Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-462-280/2013
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-084401-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
34.5; 102.4; 113.1; 117.1;
121.14; 122.4; 128.19
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugpjūčio 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-477-488/2013 pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. A., B. R., A. V. ir Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, bei suinteresuoto asmens A. A. savarankišką reikalavimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas P. V. prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos A. K., mirusios 2012-02-20, mirties priimti. Nurodė, kad terminą palikimui priimti jis praleido dėl svarbių priežasčių, pažymėjo neprieštaraujantis, kad būtų tenkinamas suinteresuoto asmens A. A. savarankiškas reikalavimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti jos atžvilgiu.
Suinteresuotas asmuo A. A. pareiškė savarankišką reikalavimą ir prašė jai atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos A. K., mirusios 2012-02-20, mirties priimti.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi atnaujino P. V. praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po A. K., mirusios 2012-02-20, mirties priimti ir atmetė A. A. prašymą atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po A. K. priimti. Teismas taip pat iš P. V. į valstybės biudžetą priteisė 70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. K. (buv. V.) mirė 2012-02-20. Pareiškėjas P. V. nurodė, kad jis ir suinteresuoti asmenys A. A., A. V. ir B. R. yra jos vaikai. Po A. K. mirties dėl jos turto ir turtinių teisų paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. 2006-07-13 A. K. buvo skirta 2 ha asmeninio ūkio žemės Velžio sen., Panevėžio apskrities 2007-06-08 įsakymo Nr. Ž-2516 pagrindu šią žemę A. K. turėjo teisę išsipirkti. Pareiškėjas 2012 m. kovo mėn., t. y. praėjus beveik mėnesiui po motinos mirties, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos pagal įgaliojimą su prašymu šią žemę išsipirkti. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo nesuvokimą, kad paveldimas ne tik turtas, bet ir turtinės teisės, bei pareiškėjo teisinių žinių stoką. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas dirbo ir prižiūrėjo mirusiai A. K. skirtą žemę, ūkininkavo, turėjo motinos A. K. įgaliojimą tvarkyti žemę ir kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos pagal įgaliojimą su prašymu išsipirkti šią žemę. Pareiškėjo aktyvius veiksmus bei menką teisinį išprusimą teismas vertino kaip pagrindą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Vertindamas A. A. prašymą atnaujinti terminą, teismas nurodė, kad pareiškėja savo prašymo ir teiginio, jog palikimą priėmė faktiniu valdymu, jokiais įrodymais nepagrindė, nepateikė giminystės su A. K. ryšį patvirtinančių dokumentų. Teismas darė išvadą, kad vien A. A. teisinio neišprusimo negalima laikyti svarbia termino palikimui priimti praleidimo priežastimi, nes A. A. nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad savo aktyviais veiksmais siekė priimti palikimą ar faktiškai jį valdė, todėl A. A. prašymo netenkino ir termino neatnaujino.
Suinteresuotas asmuo A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-477-48/2013 dalyje dėl suinteresuoto asmens A. A. ir klausimą išspręsti iš esmės, A. A. prašymą tenkinti, atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po A. K., mirusios 2012-02-20, mirties priimti, priimti rašytinius įrodymus. Apeliantė nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl tos pačios priežasties kaip ir P. V., t. y. dėl nesuvokimo, kad paveldimas gali būti ne tik turtas, bet ir turtinės teisės. A. K. jokio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto neturėjo, todėl suinteresuotas asmuo manė, kad pas notarą kreiptis nereikėjo. Apeliantė nurodė, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad terminas praleistas nežymiai, šalys elgėsi sąžiningai, įvertinti suinteresuoto asmens amžių, teisinį neišprusimą ir negalėjo suteikti pranašumo P. V. vien dėl to, kad jis ūkininkavo ir faktiškai tvarkė dokumentus. Tiek P. V., tiek kitas brolis ir sesuo sutinka, kad apeliantei būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, todėl jokių ginčų dėl turto nekils. Realizavus turtinę teisę pirkti iš valstybės mirusiosios naudotą žemę, kiekvienas valdytų tai, ką išsipirktų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad suinteresuotas asmuo rūpinosi mama, išlaikė materialiai, prisidėjo prie laidotuvių. Tiek apeliantės, tiek kitų brolių ir sesers teisė paveldėti turtą ir turtines teises yra vienoda. Teismas formaliai įvertino tai, kad giminystės ryšys su A. K. neįrodytas. Šio fakto niekas neginčijo, todėl papildomi įrodymai giminystės ryšiui nustatyti byloje nereikalingi. Be to, teismas, turėdamas abejonių dėl suinteresuoto asmens giminystės, turėjo paprašyti A. A. pateikti gimimo liudijimą. Apeliantė nurodė pateikianti gimimo liudijimą kartu su atskiruoju skundu ir prašė jį priimti, kadangi būtinybę jį pateikti iškilo vėliau.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad A. A. atskirasis skundas nėra pagrįstas. Vien teisinis neišprusimas nėra laikomas svarbia priežastimi pratęsti terminą palikimui priimti. A. A. nebuvo pakankamai atidi įgyvendindama savo teises į palikimą, šias teises įgyvendino aplaidžiai, nėra duomenų, kad aktyviais veiksmais siekė palikimo.
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
CK 5.50 str. 3 d. numatyta, kad įpėdinis palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 str. nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
Pareiškėjas P. V. CK 5.57 str. nustatyta tvarka kreipėsi į teismą su pareiškimu, sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį už pareikštą neturtinį reikalavimą (b. l. 4, 16), pateikė įrodymus, patvirtinančius jo giminystės ryšį su palikėja A. K. (buv. A. V.) (b. l. 8), taip pat įrodymus, jog aktyviais veiksmais siekė įgyti teises į motinai išsipirkti paskirtą žemės sklypą.
Suinteresuotas asmuo A. A. įstatymo nustatyta tvarka pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nepateikė, tokio prašymo neformulavo ir atsiliepime į P. V. pareiškimą, tačiau nurodė teisės palikimą priimti neatsisakanti, jei teismas terminą atnaujins. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad palikimą priimti turi kiekvienas įpėdinis atskirai, todėl ir siekdamas, kad jo praleistas terminas būtų atnaujintas, tokią savo valią aiškiai turi išreikšti kiekvienas įpėdinis savarankiškais pareiškimais arba bendru pareiškimu. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo A. A. nesumokėjo ir žyminio mokesčio už tokį reikalavimą, nenurodė svarbių priežasčių, kodėl terminas buvo praleistas, nepateikė giminystės ryšius su A. K. patvirtinančių dokumentų. Nors suinteresuotas asmuo aiškiai nesuformulavo reikalavimo atnaujinti terminą palikimui priimti, tačiau iš jos konkliudentinių veiksmų ir atsiliepimo turinio pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad A. A. prašo, jog terminas priimti palikimą būtų atnaujintas ir jai. Kadangi nepaisant ydingai pareikšto reikalavimo, prašymą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, taip pat pasisako dėl suinteresuoto asmens reikalavimų pagrįstumo bei atskirojo skundo argumentų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011).
Apeliantė A. A. kaip svarbias aplinkybes nurodė teisinį neišprusimą, nežinojimą, kad turtinės teisės taip pat yra paveldimos. Bendrasis teisės principas ignorantia iuris non excusat lemia tai, kad įstatymo nežinojimas pats savaime negali būti pripažįstamas svarbia termino praleidimo priežastimi ir pagrindu terminą atnaujinti. Nors apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai skirtingai traktavo jos brolio P. V. ir jos reikalavimus dėl termino atnaujinimo, tačiau pažymėtina, kad vertinant, ar nurodytos priežastys yra svarbios, yra atsižvelgiama į keletą kriterijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.
P. V. teismui įrodė, kad aktyviai siekė palikimą priimti ir įgyti motinai priklausiusią turtinę teisę, žemę dirbo, kreipėsi dėl jos išpirkimo į Nacionalinę žemės ūkio tarnybą Jis suklydo tik dėl to, kad laiku nepadavė pareiškimo notarui. Tuo tarpu apeliantė jokių veiksmų, rodančių jos ketinimus priimti A. K. palikimą neatliko ir nesiėmė iki P. V. pareiškimo pateikimo teismui 2012-12-03. Apeliantės nurodomi argumentai, kad ji rūpinosi motina A. K., išlaikė ją materialiai, prisidėjo prie laidotuvių, nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad visi broliai ir seserys turi vienodas teises į palikimą, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 2 d.), turimos teisės turi būti įgyvendinamos įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėja per nustatytą 3 mėnesių terminą neišreikšdama pageidavimo palikimą priimti, šios teisės neteko. Nesant svarbių termino praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai termino A. A. palikimą priimti neatnaujino.
Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė savo gimimo liudijimą. CPK 314 str. numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. A. A. nepagrįstai teigia, kad būtinybė pateikti gimimo liudijimą iškilo tik apeliaciniame procese. Siekdama, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, apeliantė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius giminystės ryšius su palikėja A. K. dar pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė. Kadangi apeliantės prie atskirojo skundo pridedami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, formaliai jo galima nepriimti, bet atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pobūdį, į tai, kad nėra ginčo dėl giminystės fakto, šis įrodymas pridedamas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį apeliantės atžvilgiu, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
teisėja Laimutė Sankauskaitė