Civilinė byla Nr. e2A-1279-854/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33188-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2021 m. gegužės 25 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Durų Galerija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Durų Galerija“ ieškinį atsakovui J. S. (J. S.) dėl ginčo išsprendimo iš esmės, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Durų Galerija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atmesti vartotojo J. S. reikalavimus ieškovės atžvilgiu, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Ieškovė nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) komisija 2020 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 10E-2351 „Dėl J. S. prašymo“ (toliau – Nutarimas), nusprendė patenkinti vartotojo J. S. reikalavimą, t.y. ne pagal sutartis pagamintas ir sumontuotas duris (,,1“ (miegamojo); ,,2“ (vaikų 1); ,,3“ (vaikų 2); ,,4“ (vonios) pakeisti į sutartyse numatytos spalvos NCS S 2000-N duris bei atlyginti išlaidas už eksperto paslaugas (711,48 Eur); įpareigoti UAB ,,Durų galerija“ įvykdyti VVTAT nutarimą per 60 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.

3.       Pažymėjo, kad su J. S. 2019 m. balandžio 25 d. buvo sudarytas faneruotų-dažytų durų užsakymas (toliau – 2019 m. balandžio 25 d. užsakymas). Šio užsakymo „Pastabos“ 3 punkte buvo numatyta, kad „durys lygios be frezavimų dengtos ąžuolo lukštu, dažytos NCS S 2000 N (šv. pilka)“. Minėto užsakymo „Pastabos“ 7 punkte buvo numatyta, kad „vėliau užsakant duris į kitas patalpas nežymiai gali skirtis raštas ir atspalvis (nes durys dengiamos ąžuolo lukštu)“. Taigi, vartotojas buvo iš anksto įspėtas, jog vėliau užsakomos durys gali nežymiai skirtis. Vartotojui šio užsakymo metu taip pat buvo paaiškinta ir tokia galima rizika, jog įstatytos durys ilgainiui gali keisti atspalvį, nes durys yra veikiamos įvairių faktorių (pvz., galimas vos pastebimas spalvos ir rašto pokytis, jei minėtos durys bus dažnai paveikiamos saulės spindulių ir pan.), todėl vėliau įstatytos tokio paties rašto ir spalvos durys gali nežymiai skirtis. Buvo siūlyta vartotojui iš karto (vienu metu) įsistatyti visą reikiamą durų kiekį.

4.       Be to, su J. S. 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo sudarytas beapvadinių, faneruotų, dažytų durų užsakymas (toliau – 2019 m. rugsėjo 9 d. užsakymas). Šio užsakymo „Pastabos“ 3 punkte buvo numatyta, kad „durys lygios be frezavimų dengtos ąžuolo lukštu, Poz. Nr. 1 dažytos NSC S 1002 Y; Poz. Nr. 2; 3 dažytos NCS S 2000 N (šv. pilka)“. Minėto užsakymo „Pastabos“ 7 punkte buvo numatyta, kad „užsakant durys nežymiai gali skirtis raštas ir atspalvis nuo prieš tai užsakytų durų (nes durys dengiamos ąžuolo lukštu )“. Taigi, vartotojas ir šiuo užsakymu buvo iš anksto įspėtas, jog šiuo metu užsakomos durys gali skirtis nežymiai nuo prieš tai užsakytų durų. Vartotojui ir šio užsakymo metu taip pat buvo paaiškinta su kokia rizika jis gali susidurti. Įspėtas vartotojas tokią riziką prisėmė ir su minėtomis užsakymo sąlygomis sutiko prieš pasirašydamas užsakymą.

5.       Ieškovės darbuotojai vėliau nuvykę pas atsakovą patikrino (atspalvių atitikimo prasme) anksčiau reikštas pretenzijas ir jokių durų atspalvių neatitikimų nenustatė. Nurodė, kad atsakovas buvo pateikęs fotonuotraukas, kuriose (greičiausiai nuo apšvietimo ir galimai netinkamo fiksavimo) skyrėsi ne tik durų, bet ir sienų spalvos nuo realiai apžiūrėtos situacijos. Buvo motyvuota ir kažkokio skenerio rezultatais, kurie ieškovės akivaizdoje rodė trejopus-skirtingus rezultatus apie vieną ir tą patį atspalvį. Prietaisui nėra taikyta atitinkama patikra, kad būtų įmanoma neabejoti šio prietaiso kokybe bei tikslumu.

6.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo pozicija nenuosekli, kadangi: 1) 2020 m. vasario 2 d. raštu netiko tik vieno užsakymo durų atspalvis; 2) 2020 m. vasario 18 d. prašyme tvirtinama, jog durų atspalvis yra netinkamas jau pagal du užsakymus. 

7.       Ieškovė 2020 m. spalio 8 d. gavo VVTAT Vartojimo paslaugų skyriaus persiųstą tyrimo aktą (Kauno technologijos universiteto statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro 2020 m. birželio 10 d. raštą Nr. DV19-F-09-00042-19 „Dėl faneruotų durų spalvos kodo nustatymo“), iš kurio matyti, kad bandymai atlikti 2020 m. gegužės 25 d., t.y. nuo pirmojo užsakymo (2019 m. balandžio 25 d.) yra praėję 13 mėnesių, o nuo antrojo užsakymo (2019 m. rugsėjo 9 d.) – 9 mėnesiai.

8.       Pasak ieškovės, tyrimo metu nebuvo įvertintos šios aplinkybės: kokiomis sąlygomis buvo laikomos atskiros durys, ar dėl šių veiksnių negalėjo atsirasti atitinkamų durų spalvų kodų neatitikimai (pvz., saulės poveikio ir pan., durų netinkamo eksploatavimo (pvz., 1 pav. „1“ durų vaizdas akivaizdžiai matyti nuplėštas apvadas), todėl toks tyrimas nėra ir negali būti laikomas išsamiu ir objektyviu. Pažymėjo, kad tyrimo metu neatskleista, ar iš abiejų durų ir apvadų pusių atlikti tyrimai ir ar yra spalvų skirtumai tarp vienos durų pusės ir kitos. Šios aplinkybės „tyrimo akte“ nebuvo fiksuojamos. Akivaizdu, kad durų spalva gali nežymiai skirtis, kadangi iš foto nuotraukų matyti pro durų apačią sklindanti šviesa iš kambarių). Taip pat neatskleista, ar spalvų nustatyti neatitikimai yra tik iš vienos durų ir apvadų pusės ar iš abiejų pusių, todėl lieka neįvertinta aplinkybė, kokios konkrečios durų ir apvadų vietos buvo tiriamos bei kuriose konkrečiose vietose buvo rasti šie neatitikimai (neatmestina aplinkybė, jog skirtumai buvo rasti vertinant iš skirtingų pusių: pvz. „šviesiosios – kambario“ pusės ir „tamsiosios – koridoriaus“ pusės). Taip pat neįvertinta aplinkybė, kokiame poveikyje buvo laikomos durys (pvz., durys/apvadai gali nežymiai pakeisti spalvą nuo pastoviai veikiančių tiesioginių saulės spindulių į tam tikrą durų vietą, pvz., apatinę durų/apvadų dalį). Ieškovės nuomone, toks tyrimas nėra ir negali būti laikomas išsamiu ir objektyviu.

9.       Ieškovė taip pat pažymėjo, kad tyrimo metu neatskleistos aplinkybės, ar durys/apvadai nebuvo paveikti papildomų veiksnių, t.y. pvz., nepaveiktos valymo priemonėmis, cheminėmis medžiagomis ir pan., todėl toks tyrimas negali būti pripažintas tinkamu, nes neatskleidžia durų/apvadų faktinės būklės. Neatmestina galimybė, jog pats vartotojas galėjo paveikti duris/apvadus netinkamai eksploatuodamas. 

10.       Pasak ieškovės, tyrimo akte naudotas prietaisas nėra identifikuotas (pvz., nenurodytas identifikacinis numeris), o taip pat nėra pateiktas tokio prietaiso metrologinės patikros dokumentas, todėl nėra jokių objektyvių duomenų apie konkretaus prietaiso tinkamą funkcionalumą. Neužfiksavus tyrimo akte naudoto prietaiso, nėra vėlesnės objektyvios galimybės nustatyti, kokiu konkrečiu prietaisu buvo atliktas tyrimas, ar konkretus prietaisas buvo tinkamas naudoti.

11.       Toks tyrimas kelia pagrįstų abejonių, kadangi tyrimą atliko atestuotas subjektas, t.y. aiškiai žinodamas tokių bandymų pagrindinius fiksavimo reikalavimus (jog tyrimo metu gauti rezultatai turėtų būti fiksuojami ne abstrakčiai, o tiksliai nurodant konkrečias lokalizacijas (vietas), kur skiriasi minėtos spalvos ar pareina į kitokį atspalvį, be to, aiškiai nurodyti ir naudojamo prietaiso identifikacinius duomenis, kurio panaudojimas nekeltų abejonių dėl pačių tyrimo rezultatų.

12.       Kita vertus, matyti, jog tyrimas buvo atliktas 2020 m. gegužės 25 d. prietaisu pavadinimu NCS Xrite RM200. Tokiu pačiu prietaisu ankstesnius savo tyrimus buvo atlikęs ir pats atsakovas. Vertinant tyrimo akto gautus rezultatus ir sugretinus su rezultatais, gautais paties atsakovo, matyti šie skirtumai: 1) atsakovo rezultatai pagal 2019 m. balandžio 25 d. užsakymą –  nustatyta spalva yra: NCS S 2002-R (nenustačius nė vieno spalvos kodo perėjimo į kitą spalvos kodą); 2) atsakovo rezultatai pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. užsakymą – nustatyta spalva yra: NCS S 2002-Y (nenustačius nė vieno spalvos kodo perėjimo į kitą spalvos kodą); 3) pagal tyrimo akto išvadas buvo surasta daugiau neatitikimų, taip pat ir spalvų kodų perėjimų į kitą spalvos kodą. Sugretinus tuo pačiu prietaisu gautus rezultatus, tampa akivaizdu, jog gautieji rezultatai yra skirtingi (iš pradžių atsakovas nustato tik netinkamą spalvą, tačiau tyrimo akte konstatuojama, jog sutarta spalva yra išlikusi, tačiau vietomis pereina į kitą spalvos kodą) ir prieštarauja vienas kitam, todėl išlieka nepašalintos abejonės tokių gautų rezultatų išsamumu ir patikimumu.

13.       Ieškovės nuomone, atsakovas gavo netinkamą paslaugą iš Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro, todėl gauti tyrimo rezultatai nėra išsamūs ir objektyvūs. Esant šioms aplinkybėms, toks tyrimo aktas nėra tinkami (pakankami) duomenys įrodinėjant ieškovės netinkamos paslaugos atlikimo faktą. Ieškovės teigimu, atsakovo patirtos 711 Eur išlaidos negalėtų būti atlyginamos iš ieškovės.

14.       Atsakovas J. S. pateikė teismui atsiliepimą-priešieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovės ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, ginčą išnagrinėti iš esmės –  įpareigoti ieškovę dėl sutarčių „2019/04/25 faneruotų-dažytų durų užsakymas“ ir „2019/09/09 faneruotų-dažytų durų užsakymas“ sąlygų neatitinkančių gaminių, 4 vnt. faneruotas-dažytas duris (,,1“(miegamojo); ,,2“ (vaikų 1); ,,3“ (vaikų 2); ,,4“ (vonios)), pakeisti į sutartyse numatytos spalvos NCS S 2000-N duris, 711,48 Eur išlaidas už eksperto paslaugas bei bylinėjimosi išlaidas.

15.       Atsakovas nurodė, kad ieškovės pagamintos ir sumontuotos durys turi trūkumų, kas konstatuota VVTAT 2020 m. spalio 21 d. nutarime Nr. 10E-2351. Sutartyse „2019/04/25 faneruotų-dažytų durų užsakymas“ ir „2019/09/09 faneruotų-dažytų durų užsakymas“ nurodomos sąlygos apie galimą nežymų atspalvio skirtumą nepatikslina techninių leistino skirtumo parametrų, todėl negali būti vertinamos objektyviai. Taip pat, Lietuvių kalbos žodyne žodis „nežymus“ apibrėžiamas kaip „nedidelis, nepastebimas, neesminis, menkas“, tačiau sumontavus „2019/09/09“ užsakymo duris skirtumas buvo akivaizdus ir pastebimas.

16.       Nutarime buvo nurodoma, kad ginčo medžiagoje nėra pateikta objektyvių įrodymų (pvz., nepriklausomų ekspertų išvadų), patvirtinančių faktą, kad durys buvo pagamintos ir sumontuotos pagal sutartyse „2019/04/25 faneruotų-dažytų durų užsakymas“ ir „2019/09/09 faneruotų-dažytų durų užsakymas“ numatytą spalvos kodą. Ieškovės teiginys apie skenerio rodomus „trejopus-skirtingus“ rezultatus neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi ieškovės atstovas nedalyvavo atsakovo atliktuose spalvų bandymuose, o nuo ginčo pradžios ieškovė neišreiškė pageidavimo atlikti objektyvią durų paviršių spalvų analizę ir nepasiūlė naudoti kitą prietaisą, kurio rezultatais būtų pasitikima.

17.       Skunde buvo reikalaujama „pakeisti duris, kurios būtų nudažytos pagal sutartyse numatytą NCS S 2000-N spalvos kodą“, o 4-tame skundo punkte įvardinama faktinė aplinkybė, kad 4 vnt. durų spalva neatitinka užsakymuose nurodytos spalvos specifikacijos, todėl atsakovo reikalavimai yra nuoseklūs ir nesikeitė nuo visų faktinių aplinkybių nustatymo pradžios.

18.       Skirtumas tarp užsakymų suformavimo datų ir tyrimo atlikimo datos neatspindi faktinių durų gamybos užbaigimo datų. Tikslesniam laiko tarp gamybos pabaigos datų ir tyrimo atlikimo datos intervalui nustatyti turėtų būti naudojamos sąskaitų išankstiniam apmokėjimui išrašymo datos. „2019/04/25“ užsakymo atveju sąskaitos išankstiniam apmokėjimui išrašymo data yra 2019 m. rugpjūčio 8 d., t.y. 291 diena iki tyrimo atlikimo datos. „2019/09/09“ užsakymo atveju išankstiniam apmokėjimui išrašymo data yra 2019 m. gruodžio 20 d., t.y. 157 dienos iki tyrimo atlikimo datos. Pažymėtina, kad išankstinės sąskaitos buvo pateiktos dar prieš durų pristatymą. Tai reiškia, kad tyrimas buvo atliktas visų gaminių garantiniame laikotarpyje, kas yra dveji metai nuo įsigijimo datos.

19.       Ieškovės teiginiai apie galimai netikslų ir neišsamų Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro tyrimą remiasi prielaidomis. Ieškovė nepateikė jokių savo ar savo atstovų atitinkamą kvalifikaciją bei kompetenciją įrodančių dokumentų, kurių pagrindu galėtų kvestionuoti specialių kompetencijų turinčio specialisto darbo rezultatus. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atlikto tyrimo išvadas.

20.       Atsakovo teigimu, visų durų paviršių spalvų bandymai buvo atlikti galiojant garantiniam laikotarpiui, todėl spalvos pokytis reikštų gaminių defektus, kurie reikalautų nekokybiškų durų pakeitimo pagal CK 6.22814 straipsnį. Durys buvo eksploatuojamos pagal gamintojo „Užsakymo antra puse“ dokumente nurodytas sąlygas. Minimos sąlygos nenumato leistino atspalvio pasikeitimo dėl aplinkos poveikio. Taip pat, ieškovės teiginys apie galimai nuplėštą apvadą neatitinka faktinių aplinkybių, nes toje pačioje nuotraukoje yra matoma laikina laiptų konstrukcija, dėl kurios apvado pritvirtinimas durų montavimo metu nebuvo įmanomas. Apvadas yra išlikęs pradinėje būklėje ir iki šiol nėra sumontuotas.

21.       Kaip nurodoma Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro tyrimo išvadose, naudojamas prietaisas kalibruojasi automatiškai ir jo glaudumas (matavimų pakartojamumas) yra įvertintas pagal LST EN ISO 18314-1:2018 „Analizinė kolorimetrija. 1 dalis. Praktinis spalvų matavimas“. Nėra pagrindo prielaidai, kad specialių kompetencijų turintis ekspertas pasirinko netinkamus darbo metodus ir prietaisus.

22.       Ieškovės teiginys, kad atsakovo atlikti spalvų bandymai prietaisu NCS Xrite RM200 prieštarauja rezultatams, kurie yra užfiksuoti Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro atliktame tyrime naudojant analogišką prietaisą, nepagrįstas, kadangi eksperto atlikto tyrimo rezultatai papildo atsakovo gautus duomenis ir nepaneigia įvardintų spalvų kodų nustatymo atvejų. Be to, mėgėjiškų paviršiaus spalvos nustatymo būdų tapatinimas su atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją turinčio asmens darbo rezultatais negali būti naudojamas kaip pastarųjų netikslumo įrodymas.

23.       Apie atsakovo ketinimus užsakyti durų spalvų tyrimą iš Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro ieškovė buvo informuota elektroniniu paštu 2020 m. gegužės 8 d. 14:28 val. Laiške buvo pateikta informacija apie užsakomos paslaugos turinį ir jos kainą. Ieškovė per nurodytą terminą, t.y. iki 2020 m. gegužės 12 d. pastabų nepateikė, todėl darytina išvada, kad su tyrimo metodu ir jo poreikiu iš esmės sutiko.

24.       Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, t.y. atsisakymo geranoriškai pakeisti nekokybiškas duris, atsakovas patyrė išlaidų (tiesioginiai nuostoliai), kurios buvo būtinos siekiant įrodyti aukščiau paminėtas aplinkybes dėl spalvos neatitikimo. Vadovaujantis CK 6.245-6.249 straipsniais, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovė privalo atlyginti atsakovui 711,48 Eur išlaidas, kurias atsakovas patyrė, sumokėdamas už eksperto išvadą.

25.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame prašė ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį palikti nenagrinėtą.

26.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas faktiškai tik perrašo VVTAT nutarimo turinį, nepateikdamas jokių nesutikimo motyvų, kas reiškia, kad atsakovas neturi jokių nesutikimo motyvų dėl ieškinio nepagrįstumo ir išimtinai vadovaujasi tik VVTAT nutarimo argumentais. 

27.       Atsakovas nepaaiškino dėl naudoto prietaiso tinkamumo: koks konkretus prietaisas buvo taikytas, ar šiam prietaisui buvo atlikta metrologinė patikra, kad įsitikinti šio prietaiso tinkamu veikimu ir tikslių duomenų fiksavimu. Pasak ieškovės, atsakovas faktiškai nepaneigė šių ieškinio argumentų: „tyrimo akte naudotas prietaisas nėra identifikuotas (pvz., identifikacinis numeris), o taip pat nėra pateiktas tokio prietaiso metrologinės patikros dokumentas“ ir kitų susijusių argumentų su šio prietaiso tinkamu panaudojimu ir jo fiksuotinų rezultatų patikimumu.

28.       Ieškovės nuomone, atsakovo reikalavimai pakeisti duris dėl netinkamos spalvos yra deklaratyvaus pobūdžio, o kiti motyvai nepagrindžia tokio prietaiso panaudojimo tinkamumo, nepriklausomai, ar ieškovė būtų kviesta dalyvauti „spalvų bandymuose“, ar ne.

29.       Nurodė, kad atsakovas kvestionuoja durų gamybos užbaigimo datas ir užbaigimo (greičiausiai durų įstatymo) laikotarpius, kvestionuoja garantinius laikotarpius, tačiau taip ir nepaneigia ieškinio argumentų.

30.       Pažymėjo, jog ieškovė jokios įrodinėjimo naštos atsakovui (vartotojui) neperkėlė. Atsakovas pats susigalvojo atlikti savarankišką tyrimą. Pažymėjo, jog šiame tyrime VVTAT betarpiškai nedalyvavo (kaip ginanti vartotoją, kaip „silpnesniąją pusę“), todėl šis tyrimas yra vienašališkai organizuotas paties vartotojo, apie tyrimo galimą laiką ir vietą nepranešant nei VVTAT, nei ieškovei. Šios aplinkybės rodo, jog tyrimo rezultatais užsiiminėjo tik pats atsakovas. Tyrimo rezultatai buvo atlikti nežinomu (konkrečiai nenustatytu) prietaisu, o taip pat nėra jokių duomenų apie tokio prietaiso tinkamą funkcionavimą (metrologinę patikrą), todėl tokie duomenys šiuo metu nėra ir negali būti laikomi patikimais, kadangi spalvos tikslus nustatymas įmanomas tik tikslaus prietaiso pagalba, o ne „nustatymu iš akies“. Be to, atsakovas dėl netinkamai atlikto tyrimo turėtų reikšti pretenzijas netinkamai tyrimą atlikusiam subjektui, o ne ieškovei.

31.       Ieškovės teigimu, nors atsakovas aiškino prietaiso „kalibravimosi“ niuansus, tačiau nepateikė tokio prietaiso veikimo instrukcijos, be to, neaišku, koks konkretus prietaisas (identifikavimo Nr. ir pan.) buvo naudotas (nepakanka nurodyti tik prietaiso markę) ir ar šis prietaisas buvo tinkamas naudoti.

32.       Ieškovė nesutiko ir su kitu atsakovo teiginiu, jog buvo iš anksto informuota, kadangi tokio elektroninio laiško nebuvo gavusi iš atsakovo.?

33.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas tik deklaruoja jos kaltę. Civilinės atsakomybės būtinoji sąlyga yra neteisėti veiksmai, kurie įstatymu nėra savaime preziumuojami. Atsakovas bandė įrodyti netinkamus ieškovės veiksmus pasitelkdamas trečiuosius asmenis (Kauno technologijos universiteto statybos ir architektūros fakulteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centrą), tačiau šio centro nenustatytu prietaisu ir neturint tokio prietaiso metrologinės patikros duomenų tokius duomenis nėra objektyvaus pagrindo panaudoti konstatuojant tariamus ieškovės neteisėtus (netinkamus) veiksmus, taigi atsakovas neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų.

34.       Išvadą duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad VVTAT, gavusi vartotojo J. S. 2020 m. vasario 25 d. prašymą (reg. Nr. 7E-641) dėl galimai ne pagal sutartis pagamintų ir sumontuotų durų, 2020 m. spalio 21 d.  priėmė nutarimą Nr. 10E-2351 „Dėl J. S. prašymo“, kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir UAB „Durų galerija“ kilusį ginčą. VVTAT ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y., vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė patenkinti vartotojo reikalavimą, t. y., įpareigoti ieškovę ne pagal sutartį pagamintas ir sumontuotas duris pakeisti į sutartyse numatytos spalvos NCS S 2000-N duris bei atlyginti išlaidas už eksperto paslaugas. Argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas VVTAT sprendimas yra išdėstyti nutarime, kuris kartu su ieškiniu pateiktas teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

35.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovės UAB „Durų Galerija“ ieškinį atmetė, atsakovo J. S. priešieškinį patenkino visiškai ir ginčą išnagrinėjo iš esmės – įpareigojo ieškovę dėl su atsakovu sudarytų sutarčių „2019/04/25 faneruotų-dažytų durų užsakymas“ ir „2019/09/09 faneruotų-dažytų durų užsakymas“ sąlygų neatitinkančių gaminių, 4 vnt. faneruotų-dažytų durų (,,1“(miegamojo); ,,2“ (vaikų 1); ,,3“ (vaikų 2); ,,4“ (vonios)), pakeisti į sutartyse numatytos spalvos NCS S 2000-N duris; priteisė iš ieškovės atsakovui 711,48 Eur išlaidas už eksperto paslaugas; priteisė iš ieškovės atsakovui 363 Eur bylinėjimosi išlaidas.

36.       Teismas nustatė, kad šalys sudarė 2 sutartis: 1) 2019 m. balandžio 25 d. faneruotų-dažytų durų užsakymą dėl durų gamybos, pristatymo ir sumontavimo J. S. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti 2 vnt. faneruotų durų (miegamojo kambario ir vonios kambario), dažytų pagal NVC S 2000-N spalvos kodą; 2) 2019 m. rugsėjo 9 d. beapvadinių, faneruotų, dažytų durų užsakymą dėl durų gamybos, pristatymo ir sumontavimo J. S. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė  įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti 2 vnt. faneruotų durų (vaikų 1 ir vaikų 2), dažytų pagal NVC S 2000-N spalvos kodą, taip pat pagaminti ir sumontuoti 1 vnt. faneruotų durų (WC) dažytų pagal NCS S 1002-Y spalvos kodą. Atsakovas ieškovei sumokėjo 2 115 Eur. Pagal atsakovo paaiškinimus, atlikus 2019 m. rugsėjo 9 d. sutarties durų montavimo darbus paaiškėjo, kad pagal šią sutartį pagamintų durų, kurios turėjo būti dažytos pagal NCS S 2000-N spalvos kodą, spalva akivaizdžiai neatitinka durų, pagamintų pagal 2019 m. balandžio 25 d. užsakymą spalvos, užsakyme nurodytos kaip NVC S 2000-N.

37.       Atsakovas su pretenzijomis kreipėsi į ieškovę dėl durų trūkumų ištaisymo, tačiau ieškovė nurodytų defektų nepašalino. VVTAT 2020 m. vasario 25 d. gavo vartotojo J. S. prašymą reg. Nr. 7E-641 su vėlesniais papildymais, kuriais pastarasis prašė ne pagal sutartis pagamintas ir sumontuotas duris (,,1“ (miegamojo); ,,2“ (vaikų 1); ,,3“ (vaikų 2); ,,4“ (vonios) pakeisti į sutartyse numatytos spalvos duris bei atlyginti 711,48 Eur išlaidas už eksperto paslaugas.

38.       VVTAT komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 10E-2351 „Dėl J. S. prašymo” buvo nutarta patenkinti vartotojo J. S. reikalavimą, t. y. ne pagal sutartis pagamintas ir sumontuotas duris (,,1“(miegamojo); ,,2“ (vaikų 1); ,,3“ (vaikų 2); ,,4“ (vonios) pakeisti į sutartyse numatytos spalvos NCS S 2000-N duris bei atlyginti išlaidas už eksperto paslaugas (711,48 Eur); įpareigoti UAB ,,Durų Galerija“ vykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą per 60 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Nutarime buvo nurodyta, kad šis įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas.

39.       Teismas nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą teismas turi ginčą išspręsti iš esmės, t.y. suformuluoti teismo sprendimo rezoliucinę dalį taip, kad ji galėtų būti vykdytina vykdymo procese, kadangi inicijavus ginčą teisme VVTAT nutarimas neįsigalioja (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis).

40.       Teismas sprendė, kad pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, CK 6.2281 straipsnio 1 dalį atsakovas J. S. atitinka vartotojo apibrėžimą, o ginčo sutartį, sudarytą tarp šalių, kvalifikavo vartojimo rangos sutartimi.

41.       Teismas pažymėjo, kad UAB „Durų Galerija“ nurodė, jog 2020 m. balandžio 25 d. užsakymo „Pastabos“ 3 punkte buvo numatyta, kad „durys lygios be frezavimų dengtos ąžuolo lukštu, dažytos NCS S 2000 N (šv. pilka)“. Šio užsakymo „Pastabos“ 7 punkte buvo numatyta, kad „vėliau užsakant duris į kitas patalpas nežymiai gali skirtis raštas ir atspalvis (nes durys dengiamos ąžuolo lukštu)“. 2020 m. rugsėjo 9 d. užsakymo „Pastabos“ 3 punkte buvo numatyta, kad „durys lygios be frezavimų dengtos ąžuolo lukštu, Poz. Nr. 1 dažytos NSC S 1002 Y; Poz. Nr. 2; 3 dažytos NCS S 2000 N (šv. pilka)“. Šio užsakymo „Pastabos“ 7 punkte buvo numatyta, kad „užsakant duris nežymiai gali skirtis raštas ir atspalvis nuo prieš tai užsakytų durų (nes durys dengiamos ąžuolo lukštu)“.

42.       Teismas nurodė, kad spręsdamas ginčą, atsižvelgia į tai, jog ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu VVTAT pagal J. S. užsakymą Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro ekspertas dr. E. I. 2020 m. gegužės 25 d. atliko sumontuotų durų paviršiaus spalvos tyrimą ir surašė Vertinimo aktą dėl 4 vnt. faneruotų durų, kurios sumontuotos adresu (duomenys neskelbtini), spalvos kodo nustatymo ir jo atitikimo durų gamintojo deklaruojamam spalvos kodui NCS S 2000-N, pagal NCS (angl. ,,Natūralių spalvų sistema“), naudojant skaitmeninį spalvos skaitytuvą NCS Xrite RM200. Vertinimo akte pateiktos išvados: „1. Tyrimams naudojant skaitmeninį spalvos skaitytuvą NCS Xrite RM200 nustatyta, kad esamas ,,1“ ir ,,4“ faneruotų durų spalvos kodas matuojant jį skirtingose durų vietose nepilnai atitinka durų gamintojo deklaruojamo spalvos kodą NCS S 2000-N, t. y. vietomis kinta iki NCS S 2002-R.  2. Nustatytas ,,2“ ir ,,3“ durų spalvos kodas, kuris yra NCS S 2002-Y, neatitinka durų gamintojo deklaruojamo spalvos kodo tono NCS S 2000-N ir negali būti laikomas tos pačios spalvos tonu. Toks spalvos tono pokytis negali būti traktuojamas kaip nežymus spalvos pokytis, nes čia stebimas ne ryškumo pokytis, o pačio spalvos kodo tono nesutapimas“. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai dėl sumontuotų durų nežymaus spalvos pokyčio yra paneigti eksperto dr. E. I. vertinimo aktu, kuriame konstatuotas durų spalvos kodo tono nesutapimas. Pažymėjo, jog teismas neturi pagrindo abejoti eksperto E. I. kompetencija bei kvalifikacija. Be to, UAB „Durų Galerija“ nepateikė teismui įrodymų, kuriais remiantis būtų galima paneigti šio eksperto padarytas išvadas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šio vertinimo akto išvados nenuginčytos, o pagamintos ir sumontuotos durys neatitinka sutartyse numatytos durų spalvos.

43.       Teismas nurodė, kad atsakovas 2021 m. sausio 15 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose detaliai nurodė, jog ieškovė nei sutarčių sudarymo, nei jų vykdymo metu užsakymo (1) pastabų 7 punkto bei užsakymo (2) pastabų 9 punkto su atsakovu individualiai nederino ir sąvokos „nežymus durų atspalvių skirtumas“ turinio su vartotoju (J. S.) neaptarė. Teismas pritarė argumentams, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai; pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui; laikoma, jog dėl sutarties sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu verslininkas neįrodo priešingai. Be to, pažymėjo, kad vertinimo akte buvo nurodyta, jog užsakytų durų spalvų skirtumai (dėl kurių kilo vartojimo ginčas) yra ne tik fiksuojami tam specialiai pritaikytu skaitmeniniu spalvos skaitytuvu, bet ir matomi plika akimi.

44.       Pasisakydamas dėl tyrimui panaudoto skaitmeninio spalvos skaitytuvo NCS Xrite RM200 patikimumo ir metrologinės patikros atlikimo, identifikacinio numerio, teismas nurodė, kad ekspertizė (skaitmeninio spalvos skaitytuvo), teisinio metrologinio reglamentavimo objektų kategorijai nepriskiria, todėl tokio pobūdžio prietaisų metrologinė apžiūra neturi būti atliekama. Be to, teismas įvertino Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro eksperto dr. E. I. atsakymą į atsakovo paklausimą dėl prietaiso duomenų ir metrologinės patikros: „akredituotoje pagal tarptautinį standartą LST EN ISO\IEC 17025:2018 tyrimų centro laboratorijoje turimo spalvos kodų matuoklio identifikacinis Nr. S/N 0010064209 (Nuotraukos Nr. 1, 2, 3). Modelio serijinis kodas MSIP-REM-XRT-RM200. Prietaiso pagaminimo data: 2015-07. Metrologinė patikra prietaisui nėra atlikta, kadangi Lietuvoje jam tokia paslauga neteikiama. Lietuvoje įstaigos, galinčios atlikti prietaisų kalibravimą, tokios paslaugos nėra įsitraukusios į savo akredituotą sritį, arba neturi šiam prietaisui skirto spalvos etalono (balta arba juoda plokštės). Tačiau šiuo atveju tai nėra priežastis abejoti šio prietaiso parodymais, kadangi atliekant matavimus ant prie prietaiso esančio spalvyno lapų jis 100 % aptinka pateikiamus kodus ir kas labai svarbu – prietaisas palaiko savaiminę kalibravimosi funkciją. Be to, šis prietaisas turi vidinį apšvietimą, kuris maksimaliai eliminuoja aplinkoje esantį apšvietimą“.

45.       Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Be to, pažymėjo, kad nustatant baldų naudojimo pagal paskirtį galimybes, atsižvelgtina ne tik į baldo funkcinę paskirtį, bet ir į jo estetinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014).

46.       Teismas sprendė, kad šiuo atveju rangovas visiškai atsako užsakovui už darbo rezultato kokybę, todėl atsakovo J. S. prašymas įpareigoti rangovą pakeisti duris, neatitinkančias sutarčių sąlygų, yra pagrįstas tiek įstatymu, tiek teismų praktika. Teismas pripažino šį atsakovo teisių gynimo būdą kaip proporcingą jo pažeistų teisių gynimo priemonę.

47.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju UAB „Durų Galerija“ dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nurodė, kad vartotojas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. 

48.       Teismas sutiko su VVTAT komisijos 2020 m. spalio 21 d. nutarime Nr. 10E-2351 „Dėl J. S. prašymo” padaryta išvada, kad UAB „Durų Galerija“ privalo atlyginti J. S. 711,48 Eur išlaidas už eksperto paslaugas. Atsižvelgdamas į tai, kad vertinimo aktu grindžiami atsakovo reikalavimai tiek VVTAT, tiek teismo pripažinti pagrįstais, teismas 711,48 Eur išlaidas priteisė atsakovui iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

49.       Ieškovė UAB „Durų Galerija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

49.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla.

49.2.                      Teismas klaidingai nustatė aplinkybes, nurodytas Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro 2020 m. birželio 10 d. rašte Nr. DV-19-F-09-00042-19 „Dėl faneruotų durų spalvos kodo nustatymo“ ir nepagrįstai netaikė teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016.

49.3.                      Bandymai atlikti 2020 m. gegužės 25 d., t.y. nuo pirmojo užsakymo (2019 m. balandžio 25 d.) yra praėję 13 mėnesių, o nuo antrojo užsakymo (2019 m. rugsėjo 9 d.) yra praėję 9 mėnesiai.

49.4.                      Tyrimo metu nebuvo įvertintos šios aplinkybės: kokiomis sąlygomis buvo laikomos atskiros durys, ar dėl šių veiksnių negalėjo atsirasti atitinkamų durų spalvų kodų neatitikimai (pvz., saulės poveikio ir pan., durų netinkamo eksploatavimo (nes pvz., 1 pav. „1“ durų vaizdas akivaizdžiai matyti nuplėštas apvadas). Taigi toks tyrimas nėra ir negali būti laikomas išsamiu ir objektyviu.

49.5.                      Taip pat tyrimo metu neatskleista, ar iš abiejų durų ir apvadų pusių atlikti tyrimai ir ar yra spalvų skirtumai tarp vienos durų pusės ir kitos. Šios aplinkybės tyrimo akte nebuvo fiksuojamos. Akivaizdu, kad durų spalva gali nežymiai skirtis, kadangi iš foto nuotraukų matyti pro durų apačią sklindanti šviesa iš kambarių. Neatskleista, ar neatitikimai rasti vertinant duris/apvadus iš skirtingų durų/apvadų pusių ir kuriose konkrečiose vietose jie buvo rasti (neatmestina aplinkybė, jog skirtumai buvo rasti vertinant iš skirtingų pusių: pvz., „šviesiosios – kambario“ pusės ir „tamsiosios – koridoriaus“ pusės). Taip pat neįvertinta aplinkybė, kokiame poveikyje buvo laikomos durys (pvz., durys/apvadai gali nežymiai pakeisti spalvą nuo pastoviai veikiančių tiesioginių saulės spindulių į tam tikrą durų vietą, pvz. apatinę durų/apvadų dalį). Taigi toks tyrimas nėra ir negali būti laikomas išsamiu ir objektyviu.

49.6.                      Tyrimo metu neatskleistos aplinkybės, ar durys/apvadai nebuvo paveikti papildomų veiksnių, t.y. pvz., nepaveiktos valymo priemonėmis, cheminėmis medžiagomis ir pan. Toks tyrimas negali būti pripažintas tinkamu, nes neatskleidžia durų/apvadų faktinės būklės. Neatmestina galimybė, jog pats vartotojas galėjo paveikti duris/apvadus dėl netinkamo eksploatavimo.

49.7.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo aptartos individualios sąlygos su atsakovu, neįvertino jų turinio, nepateikė argumentų, kodėl laikė, kad konkrečios užsakymų sąlygos gali ar negali būti laikomos individualiai aptartomis. Iš užsakymų turinio akivaizdžiai matyti sąlygų individualumas, taigi užsakymų individualios sąlygos buvo aptartos su atsakovu ir konkrečiai įrašytos.

50.       Atsakovas J. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

50.1.                      Ieškovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje, 185 straipsnio 1 dalyje, nepagrįsti.

50.2.                      Atsakovas, įrodinėdamas ieškovės pagamintų durų (jų spalvos) neatitikimą sutarčių reikalavimams, į bylą pateikė tiek trūkumus pagrindžiančias nuotraukas, tiek eksperto parengtą ekspertizės (tyrimo) aktą. Tuo tarpu ieškovė, kvestionuodama ekspertizės akto teisingumą/objektyvumą, nepateikė absoliučiai nė vieno įrodymo su tuo susijusiems savo teiginiams pagrįsti. 

50.3.                      Kadangi ekspertizę atliko reikiamą kompetenciją turintis asmuo (ko ieškovė netgi neginčija), bei atsižvelgiant į faktą, kad ekspertizės akte išdėstytos išvados yra nuoseklios/neprieštaringos, paremtos eksperto atliktais tyrimo veiksmais/rezultatais, spręstina, jog teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo pagrindo nesivadovauti ekspertizės aktu.

50.4.                      Teismas nėra įrodinėjimo subjektas, todėl negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t.y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti, būtent, pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Ieškovei į bylą nepateikus jokių jo teiginius apie tariamą ekspertizės akto neobjektyvumą patvirtinančių įrodymų, teismas savarankiškai tokių įrodymų rinkti bei vertinti juos byloje neprivalėjo.

50.5.                      Ieškovė, kvestionuodama eksperto išvadas, teismui teikia savo pobūdžiu klaidinančius paaiškinimus dėl ginčo esmės, t.y. apeliaciniame skunde akcentuojami laikotarpiai, atitinkamai – 9 mėnesiai ir 13 mėnesių, ekspertizės atlikimo metu buvo praėję ne nuo ginčo durų pagaminimo momento, bet nuo užsakymų pateikimo. Durims pagaminti prireikė apie 4 mėnesių (nuo kiekvieno užsakymo priėmimo), ką patvirtina ir į bylą perduota vartojimo ginčo medžiaga (taip pat 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d. už durų gamybą rangovo išrašytos sąskaitos).

50.6.                      Atsakovas pateikė ieškovei raštą, kuriuo ją informavo apie ketinamą atlikti ekspertizę, taip pat paprašė informuoti vartotoją apie rangovės turimas pastabas (jeigu tokių būtų) dėl eksperto pasirinkimo bei teikti savo pasiūlymus ekspertizės atlikimo klausimais. Be to, pati ieškovė pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose pripažino aplinkybę, kad jo atstovai lankėsi atsakovo namuose bei gyvai apžiūrėjo duris. Taigi, net ir turėdama visas galimybes įvertinti ginčo duris, fiksuoti jų būklę, aplinkos sąlygas, teikti pasiūlymus dėl atliktinų tyrimų/atlikti savo pačios pasirinktus tyrimus ir t.t., ieškovė bylai reikšmingų įrodymų nesurinko bei jų į bylą nepateikė.

50.7.                      Užsakytų durų spalvų skirtumai yra ne tik fiksuoti eksperto naudotu specialiai tam pritaikytu įrenginiu – skaitmeniniu spalvos skaitytuvu, su kurio parodymais ieškovė nesutinka, bet ir matomi plika akimi.

50.8.                      Ieškovės teiginiai, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, jokios reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui neturi, kadangi minėtoje byloje teismas sprendė teisės taikymo ir aiškinimo klausimus, susijusius su materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, pažeidimais. Ši byla savo faktinėmis aplinkybėmis į išnagrinėtą bylą nebuvo panaši, o pateikti išaiškinimai tarp ieškovės ir atsakovo kilusiam ginčui nėra aktualūs. 

50.9.                      Teismas teisingai pabrėžė, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. Laikoma, jog dėl sutarties sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu verslininkas neįrodo priešingai. Ieškovė nei sutarčių sudarymo, nei jų vykdymo metu užsakymo (1) pastabų 7 punkto bei užsakymo (2) pastabų 9 punkto su atsakovu individualiai nederino ir sąvokos „nežymus durų atspalvių skirtumas“ turinio su vartotoju neaptarė. Sutarčių punktų turinys nėra išsamus/informatyvus – iš esamų formuluočių neaišku, ką ieškovė prilygina „nežymiam spalvų skirtumui“. Formuluotė „nežymus spalvų skirtumas“ bet kuriuo atveju negali būti aiškinama plečiamai – tokiu būdu, kuris pateisintų nustatytus akivaizdžius (plika akimi aiškiai pastebimus) ginčo durų spalvų neatitikimus šalių sulygtoms sutarčių (užsakymų) sąlygoms bei šalintų verslininko – ieškovės, atsakomybę už netinkamą prisiimtų prievolių vykdymą.

50.10.                      Siekdama pagrįsti sutarties (1) pastabų 7 punkto bei sutarties (2) pastabų 9 punkto individualų aptarimą su atsakovu, ieškovė privalėjo į bylą pateikti šią aplinkybę pagrindžiančius objektyvius įrodymus, tačiau to nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

51.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

52.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 

53.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašė atmesti vartotojo reikalavimus ieškovės atžvilgiu ir patenkintas atsakovo priešieškinis dėl įpareigojimo netinkamos kokybės daiktus pakeisti tinkamais ir nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

54.       Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Durų Galerija“ ir atsakovo J. S. 2019 m. balandžio 25 d. buvo sudarytas faneruotų-dažytų durų užsakymas (toliau – Užsakymas Nr. 1), kuriuo ieškovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti atsakovo J. S. gyvenamojoje vietoje 2 vienetus faneruotų-dažytų miegamojo ir vonios kambarių durų; spalva – ąžuolas, dažytas NCS S 2000 N.

55.       Tarp šalių 2019 m. rugsėjo 9 d. taip pat buvo sudarytas beapvadinių, faneruotų, dažytų durų užsakymas, kuriuo ieškovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti atsakovo J. S. gyvenamojoje vietoje 3 vienetus faneruotų durų (toliau – Užsakymas Nr. 2): 1) vaikų kambario (1) ir vaikų kambario (2) – faneruotos-dažytos, spalva – ąžuolas NCS S 2000 N (šv. pilka); 2) vonios kambario – faneruotos beapvadinės dažytos, spalva – NCS S 1002 Y. Iš viso atsakovas už duris ieškovei sumokėjo 2 115 Eur sumą.

56.       Atsakovas nurodė, kad atlikus Užsakymo Nr. 2 durų montavimo darbus paaiškėjo, kad pagal šią sutartį pagamintų durų, kurios turėjo būti dažytos pagal NCS S 2000 N spalvos kodą, spalva neatitinka durų, pagamintų pagal Užsakymą Nr. 1 spalvos, taip pat nurodytos kaip NCS S 2000 N.

57.       J. S.

58.       Atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją, prašydamas, kad ieškovė (rangovė) galimai ne pagal sutartis pagamintas ir sumontuotas duris (,,1“ (miegamojo); ,,2“ (vaikų 1); ,,3“ (vaikų 2); ,,4“ (vonios) pakeistų į sutartyse numatytos spalvos duris bei atlygintų 711,48 Eur išlaidas už eksperto paslaugas.

59.       Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2020 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 10E-2351 „Dėl J. S. prašymo” patenkino J. S. reikalavimą ir įpareigojo UAB ,,Durų Galerija“ vykdyti nutarimą per 60 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Minėtame nutarime numatyta, kad jis įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.

60.       Ieškovė UAB „Durų Galerija“ kreipėsi į teismą, prašydama netenkinti J. S. pareikštų reikalavimų dėl įpareigojimo netinkamos kokybės duris pakeisti tinkamomis ir išlaidų už eksperto paslaugas atlyginimo.

61.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas yra pagrįstas, ir, kadangi ieškovė nustatytų rangos darbų trūkumų nepašalino, įpareigojo ją tai padaryti – pakeisti duris, neatitinkančias sutarčių sąlygų, taip pat priteisė atsakovui iš ieškovės 711,48 Eur išlaidas už eksperto paslaugas.

62.       Teismas nustatė, kad atsakovas atitinka vartotojo apibrėžimą, o šalių sudaryta sutartis vertintina kaip vartojimo rangos sutartis. Pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl sumontuotų durų nežymaus spalvos pokyčio paneigti vertinimo aktu, pagal kurį konstatuotas durų spalvos kodo tono nesutapimas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti eksperto kompetencija bei kvalifikacija, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima paneigti šio eksperto padarytas išvadas. Teismas nurodė, kad ieškovė nei sutarčių sudarymo, nei jų vykdymo metu užsakymo (1) pastabų 7 punkto bei užsakymo (2) pastabų 9 punkto su atsakovu individualiai nederino ir sąvokos „nežymus durų atspalvių skirtumas“ turinio neaptarė, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo (atsakovo) naudai. Pažymėjo, kad ekspertizė (skaitmeninio spalvos skaitytuvo), teisinio metrologinio reglamentavimo objektų kategorijai nepriskiria, todėl tokio pobūdžio prietaisų metrologinė apžiūra neturi būti atliekama, be to, dėl prietaiso pasisakė ir ekspertas savo atsakyme.

63.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė ieškovės ginčijamų aplinkybių dėl eksperto atlikto tyrimo, kurio metu nebuvo nustatyta ir įvertinta daug niuansų, lemiančių įtaką durų spalvai, taip pat nepagrįstai sprendė, kad sutarčių sąlygos nebuvo individualiai aptartos su atsakovu. Taip pat teigia, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.

64.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl atsakovo teisės netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu

65.       CK 6.672 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

66.       Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, jog UAB „Durų Galerija“, priimdama atsakovo J. S. užsakymus dėl durų pagaminimo, pristatymo ir sumontavimo, veikė kaip savo srities profesionalė – verslininkė, taip pat kad atsakovo, kaip fizinio asmens, užsakyti darbai buvo skirti asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, tarp šalių susiklostę santykiai pagrįstai kvalifikuotini vartojimo rangos teisiniais santykiais, kuriems kaip specialiosios, visų pirma, taikytinos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) nuostatos.

67.       Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl ieškovės UAB „Durų Galerija“ atliktų darbų kokybės. Atsakovas nurodė, kad ieškovės pagamintos durys neatitinka užsakymuose nurodytos spalvos, todėl prašė jas pakeisti tinkamos spalvos, kuri buvo sulygta atsakovo užsakymuose. Atsakovas taip pat prašė atlyginti 711,48 Eur išlaidas, kurias jis patyrė kreipdamasis į ekspertą dėl tyrimo atlikimo nustatant durų spalvos atitiktį užsakymuose nurodytai spalvai.

68.       CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato, kad vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (CK 6.22813 straipsnio 1 dalis).

69.       CK

70.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. Užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu reikšti šiose teisės normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo (vartotojo) pasirinktą, pirmiau nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei proporcingumo (CK 1.2 straipsnis) principo reikalavimus.

71.       CK

72.       CK 6.363 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.

73.       CK 6.666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus. Kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.666 straipsnio 2 dalis). 

74.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsakymas Nr. 1 sudarytas 2019 m. balandžio 25 d. ir Užsakymas Nr. 2 – 2019 m. rugsėjo 9 d. Atsakovui išrašytos išankstinės PVM sąskaitos-faktūros: 2019 m. rugpjūčio 8 d. Nr. DG 190808 ir 2019 m. gruodžio 20 d. DG 191220_2. Atsakovas dėl tyrimo durų spalvai nustatyti į ekspertą kreipėsi 2020 m. balandžio 30 d., tyrimas atliktas 2020 m. gegužės 25 d. Į bylą taip pat pateiktas 2020 m. sausio 24 d. pinigų priėmimo kvitas Serija BLC Nr. 1984259, iš kurio matyti, kad atsakovas ieškovei sumokėjo 135 Eur už durų montavimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vien ta aplinkybė, kad už durų montavimą sumokėta 2020 m. sausio pabaigoje, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas atliktų darbų trūkumus nustatė ir dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi nepraėjus dvejiems metams nuo darbų rezultato perdavimo, todėl spręstina, kad atsakovas įstatyme įtvirtintu pažeistų vartotojo teisių gynimo būdu pasinaudojo tinkamai ir laiku (CK 6.678 straipsnio 1 dalis, 6.666 straipsnio 1 dalis).

75.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 27 punktas).

76.       Reikalavimus daikto kokybei, be kita ko, reglamentuoja CK 6.363 straipsnio 1-3 dalys. Pagal juos kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikimo tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir daikto netinkama kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą.

77.       Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuodama atlikto tyrimo metu (dėl durų spalvos) gautų išvadų pagrįstumą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su tuo, kokiomis sąlygomis buvo laikomos atskiros durys ir ar dėl šių veiksnių negalėjo atsirasti atitinkamų durų spalvų kodų neatitikimai, taip pat neatskleidė, ar iš abiejų durų ir apvadų pusių atlikti tyrimai ir ar yra spalvų skirtumai tarp vienos durų pusės ir kitos, ar durys/apvadai nebuvo paveikti papildomų veiksnių.

78.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009).

79.       Pažymėtina, kad atsakovas, siekdamas įrodyti, jog jam buvo perduoti netinkamos kokybės daiktai – nevienodos spalvos durys, savo iniciatyva kreipėsi į Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centrą, kurio ekspertas dr. E. I. 2020 m. gegužės 25 d. atliko sumontuotų durų paviršiaus spalvos tyrimą. 

80.       Eksperto surašytame vertinimo akte nurodyta, jog atlikus matavimus durų ir jų apvadų viršutinėje, vidurinėje ir apatinėje vietose, nustatyta, kad: „ - ,,1“ durų (miegamojo) spalvos kodas yra NCS S 2000-N, durų apvadų spalvos kodas NCS S 2000-N, tačiau vietomis ties apvadų vidurine dalimi spalvos kodas pereina į kodą NCS S 2002-R; - ,,2“ durų (vaikų 1) spalvos kodas yra NCS S 2002-Y, durų apvadų spalvos kodas NCS S 2002-Y; - ,,3“ durų (vaikų 2) spalvos kodas yra NCS S 2002-Y, durų apvadų spalvos kodas NCS S 2002-Y; - ,,4“ durų (vonios) spalvos kodas yra NCS S 2000-N, durų apvadų spalvos kodas NCS S 2000-N, tačiau ties durų viršutine ir durų vidurine dalimi spalvos kodas pereina į spalvos kodą NCS S 2002-R. Atlikus matavimus nustatytų spalvos kodų netolygumą pagamintose duryse ir jų apvaduose galima matyti pateikiant ištrauką iš NCS spalvų katalogo http://aniversa.lt/dazai/spalvu-katalogai/ncs-spalvu-katalogas/, kur pažymimos nustatytos spalvos 6 pav. Taip pat spalvų kodų skirtumus galima pamatyti ir spalvų paletėje, kuri buvo naudojama spalvų kodų palyginimui objekte, kuriame yra sumontuotos tiriamos durys 7 pav. Pagal gautus tyrimų rezultatus nustatyta, kad matuotų faneruotų durų spalvos kodai yra skirtingi ir daugelyje vietų, ne tik nesutampa su durų gamintojo deklaruojamu pilkos spalvos kodu NCS S 2000-N, bet ir skiriasi tarpusavyje, tiek pačiose duryse, tiek durų apvaduose. Jei vizualiai vertindami spalvos kodą NCS S 2000-N galime jį vadinti pilka spalva, tai spalvos kodą NCS S 2002-Y (pvz. ,,3“ durų spalva) turime vadinti pilkai žalsva, o spalvos kodą NCS S 2002-R pilkai melsva“.

81.       Ekspertas minėtame akte nurodė, kad minėtų spalvų kodų sklaida negali būti laikoma ta pačia spalva, nes šiuo atveju skiriasi ne spalvos ryškumas (tamsiau/šviesiau), bet spalvos tonas ir net oficialaus NCS kataloge pereina iš NCS 1-4 spalvyno sklaidos į NCS 5-8 spalvos sklaidą. Vertinimo akte pateiktos išvados: 1. Tyrimams naudojant skaitmeninį spalvos skaitytuvą NCS Xrite RM200 nustatyta, kad esamas ,,1“ ir ,,4“ faneruotų durų spalvos kodas matuojant jį skirtingose durų vietose nepilnai atitinka durų gamintojo deklaruojamo spalvos kodą NCS S 2000-N, t. y. vietomis kinta iki NCS S 2002-R. 2. Nustatytas ,,2“ ir ,,3“ durų spalvos kodas, kuris yra NCS S 2002-Y, neatitinka durų gamintojo deklaruojamo spalvos kodo tono NCS S 2000-N ir negali būti laikomas tos pačios spalvos tonu. Toks spalvos tono pokytis negali būti traktuojamas kaip nežymus spalvos pokytis, nes čia stebimas ne ryškumo pokytis, o pačio spalvos kodo tono nesutapimas.

82.       Taigi, atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nors miegamojo ir vonios kambarių durų spalva iš esmės atitinka užsakyme nurodytą, tačiau visgi vietomis spalva kinta ir pereina į kitą atspalvį, tuo tarpu dviejų vaikų kambarių durų spalva apskritai neatitinka atsakovo užsakytos spalvos, taigi negali būti laikoma netgi tos pačios spalvos tonu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad tyrimo metu gauti rezultatai patvirtina, jog atsakovo užsakytos durys neatitinka užsakymuose nurodytos spalvos, taigi, defektų faktas byloje yra įrodytas.

83.       Nors ieškovė nurodo, kad tyrimo metu neva nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su durų naudojimu, priežiūra, taip pat dėl durų spalvos iš abiejų pusių, tačiau šie ieškovės argumentai vertintini kaip nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio (CPK 185 straipsnis).

84.       Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu yra įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

85.       Pažymėtina tai, kad ieškovė, norėdama paneigti atsakovo užsakyto tyrimo metu nustatytas aplinkybes - kvalifikuoto eksperto atlikto tyrimo išvadas, turėjo galimybę pati inicijuoti analogišką tyrimą, siekti surinkti jos pačios teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų abejoti atlikto tyrimo metu nustatytų išvadų pagrįstumu, taip pat tyrimą atlikusio eksperto kvalifikacija atlikti šio pobūdžio tyrimą. Ieškovė tik bendrais teiginiais kvestionuoja atlikto tyrimo išvadas, remdamasi prielaidomis apie galimo apšvietimo, netinkamo durų naudojimo ir kitas aplinkybes, galinčias turėtų įtakos durų spalvai, nepagrįsdama to jokiais objektyviais įrodymais.

86.       Ieškovė taip pat rėmėsi tuo, jog tyrimui galimai buvo pasitelktas netinkamas prietaisas, kuriam neatlikta metrologinė patikra, nėra aiškūs prietaiso duomenys ir kt., tačiau šie jos argumentai taip pat laikytini deklaratyviais, nes paremti subjektyvaus pobūdžio samprotavimais. Iš byloje esančio 2021 m. sausio 14 d. eksperto dr. E. I. atsakymo į atsakovo paklausimą matyti, kad ekspertas aiškiai nurodė, koks konkrečiai prietaisas buvo naudotas tyrimui atlikti, jo identifikacinį numerį, serijinį kodą, prietaiso pagamino datą; taip pat pateikė atsakymą dėl prietaiso metrologinės patikros, nurodydamas, kad turimam prietaisui metrologinė patikra nėra atlikta, kadangi Lietuvoje šiam prietaisui tokia paslauga neteikiama. Pažymėjo, kad visgi šiuo atveju tai nėra priežastis abejoti šio prietaiso parodymais, kadangi atliekant matavimus ant prie prietaiso esančio spalvyno lapų jis 100 procentų atitinka pateikiamus kodus ir kas labai svarbu – prietaisas palaiko savaiminę kalibravimosi funkciją. Be to, šis prietaisas turi vidinį apšvietimą, kuris maksimaliai eliminuoja aplinkoje esantį apšvietimą.

87.       Ieškovė, nesutikdama tiek su atlikto tyrimo rezultatais, tiek su konkretaus prietaiso panaudojimu, nesiėmė pareigos savo teiginių įrodinėti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tyrimo atlikusio eksperto nustatytomis aplinkybėmis, taip pat pateiktais paaiškinimais dėl prietaiso tinkamumo tyrimui atlikti. Atsižvelgiant į tai, aukščiau nurodyti ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

88.       Pažymėtina, kad ieškovės nurodyti teiginiai, kad tyrimas buvo atliktas 2020 m. gegužės 25 d., t.y. praėjus nuo pirmojo užsakymo (2019 m. balandžio 25 d.) 13 mėnesių, o nuo antrojo užsakymo (2019 m. rugsėjo 9 d.) – 9 mėnesiams, laikytini nepagrįstais, kadangi vien tai, kad durų užsakymai pateikti nurodytomis datomis savaime nesuponuoja ir paties darbo rezultato – durų perdavimo atsakovui fakto. Nutarties 74 punkte nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuo durų perdavimo atsakovui iki tyrimo praėjęs laikas siekė kur kas mažesnį laikotarpį. Be to, apskritai pažymėtina, kad ieškovė atsako už garantinio laikotarpio metu nustatytus trūkumus, todėl minėti ieškovės argumentai nekeičia teisinės situacijos vertinimo, taip pat savaime neįrodo, kad durų spalva per šį laiką būtų pakitusi dėl atsakovo veiksmų, poveikio durims (pvz. netinkamo naudojimo, priežiūros, kt.).

89.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, daikto kokybė vertintina ir šalių individualaus susitarimo kontekste. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

90.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad užsakymų sąlygos buvo individualiai aptartos ir atsakovui aiškiai buvo nurodyta, kad dėl medžio kilmės durų atspalvis gali nežymiai skirtis nuo atsakovo užsakytų.

91.       Iš Užsakymo Nr. 1 matyti, kad 7 punkte šalys numatė, kad ,,vėliau užsakant duris į kitas patalpas, nežymiai gali skirtis raštas ir atspalvis (nes durys dengiamos ąžuolo lukštu). Užsakymo Nr. 2 7 punkte šalys numatė, kad ,,užsakant duris nežymiai gali skirtis raštas ir atspalvis nuo prieš tai užsakytų durų, nes durys dengiamos ąžuolo lukštu“. Užsakymo antroje pusėje numatyta pastaba, kad: ,,medžio lukštas (faneruotė), mediena yra natūralios kilmės, todėl gaminio atspalvis ir raštas gali nežymiai skirtis nuo užsakovo pasirinkto pavyzdžio“.

92.       Pagal CK 6.2284 straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

93.       Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju užsakymuose numatyta, kad durų spalva gali nežymiai skirtis nuo prieš tai užsakytų, tačiau byloje nėra duomenų, kad šalys būtų aiškiai aptarusios, ką reiškia sąvoka ,,nežymiai skirtis“. Ieškovė, turėdama pareigą įrodyti aplinkybę, kad su vartotoju (atsakovu) buvo aiškiai aptartas šios sąvokos turinys ir atskleista, kas laikytina nežymiu spalvos skirtumu, nepateikė su tuo susijusių įrodymų, t.y. nesiėmė pareigos įrodinėti, jog atsakovui buvo aiškiai nurodyta, kad skirtumai analogiškieji nustatytiems šioje byloje bus laikomi nežymiu spalvos neatitikimu, tokiu būdu leidžiant atsakovui tinkamai nuspręsti dėl sąlygų tinkamumo ir sutarčių (ne)sudarymo su ieškove. Atsakovo užsakyto tyrimo metu nustačius, kad miegamojo ir vonios kambarių durų spalva vietomis kinta ir neatitinka atsakovo užsakytos spalvos, taip pat dvejos vaikų kambarių durys apskritai yra kito spalvos tono negu užsakytas, teisėjų kolegijos vertinimu, toks skirtumas vidutiniam apdairiam ir rūpestingam žmogui negali atrodyti nežymus. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, durys yra svarbios ne tik dėl savo tiesioginės funkcinės paskirties, tačiau atlieka ir estetinę funkciją. Dėl to yra pagrįsti atsakovo teisėti lūkesčiai turėti vizualiai vienodai atrodančias duris į visus kambarius.

94.       Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos; nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-45-421/2020, 28, 29 punktai).

95.       Ieškovės teiginiai, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nagrinėjamu klausimu atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieškovė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Ieškovė nenurodė, kuo minėta kasacinio teismo nutartis aktuali šiai nagrinėjamai bylai ir kokias reikšmingas bylai aplinkybes patvirtina ar paneigia, kokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės nagrinėjamu atveju aktualios. Teisėjų kolegija, įvertinusi minimą kasacinio teismo nutartį, pažymi, kad išnagrinėtos bylos ratio decidendi yra visiškai skirtinga nei šioje civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo ja remtis sprendžiant šį teisinį ginčą, kilusį iš vartojimo rangos teisinių santykių.

96.       Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

97.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovo užsakytos durys buvo netinkamos kokybės, t.y. neatitiko užsakyme sulygtų sąlygų – būtent užsakytos durų spalvos, todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas ginčą iš esmės, pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju atsakovas pasirinko tinkamą ir pagrįstą savo pažeistų teisių gynimo būdą, dėl ko įpareigojo ieškovę pakeisti duris, neatitinkančias tarp jos ir atsakovo sudarytų sutarčių sąlygų.

Dėl išlaidų už suteiktas eksperto paslaugas

98.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. 

99.       CK 6.363 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Atitinkamai – vartojimo rangos sutartinių teisinių santykių atveju iš minėtos normos kyla užsakovo teisė į nuostolių, atsiradusių dėl vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo netinkamo atlikimo, atlyginimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vartotojo pasinaudojimas CK 6.363 straipsnio 4-8 dalyse numatytais gynimo būdais nepakeičia ir nepaneigia jo teisės į nuostolių atlyginimą, nes tokia teisė jam garantuota įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

100.       Nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas įrodyti, jog durys neatitinka užsakymuose nurodytos spalvos, kreipėsi į ekspertą, jog būtų atliktas tyrimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už šio tyrimo atlikimą atsakovas patyrė 711,48 Eur dydžio išlaidas.

101.       Atsižvelgiant į tai, jog užsakovo (atsakovo) patirti nuostoliai yra tiesiogiai susiję su rangovės (ieškovės) atliktų darbų trūkumų nustatymu, siekiant įrodyti jų faktą, kad ieškovė būtų įpareigota netinkamos kokybės duris pakeisti kitomis, t.y. įgyvendinant vieną iš savo pažeistų teisių gynimo būdų, taip pat nustačius, kad ieškovė yra atsakinga už darbų trūkumus, kurių nepašalino iki atsakovui patiriant šias išlaidas, spręstina, kad 711,48 Eur nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovės neteisėtais veiksmais (neveikimu), todėl priteistini atsakovui iš ieškovės.

Dėl bylos baigties

102.       Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

103.       Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60;  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

104.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

105.       Atsakovas pateikė prašymą priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (CPK 98 straipsnis).

106.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Durų Galerija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Durų Galerija“, juridinio asmens kodas 302461892, atsakovui J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                   Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas 

Renata Volodko      

.