Civilinė byla Nr. e2A-372-823/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00795-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Kazio Kailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Overseas Baltic“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-238-460/2017 pagal ieškovės UAB „Overseas Baltic“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „OLA Overseas Liner Baltic“, „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ dėl žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
2. Ieškovė UAB „Overseas Baltic“ 2014 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2015 m. lapkričio 5 d. patikslinusi, prašė 1) uždrausti atsakovei UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ vykdyti komercinę veiklą – laivybos bendrovių agentų veiklą, užsienio laivybos linijų atstovavimą ir su tuo susijusią veiklą; 2) ieškovei solidariai iš atsakovių UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ir „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ priteisti 2 100 000 Eur žalos atlyginimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad užsiima komercinio agentavimo ir krovinių vežimo konteineriuose veikla, tiesiogiai dirba su Taivano įmone Yang Ming Marine Tarnsport Corp. bei Yang Ming grupės įmonėmis, yra Yang Ming tiesioginis komercinis agentas Lietuvoje – šios įmonės vardu sudarydavo krovinių pervežimo sutartis, gaudavo atstovaujamosios vardu iš klientų atlygį už krovinių transportavimo paslaugas ir vykdė kitą agento veiklą.
4. Nuo 2013 m. vidurio atsakovė „OLA Overseas Liner Agencies, AB“, dalyvaudama derybose dėl bendradarbiavimo su ieškove, iš tiesų kūrė neteisėto ieškovės verslo užvaldymo planą. „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ 2014 m. kovo 18 d. įregistravo UAB ,,Laivybos centras“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB ,,OLA Oversesas Liner Baltic“), kuri pradėjo vykdyti tą pačią, kaip ir ieškovė, veiklą, į šią bendrovę perėjo dirbti visi ieškovės darbuotojai. Atsakovei UAB ,,OLA Oversesas Liner Baltic“ perviliojus ieškovės darbuotojus ir turint visus duomenis apie ieškovės klientus, o atsakovei „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ pristatant UAB ,,OLA Oversesas Liner Baltic“ visiems ieškovės klientams kaip Yang Ming grupės įmonių atstovę Lietuvoje, UAB ,,OLA Oversesas Liner Baltic“ pradėjo vykdyti veiklą, kuria 5 metus vertėsi ieškovė. Dėl atsakovių nesąžiningų veiksmų ieškovė prarado savo individualumą, susijusį su įmonės pavadinimu, vidinę organizacinę struktūrą, kadangi kitos veiklos (išskyrus Yang Ming atstovavimą) ieškovė nevykdė. Ieškovė neteko galimybės tęsti komercinę veiklą ir gauti pajamų.
5. Ieškovės vertinimu, atsakovių veiksmai patenka į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų draudžiamų veiksmų apimtį. Ieškovės verslo neteisėtas užvaldymas neapsiribojo vien panašaus pavadinimo, darbuotojų ir klientų perėmimo veiksmais. Atsakovės nesąžiningai įtikino Yang Ming perleisti agentavimo veiklą UAB „OLA Overseas Liner Baltic“, perėmė dokumentus, organizavo ieškovės pakeitimą į atsakovę UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ Yang Ming informacinėje sistemoje ILIS, be kurios neįmanoma agentavimo veikla, perėmė gabenamus konteinerius, perėmė komercines paslaptis, informavo įvairias institucijas (Klaipėdos konteinerių terminalą ir kt.) apie agentavimo veiklos perėmimą, bei atliko daug kitų techninio organizacinio pobūdžio veiksmų, kuriuos atlikusios galutinai užvaldė ieškovės verslą – keltų linijos Yang Ming agentavimą. Ieškovė prarado ne dalį savo klientų arba dalį pajamų, o visą verslą ir pajamų negaus ne tik per laikotarpį iki civilinės bylos išnagrinėjimo, bet ir ateityje. Todėl, vadovaujantis KĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalimi, atsakovei UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ turėtų būti uždrausta vykdyti komercinę veiklą – laivybos bendrovių agentų veiklą, užsienio laivybos linijų atstovavimą ir su tuo susijusią veiklą, bei iš atsakovių ieškovės naudai turi būti priteistas žalos atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalį.
6. Jai padarytos žalos dydį ieškovė grindžia tarptautinės audito bendrovės Grant Thorton Baltic SIA atlikta vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta, kad 1) UAB „Overseas Baltic“ patirti nuostoliai turėtų būti apskaičiuoti kaip lygūs UAB „Overseas Baltic“ nuosavo kapitalo rinkos vertei vertinimo dieną; 2) 100 procentų nuosavo UAB „Overseas Baltic“ kapitalo vertė turėtų būti apskaičiuojama taikant pajamų metodą; 3) UAB „Overseas Baltic“ tiesioginiai turtiniai nuostoliai praradus 100 procentų verslo nuo 2013 m. gruodžio 31 d. lygūs 2 100 000 Eur.
7. Atsakovės su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, prijungti prie šios bylos civilinės bylos Nr. e2-743-826/2015 medžiagą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovės nurodė, kad ieškovė ir atsakovės nėra konkuruojantys ūkio subjektai, todėl atsakovės objektyviai negalėjo atlikti ir neatliko jokių nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovės atžvilgiu. Tarp ginčo šalių buvo susiklostę komercinio atstovavimo teisiniai santykiai, t. y. ieškovė Lietuvoje veikė kaip atsakovių subagentė. Atsakovėms, o ne ieškovei, dar 2008 m. lapkričio 15 d. buvo suteikta teisė Lietuvoje ir Latvijoje atstovauti keltų liniją Yang Ming. Ieškovė nuo pat savo veiklos pradžios kaip atsakovių subagentė savo veikloje naudojo atsakovėms ir su jomis susijusioms bendrovėms priklausantį prekių ženklą, o ne atsakovės naudojo ieškovei priklausantį prekių ženklą. Atsakovės neperviliojo ieškovės darbuotojų, su kuriais ieškovė nebuvo sudariusi jokių nekonkuravimo susitarimų. Ieškovės nurodoma 2 100 000 Eur žala yra nepagrįsta, o Grant Thorton Baltic SIA vertinimas, kuriame nurodomas žalos dydis, paremtas ginčijamomis ir neteisingomis prielaidomis.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė,  atsakovėms iš ieškovės priteisė po 10 000 Eur (iš viso 20 000 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas sprendė, kad civilinėje byloje, užbaigtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017, nustatytos aplinkybės, susijusios su tarp „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ ir UAB „Overseas Baltic“ susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimu, šioje byloje turi prejudicinę reikšmę. Nurodytoje byloje teismai nustatė, kad ieškovė (šios bylos atsakovė) „OLA Overseas Liner Agencies, AB“, būdama bendrovės Yang Ming Marine Transport Corp. komercinė atstovė Švedijoje ir Baltijos šalyse (taigi ir Lietuvoje), paskyrė atsakovę (šios bylos ieškovę) UAB „Overseas Baltic“ atstovauti Lietuvoje subagentės teisėmis, t. y. komercinio atstovavimo santykiai siejo ne UAB „Overseas Baltic“ ir laivybos bendrovę Yang Ming Marine Transport Corp. tiesiogiai, bet „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ ir UAB „Overseas Baltic“, ir šių santykių pagrindu UAB „Overseas Baltic“ vykdė komercinio atstovavimo veiklą, t. y. vykdė Yang Ming bendrovės subagentės veiklą.
11. Teismas taip pat nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ teisę nuo 2008 m. lapkričio 15 d. Baltijos valstybėse atstovauti keltų linijai Yang Ming, tuo tarpu ieškovė nepateikė jokios sutarties, patvirtinančios jos teisę atstovauti keltų linijai Yang Ming, o savo teiginį, kad buvo tiesioginė šios keltų linijos agentė Latvijoje ir Lietuvoje, grindžia tik krovinio važtaraščiais ir kitais vežimo dokumentais, kurie, kaip patvirtino vienas iš Yang Ming Shipping Europe GmbH vadovų liudytojas C.C., yra krovinio transportavimo dokumentai, neatspindintys teisiškai egzistuojančios agentų struktūros. Ieškovės nurodomos derybos, susirašinėjimai, taip pat nesuteikia pagrindo kitai išvadai. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovė niekada neveikė kaip tiesioginė keltų linijos Yang Ming agentė, o veikė tik kaip atsakovės „Ola Overseas Liner Agencies, AB“ subagentė, kuriai atsakovė buvo suteikusi teisę atstovauti šiai keltų linijai. Atsakovei 2014 m. kovo mėn. nutraukus subagentavimo sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų iš ieškovės pusės, ieškovė neteko teisės Lietuvoje veikti kaip atsakovės subagentė ir atstovauti keltų linijai Yang Ming.
12. Teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė ir atsakovės negali būti laikomos konkurentėmis KĮ prasme. Ieškovė ir UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ niekada nebuvo konkuruojančios bendrovės ir vienu metu Lietuvoje negalėjo vykdyti tos pačios veiklos – atstovauti Yang Ming keltų linijai. Dėl to atsakovių veiksmai negali būti vertinami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai, nes nesąžiningos konkurencijos veiksmai gali būti atlikti tik tarp konkuruojančių ūkio subjektų. Tuo pačiu žala nesąžiningos konkurencijos veiksmais ieškovei objektyviai negalėjo būti padaryta.
13. Teismas nurodė, kad ieškovės teiginiai dėl neteisėto panašaus pavadinimo naudojimo, ieškovės darbuotojų perviliojimo ir skatinimo netinkamai vykdyti savo pareigas, komercinės paslapties naudojimo, kitų nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo, nebuvo įrodyti. Byloje nustatyta, kad atsakovės ir su jomis susijusios įmonės pavadinimą ,,Overseas“ naudoja seniau (nuo 1984 m.) nei ieškovė (nuo 2009 m. sausio 7 d.). Ieškovė neginčijo, kad jos įmonėje nebuvo jokio konfidencialios informacijos sąrašo, komercinių paslapčių sąrašo, darbuotojai nebuvo sudarę konfidencialumo susitarimų. Dėl to, teismo vertinimu, galima manyti, kad ieškovės konfidenciali informacija ar komercinė (gamybinė) paslaptis atskleista nebuvo. Teismas sutiko su atsakovėmis, kad ieškovės nurodyti veiksmai – dokumentų perėmimas, prieigos prie Yang Ming informacinės sistemos panaikinimas, atsakingų institucijų informavimas apie subagento pasikeitimą ir pan., yra įprastos subagento pasikeitimo procedūros dalis ir negali būti laikomi nesąžiningos konkurencijos veiksmais.
14. Teismas pažymėjo, kad UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ vykdo veiklą, kurios nedraudžia galiojantys teisės aktai, jokie viešosios teisės pažeidimai nenustatyti, todėl riboti ir uždrausti UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ vykdyti šią veiklą nėra jokio teisinio ir / ar faktinio pagrindo.
15. Nenustatęs atsakovių neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės argumentų, susijusių su kitomis atsakovių civilinės atsakomybės sąlygomis, nepasisakė.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė UAB ,,Overseas Baltic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas paviršutiniškais motyvais, neatskleista bylos esmė. Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, netinkamai kvalifikavo šalių tarpusavio santykius, per siaurai aiškino konkurencijos sampratą. Teismas ignoravo aplinkybę, kad ieškovė turėjo verslą, kurį neteisėtais veiksmais perėmė atsakovės. Nepriteisdamas žalos nukentėjusiai šaliai – ieškovei, teismas tarsi legalizavo neteisėtus veiksmus, kurių pasekoje buvo užvaldytas svetimas verslas. Iš teismo sprendimo motyvacijos matyti, kad teismas net nesuprato, kad ieškovė prarado visą verslą, kad tokiu būdu ieškovei buvo padaryta žala.
2. Teisės taikymas yra išskirtinė teismo prerogatyva, todėl šiuo atveju, netgi teismui nenustačius konkurencijos teisės pažeidimo (ieškovės įsitikinimu, toks pažeidimas yra), vien pats faktas, kad atsakovės akivaizdžiai perėmė iš ieškovės verslą ir jį užvaldė, lemia žalos ieškovei padarymą. Taigi, teismo sprendimas iš esmės prieštarauja teisingumo principui.
3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės ir atsakovių nesiejo konkurencijos santykiai. KĮ nėra konkrečiai apibrėžta, kas yra laikoma konkurencija, todėl kiekvienu atveju tai turi būti nustatoma individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovių veiksmai atitinka KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, tačiau teismas ignoravo ieškovės nurodytas aplinkybes. Ieškovė ir atsakovės yra konkurentės, nes: 1) ieškovės ir UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ esminis veiklos tikslas tas pats – atstovauti Yang Ming; 2) abi įmonės klientams siūlė identiškas paslaugas, siekė gauti pajamų, t. y. konkuravo tarpusavyje kas klientams (konteinerių gabenimo užsakovams) teiks su Yang Ming veikla susijusias paslaugas; 3) UAB ,,OLA Overseas Baltic“ įsteigimas ir perėjimas į rinką, kurioje jau veikė ieškovė, laikytinas konkurencija; 4) byloje nesant duomenų, kad Yang Ming agentavimo paslaugas galėjo teikti tik vienas subjektas, darytina išvada, kad ieškovė ir atsakovė UAB ,,OLA Overseas Liner Baltic“ vienu metu galėjo teikti Yang Ming agentavimo paslaugas; 5) atvejis, kai verslo subjektas pašalina kitą verslo subjektą iš rinkos, yra rinkos konkurencija; 6) atsakovės, perimdamos ieškovės veiklos rezultatus – turimą techninę bazę, darbuotojus, klientus ir kt., elgėsi nesąžiningai, tokie jų veiksmai prieštarauja įstatymams, verslo tradicijoms.
4. Ieškovė, daugiau nei 5 metus vykdydama Yang Ming agentavimo veiklą, turėjo verslo strategiją, buvo sukūrusi savo techninę bazę, materialinius resursus reikalingus verslo vykdymui – kompiuterius, kompiuterines programas, kitą reikalingą įrangą, darbuotojus, kurie buvo tinkamai apmokyti ir įgiję agentavimo veiklai būtinos patirties, patalpas, kuriose buvo vykdomas verslas, klientų ratą ir kt. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad iš ieškovės atsakovė UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ perėmė ne tik teisę atstovauti Yang Ming, bet ir ieškovei priklausančią veiklos bazę – materialinius techninius resursus, klientus, darbuotojus ir jų patirtį, važtaraščių blankus, agentavimui reikalingą dokumentaciją, netgi tame pačiame pastate išsinuomojo patalpas, sudarydama klientams iliuziją tarsi ieškovė (o ne kitas subjektas) toliau tęsia veiklą. Teismas neteisėtai išplėtė pačią agentavimo teisę, neatskirdamas jos nuo agento susikurtos ir jam priklausančios bazės, be kurios sėkminga agentavimo veikla nėra įmanoma. Teismas nevertino to, kad, jeigu atsakovė UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ nebūtų perėmusi iš ieškovės darbuotojų, ji apskritai nebūtų turėjusi galimybių versle startuoti, t. y. teikti agentavimo paslaugų. UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ visą veiklos organizavimo modelį su būtiniausiais resursais perėmė iš ieškovės. Akivaizdu, kad atsakovės neturėjo jokio teisinio pagrindo savintis ieškovės veiklos bazę, resursus, klientus ir pan., nes tai buvo išimtinė ieškovės nuosavybė. Atsakovei perėmus Yang Ming atstovavimą ji pati turėjo susikurti savo lėšomis ir pastangomis visą organizacinę struktūrą, veiklos bazę, be kurios tinkamas agentavimas neįmanomas. Tačiau atsakovė, perėmusi ieškovės bazę, išvengė šio sudėtingo verslo kūrimo etapo, sutaupė investicijas, be to, nuo pat veiklos pradžios iškart gavo aukštas ir stabilias pajamas bei pelną. Akivaizdu, kad jeigu atsakovė agentavimo veiklą būtų pradėjusi nuo pradžios, o ne ieškovės bazės pagrindu, tai atsakovės nebūtų iškart gavusios gana ženklaus pelno, galimai būtų prireikę ne vienerių metų, kol atsakovės būtų pasiekusios tokių finansinių rezultatų, kuriuos pasiekė ieškovė prieš jos verslo perėmimą.
5. Ieškovė ieškinyje pateikė akivaizdžius darbuotojų perviliojimo dirbti pas atsakovę įrodymus, iš kurių matyti kad: 1) pas atsakovę išėjo dirbti 7 iš 9 ieškovės darbuotojų; 2) visi pas atsakovę UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ išėję dirbti darbuotojai buvo apmokyti dirbti agentavimo darbą ir turėjo agentavimo darbo patirties atitinkamai nuo 5 iki pusės metų, be to, buvęs ieškovės direktorius tapo atsakovės UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ direktoriumi; 3) visų darbuotojų, išėjusių dirbti pas atsakovę, darbo sutartys buvo nutrauktos be svarbių priežasčių – pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį; 4) visi ieškovės buvę darbuotojai pas atsakovę UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ pradėjo dirbti iš esmės iš karto po darbo sutarties su ieškove nutraukimo. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė sąmoningai ir tendencingai perviliojo visą patyrusių agentavimo veikloje darbuotojų branduolį iš ieškovės.
6. Remiantis ieškovės finansiniais rodikliais, konteinerių gabenimo statistika bei prognozėmis, augimo tendencijomis, audito kompanija tinkamai apskaičiavo patirtą žalą. Be to, įvertinant atsakovės gaunamas pajamas ir pelną po ieškovės verslo užvaldymo matyti, kad audito kompanijos apskaičiuota žala yra teisinga, tiksli ir reali.
17. Atsakovės UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ir „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškovė klaidina teismą tvirtindama, kad tariamai tiesiogiai atstovavo konteinerių liniją Yang Ming ir kad jokie subagentavimo santykiai tarp „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ ir ieškovės tariamai neegzistavo. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė savo argumentų įrodymais nepagrindė, taip pat teisingai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017 nustatytas aplinkybes laikė turinčiomis prejudicinę galią. Nurodytoje nutartyje aiškiai ir tiesiogiai nurodyta, kad ieškovė UAB „Overseas Baltic“ buvo „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ subagentė. Tai, kad ieškovė veikė tik kaip „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ subagentė, taip pat patvirtina: 1) liudytojo C. C. parodymai 2016 m. rugpjūčio 8 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje; 2) 2005 m. liepos 1 d. rašytinė atstovavimo sutartis tarp L Lund Group Int AB, naudojant antrinį šios įmonės pavadinimą OLA Overseas Liner Agencies A.B. (pavadinimas dėl techninės klaidos sutartyje nurodytas be prierašo „OLA“), ir Yang Ming Shipping Europe GmbH, kuria Yang Ming, atstovaujama generalinio agento Europoje Yang Ming Shipping Europe GmbH, paskyrė minėtą bendrovę savo generaliniu laivybos agentu, nuo 2009 m. lapkričio 15 d. į atstovavimo sutartyje numatytą veiklos teritoriją Lietuva, Latvija ir Estija buvo įtrauktos neterminuotam laikotarpiui; 3) konteinerių linijos Yang Ming ir dukterinės bendrovės Yang Ming Shipping Europe GmbH, t. y. generalinio agento Europai, patvirtinimai adresuoti ieškovei, kad ji niekada neveikė Baltijos regione kaip tiesioginė Yang Ming agentė. Atsakovių tariamai atlikti neteisėti nesąžiningos konkurencijos veiksmai yra objektyviai negalimi, nes tarp šalių nebuvo jokios konkurencijos – ieškovė visą laiką veikė tik kaip „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ pasitelkta subagentė.
2. Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai yra ne nesąžiningos konkurencijos, kaip tvirtina ieškovė, o komercinio atstovavimo teisiniai santykiai. Tiek ieškovė, tiek UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ visą laiką veikė būtent kaip AB „OLA Overseas Liner Agencies“ pasitelktos subagentės ir dėl to konkurencijos teisiniai santykiai tarp jų negali egzistuoti. „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ ir ieškovė nesusidūrė su tarpusavio konkurencija, kadangi abi šios įmonės veikė skirtingame lygmenyje komercinio atstovavimo teisinių santykių grandinėje. Tai, kad „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ nusprendė pakeisti savo ankstesnę subagentę (t. y. ieškovę) nauja subagente UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ objektyviai negali sukelti neigiamų teisinių padarinių naujai subagentei. Ankstesnis subagentas, manydamas, kad su juo buvo nepagrįstai nutraukta subagentavimo sutartis, turi teisę ginčyti subagentavimo sutarties nutraukimo teisėtumą.
3. Ieškovės argumentai, kad UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ perėmė iš ieškovės veiklos modelį su visais resursais, yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais. Be to, argumentai, susiję su ieškovės turto tariamu perėmimu, net nebuvo keliami ir vertinami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl neturėtų sudaryti apeliacinio skundo pagrindo. Nėra jokio pagrindo teigti, kad iš ieškovės buvo perimta kokia nors intelektinė nuosavybė, kompiuterinės programos ar pan., nes ieškovė nesukūrė jokių kompiuterinių programų, o tiesiog kaip Yang Ming subagentė naudojosi programomis ir sistemomis, kurios jai buvo suteiktos naudotis konteinerių linijos Yang Ming. Dokumentų perėmimas, prieigos prie Yang Ming informacinės sistemos panaikinimas ir pan., yra įprastos subagento pasikeitimo procedūros dalis ir dėl to negali būti laikomi nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Atsakovės neperėmė ieškovės „sustyguoto“ veiklos modelio – būtent „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ ieškovei kaip savo pasitelktai subagentei padėjo perprasti Yang Ming sistemų veikimo principus ir sudarė sąlygas ieškovei pradėti vykdyti subagentavimo veiklą. Atsakovės duomenis apie Yang Ming klientus gavo iš konteinerių linijos, bet ne iš ieškovės buvusių darbuotojų – byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris leistų teigti priešingai.
4. Ieškovės teiginiai, kad UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ sąmoningai ir tendencingai perviliojo iš jos visą patyrusių agentavimo veikloje darbuotojų branduolį, niekuo nepagrįsti. Pats darbuotojų perėjimo faktas dirbti į kitą įmonę geresnėmis darbo sąlygomis per se (lot. pats savaime) nereiškia naujojo darbdavio neteisėtų veiksmų. Tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1120/2014).
5. Ieškovė ne tik neįrodė, kad atsakovės būtų atlikusios kokius nors nesąžiningos konkurencijos veiksmus, bet ir neįrodė kitų atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovės reikalavimas priteisti žalą yra iš esmės nesuderinamas su komercinio atstovavimo teisinių santykių esme, kadangi komercinis atstovas (subagentas) neįgyja jokių teisių į savo atstovaujamojo verslo dalį, netampa tokio verslo dalininku, neįgyja teisės gauti dalies atstovaujamojo pajamų ateityje ir pan. Reikalavimą CK 2.167 straipsnio pagrindu ieškovė yra pareiškusi Klaipėdos apygardos teisme, civilinėje byloje Nr. e2-477-459/2017.
6. Žalos apskaičiavimas, taikant pajamų metodą ir žalą apskaičiuojant remiantis per 5 metus tariamai gausimomis pajamomis iš Yang Ming, yra visiškai nepagrįstas ir nepatikimas dėl komercinio atstovavimo teisinių santykių specifikos. Grant Thornton Baltic SIA atlikto vertinimo nepatikimumą patvirtina specialių žinių verslo ir turto vertinimo srityje turinčio asmens D. M., kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, konsultacinė nuomonė.
18. Ieškovė UAB „Overseas Baltic“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT), prašant priimti preliminarų nutarimą šiais klausimais:

1. Ar 1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo (toliau tekste – Direktyva 86/653/EEB) 1 straipsnis, apibrėžiantis prekybos agento sąvoką, leidžia skirstyti komercinius agentus į „agentą“ ir „subagentą“, kai pastarasis atlieka jam pavestus veiksmus to paties atstovaujamojo naudai geografinėje teritorijoje (tik vienoje ES valstybės narės teritorijoje), kurioje agentas, paskirtas atstovauti keliose ES valstybėse narėse, realiai neveikia, nors jam taip pat pavesta atstovauti atstovaujamąjį toje pačioje teritorijoje? Ar tokiu atveju „subagentui“ taikomos garantijos į kompensaciją ir nuostolių atlyginimą, numatytos Direktyvos 86/653/EEB 17 ir 18 straipsniuose?
2. Ar Direktyvos  86/653/EEB  17 straipsnio 2 punkto a papunkčio nuostata dėl to, kad prekybos agentas turi teisę į nuostolių atlyginimą atsižvelgiant  į visas aplinkybes, turi būti aiškinama taip, kad agentas, kuriam anksčiau paskirta aptarnauti, šalia kitų teritorijų, geografinė teritorija (ES valstybės narės teritorija), tačiau kurioje jis neveikia, turi atlyginti vėliau to paties atstovaujamojo asmens paskirtam agentui („subagentui“), kuris šioje teritorijoje veikia, nuostolius,  padarytus tuo, kad jis perėmė „subagento“ klientus bei verslą ir tuo išstūmė „subagentą“ iš rinkos?
3. Ar pagal Direktyvos 86/653/EEB 18 straipsnio c punktą reikia laikyti, kad tokio prekybos agentų daugeto situacijoje vienas agentas perleido kitam agentui pagal komercinio atstovavimo sutartį nustatytas teises ir pareigas?

19. Ieškovės prašymas kreiptis į ESTT grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Nei Direktyva 86/653/EEB, nei CK, į kurį perkeltos pagrindinės šios direktyvos nuostatos, neskirsto prekybos agentų (komercinių agentų) į agentus ir subagentus, o taip pat nenumato skirtingų teisių ir garantijų agentams ir subagentams. ESTT nustatė, kad prekybos agentų apsaugos normos, kurias nustato ši direktyva, turi imperatyvų pobūdį (ESTT 2013 m. spalio 17 d. sprendimas byloje C-184/12). Negali būti skirtingų žalos atlyginimo prekybos agentui garantijų dėl prekybos agento kvalifikavimo „tiesioginiu agentu“ ar „subagentu“, jeigu jis atlieka funkcijas, kurias ES teisė ir Lietuvos Respublikos teisė apibrėžia kaip prekybos (komercinio) agento funkcijas. Todėl šioje byloje reikalingas Direktyvos 86/653/EEB aiškinimas dėl prekybos agento statuso ir jo teisių, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. e3K-3-61-421/2017 padarė išvadą, jog komercinio atstovavimo teisiniai santykiai UAB ,,Overseas Baltic“ siejo ne tiesiogiai su Yang Ming Marine Transport Corp., o su kita šios įmonės atstove – ,,OLA Overseas Liner Agiencies, AB“ (nutarties 37 punktas) ir konstatavo, kad UAB ,,Overseas Baltic“ vykdė subagentės veiklą (45 punktas). Prekybos „subagento“ sąvokos nėra nei ES teisėje, nei Lietuvos Respublikos teisėje. Todėl „subagento“ teisinė padėtis nėra aiški, nebent jo teisės ir pareigos būtų aiškiai apibrėžtos atitinkamoje sutartyje, ko šiuo atveju nėra.
2. Galimybė, kad konkurencijos santykiai gali susidaryti tarp atstovaujamojo ir jo agento, tiesiogiai seka iš Direktyvos 86/653/EEB 7 straipsnio 2 dalies ir CK 2.152 straipsnio 2 dalies. Be to, jeigu komercinis agentas pasamdytų „subagentą“ komerciniam atstovaujamojo asmens atstovavimui vykdyti, „subagentui“ lygiai taip pat turėtų būti taikoma Direktyva 86/653/EEB – agentas taptų atstovaujamuoju, o „subagentas“ – agentu.
3. ESTT iki šiol nesprendė klausimų dėl galimos komercinių atstovų konkurencijos. ESTT sprendė tik netiesiogiai susijusius su konkurencija prejudicinius paklausimus bylose dėl atlyginimo ir kompensacijų, priklausančių atstovui, kai atstovaujamasis nutraukia su atstovu atstovavimo sutartį. Pagal Direktyvos 86/653/EEB 2 straipsnio a punktą prekybos agentas turi teisę į nuostolių atlyginimą, jei ir tiek, kiek jis atstovaujamajam surado naujų klientų arba žymiai padidino verslo apimtį su turimais klientais ir dėl to atstovaujamasis gauna didelę naudą iš verslo su tokiais klientais, o mokant nuostolių atlyginimą atsižvelgiama į visas aplinkybes, ypač į komisinius, kuriuos prarado prekybos agentas dėl verslo sandorių su tokiais klientais.
4. Direktyvos 86/653/EEB 18 straipsnio c punktas nustato, kad garantijos netaikomos „kai, susitarus su atstovaujamuoju, prekybos agentas perleidžia pagal komercinio atstovavimo sutartį nustatytas teises ir pareigas kitam asmeniui“ (Direktyvos 86/653/EEB 18 straipsnio c punktas, CK 2.167 straipsnio 5 dalies 3 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neperdavė jokių savo atstovavimo teisių UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ar ,,OLA Overseas Liner Agencies, AB“ ir atvirkščiai.
20. Atsakovės UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ir ,,OLA Overseas Liner Agencies, AB“ atsiliepimu į ieškovės prašymą kreiptis į ESTT dėl preliminaraus nutarimo prašo ieškovės prašymo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Prašymas yra nesusijęs su nagrinėjama civiline byla ir teikiamas ne siekiant išsiaiškinti kokius nors ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimus, bet bandant vilkinti procesą  ir ginčyti galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017 tarp šalių nustatytas aplinkybes (prejudicinius faktus). Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas nesąžiningos konkurencijos klausimus, nespręs, ar ieškovė, kaip subagentė, turi teisę į kompensaciją (t. y. netaikys Direktyvos 86/653/EEB 17 straipsnio), nevertins, ar egzistuoja sąlygos kompensacijai nemokėti (t. y. netaikys Direktyvos 86/653/EEB 18 straipsnio) ir nevertins šalis siejusių komercinio atstovavimo teisinių santykių, kadangi dėl jų jau yra pasisakyta minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (t. y. netaikys Direktyvos 86/653/EEB 1 straipsnio). Vadinasi, nagrinėjamoje byloje nėra pirmosios iš būtinųjų sąlygų kreiptis į ESTT, prašant priimti prejudicinį sprendimą. Kadangi Direktyvos 86/653/EEB 1, 17 ir 18 straipsnių taikymo klausimas nagrinėjamoje byloje apskritai nekyla, nekyla ir šių normų aiškinimo klausimas.
2. Visi ieškovės prašyme nurodyti klausimai nėra susiję su nagrinėjama byla ir todėl atsakymas į juos objektyviai neturės jokios įtakos nagrinėjamoje byloje priimamam teismo sprendimui. Be to, klausimai yra suformuluoti ydingai, kadangi yra grindžiami kitoje tarp šalių išnagrinėtoje byloje paneigtomis prielaidomis (aplinkybėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017). Pripažinus, kad tam tikros aplinkybės, nustatytos kitoje byloje, yra prejudicinės nagrinėjamai bylai, teismas neturi diskrecijos tokiomis aplinkybėmis nesivadovauti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl kreipimosi į ESTT ir šios bylos nagrinėjimo ribų

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Taigi, pagrindas teismui kreiptis į ESTT preliminaraus nutarimo atsiranda tada, kai konkrečioje byloje turi būti taikomos Europos Sąjungos teisės normos, dėl kurių aiškinimo ar galiojimo bylą nagrinėjančiam teismui kyla neaiškumų.
22. Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovas, reikšdamas ieškinį. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.).
23. Apeliantė pagrįstai teigia, kad bylos šalių nurodytų faktų teisinis kvalifikavimas yra byla nagrinėjančio teismo prerogatyva, tačiau tai nereiškia, kad, remdamasis principu „teismas žino teisę“, teismas gali išplėsti faktinį ieškinio pagrindą ar keisti byloje pareikšto ieškinio dalyką. Nors ieškovui kreipiantis į teismą įstatymas nereikalauja nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, nuo ieškovo pasirinkto jo teisių gynimo būdo ir suformuluoto ieškinio reikalavimo neretai priklauso įrodinėtinos byloje teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurių koreguoti bylą nagrinėjantis teismas negali.
24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Siekdamas žalos, padarytos nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti, kad tam tikras veiksmas, kurį atliko atsakovas, atitinka įstatyme įtvirtintus nesąžiningos konkurencijos veiksmų požymius, be to, kad dėl šio veiksmo ieškovui atsirado konkretaus dydžio žala. Būtent šios aplinkybės sudaro nagrinėjamos bylos ginčo dalyką ir apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.
25. Prašydama kreiptis į ESTT dėl preliminaraus nutarimo, ieškovė formuluoja klausimus, susijusius su Direktyvos 86/653/EEB nuostatų aiškinimu ir taikymu. Direktyvoje numatytos derinimo priemonės taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems prekybos agentų ir jų atstovaujamųjų santykius (Direktyvos 86/653/EEB 1 straipsnio 1 dalis). Direktyvos 86/653/EEB 17 ir 18 straipsnių nuostatos, kurių aiškinimo prašo ieškovė, susiję su prekybos agento teise į nuostolių atlyginimą ar kompensaciją, Lietuvoje įgyvendintos CK 2.167 straipsnio nuostatomis.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ieškovė reikalavimo atsakovėms pagal CK 2.167 straipsnį nėra pareiškusi. Dar daugiau, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo pagrindu ieškovė yra pareiškusi ieškinį atsakovėms UAB „OLA Overseas Liner Baltic“, Švedijos įmonei „Ola Overseas Liner Agencies, AB“ ir Taivano įmonei Yang Ming Marine Transport Corp. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-257-459/2018. Taigi, ieškovės teisė į kompensaciją ir nuostolių atlyginimą pagal CK 2.167 straipsnį yra kitos civilinės bylos ginčo dalykas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovių argumentu, kad kreiptis į ESTT preliminaraus nutarimo ieškovės suformuluotais klausimais, susijusiais su Direktyvos 86/653/EEB 17 ir 18 straipsnių nuostatų aiškinimu, nėra pagrindo, kadangi šios nuostatos, atsižvelgiant į šios bylos ginčo dalyką, nagrinėjamoje byloje netaikytinos.
27. Ieškovė taip pat prašo kreiptis į ESTT su prašymu priimti preliminarų nutarimą atsakant į klausimą, ar Direktyvos 86/653/EEB 1 straipsnis, apibrėžiantis prekybos agento sąvoką, leidžia skirstyti komercinius agentus į „agentą“ ir „subagentą“. Šis ieškovės prašymas susijęs su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017, kurioje nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktu ginčo šalių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimu rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Byloje, užbaigtoje paminėta kasacinio teismo nutartimi, nustatyta, kad šios bylos šalis siejo sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių esmė yra ta, kad „Ola Overseas Liner Agiencies, AB“, būdama laivybos bendrovės „Yang Ming Marine Transport Corp.“ komercinė atstovė Švedijoje ir Baltijos šalyse (taigi ir Lietuvoje), paskyrė UAB „Overseas Baltic“ atstovauti Lietuvoje subagentės teisėmis, t. y. komercinio atstovavimo santykiai siejo ne UAB „Overseas Baltic“ ir laivybos bendrovę „Yang Ming Marine Transport Corp.“ tiesiogiai, bet „Ola Overseas Liner Agiencies, AB“ ir UAB „Overseas Baltic“ ir šių santykių pagrindu UAB „Overseas Baltic“ vykdė komercinio atstovavimo veiklą, t. y. vykdė „Yang Ming“ bendrovės subagento veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017 45 punktas).
28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti  teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008), todėl, esant įsiteisėjusiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017, kuria kvalifikuoti nagrinėjamos bylos šalių tarpusavio teisiniai santykiai, šalis siejusių tarpusavio teisinių santykių pobūdis nagrinėjamoje byloje nebegali būti ginčijamas. Kita vertus, ieškovės formuluojamas klausimas taip pat susijęs su vertinimu, ar subagentui turėtų būti taikomos garantijos į kompensaciją ir nuostolių atlyginimą, numatytos Direktyvos 86/653/EEB 17 ir 18 straipsniuose, tuo tarpu, kaip jau minėta, dėl ieškovės teisės į kompensaciją ir nuostolių atlyginimą pagal paminėtas Direktyvos 86/653/EEB nuostatas nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama.
29. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta ieškovės prašymą kreiptis į ESTT, prašant priimti preliminarų nutarimą dėl Direktyvos 86/653/EEB nuostatų aiškinimo ir taikymo.
30. Tuo pačiu, atsižvelgdama į šios nutarties 22-23 punktuose išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad esant byloje pareikštam reikalavimui dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, netgi nenustatęs konkurencijos teisės pažeidimo, turėjo ieškovės ieškinį tenkinti kitais pagrindais, ir toliau šioje nutartyje pasisako tik dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su atsakovių veiksmų vertinimu nesąžiningos konkurencijos aspektu, nepasisakydama dėl argumentų, nepatenkančių į šios bylos nagrinėjimo ribas (nutarties 24 punktas).

Dėl atsakovių neteisėtų veiksmų

31. KĮ 15 straipsnyje nustatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas bei atskleidžiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad draudžiami veiksmai pagal KĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą yra siejami su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, tokie veiksmai turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams ir tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-630-701/2015; 2016 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016). Taigi, ne kiekvienas veiksmas, kuriuo sumažinama kito ūkio subjekto galimybė konkuruoti gali būti pripažintas nesąžiningos konkurencijos veiksmu – tam, kad būtų tokiu laikomas, atitinkamas veiksmas turi būti nesąžiningas, t. y. prieštaraujantis ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams.
32. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad nagrinėjant veiksmus, turinčius nesąžiningos konkurencijos požymių, konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų nėra suprantamas vien kaip realus jų veikimas toje pačioje rinkoje. Didesnę reikšmę turi objektyvus atliktų veiksmų pobūdis ir tų veiksmų įtaka subjekto, kurio atžvilgiu jie atliekami, galimybėms konkuruoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011; kt.). Aiškinant nesąžiningos konkurencijos sampratą negalima tiesiogiai vadovautis KĮ 3 straipsnyje numatytu konkurento sąvokos apibrėžimu, o reikėtų remtis tiesiogiai apsaugai nuo nesąžiningos konkurencijos skirtų KĮ normų, kurios akivaizdžiai apima platesnius nei tiesioginės konkurencijos atvejus, turiniu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-161-823/2018). Taigi, apeliantė yra iš esmės teisi teigdama, kad dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, neapsiribojant vien vertinimu, ar bylos šalys atitinka į KĮ 3 straipsnyje įtvirtintą konkurentų sąvoką. Kita vertus, šalių tarpusavio teisinis santykis yra reikšmingas sprendžiant, ar atitinkami atsakovų veiksmai gali būti laikomi neteisėtais konkurencijos teisės prasme. Pavyzdžiui, šalims veikiant jų pačių sudarytos sutarties ribose, tam tikras galimybių konkuruoti apribojimas gali būti teisėtas ir nulemtas pačių šalių sutartinių santykių esmės. Konkurencijos teisei prieštaraujančiu veiksmu negali būti pripažintas ir teisėtas sutarties nutraukimas, nors akivaizdu, kad, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, toks veiksmas tam tikrais atvejais gali gan smarkiai įtakoti ūkio subjekto, su kuriuo nutraukta sutartis, galimybes konkuruoti atitinkamoje rinkoje.
33. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017 nustatytomis, prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčiomis, aplinkybėmis, nustatė, kad atsakovė „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ turi teisę nuo 2008 m. lapkričio 15 d. Baltijos valstybėse atstovauti keltų linijai Yang Ming, o ieškovė atstovauti šią keltų liniją Lietuvoje buvo paskirta subagentės teisėmis. Teismas taip pat nustatė, kad subagentavimo sutartis su ieškove 2014 m. kovo mėn. buvo nutraukta ir to pasėkoje ieškovė neteko teisės Lietuvoje veikti kaip atsakovės „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ subagentė ir atstovauti keltų linijai Yang Ming, o tokią teisę įgijo atsakovė UAB ,,OLA Oversesas Liner Baltic“. Subagentavimo sutarties su ja nutraukimo teisėtumo ieškovė neginčija.
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai sprendė, jog ieškovė ir atsakovės negali būti laikomos konkurentėmis KĮ prasme. Kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisinga tik atsakovės „OLA Overseas Liner Agencies, AB“ atžvilgiu dėl šią atsakovę ir ieškovę siejusių agentės ir subagentės teisinių santykių bei atsakovės veikimo skirtingame komercinio atstovavimo santykių lygmenyje, tačiau tokia pati išvada negali būti taikoma atsakovei UAB ,,OLA Oversesas Liner Baltic“, kurios ir ieškovės komercinio atstovavimo teisiniai santykiai niekuomet nesiejo. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė UAB ,,OLA Oversesas Liner Baltic“ vykdo tokią pat kaip ieškovė komercinio agentavimo ir krovinių vežimo konteineriuose veiklą, veikia toje pat geografinėje rinkoje, o vien tai, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, abi šios bendrovės vienu metu Lietuvoje negalėjo atstovauti Yang Ming konteinerių linijai, savaime nesudaro prielaidų spręsti, kad ieškovė ir atsakovė UAB ,,OLA Oversesas Liner Baltic“ nesusiduria su tarpusavio konkurencija toje pat paslaugų (komercinio agentavimo ir krovinių vežimo konteineriuose) rinkoje, be kita ko, ir konkuruojant dėl teisės atstovauti Yang Ming linijai. Nepaisant paminėto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovės šioje byloje įrodinėjami atsakovių neteisėti veiksmai negali būti laikomi nesąžiningos konkurencijos veiksmais KĮ 15 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. pirmosios instancijos teismo klaida sprendžiant dėl konkurencijos santykio tarp ieškovės ir atsakovės UAB ,,OLA Oversesas Liner Baltic“ nebuvimo neturėjo įtakos pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumui (CPK 328 straipsnis).
35. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, aptartas šios nutarties 33 punkte, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės konkuravimo galimybių sumažėjimas, susijęs su teisės atstovauti keltų linijai Yang Ming praradimu, negali būti siejamas su nesąžiningos konkurencijos veiksmais, kadangi tai yra teisėto subagentavimo sutarties nutraukimo rezultatas ir todėl neprieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dokumentų perėmimas, prieigos prie Yang Ming informacinės sistemos panaikinimas, atsakingų institucijų informavimas apie subagento pasikeitimą ir pan., yra įprastos subagento pasikeitimo procedūros dalis, susijusi su teisėtu subagentavimo sutarties nutraukimu, todėl taip pat negali būti laikoma nesąžininga konkurencija. Pažymėtina, kad šių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliaciniu skundu iš esmės neginčija ir pati apeliantė.
36. Apeliaciniu skundu ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadas ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog atsakovė UAB „OLA Overseas Liner Baltic“, perimdama iš ieškovės teisę Lietuvoje atstovauti keltų liniją Yang Ming, pasisavino ir ieškovės sukurtą materialinę ir žmogiškąją bazę, reikalingą agentavimo veiklai vykdyti, tokiu būdu nesąžiningai pasinaudodama ieškovės įdirbiu. Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, nors, kaip pagrįstai teigia apeliantė, neteisėtas naudojimasis kito ūkio subjekto pasiekimais – reputacija ar įdirbiu (angl. free riding), pasaulinėje praktikoje pripažįstamas nesąžiningos konkurencijos veiksmu, ieškovė nagrinėjamoje byloje tokio pobūdžio atsakovių veiksmų neįrodė (CPK 178 straipsnis). 
37. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovės, ieškovė aiškiai neįvardija, kokie konkrečiai jai priklausę materialiniai resursai buvo neva neteisėtai perimti atsakovės UAB „OLA Overseas Liner Baltic“, ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atlikusi tokius veiksmus. Priešingai, byloje nepaneigti atsakovių teiginiai, kad ieškovė, vykdydama subagentės veiklą, naudojosi programomis ir sistemomis, suteiktomis Yang Ming, ir kad ieškovės prieiga prie nurodytų informacinių sistemų buvo panaikinta ieškovei netekus teisės atstovauti šią liniją. Kadangi netekusi atstovavimo teisės ieškovė kartu neteko teisės naudotis Yang Ming priklausančiais resursais, ieškovės prieigų prie šių resursų apribojimas negali būti pripažintas neteisėtu veiksmu konkurencijos teisės prasme.
38. Byloje taip pat neįrodyta, kad atsakovės būtų atlikusios kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovės klientų perviliojimu. Priešingai, pačiai ieškovei nurodžius, kad jokios kitos veiklos, išskyrus Yang Ming keltų linijos atstovavimą, ji nevykdė, darytina išvada, kad ieškovės klientų praradimas buvo lemtas teisės atstovauti keltų linijai Yang Ming praradimo, kurio, kaip jau minėta, nėra pagrindo pripažinti neteisėtu. Papildomai pažymėtina, kad atstovaujamojo verslo masto padidėjimas, susijęs su prekybos agento surastais naujais klientais, yra nulemtas pačios komercinio atstovavimo esmės, todėl negali būti laikomas nesąžiningu naudojimusi kito ūkio subjekto veiklos rezultatais konkurencijos teisės prasme. Su dėl prekybos agento veiklos išaugusia atstovaujamojo verslo apimtimi susijusi prekybos agento, su kuriuo pasibaigė atstovavimo sutartis, teisė į kompensaciją, numatyta CK 2.167 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuria, kaip jau minėta, ieškovė nagrinėjamoje byloje nesirėmė.
39. Apeliaciniame skunde ieškovė nepateikia jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, kad ieškovės įmonėje nebuvo jokio konfidencialios informacijos sąrašo, nebuvo komercinių paslapčių sąrašo, su kuriuo darbuotojai būtų buvę supažindinti, darbuotojai nebuvo sudarę konfidencialumo susitarimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės konfidenciali informacija ar komercinė (gamybinė) paslaptis buvo atskleista ar ja buvo pasinaudota. Taip pat skundu neneigiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad atsakovės ir su jomis susijusios bendrovės turi ankstesnes teises į pavadinimo elementą „Overseas“. Tuo tarpu ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl atsakovės UAB ,,OLA Oversesas Liner Baltic“ veiklos vykdymo tame pačiame pastate esančiose patalpose, priešingai nei teigia ieškovė, savaime neįrodo siekio klaidinti klientus, juolab, kad, kaip nustatyta byloje, atsakovė UAB ,,OLA Oversesas Liner Baltic“ atstovauja Yang Ming keltų liniją, tuo tarpu ieškovė tokios teisės yra netekusi.
40. Aiškindamas KĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, taikant šią normą, būtina aiškintis, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą: ar ginčo šalys yra konkuruojantys subjektai, ar atsakovas siūlė ieškovo darbuotojams pereiti dirbti pas jį, ar siūlymu siekė sumažinti kito ūkio subjekto gebėjimą konkuruoti, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovui, ar dėl to padidėjo atsakovo konkurencinės galimybės. Šios aplinkybės gali būti nustatomos tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai – aiškinantis darbuotojų darbo sąlygas, sulygtą darbo užmokestį ir kitas darbo sutarties sąlygas ieškovo ir atsakovo įmonėje, darbo sutarčių nutraukimo priežastis, darbuotojų motyvaciją dirbti atsakovo įmonėje ir kitas svarbias aplinkybes, taip pat ieškovo ir atsakovo, kaip ūkio subjektų, padėtį atitinkamoje verslo srityje, jų galimybes konkuruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009). Vien tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011).
41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina ženklios ieškovės darbuotojų dalies (septynių iš devynių) perėjimą dirbti pas atsakovę UAB ,,OLA Oversesas Liner Baltic“ ją įsteigus, tačiau vien ši aplinkybė, kaip jau minėta, nėra pakankama konstatuoti sąžiningos konkurencijos pažeidimą. Byloje nustatyta, kad ieškovės darbuotojai darbo sutartis su ieškove nutraukė 2014 m. kovo – gegužės mėn. laikotarpiu, t. y. iškart po to, kai su ieškove buvo nutraukta subagentavimo sutartis. Po šios sutarties nutraukimo, kaip nurodo pati ieškovė, ieškovės galimybės toliau vykdyti įprastą komercinę veiklą tapo itin suvaržytos, kadangi jokios kitos veiklos, išskyrus Yang Ming atstovavimą, ieškovė nevykdė. Ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad ieškovės darbuotojų netekimas buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių (ieškovės kaip ūkio subjekto padėties atitinkamoje verslo srityje, darbuotojų motyvacijos), o ne nesąžiningų atsakovių veiksmų.
42. Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad neteisėtų atsakovių veiksmų, atitinkančių KĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, todėl ieškovės ieškinys ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pagrįstai atmestas.

Dėl žalos

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija detaliau neanalizuoja šalių argumentų, susijusių su ieškovės reikalaujamos priteisti žalos dydžiu, kadangi, nenustačius neteisėtų atsakovių veiksmų, kaip būtinosios atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos, atsakomybė atsakovėms negali būti taikoma, todėl argumentų, susijusių su žalos dydžiu, analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, neviršijančios Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo numatytų maksimalių dydžių, t. y. 1 398 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 5 dalimi, 98 straipsniu,

n u t a r i a:

           Atmesti ieškovės UAB „Overseas Baltic“ prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

           Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė

                                                                      Danguolė Martinavičienė

                                                                      Kazys Kailiūnas