Administracinė byla Nr. AS-607-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01065-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės meras A. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. balandžio 22 d. (spaudas ant voko) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. TS-124 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. TS-40 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos atstovavimo“ pakeitimo“; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. TS-124 galiojimą iki teismas išnagrinės bylą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka ir, nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ir skundžiamas aktas įformintas kaip sprendimas, tačiau iš skundžiamo akto turinio matyti, jog jame nustatyti įgaliojimai atstovauti Šiaulių apygardos administracinio teismo nagrinėjamose administracinėse bylose Nr. I-241-289/2016 ir Nr. I-242-394/2016. Pažymėta, jog atstovavimą reglamentuoja Civilinio kodekso, antrosios knygos, III dalies, XI skyrius. Savivaldybės taryba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, o išdavė įgaliojimą atstovauti jos interesus administracinėse bylose, todėl skundas dėl tokio sprendimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Be to, pareiškėjas, ginčydamas Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. TS-124, kelia klausimus dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos kompetencijos viršijimo ir vietos savivaldos principų pažeidimo, priimant skundžiamą sprendimą, ir dėl paties ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrinių pažeidimų. Pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalį, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai nustato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-624/2014 ir kt.). Savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo kontrolė priskiriama Vyriausybės atstovui (byla Nr. A662-1429/2010). Todėl nagrinėjamu atveju į teismą su reikalavimu panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą, vykdydamas savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolę, galėtų kreiptis Vyriausybės atstovas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad, Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-124 pareiškėjui asmeniškai kaip fiziniam asmeniui jokių teisių ir pareigų nenustato, nepakeičia ir nepanaikina. Daryta išvada, kad pareiškėjas, kaip savivaldybės meras, pagal įstatymą neturi teisės ginčyti savivaldybės tarybos, kaip kolegialaus organo, veiksmų (neveikimo) ar priimtų sprendimų aukščiau nurodytais pagrindais. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo A. G. skundas atsisakytinas priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. 

III.

Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės meras A. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą priimti.

Atskirajame skunde teigia, jog savivaldybės taryba, paneigdama įstatymu nustatytą mero teisę atstovauti teisme pačiam ar per jo įgaliotus asmenis, nurodė, jog savivaldybę ir savivaldybės tarybą atstovaus ne meras, o savivaldybės administracijos parinktas atstovas. Nurodo, kad skundą teismui pateikė ne vykdydamas savivaldybės administracinės priežiūros funkcijas, ne siekdamas apginti jokių kitų asmenų ar viešo intereso, o gindamas savo pažeistas teises (sprendimas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo, kaip Raseinių rajono savivaldybės mero, teises). Pareiškėjas skundą teismui teikia siekdamas apginti pažeistą teisė atstovauti savivaldybę teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šioje byloje ginčijama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodamas, kad prašomas panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-124 pareiškėjui asmeniškai kaip fiziniam asmeniui jokių teisių ir pareigų nenustato, nepakeičia ir nepanaikina, o pareiškėjas, kaip savivaldybės meras, pagal įstatymą neturi teisės ginčyti savivaldybės tarybos, kaip kolegialaus organo, veiksmų (neveikimo) ar priimtų sprendimų.

Visų pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi ne kaip privatus asmuo, o kaip Raseinių rajono savivaldybės meras, t. y savivaldybės vadovas, vykdantis  įstatymuose nustatytus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.): pareiškėjas skunde nurodė, kad į teismą kreipiasi, kadangi Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. TS-124 pažeidžia jo (Raseinių rajono savivaldybės mero) teises. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti pareiškėjo skundą nepagrįstai grindė tuo, kad skundžiamas Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. TS-124 pareiškėjui asmeniškai jokių teisių ir pareigų nenustato, nepakeičia ir nepanaikina.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo (ABTĮ 5 str. 3 d. 5 p.). Administraciniai ginčai – asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų (ABTĮ 2 str. 17 d.). Skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Nagrinėjamu atveju reikalavimą panaikinti Raseinių rajono savivaldybės sprendimą Nr. TS-124 pareiškėjas grindžia savo, kaip mero, Vietos savivaldos įstatyme nustatytos kompetencijos (išimtinės mero teisės atstovauti savivaldybę teisme) pažeidimu, taip pat nurodo, kad priimant šį sprendimą Raseinių rajono savivaldybės taryba viršijo jai nustatytą kompetenciją, sprendimas neatitiko viešojo administravimo reikalavimų, buvo pažeisti vietos savivaldos principai ir procedūriniai reikalavimai. Atsižvelgusi į bylos dalyką bei pagrindą, skundžiamą administracinį aktą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad pareiškėjas negali ginčyti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. TS-124 teisme. Tokia pareiškėjo teisė nustatyta ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje. Taigi, tokie ginčai gali būti nagrinėjami teisme. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-583-575/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymą (įvardintą skundu) atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, yra nepagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Audrius Bakaveckas

                                                                                                Arūnas Dirvonas

                                                                                                Dalia Višinskienė