Civilinė byla Nr. 2S-637-921/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14215-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.2.10; 3.3.2.3 

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B., J. K., V. P., B. M., E. M., K. M., L. M., U. M., I. M. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2014 m. kovo 18 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovės ieškinys, kuriuo atsakovas J. M. buvo įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

2.                      Vykdymo procese atsakovo (skolininko) teisių perėmėjas K. M. (toliau – pareiškėjas) 2023 m. sausio 31 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) sustabdyti priimto sprendimo vykdymą ir apie tai pranešti antstoliui; 2) atidėti sprendimo vykdymą iki 2023 m. spalio 1 d.

3.                      Pirmąjį prašymo reikalavimą teismas kvalifikavo kaip reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

I.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.                      Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sprendimo vykdymo sustabdymą – atmetė.  Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė argumentų, kuriais grindžiamas prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo vykdymo sustabdymo. Iš prašymo turinio bei bylos duomenų nenustatyta, kad, nesustabdžius teismo sprendimo vykdymo, būsimo pareiškėjui galbūt palankaus teismo procesinio sprendimo dėl prašymu iškelto reikalavimo įvykdymas galėtų pasunkėti ir pasidaryti neįmanomas. Nenustačius šios sąlygos, teismas vertino, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.                       Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo vykdymą iki prašymo išnagrinėjimo. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

5.1.                      Priimant nutartį teismas neįvertino, kad teisme buvo gautas ir priimtas antstolio prašymas pareiškėjui skirti 300 Eur baudą už sprendimo nevykdymą. Šio prašymo pateikimas ir priėmimas teisme patvirtino būtinybę stabdyti sprendimo vykdymą iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kad nekiltų neigiami padariniai. Baudos skyrimo institutas susikerta su sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutu. Pareiškėjo nuomone, šie klausimai turėtų būti nagrinėjami kartu.

6.                      Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo pareiškėjo  atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1.                      Nagrinėjamu atveju savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas buvo ir yra išspręstas įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimu. Atskirajame skunde nei savavališkos statybos faktas, nei minėto sprendimo teisėtumas nekvestionuojami. Apeliantas, mėgindamas pasinaudoti laikinųjų apsaugos priemonių institutu, ir toliau siekia išvengti bet kokių sprendimo nevykdymo pasekmių. Todėl vien tai, kad teisme antstolis yra pateikęs prašymą dėl baudos skyrimo dėl sprendimo nevykdymo ar, kad pareiškėjas yra pateikęs prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8.                      Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl sprendimo vykdymo veiksmų sustabdymo iki prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo išnagrinėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.                      Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovės ieškinys, kuriuo atsakovas J. M. buvo įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Minėtas sprendimas palinktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1660-221/2014. 2014 m. rugsėjo 26 d. byloje išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstoliui. Atsakovo (skolininko vykdymo procese) teisių perėmėjas K. M. 2023 m. sausio 31 d. teismui pateikė prašymą: 1) sustabdyti priimto sprendimo vykdymą ir apie tai pranešti antstoliui; 2) atidėti sprendimo vykdymą iki 2023 m spalio 1 d.

10.                      Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia sprendimo vykdymo veiksmų sustabdymo iki bus išnagrinėtas jo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jei nebūtų taikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, būtų sudarytos sąlygos antstoliui vykdyti išieškojimo veiksmus, kas galimai sukeltų pareiškėjui neigiamas pasekmes, kadangi antstolis jau yra kreipęsis į teismą dėl baudos pareiškėjui skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.

11.                      CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – yra tiesiogiai susijusi su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu, todėl išieškojimo vykdymo procese stabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, kai trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo; ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai vykdomąjį dokumentą ar sandorį ginčija ne skolininkas, o kitas suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

12.                      Nagrinėjamu atveju prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama sustabdyti įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo įvykdymą, nepaisant to, kad teikiamu prašymu nekvestionuojamas teismo sprendimas bei nekeliamas vykdymo proceso teisėtumo klausimas. Šiuo atveju apelianto teismui pateiktas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ne tik nepatenka tarp šios nutarties 11 punkte paminėtų atvejų, bet ir pats savaime nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Pareiškėjo prašymo tenkinimas vien tokių argumentų pagrindu, kad yra paduotas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, ar, kad antstolis yra pateikęs teismui prašymą dėl baudos pareiškėjui skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, sudarytų prielaidas šaliai piktnaudžiauti teise, vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą ir reikštų nepagrįstą bei neproporcingą išieškotojos teisių ir interesų ribojimą, t. y. sprendimo vykdymo sustabdymas prieštarautų šalių interesų pusiausvyros principams.

13.                      Teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymas per įmanomai trumpiausią terminą ir yra priverstinio vykdymo tikslas. Šis tikslas negali būti laikomas neteisėtu ar kaip nors pažeidžiančiu skolininko interesus. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas, net ir tenkinus tokį prašymą, skolininko prievolių apimtis pagal tokį teismo sprendimą liks nepakitusi. Todėl pareiškėjo prašymas negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu, todėl laikytina kad neegzistuoja laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamas apsaugoti materialinis teisinis interesas. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2VP-4586-435/2023, kurioje nagrinėjamas antstolio prašymas dėl baudos pareiškėjui skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, teismo posėdis paskirtas tik 2023 m. birželio 8 d. Tikėtina, kad iki to laiko nagrinėjamoje byloje bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

14.                      Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo pateiktas prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą negali paneigti teismo sprendimo privalomumo ir nesukuria materialių teisinių padarinių priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu, todėl, sprendžiant prašymus, pateiktus CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka, jų užtikrinimui negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

15.                      Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Jurgita Sujetienė