Civilinė byla Nr. e3K-3-16-378/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23967-2022-2 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.18

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankromaX“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BankromaX“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“, K. L., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė ,,Colemont draudimo brokeris“, „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, „AAS InterRisk Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimą, ieškovui pareiškus išvestinį ieškinį nemokumo administratoriui dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė iš atsakovės UAB ,,BankromaX“ priteisti 33 659,36 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ naudai. Teismui nustačius, kad yra praleistas senaties terminas, ieškovas prašė jį atnaujinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas paaiškino, jog reiškia netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovės LUAB „Laugina“ naudai dviem pagrindais, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio pagrindu (kaip kreditorius) ir ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (kaip akcininkas).

3.       Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ buvo iškelta bankroto byla, o nemokumo administratore paskirta atsakovė UAB „BankromaX“. Ieškovas yra LUAB „Laugina“ savininkas, valdantis 100 proc. šios bendrovės akcijų, taip pat bendrovės kreditorius, jo kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi. Ieškovas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. LUAB ,,Laugina“, veikdama per tuometinę nemokumo administratorę UAB „BankromaX“, buvo įdarbinusi 7 darbuotojus, kurių darbo funkcijos buvo saugoti bendrovės turtą. 2018 m. kovo mėn. nemokumo administratorė UAB „BankromaX“ priėmė sprendimą dalį darbuotojų atleisti. Nesutikdami su tokiu sprendimu, dalis buvusių darbuotojų kreipėsi į darbo ginčų komisiją (toliau – DGK). 2018 m. gegužės 7 d. sprendimais Nr. DGKS-2387, Nr. DGKS 2389, Nr. DGKS-2396 ir Nr. DGKS-2397 darbuotojų atleidimai pripažinti neteisėtais, o nemokumo administratorės 2018 m. kovo 5 ir 6 d. įsakymai panaikinti, atleistiems darbuotojams priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką bei palūkanos, skaičiuotinos už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d., bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (5470,64 Eur vidutinio darbo užmokesčio ir 28 188,72 Eur palūkanų).

4.       2018 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi LUAB „Laugina“ nemokumo administratorė UAB „BankromaX“ buvo atstatydinta. Ieškovo vertinimu, UAB „BankromaX“ veiksmai neteisėtai atleidžiant darbuotojus sumažino galimybę jam, kaip LUAB ,,Laugina“ kreditoriui, gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą greičiau ir (ar) visa apimtimi iš LUAB „Laugina“ turto, kadangi, tokį turtą realizavus teisės aktų nustatyta tvarka, pirmiausia turės būti atsiskaityta su atleistais darbuotojais. Be to, anksčiau minėti atsakovės veiksmai pakenkė ir ieškovui, kaip bendrovės akcininkui, nes net jei LUAB „Laugina“ kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje būtų patenkinti visiškai, dėl neteisėtų UAB „BankromaX“ veiksmų sumažėjo bendra LUAB „Laugina“ turto masė (nuo kurios priklauso ieškovo turimų akcijų vertė) ir realios lėšos, kuriomis LUAB „Laugina“, jeigu būtų atkurtas jos mokumas, galėtų disponuoti, ir iš kurių ieškovas galėtų reikalauti dividendų ar, likvidavus bendrovę, galėtų šiuos pinigus teisės aktų nustatyta tvarka išsimokėti sau.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

6.       Teismas pažymėjo, jog Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1471-950/2024 grąžino bylos dalį nagrinėti iš naujo, iškilus būtinybei nustatyti, ar šiuo atveju egzistuoja išvestinio ieškinio pareiškimo sąlygos, ieškinį pareiškus bendrovės akcininkui ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, todėl yra pagrindas pasisakyti tik šiuo klausimu.

7.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-378/2024, konstatavo tai, kad akcininko ieškinys, pareikštas bendrovės nemokumo administratorei, kuriai įmonės bankroto metu buvo patikėtos su jos valdymu susijusios funkcijos, atitinka išvestinio ieškinio pateikimo sąlygas, nustatytas ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Įvertinęs faktą, jog atsakovė buvo paskirta LUAB ,,Laugina“ nemokumo administratore, teismas nurodė, kad ieškovas šiuo atveju turi teisę reikšti reikalavimą atsakovei minėtu pagrindu.

8.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ buvo iškelta bankroto byla, o nemokumo administratore paskirta atsakovė UAB „BankromaX“. Ieškovas E. L. yra LUAB „Laugina“ savininkas, valdantis 100 proc. bendrovės akcijų, ir kreditorius, kurio 10 000 Eur dydžio kreditoriaus reikalavimas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi. LUAB „Laugina“, veikdama per nemokumo administratorę UAB „BankromaX“, nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo įdarbinusi 7 darbuotojus. 2018 m. kovo 5 d. darbo sutartys buvo nutrauktos ir darbuotojai atleisti. Dalis atleistų darbuotojų kreipėsi į DGK. 2018 m. gegužės 7 d. sprendimais DGK pripažino atleidimus neteisėtais ir panaikino priimtus įsakymus dėl darbuotojų atleidimo. Sprendimuose nurodė, kad atsakovė, nutraukdama darbo sutartis su darbuotojais, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas imperatyviąsias nuostatas, o šie pažeidimai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti atleidimus neteisėtais. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovė iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų buvo atstatydinta ir naujuoju nemokumo administratoriumi paskirtas Vidmantas Rutkauskas.

9.       Spręsdamas dėl priežastinio ryšio ir žalos dydžio nagrinėjamu atveju nustatymo, teismas neapsiribojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022 nurodyta aplinkybe, jog tuo metu, kai turėjo būti vykdomi DGK sprendimai, atsakovė jau nebuvo trečiojo asmens nemokumo administratorė ir neturėjo įgaliojimų veikti trečiojo asmens vardu ir interesais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir 32 886,98 Eur žalos sumos, sumokėtos darbuotojams už delsimą su jais atsiskaityti, nes kasacinis teismas minėtoje nutartyje, pasisakydamas dėl priežastinio ryšio ir žalos dydžio, taip pat nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl trečiasis asmuo taip ilgai delsė atsiskaityti su darbuotojais ir kas šiuo atveju atsakingas už žalos padidėjimą iki 32 886,98 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas išanalizavo ir įvertino toliau nurodomas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su DGK sprendimų vykdymu tuo metu, kai atsakovė jau nebuvo LUAB ,,Laugina“ nemokumo administratore ir neturėjo įgaliojimų veikti jos vardu.

10.       Pirma, teismo vertinimu, svarbu tai, kad DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimai buvo sąlyginiai, t. y. jais neteisėtai atleistiems darbuotojams buvo priteistas kiekvienam priklausantis vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. ir palūkanos, skaičiuojamos už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Taigi, tiksli LUAB „Laugina“ neteisėtai atleistiems darbuotojams mokėtina suma nebuvo nurodyta anksčiau minėtuose DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimuose, bet priklausė nuo momento, kada LUAB ,,Laugina“ su jais faktiškai atsiskaitys.

11.       Antra, byloje konstatuota, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atstatydino atsakovę iš LUAB „Laugina“ nemokumo administratoriaus pareigų būtent dėl padarytų bankroto proceso pažeidimų ir naujuoju nemokumo administratoriumi paskyrė V. Rutkauską.

12.       Trečia, nemokumo administratorius V. Rutkauskas 2019 m. gruodžio 2 d. el. laišku informavo vieną iš LUAB „Laugina“ kreditorių – UAB „Kontmena“ – apie DGK 2018 m. gegužės 7 d. priimtus sprendimus ir nurodė, kad su neteisėtai atleistais darbuotojais LUAB „Laugina“ neatsiskaitė iki galo ir negali atsiskaityti, atsiskaito pagal galimybes, o palūkanų skaičiavimas truko sprendimuose nurodytą laikotarpį. El. laiške detaliai nurodė neteisėtai atleistiems darbuotojams jau išmokėtas sumas (15 486,98 Eur) bei neišmokėtų sumų likučius (17 400 Eur), taip pat paaiškino, kad likusios mokėtinos sumos išmokėti galimybės nėra dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Šią aplinkybę kaip esminę nustatė ir Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1471-950/2024.

13.       Ketvirta, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-674-798/2021 sprendė buvusio LUAB ,,Laugina“ darbuotojo skundą dėl baudos skyrimo už DGK sprendimų nevykdymą ir nurodė, kad esminę reikšmę šioje byloje turi tai, kad egzistavo objektyvios priežastys – sunki finansinė padėtis ir specialus statusas, kodėl LUAB „Laugina“ iki galo neįvykdė DGK sprendimo.

14.       Penkta, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-674-798/2021 nurodė, jog LUAB „Laugina“, tuo metu atstovaujama nemokumo administratoriaus V. Rutkausko, bendrovei „Kontmena“ išnuomojo sau nuosavybės teise priklausantį ir valdomą turtą, tačiau UAB ,,Kontmena“ vengė atsiskaityti. Šiuo metu byla yra išnagrinėta ir iš UAB „Kontmena“ priteista 60 055,42 Eur suma LUAB „Laugina“ naudai, tai akivaizdžiai rodo, jog LUAB ,,Laugina“ buvo apsunkintos aplinkybės atsiskaitinėti.

15.       Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog administratorius V. Rutkauskas veikė kaip bankrutuojančios įmonės atstovas, neišeidamas už Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme apibrėžtos kompetencijos ribų, kartu su kitais bankrutuojančios įmonės valdymo organais – kreditorių susirinkimu, kreditorių komitetu (tai matyti ir iš Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-280-280/2022, Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1193-555/2020). Teismas pabrėžė, kad, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, nenustatė V. Rutkausko delsimo atsiskaityti su darbuotojais, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis yra atsakingas už žalos padidėjimą iki 32 886,98 Eur. Tuo tarpu teismų įsiteisėjusiais sprendimais konstatuoti faktai sudaro faktinį ir teisinį pagrindą teismui spręsti, kad situaciją, kuri lėmė žalos dydį nagrinėjamoje byloje, sukūrė atsakovės elgesys, nes ji, būdama patyrusi nemokumo administratorė, veikė nerūpestingai ir neatidžiai, pažeisdama ne tik bankroto procedūras, bet ir imperatyviąsias DK normas, todėl jai tenka tokio elgesio rizika ir dėl to kilusios pasekmės. 

16.       Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi, kurioje nurodyta, jog teismo trečiajam asmeniui priteista 1773,20 Eur suma neatspindi tikrojo bankrutuojančiai įmonei padaryto žalos dydžio, nes trečiasis asmuo (bendrovė) darbuotojams sumokėjo 32 886,98 Eur ir tai yra faktinė bendrovės patirta žala, ir nustatė, jog tai yra prejudicinis faktas. Atsižvelgdamas į tai ir į pateiktus ieškovo paaiškinimus, jog pagal 2018 m. gegužės 7 d. DGK sprendimus atleistiems darbuotojams LUAB ,,Laugina“ faktiškai išmokėjo 32 886,98 Eur sumą ir liko skolinga 772,38 Eur, kuriuos privalės sumokėti ateityje, teismas nusprendė, jog faktinis žalos dydis šiuo atveju yra 33 659,36 Eur. 

17.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2025 m. liepos 29 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

18.       Kolegija nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl subjekto, atsakingo už LUAB ,,Laugina“ 33 659,36 Eur dydžio žalą, atsiradusią ir tuo metu, kai jos nemokumo administratoriumi buvo paskirtas V. Rutkauskas (jis mirė (duomenys neskelbtini)). Kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga, nustatė, kad V. Rutkauskas niekada nebuvo bylos nagrinėjimo dalyvis, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. 2025 m. vasario 6 d., atsakovės atstovas prašė teismo jį įtraukti į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą, konstatavęs, kad, turimais duomenimis, V. Rutkauskas yra miręs, o atsakovės prašymas dėl šio asmens įtraukimo į bylą pateiktas ne laiku.

19.       Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog šiuo atveju prievolė atlyginti žalą nėra neatsiejamai susijusi su asmeniu, nusprendė, jog prievolė atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų nemokumo administratoriaus veiksmų, pagal savo pobūdį ir prigimtį yra paveldima. Vis dėlto nurodyta aplinkybė, kolegijos nuomone, nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi šiuo atveju reikšminga tai, jog paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo prievolė (pareiga atlyginti žalą) pereitų įpėdiniams (CK 5.63 straipsnis).

20.       Nagrinėjamu atveju buvusio bendrovės nemokumo administratoriaus V. Rutkausko palikimas atsirado 2021 m. kovo 14 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kolegija nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad iki 2025 m. vasario 6 d. atsakovės prašymo įtraukti V. Rutkauską į bylos nagrinėjimą kaip trečiąjį asmenį bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo 2025 m. vasario 25 d. V. Rutkauskui ar jo teisių perėmėjams būtų reiškiami reikalavimai dėl 33 659,36 Eur žalos atlyginimo, o teismas nepriėmė sprendimo dėl V. Rutkausko teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

21.       Kolegija, pasisakydama dėl tinkamo subjekto, atsakingo už sukeltą žalą, konstatavo, jog, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, reikšmingas laikotarpis nuo DGK sprendimų priėmimo (2018 m. gegužės 7 d.) iki DGK sprendime priteistos kompensacijos už priverstinę pravaikštą skaičiavimo pabaigos (2019 m. gegužės 8 d.). Kolegija padarė tokią išvadą, įvertinusi tai, kad darbuotojams pagal DGK sprendimus mokėtinų kompensacijų dydžiai priklausė nuo LUAB ,,Laugina“ atsiskaitymo su jais nurodytu laikotarpiu. Nustačius, kad nuo 2018 m. gegužės 24 d. nemokumo administratoriumi buvo paskirtas V. Rutkauskas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ir tyrė po atsakovės paskirto nemokumo administratoriaus V. Rutkausko veiksmus, siekdamas nustatyti nuostolių padidėjimo priežastis.

22.       Kolegija atkreipė dėmesį, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui, nes joje nedalyvavo šios bylos šalys (tarp jų – atsakovė UAB „BankromaX“), o bylos nagrinėjimo dalykas (reikalavimas) buvo kitoks (skirti baudą nemokumo administratoriui V. Rutkauskui). Vis dėlto, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis kaip vienu iš rašytinių įrodymų, susijusių su nemokumo administratoriaus V. Rutkausko veiksmais. Kolegijos nuomone, šiuo atveju reikšminga tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl nemokumo administratoriaus V. Rutkausko galimybės LUAB ,,Laugina“ vardu įvykdyti vieną iš DGK sprendimų dėl kompensacijos neteisėtai atleistam darbuotojui priteisimo, vertino skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvadas ir byloje esančius įrodymus (duomenis), susijusius su bendrovės kaip bankrutuojančios įmonės statusu bei turtine padėtimi, neišskirdamas konkrečių bankroto proceso laikotarpių po 2018 m. gegužės 7 d. DGK sprendimo priėmimo.

23.       Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors UAB ,,BankromaX“ teigė, jog byloje nėra įrodymų, kad po 2018 m. gegužės 7 d. DGK sprendimų priėmimo LUAB ,,Laugina“ neturėjo apyvartinių lėšų, ji nepateikė į bylą įrodymų, kad trečiasis asmuo LUAB „Laugina“ vis dėlto turėjo pakankamai lėšų DGK sprendimams įvykdyti. Šiuo atveju atsakovei, kaip buvusiai trečiojo asmens nemokumo administratorei, turėjo būti gerai žinoma bendrovės turtinė padėtis atsakovės įgaliojimų pabaigoje, t. y. 2018 m. gegužės 24 d. Kolegijos nuomone, atsakovė galėjo teikti teismui prašymą išreikalauti konkrečius įrodymus (pvz., finansinės atskaitomybės dokumentus), tačiau to nepadarė.

24.       Tai, kad LUAB ,,Laugina“ turėjo pakankamai nekilnojamojo turto, kurį realizavus galėtų būti įvykdyti DGK sprendimai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad 2018 m. gegužės 8 d. – 2019 m. gegužės 9 d. laikotarpiu nebuvo pakankamai apyvartinių lėšų visiems DGK sprendimams įvykdyti. Atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad nemokumo administratorius V. Rutkauskas ėmėsi veiksmų apyvartinėms lėšoms gauti, išnuomodamas vienai iš trečiojo asmens kreditorių LUAB ,,Laugina“ priklausančius nekilnojamojo turto objektus, kad, nuomininkei nemokant nuomos mokesčio, buvo kreiptasi į teismą ir nuomos mokesčio skola buvo priteista.

25.       Kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą apie nemokumo administratoriaus V. Rutkausko galimybę kuo skubiau įvykdyti DGK sprendimus, įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie nuomos mokesčio skolos priteisimą, 2019 m. gruodžio 2 d. V. Rutkausko el. laišką) ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą (specifinį bankrutuojančios bendrovės statusą, nekilnojamojo turto nuomininkės neatsiskaitymą, kreditorių ginčus, apyvartinių lėšų trūkumą).

26.       Kolegija, spręsdama dėl žalos dydžio, atkreipė dėmesį, kad šiai bylai reikšmingoje kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-3-11-313/2022 paminėta jau turėtos turtinės žalos suma nereiškia to, jog kasacinis teismas patvirtino galutinį turtinės žalos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų dydį. Kasacinio teismo nutartyje nepasisakyta dėl galimos būsimos žalos, nes tuo metu toks klausimas nebuvo keliamas. Todėl negalima daryti išvados, kad galutine įsiteisėjusia prejudicinę reikšmę turinčia teismo nutartimi nustatytas visas atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis.

27.       Kolegijos vertinimu, nenustačius nemokumo administratoriaus V. Rutkausko neteisėtų veiksmų, nevykdant DGK sprendimų LUAB ,,Laugina“ vardu iš karto po jų priėmimo, galima išvada, kad atsakovės neteisėti veiksmai (2018 m. kovo 5 d. įsakymai dėl darbuotojų atleidimo) buvo pakankama nuostolių (33 659,36 Eur) atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (CK 6.247 straipsnis). Kompensacija už laikotarpį nuo atsakovės atstatydinimo iki 2019 m. gegužės 8 d. nebūtų skaičiuojama, jei atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų – būtų nepriėmusi neteisėtų 2018 m. kovo 5 d. įsakymų. Be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad atsakovė buvo atstatydinta iš nemokumo administratoriaus pareigų taip pat dėl savo netinkamo elgesio, kreditoriams praradus pasitikėjimą ja.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

28.       Kasaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė ginčo įrodinėjimo naštą, pažeisdamas kasacinio teismo praktiką, pagal kurią išvestinis ieškinys gali būti tenkinamas tik ieškovui įrodžius visas įstatyme įtvirtintas atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygas. Šiuo atveju būtent ieškovas turėjo įrodyti priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir atsakovės veiksmų, tačiau ši įrodinėjimo našta buvo perkelta atsakovei.

28.2.                       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes vertindamas, ar LUAB ,,Laugina“ turėjo pakankamai turto, kad galėtų laiku įvykdyti DGK sprendimus, ignoravo įsiteisėjusius teismų sprendimus (Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-280-280/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-238-567/2023 ir 2021 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-674-798/2021), kuriuose konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad DGK sprendimų priėmimo metu LUAB ,,Laugina“ turėjo daugiau nei pakankamai turto, kad laiku įvykdytų DGK sprendimus ir taip išvengtų prievolės mokėti darbuotojams 27 416,34 Eur netesybas.

28.3.                       Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti teismo sprendimą, nes ignoravo atsakovės argumentus, patvirtinančius akivaizdų V. Rutkausko neveikimą ir jo, kaip nemokumo administratoriaus, pareigų nevykdymą. Teismai taip pat pažeidė bendruosius civilinio proceso principus, konstatuodami, kad atsakovei kilo pareiga atlyginti žalą, kilusią tuo laikotarpiu, kai ji neturėjo jokių įgaliojimų veikti LUAB ,,Laugina“ vardu ir interesais, kad išvengtų žalos, kurią atlyginti priteista DGK sprendimais, augimo.

29.       Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: 

29.1.                       UAB „BankromaX“ argumentai tiek dėl neteisėtų veiksmų, tiek dėl žalos jau buvo išnagrinėti kasacinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022 ir buvo pažymėta, kad DGK sprendimais jau yra konstatuoti neteisėti veiksmai ir žalos padarymo faktas. Sprendimus dėl darbuotojų atleidimo iš darbo priėmė atsakovė, kaip bankrutuojančios įmonės vadovė, todėl būtent dėl jos neteisėtų veiksmų darbuotojai buvo atleisti iš darbo ir jiems iš trečiojo asmens buvo priteistos atitinkamos išmokos. Priėmus priešingą sprendimą šioje byloje, būtų paneigta teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia. 

29.2.                      Priešingai nei teigia atsakovė, šioje byloje sprendžiant dėl galimybės laiku atsiskaityti nėra svarbus LUAB „Laugina“ turimo turto dydis ir masė, nes šiuo atveju yra nagrinėjamas nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės jo administruojamos įmonės (vieninteliam) akcininkui (ieškovui) klausimas. Vien faktas, kad LUAB „Laugina“ DGK sprendimų priėmimo metu ar vienerius metus po to turėjo daug kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (vėliau parduoto už apytiksliai 4,5 mln. Eur sumą), nereiškia, kad ji buvo pajėgi įvykdyti DGK sprendimus. Neatsiskaitymą lėmė apyvartinių lėšų trūkumo priežastys, t. y. neūkiškas ir nerūpestingas UAB „BankromaX“ elgesys, neteisėti veiksmai atleidžiant darbuotojus. 

29.3.                      Kaip tinkamai konstatavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėjamu atveju V. Rutkauskas, tapęs nemokumo administratoriumi, iš dalies įvykdė DGK sprendimus, tačiau dėl objektyvių priežasčių (apyvartinių lėšų trūkumo) jų viso įvykdyti negalėjo. UAB „BankromaX“, teigdama, jog DGK sprendimus reikėjo vykdyti skubiai 5470,64 Eur apimtimi, o V. Rutkauskas to nepadarė, pati minėtų sprendimų nei įvykdė, nei skundė juos teismui.

29.4.                      UAB „BankromaX“ byloje nepateikė įrodymų, kada ir kaip informavo V. Rutkauską apie priimtus DGK sprendimus, kada perdavė jam LUAB „Laugina“ dokumentus (įskaitant ir dokumentus, reikalingus atsiskaityti su darbuotojais), nepateikė įrodymų, kad pati domėjosi priimtais DGK sprendimais, jų vykdymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų ir įrodinėjimo naštos paskirstymo, bendrovės akcininkui įrodinėjant nemokumo administratoriaus, kaip bankrutuojančios įmonės laikino vadovo, padarytą žalą

30.       Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl netinkamo įrodinėjimo taisyklių taikymo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo, ieškovui pareiškus išvestinį ieškinį atsakovei (nemokumo administratorei). Atsakovė teigia, jog būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad žala bendrovei kilo dėl atsakovės veiksmų, tačiau teismas įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei, konstatuodamas, jog atsakovė neįrodė, kad DGK sprendimai nebuvo įvykdyti laiku dėl naujojo administratoriaus V. Rutkausko kaltės. Taip pat ieškovas nesiėmė priemonių, kad gautų papildomus įrodymus, galinčius pagrįsti, jog bendrovė DGK sprendimų priėmimo metu turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su neteisėtai atleistais darbuotojais. Tuo tarpu atsiliepime į kasacinį skundą, be kita ko, teigiama, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prejudicinę galią turinčioje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, jau nustatė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, todėl priimti priešingą sprendimą šioje byloje reikštų paneigti teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo galią (lot. res judicata).

31.       Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog byloje surinktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, nepriskirtinas kasacinio teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-415/2015; 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016 17 punktą; 2025 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-823/2025 28 punktą, kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenagrinės tų atsakovės kasacinio skundo argumentų, kuriais iš esmės siekiama kitokio, nei apeliacinės instancijos teismo buvo atliktas, konkrečių įrodymų turinio vertinimo, tačiau nėra keliamas konkretus teisės aiškinimo ar taikymo klausimas. Su įrodymų vertinimu susijusius kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus teisėjų kolegija toliau vertins tik tiek, kiek jais grindžiamas įrodinėjimo taisyklių pažeidimas.

32.       Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, nepakeistą, be kita ko, akcentavo tai, jog nors atsakovė teigė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog LUAB ,,Laugina“ turėjo pakankamai apyvartinių lėšų, iš kurių būtų buvę galima įvykdyti DGK sprendimus, tačiau pati neteikė prašymo išreikalauti įrodymus dėl apyvartinių lėšų įmonėje buvimo po DGK sprendimų priėmimo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepaneigė, jog V. Rutkauskas ėmėsi veiksmų apyvartinėms lėšoms gauti, išnuomodamas nekilnojamojo turto objektus, priklausančius LUAB ,,Laugina“. Atsižvelgdamas į specifinį bankrutuojančios įmonės statusą, V. Rutkausko aktyvius veiksmus ir į tai, kad atsakovė neįrodė, jog DGK sprendimai nebuvo įvykdyti laiku dėl V. Rutkausko kaltės, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog atsakovei turi kilti neigiamos pasekmės dėl jos nurodytų aplinkybių neįrodymo (žr. skundžiamos nutarties 55–57 punktus). Teisėjų kolegija, remdamasi toliau nurodomais argumentais, nesutinka su tokiomis apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis ir iš esmės pritaria kasacinio skundo argumentams dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo.

33.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 26 punktą ir jame nurodomą kasacinio teismo praktiką). 

34.       Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyviųjų įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurio atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 44 punktą).

35.       Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo naštą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

36.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

37.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant nurodytas proceso teisės normas suformuluotos tokios esminės nuostatos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38.       Ieškinio dalykas nagrinėjamoje byloje – atsakovei pareikštas materialusis teisinis reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą patirtai žalai atlyginti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, 63 punktas).

39.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad CPK 182 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, šis proceso teisės institutas yra bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės išimtis, todėl nėra galimas per platus šių pagrindų aiškinimas ir taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 30 punktą).

40.       Nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (atsakovės neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį). Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog, priešingai nei teigia ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą, visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos nebuvo nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėta nutartis turi prejudicinę galią byloje dalyvavusių asmenų (šiuo atveju – atsakovės ir LUAB ,,Laugina“) atžvilgiu, o nutartyje kasacinis teismas nustatė du šiai bylai nagrinėti svarbius prejudicinius faktus – UAB ,,BankromaX“ neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktą, kurie buvo ir minėtos bylos įrodinėjimo dalykas (žr. nutarties 35 ir 36 punktus) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi, šiuo atveju, nagrinėdamas ieškovo pareikštą išvestinį ieškinį, teismas iš esmės turėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir žalos, be kita ko, tiksliai įvertinti kilusios žalos dydį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022 pasisakyta dėl civilinės atsakomybės sąlygų reiškiant netiesioginį ieškinį, o nagrinėjamu atveju ieškovas yra pareiškęs išvestinį ieškinį kaip bendrovės akcininkas.

41.       Teisės doktrinoje yra pažymėta, jog bendrovės akcininkas, reikšdamas išvestinį ieškinį pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir reikalaudamas atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų pažeidimo, gina skirtingus privačius interesus, t. y. pirma, priverstinai įgyvendindamas bendrovės subjektinę teisę į žalos atlyginimą ir reikšdamas ieškinį bendrovės naudai ir interesais, akcininkas pirmiausia gina bendrovės interesus; antra, akcininkas, įgyvendindamas savo subjektinę teisę pareikšti išvestinį ieškinį, netiesiogiai gina ir savo kaip dalyvio interesus, t. y. akcininko interesas yra išvestinis iš ginamo bendrovės intereso, bet kartu ir savarankiškas. Akcininko, siekiančio pareikšti išvestinį ieškinį, materialinis teisinis suinteresuotumas kompensuoti patirtus savo (akcininko) neigiamus padarinius, kurie yra išvestiniai iš neigiamų padarinių bendrovei, yra būtinas (žr. Mikalonienė, L. Išvestinio ieškinio samprata, paskirtis ir tikslai. Teisė, 2014, Nr. 93, p. 115). Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu ne tai, kiek ir kokio nekilnojamojo turto DGK sprendimų priėmimo metu turėjo LUAB ,,Laugina“, o tai, ar atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovui, kaip akcininkui, kilusia žala. LUAB ,,Laugina“ turimo turto dydis galėtų būti aktualus tik tuo atveju, jeigu būtų nagrinėjamas ieškovo kaip bendrovės kreditoriaus ieškinys, t. y. sprendžiant, ar turimo turto pakaktų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti.

42.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015).

43.       Nagrinėjamo ginčo specifika pasireiškė tuo, jog, kaip nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, DGK sprendimai, kuriais darbuotojų atleidimai pripažinti neteisėtais, buvo priimti 2018 m. gegužės 7 d., o Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovė buvo atstatydinta iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų, paskiriant naujuoju nemokumo administratoriumi V. Rutkauską. DGK priimti sprendimai nebuvo apskųsti teismui nei UAB ,,BankromaX“, nei V. Rutkausko. Taigi, tuo metu, kai DGK sprendimai įsiteisėjo, atsakovė jau nebuvo trečiojo asmens nemokumo administratorė ir neturėjo įgaliojimų veikti trečiojo asmens vardu ir interesais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbūs būtent atsakovės veiksmai dar iki jos atstatydinimo. Be to, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl (ne)turimų apyvartinių lėšų ir jų (ne)panaudojimo po DGK sprendimų priėmimo, būtent ieškovas turėjo teikti įrodymus (arba prašyti teismo juos išreikalauti), jog atsakovės, kaip nemokumo administratorės, įgaliojimų metu LUAB ,,Laugina“ laiku neatsiskaitė, nors ir turėjo galimybę operatyviai tai padaryti, ir dėl to reikšmingai padidėjo žalos dydis, skaičiuojant darbuotojams vidutinį darbo užmokestį už delsimą atsiskaityti. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismas ir aiškinosi aplinkybes, kas šiuo atveju atsakingas už žalos padidėjimą, tačiau netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas, klaidingai nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui (akcininkui) galimai padarytos žalos dydžio. 

44.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau, spręsdamas dėl atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, perkeldamas ją atsakovei, todėl nusprendė dėl žalos nenustatęs visų faktinių aplinkybių, reikšmingų šiam klausimui išspręsti. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustato bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis), todėl tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45.       Kasaciniam teismui nusprendus apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Goda Ambrasaitė-Balynienė  

        Gražina Davidonienė

        Andžej Maciejevski