Civilinė byla Nr. e2-869-538/2019

            Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00033-2019-5

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                        2.6.1.6.1; 3.1.7.11; 3.2.6.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

      S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai S. B., atsakovo atstovei advokato padėjėjai V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos autoremonto įmonė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Metalo gamybos inžinerija“ ieškiniu prašo pripažinti ieškovės 2017-01-04, 2017-01-23, 2017-02-13, 2017-02-17, 2017-03-09, 2017-03-15, 2017-03-31, 2017-04-14 ir 2017-04-18 atliktus mokėjimus atsakovei negaliojančiais (ab initio), taikyti restituciją – grąžinti šalis į pradinę padėtį, priteisiant ieškovei iš atsakovės 66 172,95 Eur, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       2019-08-16 teismo posėdžio metu ieškovė sumažino savo reikalavimą iki 61 096,03 Eur.

3.       Ieškovė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-13 nutartimi UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Šilkuva“. 2018-04-24 Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria pripažino UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotą tyčiniu. Teismas priimta nutartimi nustatė, kad įmonės vadovas R. B., iškėlus bankroto bylą neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų. Teigia, kad 2016-12-31 įmonės balansas įrodo, jog 2016 metais įmonė jau buvo nemoki, nes įmonės turtas buvo 178 285 Eur vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 138 335 Eur. Darbo ginčų komisijos sprendimai įrodo, jog įmonės vadovas 2017 m. balandžio mėnesį sudarė su darbuotojais darbo sutartis, nors atlyginimų darbuotojams nuo 2017 m. gegužės mėnesio nebemokėjo. Ieškovė BUAB „Metalo gamybos inžinerija“, atstovaujama bankroto administratoriaus ginčija 2017-01-04, 2017-01-23, 217-02-13, 2017-02-17, 2017-03-09, 2017-03-15, 2017-03-31, 2017-04-14, 2017-04-18 bei mokėjimus, atliktus tarp ieškovės ir atsakovės. Teigia, kad pagal pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus matyti, kad ieškovės įsiskolinimai buvo susidarę jau nuo 2016-07-04. Klaipėdos apygardos teismas nutartimis yra patvirtinęs kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 137 854,07 Eur sumai. Tokiu būdu, atliktų ginčijamų mokėjimų metu egzistavo galiojančios ir neginčijamos kreditorių reikalavimų teisės. Ieškovė ginčijamų mokėjimų metu buvo ekonomiškai nemoki ir neturinti pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, dėl to ieškovė privalėjo vadovautis CK 6.930-1 straipsnyje nustatytu atsiskaitymų eiliškumu pagal mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Teigia, kad ieškovė, atlikdama ginčijamus mokėjimus, faktiškai būdama nemoki (aplinkybė konstatuota Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-13 nutartyje iškeliant bankroto bylą bei 2018-04-24 nutartyje, pripažįstant bankrotą tyčiniu), be teisinio pagrindo suteikė pirmenybę atsakovei prieš kitus kreditorius, taip pažeisdama jų teises, tokie ieškovės veiksmai pripažįstami pažeidžiančiais nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis su kitais kreditoriais sąlygomis. Ginčijamais sandoriais, ieškovė, negalėdama vykdyti ankstesnių įsipareigojimų, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui - UAB „Kretingos autoremonto įmonė“. Ieškovės įsitikinimu, nėra jokių pagrindžiančių duomenų, jog ieškovė privalėjo atlikti ginčijamus mokėjimus. Atsakovė turėjo suprasti bei žinoti, jog ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, iš ko seka, jog ji turi verslo santykių ir su kitais kotrahentais, t. y. turi sandorių ir iš jų kylančių prievolių, todėl turėjo pareigą pasidomėti, ar atliekant ginčijamus mokėjimus, ieškovė neturėjo kitų prievolių, kurių įvykdymo terminai jau yra suėję ir ar atlikus ginčijamus mokėjimus, nebus pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, todėl ieškovė, sudarydama ginčijamus mokėjimus, jau būdama nemoki, pažeidė CK 6.930-1 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eilę, suteikdama pirmenybę kitam kreditoriui, t. y. atsakovei. Kadangi ieškovė mano, kad atlikti ginčijami mokėjimai pripažinti pažeidžiančiais CK 6.66 straipsnyje nustatytą draudimą suteikti tik vienam kreditoriui pirmenybės teisę ir pažeidžia visų ieškovės kreditorių teises, yra pagrindas šalis grąžinti į pirmykštę padėtį, t. y. taikyti restituciją priteisiant iš atsakovės išmokėtą 61 096,03 Eur sumą ieškovės naudai.

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutinka.

5.       Nurodo, kad teisės normos nenumato, jog nuomotojas privalo grąžinti nuomininkui šio sumokėtus nuomos ir komunalinius mokesčius už faktiškai nuomotą turtą vien dėl to, kad vėliau praėjus pusei metų po nuomos santykių pabaigos, nuomininkui buvo iškelta bankroto byla, o pats nuomininkas liko skolingas nuomotojui. Teigia, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės daugiau, nei ieškovė apskritai faktiškai sumokėjo atsakovei. Pažymi, kad ieškovė išsinuomojo ne bet kokį, o tikslinės paskirties turtą, t. y. gamybines patalpas ir jose esančią gamybinę techniką, pritaikytą metalo gaminių gamybai ir su tuo susijusiai veiklai, kuria būtent vertėsi ieškovė. Nuomotis turtą buvo ieškovės kaip juridinio asmens komercinis sprendimas, už savo paties komercinius sprendimus atsako ieškovė. Šalys 2016-05-01 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 16/01 ir 2016-05-02 Įrenginių nuomos sutartį Nr. 16/05-01. Nuomos sutartys atitiko ieškovės veiklos tikslus ir buvo reikalingos ieškovės ūkinės veiklos vykdymui. Mano, kad nėra priežastinio ryšio tarp ieškiniu ginčijamų sutartinių mokėjimų ir ieškovės bankroto, juolab, kad pati ieškovė liko skolingas atsakovei 5076,92 Eur skolą. Nurodo, kad nuomos sutarčių sudarymo metu nebuvo nežinomi ir nebuvo jokių pradelstų ieškovės mokėjimų kitiems jos kreditoriams, o jei net tokių būtų buvę, tai jų buvimas neatleidžia nuomininko nuo pareigos vykdyti sutartis, mokėti nuomos mokestį ir padengti komunalinius mokesčius už faktinį turto naudojimą. Akivaizdu, kad ieškovės bankroto administratorius neįrodė ir nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ginčijamais pagal sutartį atliktais mokėjimais buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, todėl ši būtinoji actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlyga neegzistuoja. Taip pat nurodo, kad ieškovės administratorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą. Ieškovės bankroto administratoriaus deklaratyvūs teiginiai, jog atsakovė yra nesąžininga, nes neva turėjo suprasti, kad ieškovė yra pelno siekiantis asmuo, kuris turi verslo santykių, kad turėjo pasidomėti, ar ieškovė neturi kitų prievolių, ar nebus pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai, neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Pažymi, kad nuomos sutartys tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos po 2 mėnesių po ieškovės įsteigimo, jai esant mokiai. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovė nuomos sutarčių sudarymo metu būtų turėjusi kokių nors skolų nebuvo. Prie ieškinio nėra pridėta jokių įrodymų, kad neva informacija bei vertinimai apie ginčo mokėjimus (neaišku kokia) administratoriaus būtų gauta 2018-01-30, todėl ieškinyje nurodoma ieškinio senaties eiga nuo 2018-01-30 nėra objektyviai pagrįsta, o ieškovės bankroto administratorius laikytinas praleidusiu 1 metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Atsakovė prašo teismo taikyti ieškinio senatį.

6.       Dublike ieškovė nurodo, kad byloje dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovei nepateikus atsiliepimo į pareiškimą ir finansinės atskaitomybės dokumentų, teismas rėmėsi pareiškėjo pateiktais dokumentais: viešų registrų duomenimis, pagal kuriuos nustatė, kad pagal įmonės 2016 m. balansą, 2016 m. įmonė jau buvo nemoki, nes jos turtas buvo 178 285 Eur vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 138 335 Eur. Taip pat nurodo, kad įmonės nemokumas konstatuotas 2016-12-31, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog ieškovės bankroto administratorius neturi teisės kvestionuoti ieškovės jai esant faktiškai mokiam sudarytų nuomos sutarčių vykdymo nuomos/komunalinių mokesčių mokėjimų už faktinę atsakovės turto nuomą. Visas actio Pauliana egzistavimo sąlygas ieškovė yra nurodžiusi ieškinyje bei pateikusi šių sąlygų egzistavimą pagrindžiančius duomenis.

7.       Triplike atsakovė nurodo, kad ieškovė, tuo atveju, jeigu atlikdama mokėjimus pažeidė ieškovės ir ieškovės kreditorių teises, tai ji turi teisę reikalauti valdymo organų atsakomybės už priimtus sprendimus, bet ne reikalauti grąžinti gautą nuomos mokestį ir komunalinių mokesčių įmokas. Teigia, kad ieškovė dublike neatsikirto ir nepaneigė atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų dėl pareikšto ieškinio nepagrįstumo.

Teismas

k o n s t a t u o ja:

Ieškinys atmestinas.

Faktinės aplinkybės.

8.       Nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso gamybinės paskirties patalpų (statinių) kompleksas su juose esančiais įrengimais, adresu (duomenys neskelbtini). 2016-05-01 tarp atsakovės (nuomotojo) ir ieškovės (nuomininko) buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 16/01 (priedas Nr. 3), kurios pagrindu ieškovė išsinuomojo atsakovei priklausančias 3201,52 kv. m ploto gamybines patalpas: sandėlius, gamybines patalpas, gręžimo-tekinimo cechą, ofisą, poilsio ir buitines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos tikslas, kaip numatyta 2016-05-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 16/01 2.1 punkte, nuomininko ūkinei veiklai. 2016-05-01 priėmimo – perdavimo aktu išsinuomotos minėtos gamybinės patalpos buvo perduotos ieškovei naudotis. Taip pat 2016-05-02 tarp atsakovės (nuomotojo) ir ieškovės (nuomininko) buvo sudaryta atsakovei priklausančių Įrenginių nuomos sutartis Nr. 16/05-01 (priedas Nr. 4), kurios pagrindu ieškovė savo gamybinei veiklai vykdyti išsinuomojo gamybinėse patalpose esančius įrengimus. 2016-05-02 priėmimo – perdavimo aktu išsinuomoti minėti įrengimai buvo perduoti naudotis ieškovei. Pagal sudarytas Negyvenamųjų patalpų ir Įrengimų nuomos sutartis, ieškovė kaip nuomininkė įsipareigojo mokėti atsakovei išsinuomotų patalpų ir įrenginių nuomos mokestį bei apmokėti sunaudotus komunalinius mokesčius (elektra, vanduo, šiukšlių išvežimas ir kt.). Praėjus 1 metų nuomos laikotarpiui, ieškovei nesikreipus dėl nuomos termino pratęsimo, atsakovė 2017-05-10 pranešimu informavo ieškovę dėl 2016-05-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 16/01 pasibaigimo nuo 2017-05-01. Šalys 2017-06-12 pasirašė patalpų grąžinimo aktą, 2017-06-19 pasirašė 2016-05-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 16/01 nutraukimo susitarimą, kuriuo (2-3 p.) ieškovė kaip nuomininkė įsipareigojo per 20 dienų padengti likusius nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimus atsakovei. Ieškovės bankroto administratorius pareiškė ieškinį pagal 2016-05-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 16/01 ir 2016-05-02 Įrenginių nuomos sutartį Nr. 16/05-01 dėl ieškovės atsakovei sumokėtų nuomos ir komunalinių mokesčių ieškovei grąžinimo, nes jie sumokėti ieškovei esant faktiškai nemokiai ir pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių teises. Atsakovė, Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka 2019-02-15 pareiškė ieškovės bankroto administratoriui 5 076,92 Eur dydžio kreditinį reikalavimą ir pareikalavo pareikštą kreditinį reikalavimą perduoti tvirtinti ieškovės bankroto bylą iškėlusiam Klaipėdos apygardos teismui.

9.       Prieš nusprendžiant dėl sandorio negaliojimo, tikslinga įvertinti, ar ieškovės ginčijami 2017-01-04, 2017-01-23, 2017-02-13, 2017-02-17, 2017-03-09, 2017-03-15, 2017-03-31, 2017-04-14 ir 2017-04-18 mokėjimai yra sandoris. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta, jog atsiskaitymas pagal sutartį yra jos vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius, jis atitinka sandorio požymius (CK 1.63 straipsnio 1 dalis) ir gali būti ginčijamas, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Tokie kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad mokėjimo veiksmas gali būti vertinamas kaip vienašalis atsiskaitymo sandoris, nes jį atlikusios šalies valia nukreipta užbaigti sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis), todėl ieškovės atlikti mokėjimai atsakovei atitinka vienašalio sandorio sampratą, kuriuo siekiama konkrečių teisinių padarinių, t. y. prievolės atsiskaityti su atsakove pasibaigimo, todėl gali būti ginčijami sandorių negaliojimo pagrindais.

10.       Ieškovė prašo pripažinti ginčijamus mokėjimus negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, teigia, kad prie ieškinio nėra pridėta jokių įrodymų, kad informacija bei vertinimai apie ginčo mokėjimus administratoriaus būtų gauti 2018-01-30, todėl ieškinyje nurodoma ieškinio senaties eiga nuo 2018-01-30 nėra objektyviai pagrįsta, o ieškovo bankroto administratorius laikytinas praleidusiu 1 metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti.

11.       Actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatas, bankroto administratorė ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo.

12.       Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto byla UAB „Metalo konstrukcijos“ iškelta 2017-10-13, taip pat yra byloje duomenys, kad įmonės direktorius neperdavė įmonės dokumentų bankroto administratoriui per teismo nutartyje nustatytą terminą, taigi, nėra pagrindo abejoti bankroto administratoriaus teiginiais, kad apie ginčijamus mokėjimus su atsakove sužinojo 2018-01-30, todėl prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.

13.       Actio Pauliana institutas – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant šiame straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

14.       Bankroto administratorius teigia, kad ieškovė neprivalėjo atlikti ginčijamų mokėjimų atsakovei.

15.       Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Pažymėtina, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

16.       Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas).

17.       Kaip byloje nustatyta, 2016-05-01 tarp šalių buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 16/01, kurios pagrindu ieškovė išsinuomojo atsakovei priklausančias 3201,52 kv. m. ploto gamybines patalpas. Nuomos tikslas, kaip numatyta 2016-05-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 16/01 2.1 punkte, nuomininko ūkinei veiklai. Taip pat 2016-05-02 tarp atsakovės (nuomotojo) ir ieškovės (nuomininko) buvo sudaryta atsakovei priklausančių Įrenginių nuomos sutartis Nr. 16/05-01 (priedas Nr. 4), kurios pagrindu ieškovė savo gamybinei veiklai vykdyti išsinuomojo gamybinėse patalpose esančius įrengimus. Pagal sudarytas Negyvenamųjų patalpų ir Įrengimų nuomos sutartis, ieškovė kaip nuomininkė įsipareigojo mokėti atsakovei išsinuomotų patalpų ir įrenginių nuomos mokestį bei apmokėti sunaudotus komunalinius mokesčius (elektra, vanduo, šiukšlių išvežimas ir kt.). Kadangi buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, ieškovė patalpose vykdė veiklą, o nesumokėjus nuomos mokesčio, atsakovė būtų galėjusi sutartį nutraukti ir ieškovė nebūtų galėjusi vykdyti veiklos, todėl mokėjimai atsakovei buvo reikšmingi ir sudarantys pagrindą vykdyti veiklą, taigi šiuos mokėjimus ieškovė privalėjo atlikti.

18.       Pasisakant dėl mokėjimų atlikimo sąžiningumo aspektu, pažymėtina, kad nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų nesąžininga, nes pagal bylos duomenis spęstina, kad atsakovė negalėjo turėti duomenų apie ieškovės turtinę padėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė finansinę ataskaitą pateikė tik 2017-05-04, o ginčijami mokėjimai buvo atlikti anksčiau, tai yra, 2017 m. sausio-balandžio mėnesiais. Be to, ieškovė nebuvo skolinga nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei Valstybinio socialinio draudimo fondui, taigi atsakovei nebuvo žinomi duomenys apie ieškovės skolininkus.

19.       Ieškovės bankroto administratorius teigia, kad yra pagrindas pripažinti mokėjimus negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas.

20.       Pagal CK 6.930-1 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930-1 straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930-1 straipsnio 2 dalis).

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930-1 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930-1 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930-1 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 23, 24 punktai).

22.       Iš 2016-12-31 balanso matyti, kad įmonės turtas sudarė 178 285 Eur, pradelsti įsipareigojimai, kaip nurodė ieškovė, sudarė 54 589,59 Eur, taigi įmonė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Be to, iš bylose esančių banko išrašų matyti, kad buvo atsiskaitinėjama su daugeliu kreditorių, taigi nėra pagrindo daryti išvados dėl CK 6.930-1 straipsnio pažeidimo, nes byloje neįrodyta, kad ieškovė ginčijamų mokėjimų sudarymo dieną neturėjo lėšų atsiskaityti pagal pradelstas sąskaitas, be to, nebuvo areštų, draudimų, iškeltų bylų dėl skolų, neįvykdytų vykdomųjų dokumentų, darbo užmokesčio skolų, skolų valstybės biudžetui (CPK 178, 185 straipsniai).

23.       Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė atsakovei pagal pateiktą buhalterinę pažymą 2019-02-05 buvo skolinga 5 076,92 Eur. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, ne dėl atsiskaitymų su atsakove ar kitais kreditoriais, o dėl to, kad įmonės direktorius nesikreipė laiku dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

24.       Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo pripažinti ieškovės 2017-01-04, 2017-01-23, 2017-02-13, 2017-02-17, 2017-03-09, 2017-03-15, 2017-03-31, 2017-04-14 ir 2017-04-18 atliktus mokėjimus atsakovei negaliojančiais.

25.       Atmetus reikalavimą pripažinti mokėjimus neteisėtais, atmestinas ir reikalavimas taikyti restituciją bei išvestinis reikalavimas pritiesti 6 procentų metines palūkanas.

26.       Ieškovė atleista nuo šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio valstybei, todėl atmetant ieškinį šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tačiau ieškovė, nors ir atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, privalo atlyginti atsakovei jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnis, CPK 98 straipsnis).

27.       Atsakovė pateikė prašymą atlyginti turėtas 4 477 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė išlaidų įrodymus, tačiau atsižvelgiantį bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, taip pat į tai, kad ieškovė bankrutavusi įmonė, priteistinos išlaidos mažintinos iki 3000 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis, CPK 98 straipsnio 1,2 dalys).

28.       Ieškovė yra bankrutavusi įmonė, jos vardu ieškinį pateikė bankroto administratorė, taigi bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos iš įmonės administravimui skirtų lėšų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ iš administravimui skirtų lėšų 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Kretingos autoremonto įmonė“.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                Almantas Padvelskis