Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-05-24][nuasmeninta nutartis byloje][S2-27000-155-2017].docx
Bylos nr.: S2-27000-155/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos dėl teismo leidimų išdavimo
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas

                                                                       Civilinė byla Nr. S2-27000-155/2017

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20408-2017-3

                                                              Procesinio sprendimo kategorija 12.15.1.

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2017 m. gegužės 24 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. S. ir E. S. prašymą dėl teismo leidimo sudaryti šeimos turto perleidimo sandorį išdavimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

pareiškėjai prašo išduoti leidimą sudaryti namo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo E. S. asmeninėn nuosavybėn sandorį (sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį). Nurodė, kad jie turi nepilnamečius vaikus – E. S. ir L. S.. Sutuoktinių turto pasidalijimo sandoris sudaromas, kadangi turtas buvo įgytas iš esmės pareiškėjos bei jos tėvų lėšomis. Teigia, jog nepilnamečių vaikų sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos nebus pažeistos, nes vaikai kartu su tėvais tame pačiame name.

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.85 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismo leidimas būtinas nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalies nuostatas, iš nekilnojamųjų daiktų šeimos turtu pripažįstama tik šeimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniam. Reikalavimas gauti teismo leidimą parduodant ar įkeičiant gyvenamąją patalpą ar jos dalį nustatomas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Todėl, kai nagrinėjamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 str.).

Prašydami išduoti teismo leidimą sudaryti sutuoktinių turto pasidalijimo sandorį, pareiškėjai pateikė preliminarią sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kurią ketina registruoti pas (duomenys neskelbtini) biuro notarą D. P., kurios viena iš sąlygų, jog namas, kuris dabar yra šeimos turtas, priklauso abiem pareiškėjams, perleidžiamas asmeninėn pareiškėjos E. S. nuosavybėn.

Teismas pažymi, jog teismo leidimas yra būtinas perleidžiant šeimos turtą (t.y. parduodant ar įkeičiant). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ketina tik pasidalinti turtą tarpusavyje, todėl šeimos turto priklausymas bendrosios jungtinės sutuoktinių, bendrosios dalinės ar asmeninės nuosavybės teise pareiškėjams ar vienam iš jų neturi reikšmės, kadangi toks turtas vis vien bus laikomas šeimos turtu ir jam bus taikomas šeimos turto teisinis režimas.

Sprendžiant ar toks prašymas pagrįstas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalgos 8.3 punktą, teismui turi būti pateikiami įrodymai apie būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes (pavyzdžiui, preliminari buto ar gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, kreditavimo sutartis, sutartis dėl avanso sumokėjimo už perkamą butą, banko sutikimas, ir panašiai), vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju, įrodymai, jog toks sandoris nepažeis kitų asmenų teisių (nesukels naujų teisminių ginčų) bei kiti įrodymai, kuriuos teismas pripažintų reikšmingais sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo.

Šiuo nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjo D. S. atžvilgiu šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl žalos atlyginimo pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį bei trečiojo asmens BUAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą. Vilniaus m. apylinkės teismas 2017-02-13 sprendimu Nr. e2-633-728/2017 ieškinys D. S. atžvilgiu tenkintas visiškai bei iš jo priteista daugiau nei 50 000 EUR dydžio žalos atlyginimo BUAB (duomenys neskelbtini) naudai. Dėl šio sprendimo pareiškėjas yra pateikęs apeliacinį skundą ir šiuo metu apeliacinis skundas su šia byla persiųstas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Pažymėtina, kad pareiškėjo D. S. kreditorius pagal neįsiteisėjusį sprendimą yra BUAB (duomenys neskelbtini), t.y. bankrutuojantis juridinis asmuo, todėl tai yra susiję su viešų interesu.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, jog pareiškėjas D. S., kuris siekia perleisti savo turimą turto dalį sutuoktinei, turėdamas savo atžvilgiu tokius daugiau nei 50 000 EUR reikalavimus padarytos žalos atlyginimo kitam kreditoriui (nors dar teismo sprendimas neįsiteisėjęs, tikėtina, jog Apygardos teismui atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą ar tenkinusi tik iš dalies, į šį turtą ateityje gali būti nukreiptas išieškojimas), todėl pareiškėjai turėtų teismui pateikti neabejotinus įrodymus, jog šis sandoris (jo dalies turto perleidimas sutuoktinei) nepažeis ne tik vaikų interesus, bet ir pareiškėjo galimo kreditorių (bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių) interesų, kadangi perleidus savo turto dalį sutuoktinei, Vilniaus apygardos teismui palikus galioti ar iš dalies pakeitus minėtą Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą, vėliau tikėtina gali nauji ginčai tarp pareiškėjų ir pareiškėjo galimų kreditorių (dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir t.t.), kas sukeltų dar daugiau pasekmių (tokius ieškinius tenkinus, didelės bylinėjimosi išlaidos ir t.t.) pareiškėjų šeimai ir jų nepilnamečiams vaikams, todėl pareiškėjai turėtų pateikti įrodymus, jog šis pareiškėjų planuojamas atlikti sandoris nepažeidžia ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taip pat pareiškime pareiškėjai turėtų paaiškinti šias aplinkybes (dėl paminėto teisminio ginčo, kodėl toks sutuoktinių turto atidalijimas daromas būtent dabar esant šiam teisminiam ginčui ir priimtam apylinkės teismo sprendimui).

Dėl minėtų aplinkybių atsisakytina išduoti teismo leidimą šeimos turto perleidimo sandoriui sudaryti. Pareiškėjams išaiškintina, jog teismo atsisakymas išduoti leidimą neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis  teismą dėl leidimo išdavimo (CPK 582 str. 6 d.).

 

Teismas, vadovaudamasis CK 3.85 str. ir CPK 290, 291, 579-582 straipsniais,

 

nutaria:

 

atsisakyti išduoti teismo leidimą pareiškėjams D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo pareiškėjos asmeninėn nuosavybėn sandoriui sudaryti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėja                                                                                          Rima Krušnienė