžomi dėl nešiojamo įtvaro, jai negalima kelti didesnio nei 5 kg svorio, ji vartoja įvairius šalutinių poveikių turinčius ir kitiems organams kenkiančius vaistus, traumos padariniams šalinti paskirta II pakopų reabilitacija, nukentėjo jos gyvenimo kokybė, ji negali užsiimti norima aktyvia veikla gamtoje, lengvai judėti, vaikščioti, priversta būti namie. Mano, kad eismo įvykio kaltininkė nepagrįstai buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kadangi eismo įvykio metu buvo sužalotas žmogus. Institucija, tyrusi eismo įvykį, nesurinko visos reikalingos informacijos apie nukentėjusio asmens sužalojimus, nepateikė jos ekspertizei, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas. Taip pat skundu prašė pavesti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui atlikti pakartotinę ekspertizę dėl L. K. padarytų sužalojimų įvertinimo.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad eismo įvykio tyrimo metu iš VšĮ Vilniaus klinikinės ligoninės buvo gauta L. K. ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), kuri kartu su eismo įvykio tyrimo medžiaga susipažinti ir pateikti išvadai dėl sveikatos sutrikdymo mąsto pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui. 2019-04-15 Kelių policijos valdyba gavo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1164/2019 (01), kurioje nurodyta, kad remiantis medicinos dokumentų duomenimis, L. K. objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustatyta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Diagnozuotas stuburo juosmens pirmo slankstelio suspaustinis lūžis, remiantis radiologinio tyrimo duomenimis, yra lėtinės degeneracinės kilmės, todėl pagal turimus duomenis su užduotyje nurodytu eismo įvykiu nesiejamas ir sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. Mano, kad nagrinėjant bylą buvo teisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes ir skirta administracinė nuobauda sankcijos ribose. Šiuo atveju paskirta nuobauda yra adekvati padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsniui. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, be kitų įrodymų buvo vertinama Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1164/2019 (01). Institucijos manymu, nėra pagrindo pakeisti Vilniaus apskrities VPK nutarimo.
Teismo proceso metu pareiškėja L. K. paaiškino, kad pagal specialybę yra medicinos slaugytoja. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų neteko darbo, nors tebeturi galiojančią licenciją. Fiziškai nebepajėgė dirbti, nes nebegali pasilenkti. Įvykio dieną važiavo po darbo namo. Likus maždaug 6 metrams iki sustojimo, troleibuso vairuotoja staigiai jį stabdė ir ji neišsilaikė. Krito link sėdynių, tuomet griuvo ant nugaros. Pasigirdo trakštelėjimas. Jai buvo lengvas šokas, gulėjo ant troleibuso grindų, kol ją pakėlė liudininkas ir vairuotoja. Pastaroji siūlė iškviesti greitąją pagalbą, bet ji, pamačiusi, kad gali paeiti, atsisakė. Liudininkas ją palydėjo iki namų. Greitąją pagalbą išsikvietė tik iš namų. Šioji pasiūlė važiuoti pas savo gydytoją. Taksi nuvažiavo pas chirurgą Antakalnio poliklinikoje. Poliklinikoje jai padarė nugaros rentgeną, nes jai skaudėjo nugarą, neramino tas trekštelėjimas įvykio metu. Po to ją pasiuntė pas neurologą, tačiau pas jį buvo eilės. Kompiuterinę tomografiją jai padarė tik 2019 kovo 8 d. Tuomet ir nustatė stuburo slankstelio lūžį. Jai išrašė įtvarą, kurį nešiojo iki liepos mėnesio. Vėliau gydytojai liepė operuotis, tačiau dėl savo amžiaus bijojo operacijos, atsisakė. Trečią tomografiją jai padarė Kardiolitos klinikoje, po jos leido nusiimti įtvarą, liepė stebėti savijautą, jei pasireikš dideli skausmai - operuotis. Rugsėjo pradžioje buvo taikoma reabilitacija, po jos judesiai kažkiek atsistatė, bet lenkimasis, sėdėjimas labai skausmingi. Dėl sveikatos būklės dirbti nebegalėjo, todėl išėjo iš darbo. Iki šio įvykio į medikus dėl stuburo problemų nebuvo kreipusis. Iki įvykio nejautė jokių fizinių skausmų. Po traumos iki šiol tirpsta kairė koja, nors dėl jos problemų niekada neturėjo. Nesutinka, kad slankstelio lūžis yra lėtinis, savaiminis. Kitas ekspertas, į kurį kreipėsi, nustatė, kad tai būtent trauminės kilmės kompresinis lūžis. Po eismo įvykio metu patirto kritimo ant pusiaujo ir kairės šlaunies buvo hematomos. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.
Ekspertė J. M. – Č. nurodė, kad visiškai palaiko savo išvadą. Ji buvo surašyta remiantis jai pateiktais medicininiais dokumentais bei 2019-03-08 atlikto pareiškėjos juosmens stuburo kompiuterinės tomografijos tyrimo vaizdais. Būtent juos peržiūrėjus jai kilo įtarimas, kad slankstelio lūžis nėra ūmus, o susiformavęs metų eigoje, jau su gijimo požymiais. Kompaktinis diskas su KT tyrimo duomenimis dar buvo išsiųstas Santaros klinikų radiologijos centro gydytojos radiologės konsultacijai ir gautas atsakymas, kad slankstelio lūžimas yra būdingas lėtiniams pakitimams. Tuomet buvo surašyta išvada, kad jokių objektyvių išorinių traumavimo požymių nukentėjusiajai nenustatyta. Medicininėje nukentėjusiosios kortelėje nebuvo įrašų apie jokias hematomas ar kitus išorinius sužalojimus. O diagnozuotas slankstelio lūžimas buvo traktuojamas kaip lėtinis ir nesusijęs su eismo įvykiu, remiantis gydytojos J. D. radiologinio tyrimo aprašymu. Išnagrinėjusi nukentėjusiosios stuburo juosmeninės dalies KT, gydytoja radiologė aprašė būtent to konkretaus lūžusio slankstelio lėtinius pakitimus, kurie reiškia, kad jau yra susiformavusios kraštinės išaugos ir sklerozė. Tai rodo, jog tai yra senas procesas. Slankstelis kuomet lūžta, pradeda formuoti papildomas kaulines išaugas tam, kad išvengtų to slankstelio lūžio gilėjimo. Gydytoja radiologė aprašė, kad yra papildomos kaulinės išaugos, giliai pažengusi sklerozė, kas būdinga lėtiniams pakitimams, pagal tai ir buvo surašyta galutinė išvada būtent apie lėtinės degeneracinės kilmės slankstelio lūžį. Šiuo nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios nedarbingumo laikotarpis nebuvo reikšmingas, nes nebuvo konstatuota objektyviais ūminio traumavimo požymiais paremto sužalojimo. Skausmas yra subjektyvus požymis ir apskritai nevertinamas ir nekvalifikuojamas. Ji yra susipažinusi su eksperto P. P. išvada, tačiau turi pastebėti, kad kai yra slankstelio kompresija, kai jis yra labai suspaustas, sklerozuotas, yra jau susiformavusios kaulinės išaugos, kalbėti apie Šmorlio išvaržą negalima, nes nėra žinoma, ar ji liko suspausta, ar jos išvis nebuvo. Be to, savaiminiam slankstelio lūžiui net reikia Šmorlio išvaržos, jo lūžiui užtenka kitokių kaulinės medžiagos pakitimų. Nagrinėjamu atveju tokia situacija ir stebima, nes pacientei buvo išreikšta osteoporozė, ką aprašo pacientę apžiūrėję ir pirminį jos vertinimą atlikę gydytojai. Lėtinių ligų paūmėjimas gali būti dėl trauminio poveikio, bet jis nekvalifikuojamas sužalojimu. Lėtinė liga gali paūmėti ir be traumos. Lūžis pareiškėjai galėjo atsirasti ir iki traumos. Jos medicininiuose dokumentuose stuburo pakitimai (skoliozės diagnozė) konstatuojami jau nuo 1993 m. Esant osteoporozei užtenka staigesnio žmogaus judesio slankstelio lūžiui. Todėl ji nesutinka su eksperto P. P. išvada. Papildomų nukentėjusiosios kompiuterinės tomografijos tyrimų duomenys jai nebuvo pateikti, nes jos išvada surašyta anksčiau, nei buvo atlikti papildomi tyrimai. Jai šie tyrimai būtų reikalingi palyginimui, ar keitėsi slankstelio forma, kompresijos gylis, tam, kad būtų galima konstatuoti, ar slankstelis lūžęs labai seniai, ar lūžęs eismo įvykio metu tos osteoporozės fone. Jei matytųsi akivaizdūs pokyčiai, kad kompresija gilėja, ji keičiasi, yra kaulinių skeveldrų poslinkis į stuburo kanalą, galimai keistųsi ir jos pačios išvada. Eksperto P. P. išvadoje vertinant papildomus KT tyrimus tėra abstraktaus pobūdžio aprašymas, kad matomas gyjantis slankstelio lūžis, bet nėra tiksliai nurodyta, ar kompresija didėja, ar atsirado kokių papildomų fragmentų, koks poslinkis, slankstelio kažkokios ryškesnės zonos. Tik pati pamačiusi papildomos kompiuterinės tomografijos tyrimus, galėtų įvertinti slankstelio pokyčius, jei jų yra. Papildomų tyrimų vaizdai parodys, ar slankstelis keičiasi. Jei keičiasi slankstelis, jo suspaudimo gylis (juolab, kad, nukentėjusiosios teigimu, ji įtvaro kurį laiką dar nenešiojo, slankstelis mobilizuotas nebuvo, jis buvo toliau traumuojamas), tai rodo, kad tas lūžimas net ir lėtinių pakitimų fone įvyko ūmiai.
Teismo medicinos ekspertas P. P. parodė, kad teikdamas išvadą jis bei radiologė G. P. vertino tą patį 2019-03-08 kompiuterinės tomografijos tyrimą, kadangi kituose tyrimuose užfiksuotas jau gyjantis lūžis. Tai, kad lūžis keičiasi vėlesnių KT vaizduose (jis užfiksuotas kaip gyjantis), kaip tik ir rodo, jog jis galėjo įvykti dėl eismo įvykio metu patirto trauminio poveikio. Su amžiumi visiems atsiranda stuburo pakitimų, o pareiškėja yra to amžiaus, kai beveik visoms moterims nustatoma osteoporozė. Esant osteoporozei trauminis poveikis galėjo įtakoti lūžį. Net mažo trauminio poveikio atveju, osteoporozės paveiktas slankstelis gali įlūžti. Tačiau kai yra ryški osteoporozė, paprastai lūžta ne vienas, o išsyk keletas slankstelių. Patologinis lūžis dėl osteoporozės negalimas. Neneigia, kad pareiškėjai esant tokio amžiaus, išties sunku pasakyti, ar lūžis yra lėtinis, ar trauminis. Iš esmės reikia radiologų komisijos tiksliai įvertinti to lūžio kilmę. Iš vieno KT tyrimo stuburo apie slankstelio sužalojimo laiką apskritai nesprendžiama, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Jei pakartotinių KT tyrimų metu vaizdas identiškas ir nesikeičia, reiškia - trauma sena. Jei keičiasi – traumos laikas aiškesnis. Šmorlio išvarža būtų aiškus kriterijus, kad lūžis lėtinis reiškinys, o ne trauma. Jei pacientę apžiūrėjęs chirurgas būtų aprašęs kraujosruvas, tai jau būtų pagrindas konstatuoti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Dažna problema, kad pacientus apžiūrintys chirurgai išorinių jų sužalojimų požymių neaprašo, nors ir mato. Nagrinėjamu atveju medicininėje dokumentacijoje nebuvo nieko aprašyta apie išorinius nukentėjusiosios sužalojimus (hematomas ar kt.). O teismo ekspertas gali įvertinti tik tai, kas parašyta. Be to, ekspertas vertina tik medicininį išsilavinimą turinčio specialisto (gydytojo) išorinių sužalojimų požymių aprašymus.
Kelių policijos valdybos įgaliotasis atstovas R. I. išklausęs abiejų ekspertų paaiškinimus, nurodė, kad situacija reikalauja papildomo tyrimo, kadangi iškilusios abejonės dėl slankstelio lūžio kilmės turi būti šalinamos. Sutinka, kad skundžiamas nutarimas priimtas pakankamai neištyrus eismo įvykio aplinkybių, turi būti sprendžiamas kompleksinės ekspertizės skyrimo klausimas, todėl prašo bylą grąžinti išsamesniam tyrimui.
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina analizuoti, ar institucija tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos eismo įvykio aplinkybės, ar administracinio nusižengimo byloje surinkti visi duomenys, galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens veiksmų teisingam kvalifikavimui.
Teismas, patikrinęs skundžiamą policijos nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas 10-ANR_N-15952-2019, konstatuojant, jog nukentėjusioji L. K. eismo įvykio metu nepatyrė sveikatos sutrikdymo, buvo priimtas kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.
Byloje nėra ginčo, kad 2019-02-20 d., apie 08:30 val., Vaduvos g. 3, Vilniuje, vairuodama troleibusą ŠKODA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo vairuotoja V. K., nukritus srovės imtuvui, staigiai stabdė, dėl ko troleibuse krito keleivė L. K.. Dėl eismo įvykio vietos, laiko, mechanizmo, ginčo byloje nėra. Byloje yra kilęs ginčas, ar eismo įvykio metu nukentėjusioji L. K. patyrė kūno sužalojimus, priežastiniu ryšiu sietinus su eismo įvykiu. Pagal byloje esančius medicininius dokumentus, po eismo įvykio atlikus nukentėjusiosios medicininius tyrimus, L. K. neabejotinai buvo nustatytas juosmens slankstelio L1 kompresinis lūžis. Byloje yra kilęs ginčas, ar šis sužalojimas yra ūminės trauminės ar lėtinės degeneracinės kilmės, ar gali būti priežastiniu ryšiu siejamas su eismo įvykiu, dėl ko galėtų kisti eismo įvykio kaltininko veikos kvalifikacija.
2019-03-08 atlikto juosmeninės stuburo dalies KT įvertinime gydytoja A. S. jį įvertino kaip ūmų kompresinį lūžimą (b.l.14). Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č. susipažinusi su nukentėjusiosios medicinine dokumentacija (ekspertei buvo pateikti tik 2019-03-08 nukentėjusiajai atlikto KT tyrimo duomenys) bei gavusi VUL Santariškių klinikos Radiologijos ir branduolinės medicinos centro gydytojos J. D. konsultaciją, kurioje buvo nurodoma, kad nukentėjusiajai nustatytas L1 slankstelio I laipsnio kompresinis lūžis: sklerozė, osteifitai, skoliozė – būdingi lėtiniams pakitimams, davė išvadą, kad nukentėjusiajai diagnozuotas stuburo juosmeninio pirmo slankstelio suspaustinis lūžis, kuris remiantis radiologinio tyrimo duomenimis yra lėtinės degeneracinės kilmės, todėl pagal turimus duomenis su užduotyje nurodytu eismo įvykiu nesiejamas ir sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. O skausmingumas juosmens nugaros srityje su plitimu į kojas siejamas su pažengusia degeneracine stuburo juosmeninės dalies patologija, nustatyta 2019-03-08 atlikus stuburo juosmeninės dalies kompiuterinę tomografiją (b.l. 36-37).
Bylos nagrinėjimo metu papildomai gauta teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0340/19, kurią atliko teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją turintis ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše esantis P. P.. Jo atlikto tyrimo metu, susipažinus su nukentėjusiosios juosmeninio stuburo KT, atlikto 2019-03-08, duomenimis, buvo gautas gydytojos radiologės G. P. įvertinimas, kad nukentėjusiajai diagnozuojamas L1 I laipsnio kompresinis lūžis dėl viršutinės plokštelės įlūžio, radiologei padarant išvadą apie L1 slankstelio kompresinę I laipsnio deformaciją (panašu – trauminės kilmės). Apibendrindamas tyrimo rezultatus ekspertas P. P. konstatavo, kad L. K. nustatytas stuburo juosmens 1 slankstelio kompresinis lūžis, kuris pagal padarymo laiką atitinka autotraumos laiką 2019-02-20, nes vėliau kartotiniame kompiuterinės tomografijos tyrime stebimas slankstelio gijimas. Lūžis labiausiai tikėtina trauminės kilmės, nes minėtoje vietoje nėra Šmorlio išvaržos, yra tik vieno, o ne kelių slankstelių lūžis, kas dažniau yra sutinkama prie osteoporozės bei ties lūžio linijomis yra stebimi kauliniai laipteliai. L. K. nustatytas trauminės kilmės juosmens L1 slankstelio kompresinis lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl slankstelio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 parų laikotarpiui (b.l. 60-67).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu abu ekspertai, vertindami pareiškėjai L. K. diagnozuoto stuburo slankstelio L1 lūžio kilmę, liko prie savo nuomonių. Atitinkamai ekspertė J. M. – Č. nurodė, kad pagal jos tyrimo metu turėtus medicininius duomenis, slankstelio lūžis yra lėtinės degeneracinės kilmės ir su eismo įvykiu nesietinas, net jei eismo įvykio metu patirtas trauminis poveikis (kritimas) ir pablogino lėtinės ligos eigą. Ekspertė J. M. – Č. sutiko, kad negalima tiksliai pasakyti, ar minėtas lūžis yra įvykęs iki eismo įvykio, ar jo metu, tačiau jos manymu, jis bet kuriuo atveju yra sąlygotas lėtinių stuburo slankstelio pakitimų, t.y. lėtinės degeneracinės kilmės. Tuo tarpu eksperto P. P. nuomone tikėtina, jog lūžis ūminis ir trauminis, t.y. sąlygotas eismo įvykio. Tačiau tuo pačiu ekspertas sutiko, jog nukentėjusiosios amžiaus žmonėms, turintiems osteoporozę, labai sunku tiksliai nustatyti, ar kornetus slankstelio lūžis yra trauminės ar lėtinės kilmės. Tam reikėtų ekspertų komisijos, be to, turi būti apžiūrimi ir vertinami visi nukentėjusiajai atlikti KT tyrimai, rodantys lūžio gijimo eigą.
Teisminio nagrinėjimo metu ekspertė J. M. – Č. nurodė, kad jos atlikto tyrimo metu jai nebuvo žinomi papildomų nukentėjusiajai atliktų KT tyrimų duomenys (jie tuo metu dar nė nebuvo atlikti), tačiau priklausomai nuo to, ar yra stebimi akivaizdūs pažeisto stuburo slankstelio pokyčiai (gilėjanti kompresija, slankstelio suspaudimo gylis, kaulinių skeveldrų poslinkis), išvada dėl lūžio laiko ar kilmės galėtų keistis.
Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog byloje yra reikalinga pašalinti kilusias abejones dėl pareiškėjai diagnozuoto stuburo L1 slankstelio lūžio laiko ir kilmės. Iš esmės abu ekspertai teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad nukentėjusiajai papildomai (po 2019-03-08) atliktų kompiuterinės tomografijos tyrimų duomenų analizė galėtų padėti nustatyti lūžio laiką ir kilmę (lėtinį ar ūmų pobūdį). Ekspertė neneigė, kad pagal stebimus pokyčius (jei tokių yra) vėlesnių kompiuterinės tomografijos tyrimų vaizduose pirminė jos išvada dėl nukentėjusiosios kūno sužalojimo galėtų pasikeisti. Taip pat pagal ekspertų paaiškinimus, asmeniui turint lėtinių stuburo pakitimų, tiksliai diagnozuoti slankstelio lūžio kilmę (lėtinis ar ūmus trauminis) pakankamai sudėtinga, todėl būtų tikslinga skirti kompleksinę medicininę ekspertizę, pavedant L. K. kūno sužalojimų kilmę ir pobūdį bei atitinkamai sveikatos sutrikdymo mastą nustatyti ekspertų komisijai.
Taip pat byloje nėra iki galo išsiaiškintos aplinkybės dėl nukentėjusiosios minimų po kritimo atsiradusių hematomų juosmeninėje dalyje ir ant kairės šlaunies, kurios, abiejų ekspertų teigimu, galėtų būti įvertintos kaip nežymus kūno sužalojimas (kas būtų reikšminga vairuotojos veikos kvalifikacijai), jei tik jos būtų gydytojų užfiksuotos medicininėje dokumentacijoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokių duomenų nėra nukentėjusiosios ligos istorijoje, tačiau pagal jos pačios parodymus grįžusi į namus ji kvietėsi greitąją medicinos pagalbą. Šie duomenys galėtų būti užfiksuoti pagal iškvietimą atvykusių medikų, pastarųjų pildytuose nukentėjusiosios medicininės apžiūros dokumentuose, kurie išreikalauti nebuvo.
Išanalizavęs tyrimo medžiagą teismas, konstatuoja, kad tiriant eismo įvykį ir su juo susijusias aplinkybes, neišnaudotos visos priemonės, kad būtų nustatytos kaltininko veikai kvalifikuoti reikšmingos eismo įvykio aplinkybės, administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkti, ekspertams pateikti ir jų įvertinti visi medicininiai duomenys, galintys turėti reikšmės eismo įvykio pasekmių bei jų priežastinio ryšio su eismo įvykiu nustatymui, tinkamam vairuotojo veikos kvalifikavimui.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, skundžiamas nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina papildomam bylos aplinkybių tyrimui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 punktu, 646 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
L. K. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. T. 2019-08-28 nutarimą Nr. 10-ANR_N-15952-2019 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai papildomam bylos aplinkybių tyrimui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Borkovski