KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

             Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant atsakovo E. A. atstovei advokato padėjėjai Eglei Paulauskytei, nedalyvaujant ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro atstovui, atsakovui A. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. A. ir A. A. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise ir

n u s t a t ė :

              Ieškovas kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš bendraatsakovių 33425,43 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 1003,00 Lt žyminio mokesčio, 155,20 Lt vertimų išlaidas (b.l.53-55).

              Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta teismo pranešimu (b.l.133), gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l.145), byla nagrinėtina ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas A. A. į posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta LR CPK 130 str. 1 d. nustatyta tvarka – viešo paskelbimo spaudoje būdu (b.l. 132), byla nagrinėtina atsakovui A. A. nedalyvaujant.

Atsakovas E. A. atsiliepime nurodė ir jo atstovė advokato padėjėja Eglė Paulauskytė posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, automobiliu MITSUBISHI COLT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsakovas E. A., niekada nesinaudojo. Susiklostė tokia situacija, jog vykstant atsakovo A. A. gyvenimo draugės skyryboms su buvusiu jos vyru, atsakovas E. A. buvo paprašytas persiregistruoti automobilį savo vardu, kad būtų galima išvengti automobilio dalybų skyrybų procese. Sutarė, jog automobilis pasibaigus skyrybų procesui bus perregistruotas buvusios savininkės vardu. 2006 m. gegužės 24 d. automobilis buvo perregistruotas atsakovui E. A.. Atsakovas E. A. pasitikėjo atsakovu A. A., nemanė, jog jis elgsis taip nerūpestingai ir neapdariai. Atsakovas E. A. 2006 m. rugpjūčio 26 d. išvyko į Jungtinę Karalystę, o atsakovas A. A. su savo gyvenimo drauge į Norvegiją išvyko dar po kelių mėnesių. Dar prieš jiems išvykstant į Norvegiją, E. A. „Skype“ kalbėjosi su A. A., jis pasakė, jog išvyksta, tačiau aplinkybės, jog išvyksta Automobiliu MITSUBISHI COLT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neminėjo. Atsakovas A. A. iškart po automobilio perregistravimo išvyko į Norvegiją, o atsakovas E. A. į Jungtinę Karalystę. Atsakovas E. A. apie padarytą eismo įvykį, įvykusį 2007 m. lapkričio 4 d. Norvegijoje, nieko nežinojo. 2008 m. rugpjūčio 25 d. LR Transporto priemonių draudikų biuras tarptautiniu pervedimu pervedė Norvegijos nacionaliniams draudikų biurui 33425,543 Lt. Jokių pretenzijų ar kitokių pranešimų iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų atsakovas negavo. Apie atsakovui E. A. pateiktą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka jis sužinojo tik grįžęs į Lietuvą 2011 m. lapkričio 22 d. Atsakovo atstovė nurodė, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Niekiniais pripažįstami tokie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, pažeidžia jų reikalavimus. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Pagal kasacinio teismo praktiką teismas ex officio taiko niekinio sandorio teisines pasekmes tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Šiuo atveju transporto priemonės MITSUBISHI COLT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandoris pripažintinas niekiniu, kadangi, kaip jau minėta jis buvo sudarytas tik tam, kad atsakovo A. A. draugė išvengtų šio kilnojamojo registruotino turto dalybų santuokos nutraukimo procese. Atsakovas E. A. šį automobilį matė tik vieną kartą – VĮ „Regitra“ 2006 m. gegužės 24 d. ir juo nesirūpino. Eismo įvykis įvyko 2007 m. lapkričio 4 d., ieškovas ieškinį pateikė tik 2011 m. rugpjūčio 18 d., patikslintą ieškinį 2011 m. rugsėjo 7 d., todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Norvegijoje 2007-11-04 dėl A. A., vairavusio E. A. priklausančią transporto priemonę MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė (b.l. 6-8). A. A. vairuojama, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPD) įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos.

Nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimą. Taigi, kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, iš pradžių žalą administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras (dažniausiai jis yra ir nukentėjusiojo asmens šalies nacionalinis draudikų biuras), kuris vėliau reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikia žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju - ieškovui). Pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi žaliosios kortos valstybių nacionaliniai draudikų biurai sprendžiant eismo įvykio metu patirtos žalos reguliavimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (b.l. 18-29).

Eismo įvykio valstybės – Norvegijos nacionalinis draudikų biuras (TRAFIKKFORSIKRINGSFORENINGEN), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 77026,00 Norvegijos kronų (33425,43 Lt) sumai (b.l. 15). Ieškovas, gavęs Norvegijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 77026,00 Norvegijos kronas (33425,43 Lt) dėl transporto priemone MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, sumokėjo Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui iš viso 77026,00 Norvegijos kronas (33425,43 Lt) (b.l. 30) ir pateikė pretenzijas atsakovams A. A. ir E. A. dėl 33425,43 Lt žalos atlyginimo (b.l. 31,33), tačiau atsakovai jos neatlygino, ieškovas prašo žalą priteisti iš atsakovų solidariai.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei atsirasti būtina žala. Civilinė atsakomybė atsiranda esant priežastiniam ryšiui tarp asmens veikos ir atsiradusios žalos. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, 2007-11-04 dėl A. A., vairavusio E. A. priklausančią transporto priemonę MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. A. A. veiksmai sukėlė autoįvykį, būtent dėl jo veikos atsirado priežastinis ryšys tarp teisei priešingų veiksmų ir kilusios žalos. A. A. yra atsakingas už padarytą žalą, todėl privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d., Civilinio kodekso 6.263, 6.270, 6.280 straipsniai).

Sausumos transporto priemonių draudimą reglamentuoja atskiras – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojama transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jo privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 4 str., Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nustatyta, kad žala trečiajam asmeniui buvo padaryta nedrausta transporto priemone MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininku autoįvykio metu buvo atsakovas E. A. (b.l.7). Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, kuris negali naudotis pats ir leisti naudotis kitam asmeniui neapdrausta transporto priemone (TPVCAPDĮ 4 str. 2-3 d.). Taigi, atsakovas E. A. autoįvykio metu buvo neįvykdęs įstatymu nustatytos pareigos apdrausti jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Automobilio savininko atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad automobilio savininkas neįvykdė įstatymo imperatyvo, įpareigojančio jį apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Minėta, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, todėl atsakovas E. A. turėjo suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, atsakovas pažeidė įstatymo draudžiamąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad paminėti kalti atsakovo E. A. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su ieškovui atsiradusia pareiga kompensuoti Norvegijos nacionalinio draudikų biuro išmokėtą draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui.             

Sistemiškai aiškinant CK 6.6 str. 1 d. nuostatas, kuriose numatyta, kad solidariąją prievolę gali nustatyti tik įstatymas, bei CK 6.6 str. 4 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris iš skolininkų skyrium, darytina išvada, kad TPVCAPD įstatymo 23 str. 1 d. numatyta transporto priemonės savininko ir atsakingo už žalos padarymą asmens pareiga atlyginti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, yra solidari. Jeigu atsakovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė būtų apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovui nebūtų atsiradusi pareiga atlyginti autoįvykio metu padarytą žalą trečiajam asmeniui. Aptartais motyvais darytina išvada, kad vadovaujantis TPVCAPDĮ nuostatomis, asmuo, VĮ “Regitra” duomenų bazėje įregistruotas kaip transporto priemonės savininkas, privalantis sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl jam priklausančios transporto priemonės, ir asmuo, tiesiogiai atsakingas už žalos padarymą, abu atsako ieškovui solidariai.

Teismas laiko nepagrįstais atsakovo E. A. argumentus dėl transporto priemonės MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko 2007-11-04 eismo įvykio metu ir jo prašymą dėl minėtos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo niekiniu. Ieškovas ieškinį atsakovui E. A. pareiškė atsižvelgdamas į TPVCAPD įstatymo 4 ir 23 straipsnių nuostatas bei remdamasis VĮ „Regitra“ viešo valstybės registro, kaip pagalbinės priemonės, nustatant transporto priemonės savininką, duomenimis, todėl ieškinys atsakovui E. A. pareikštas pagrįstai, kaip žinomam transporto priemonės MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui (b.l. 7), kuriuo jis yra ir šiuo metu (b.l. 138). Priešingų duomenų,  kurie paneigtų pateikto oficialaus rašytinio įrodymo – VĮ „Regitra“, tvarkančios viešą valstybės registrą, išrašo duomenis apie transporto priemonės MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką 2007-11-04 eismo įvykio dienai atsakovas E. A. teismui nepateikė.

Teismas atmeta atsakovo E. A. argumentus dėl transporto priemonės perleidimo, neva sudarant apsimestinį sandorį dėl to, kad vykstant atsakovo A. A. gyvenimo draugės skyryboms su buvusiu jos vyru, atsakovas E. A. buvo paprašytas persiregistruoti automobilį savo vardu, kad būtų galima išvengti automobilio dalybų skyrybų procese. VĮ „Regitra“ transporto priemonių registro duomenimis, iki bendraatsakoviui E. A. tampant transporto priemonės MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku buvo M. V., o ne bendraatsakovio A. A. draugė (b.l. 139).

Taip pat atmestinas atsakovo E. A. prašymas taikyti ieškinio senatį ir teiginys, jog ir jam reiškiamas reikalavimas kildinamas iš draudimo teisinių santykių.

Ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro ir atsakovo E. A. nesieja draudimo teisiniai santykiai. Draudimo teisiniai santykiai gali sieti tik draudiką ir draudėją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Pirmosios knygos „Bendrosios nuostatos" komentaro 252-253 p.). LR transporto priemonių draudikų biuras nevykdo draudimo veiklos ir nėra draudikas, t. y. nesudarinėja draudimo sutarčių, neprisiima draudimo rizikos bei už tai negauna draudimo įmokų. Biuro sąvoka ir funkcijos apibrėžtos LR draudimo įstatymo 2 straipsnio 48 dalyje, TPVCAPD įstatymo IV skirsnyje. Biuras, vadovaudamasis TPVCAPD įstatymo nuostatomis, moka išmokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims už savo civilinės atsakomybės neapsidraudusius eismo įvykių kaltininkus arba draudikus, kuriems yra iškelta bankroto byla. Išmokėjęs išmoką, LR transporto priemonių draudikų biuras, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, turi atgręžtino reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją, arba jos savininką, su kuriais draudikų biurą sieja ne draudimo teisiniai santykiai, o iš delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 8 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje Draudikų biuro reikalavimai pripažįstami regresiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, skirsnis „Ieškinio senaties taikymas TPVCAPD“), o CK 1.127 straipsnio 4 dalis numato, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Vadovaujantis TPVCAPD įst. 17 str. 1d. ir 5 d. nuostatomis, Draudikų biuras moka draudimo išmokas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ir Draudikų biuro regreso teisė reikalauti išmokėtos pinigų sumos atsiranda nuo pagrindinės prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momento (TPVCAPD įst. 23 str.). Išmoka Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui buvo išmokėta 2008-08-25, Draudikų biuro ieškinys teisme gautas 2011-08-18. Iš bylos duomenų matyti, kad byla teisme iškelta 2011-09-17, kadangi 2011-08-22 nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti – reikalavime nurodyti iš kurio vieno atsakovo, ar iš abiejų atsakovų ir kokia forma ieškovas prašo priteisti nuostolių atlyginimą, tačiau vadovaujantis LR CPK 115 str. 3 d., jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Kadangi teisme pradinis ieškinys gautas 2011-08-18, todėl konstatuotina, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

Taigi, ieškovas, sumokėjęs išmokas Norvegijos nacionaliniam draudikų biurui, pagal TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., kai žala padaryta naudojant neapdraustą transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, pagal TPVCAPD 23 str. 1 d. turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo A. A. ir asmuo, VĮ “Regitra” duomenų bazėje įregistruotas kaip transporto priemonės savininkas, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, nagrinėjamu atveju E. A. solidariai atlygintų žalą – grąžintų išmokėtą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo regreso teise tenkintinas, iš atsakovų solidariai ieškovui priteistina 33425,43 Lt nuostolių atlyginimo.

CK 6.37 str. 2 d. numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (33425,43 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).

Patenkinus ieškinį iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1003,00 Lt žyminis mokestis bei 155,20 Lt vertimų išlaidų (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d.), valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas 

n u s p r e n d ž i a :

              Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 33425,43 Lt (trisdešimt tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis Lt 43 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (33425,43 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291.

Priteisti iš atsakovų E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) po 579,10 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt devynis Lt 10 ct) iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įmonės kodas 125709291.

Priteisti iš atsakovų E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 15,65 Lt (penkiolika Lt 65 ct) iš kiekvieno atsakovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.