Baudžiamoji byla Nr. 1-47-300/2014

          Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00384-2012-7

          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.;

(S)

                   1.2.19.4.; 12.; 1.2.20..3.,

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 30 d.

                                                                       Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

prokurorui Edgarui Baltrimavičiui,

nukentėjusiajam S. A.,

kaltinamojo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) k., turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, pensininkas, anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 1 d. 228 str. 2 d., BK 233 str. 1 d. ir

n u s t a t ė :

G. K. laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2012 m. balandžio mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) (duomenys neskelbtini) pavaduotoju, tarnybos metu, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos sau, pasinaudodamas savo, kaip (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) pavaduotojo pareigomis, davė (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojui R. K. neteisėtą nurodymą (duomenys neskelbtini) apskrities VPK kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), uždaroje teritorijoje saugomus metalinius voljerus nugabenti į jam priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, tai nurodytu laikotarpiu per du kartus ir atliko R. K., taip G. K. įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) apskrities VPK priklausantį turtą – 560 kg juodojo metalo laužo (išardytus šunų voljerus), ir šiais savo veiksmais padarė (duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariatui apie 419 litų turtinę žalą, dėl to buvo diskredituotas policijos pareigūno kaip valdžios atstovo vardas, sumenkintas valstybinės įstaigos – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato – prestižas, akivaizdžiai diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, todėl didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaip valstybės institucijos, funkcijos ir veiklos principai.

Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi

Apklaustas kaip kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) pavaduotoju. 2012 metų pavasarį VPK kieme pamatė logistikos skyriaus darbininkus pjaustant voljerus, todėl R. K. paklausė, kur ruošiasi juos dėti. Kadangi R. K. pasakęs, kad yra problema su išardytų voljerų sandėliavimu, pasiūlęs juos nuvežti į jo sodybą. Į tai R. K. atsakė, jog reikalingas A. K. leidimas, todėl G. K. nuėjo pas A. K. ir jam pasakė, kad voljerus gali nuvežti pas jį į sodybą. Nors A. K. nieko neatsakė, tačiau logistikos skyriaus darbuotojas jam pasakė, jog išardytus voljerus nuvežė pas jį į sodybą, tai buvo apie kovo mėnesį. Mano, kad priekaištai dėl voljerų kilo dėl to, kad jis nesutiko išeiti į pensiją dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos vykdomos reorganizacijos. (duomenys neskelbtini) VPK viršininko R. B. reikalavimu voljerus 2012 m. lapkričio 15 d. parvežė atgal.                            

Liudytojas A. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju. Iš žmonių kalbų 2012 m. pavasarį išgirdo apie voljerų dingimą. G. K. tiesiogiai nesikreipė dėl voljerų įgijimo, tačiau iš jo pasakytų žodžių: „geras dalykas“ suprato, jog išardyti voljerai jam būtų tinkami. (duomenys neskelbtini) skyriaus darbininkams nedavė jokių nurodymų išvežti voljerus G. K.. Imuniteto tarnyba užsiėmė vidaus tyrimu, jų žmonės svėrė metalą ir buvo nustatytas svoris – 500 kg, svėrė metalo laužo supirkimo aikštelėje. Kiek vienetų voljerų rėmų buvo išardyta, nefiksavo, taip pat nežino, kiek vienetų voljerų dalių buvo išvežta.

Liudytojas V. J. parodė, kad su R. K., vykdydami (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo A. K. ir G. K. nurodymus, išardė 3 ar 4 voljerus ir sudėjo šalia, ardant  buvo G. K. ir A. K.. Jam R. K. pasakė pakrauti ir vežti išardytus voljerus į G. K. sodybą komisaro G. K. nurodymu. R. K. žinojo G. K. sodybos adresą ir ten nuvežę iškrovė.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriuje darbininku. G. K. sodyboje yra lankęsis kelis kartus. 2012 metų pavasarį iš savo viršininko A. K. gavo nurodymą išardyti šunų voljerus, juos per kelis kartus nuvežė į G. K. sodybą. Vežė savo tiesioginio viršininko A. K. ir R. S. nurodymu. Mano, jog kalbėjo su G. K. dėl voljerų išvežimo, nes būtent jis patarė G. K. šiuos klausimus spręsti su A. K.. Antrą kartą vežė su išnuomota priekaba, nes pirmą kartą viskas netilpo į automobilį „VW Transporter“, kuris buvo ūkio skyriaus viršininko A. K. žinioje, be jo leidimo to automobilio nebuvo galima naudoti, nes buvo rašomi kelionės lapai. G. K. atsiskaitė su juo už priekabos nuomą. Nors išardė tris voljerus, bet G. K. nuvežė du.

Tyrimo metu buvo atliekamos užklausos dėl metalo laužo kainos (1 t.,  57–65 b. l.).       

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK pateikė tyrimui dokumentus, susijusius su metalo konstrukcijų – šuns voljerų – inventorizavimu, vertinimu, nurašymu (1 t., 71–(125)–151, 152 b. l.).

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK 2013-04-19 raštu Nr. 50-3-IL-312 informavo, kad penki vienetai šunų būdų ir narvų, kurių vieneto savikaina 40 litų, buvo įgyti 1997 m. rugsėjo–spalio mėnesiais. Vienas vienetas nurašytas 2008-02-13 aktu Nr. 50-3-A2-46, keturi vienetai – 2010-03-21 aktu Nr. 126 (1 t., 153 b. l).

2013-03 rašte Nr. 50-S-4-IL-480 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas informavo, kad šunų voljerai buvo sumontuoti iš metalinio kampuočio ir vielinio tinklo 1995 metais. Montavimo darbus atliko (duomenys neskelbtini) apskrities VPK materialinio aprūpinimo skyriaus darbuotojai. Sunaudotos medžiagos buvo nurašytos kaip panaudotos ūkinėms reikmėms, todėl voljerai kaip statinys ar materialus daiktas nebuvo įtraukti į buhalterinius dokumentus (1 t., 155 b. l).

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK pateikė tyrimui 2010-03-04 Trumpalaikio turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti 2010-03-04 aktą Nr. 50-4-IL-196. Šiame dokumente nurodyta, kad „narvas-šuns būda“ 4 vnt. yra netinkami naudoti ir utilizuotini kaip atliekos (1 t., 157–159 b. l.).

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK pateikė tyrimui Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti ūkinio inventoriaus nurašymo ir likvidavimo aktą Nr. 126, 20140-03-31  (1 t., 160–162 b. l).

2010-04-16 Nurašyto  turto išardymo bei likvidavimo akte Nr. 50-4-IL-379, nurodyta, kad narvai-šuns būdos, 4 vnt., išardyti ir sudėti į atliekų konteinerį (1 t., 163–165 b. l.).

2013-03-05 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK vyriausiojo komisaro sudaryta komisija apžiūrėjo metalo laužą ir pasiūlė 560 kg. juodojo metalo laužo įtraukti į buhalterinę apskaitą nurodant turto vertę 419 litų (1 t., 166 b. l.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-19 nutarimu Nr. 1250 yra nustatyta pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarka kurios punkte Nr. 17 nurodyta, kad gautos išardžius nurašytą turtą liekamosios medžiagos, kai nenumatoma naudoti valstybės arba savivaldybės įstaigos reikmėms, parduodamos viešuose prekių aukcionuose LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus antrines žaliavas, kurios parduodamos jų tvarkytojams (1 t., 177– 181 b. l).

2012-03-12 Policijos generalinio komisaro 2012-03-12 įsakymu Nr. 5-V-192 nustatyta valstybės turto, kurį patikėjimo teise valdo policijos įstaigos, pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo punkte Nr. 21 nurodyta, kad išardžius nurašytą turtą gautos liekamosios medžiagos, kai nenumatoma naudoti valstybės arba savivaldybės įstaigos reikmėms, parduodamos viešuose prekių aukcionuose LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus antrines žaliavas, kurios parduodamos jų tvarkytojams  (2 t., 2–6 b. l).

2013-02-04 raštu Nr. 50-S-1343 (duomenys neskelbtini) AVPK viršininkas R. B. informavo, kad leidimas išsivežti metalines šunų voljerų konstrukcijas G. K. nebuvo duotas (2 t., 17 b. l.).

Apžiūros metu (duomenys neskelbtini) apskrities VPK vidiniame kieme esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), saugomas metalo laužas apžiūrėtas bei pasvertas (1 t., 29–35 b. l.).

Nors G. K. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus darbininkai V. J. ir R. K., to neneigia ir kaltinamasis G. K., nuvežė išardytų šunų voljerų metalines dalis į kaltinamojo sodybą. G. K., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pavaduotoju, duodamas nurodymą išvežti policijos komisariato turtą, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, nežiūrint į tai, kad metaliniai voljerai pagal buhalterinius dokumentus buvo nurašyti ir sudėti į konteinerius utilizuoti. Pats kaltinamasis, matydamas galimybę panaudoti šį turtą, jo nepirkdamas, siekė turtinės naudos, todėl organizavo jo išvežimą į savo sodybą. Tai, kad be jokio svėrimo metalinės voljerų dalys buvo sukrautos teritorijoje, aktuose nurodant, jog jos sukrautos į konteinerius utilizuoti, ir šis nurodymas neatitiko tikrovės, nešalina G. K. kaltės dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.   

BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais – nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas.

Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatinėjamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.

Kaltinamojo G. K. veiksmai, kuriais jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, pasireiškė nurodymu (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojui R. K. nuvežti į jo sodybą išardytus voljerus. Teismas nustatė, kad logistikos skyriaus darbininkai V. J. ir R. K. nuvežė išardytų šunų voljerų metalines dalis į kaltinamojo G. K. sodybą per du kartus. Vežė kelis kartus, nes pirmą kartą nesutilpo į automobilį, be kaltinime nurodytų voljerų, buvo vežamos grindinio plytelės ir būdos. Teismas remiasi liudytojo R. K. parodymais ir daro išvadą, jog metalinius voljerus jis išvežė į kaltinamojo G. K. sodybą gavęs logistikos skyriaus vedėjo A. K. leidimą. Teismas atmeta liudytojo A. K. parodymus, kad jis nedavė leidimo savo darbuotojams vežti voljerus kaltinamajam G. K., ir daro išvadą, kad po G. K. pokalbio su A. K. ir buvo gautas žodinis logistikos skyriaus vedėjo leidimas voljerams išvežti, nes tokie A. K. parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms bei liudytojų R. K. ir V. J. parodymams. Tokio leidimo davimas ne tik nepaneigia kaltinamojo kaltės, bet patvirtina (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pavaduotojo G. K. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, jis veikė priešingai tarnybos interesams. Nors išardyti voljerai buvo nurašyti, tačiau kaip metalo laužas jie turėjo vertę, ir tai suprasdamas kaltinamasis dėjo pastangas, kad jo sodybai reikalingi voljerai būtų ten nuvežti. Nors kaltinamasis nurodė, kad logistikos skyriaus darbuotojai nežinoję, kur dėti išardytus voljerus kaip nereikalingus, todėl jis ir pataręs vežti į jo sodybą kaip bevertes šiukšles, teismas atmeta tokius parodymus ir vertina juos kaip gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Šią išvadą patvirtina ir liudytojas A. K., girdėjęs kaltinamojo nuomonę apie ardomus voljerus: „geras dalykas“, bei kaltinamojo atsiskaitymas su R. K. už išnuomotą priekabą voljerams ir kitiems daiktams išvežti iš policijos komisariato kiemo į jo sodybą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. K. pirmiausia prašė tiesiogiai logistikos skyriaus darbininko R. K. vežti voljerus jam, pasinaudodamas policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pavaduotojo pareigomis, tai yra net nesuderinęs su logistikos skyriaus vedėju.

Taip nurodytais kaltinamojo veiksmais sukelti padariniai: diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas valstybinės institucijos autoritetas jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, taip padaryta didelė žala valstybės interesams, t. y. A. K. veiksmuose yra visi būtinieji nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Teismo nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad G. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad tokie jo veiksmai yra nesuderinami su tarnybos interesais, kad taip elgdamasis jis veikia priešingai tarnybos interesams, t. y. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, ir siekė išvengti mokėjimų už įgytą turtą.

Didelės žalos požymis yra vertinamasis, ir apie žalos dydį šiuo atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes bei veikos pobūdį. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam nors ir netiesiogiai pavaldūs logistikos skyriaus darbuotojai sutiko nuvežti į jo sodybą metalines voljerų dalis, tačiau tai nereiškia, kad pavaldiniai nesuprato, jog kaltinamasis G. K. tokiu būdu piktnaudžiauja tarnybine padėtimi. Toks geranoriškas pavaldinių sutikimas vykdyti viršininko pavaduotojo pageidavimus yra suprantamas. Tačiau kaltinamasis, kaip valstybės tarnautojas, užimantis vadovaujantį postą, duodamas nurodymus pavaldiems darbuotojams, suprato, kad tokie jo veiksmai nesuderinami su tarnybos interesais ir kad taip veikdamas jis siekia asmeninės naudos bei daro žalą valstybės interesams, diskredituoja valstybės tarnautojo vardą, menkina valstybinės institucijos autoritetą jam pavaldžių asmenų akivaizdoje. Teismas, įvertinęs kaltinamojo einamų pareigų svarbą, su neteisėtais veiksmais susijusių asmenų skaičių, tai, kad buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas valstybinės institucijos autoritetas jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, daro pagrįstą išvadą, kad taip buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybės interesams. Kaltinamojo A. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 228 str. 2 d. Kadangi kaltinamojo piktnaudžiavimas pasireiškė siekiant turtinės (asmeninės) naudos, papildoma kvalifikacija pagal LR BK 178 str.1 d. nereikalinga, todėl jo veiksmai iš BK 228 str. 2 d. ir 178 str. 1 d. perkvalifikuojami į LR BK 228 str. 2 d. Kadangi metalo laužo vertė buvo nustatyta raštu paklausiant metalo supirktuves, neišskiriant tinklinės vielos, kurios kaina yra mažesnė, ir kad realiai metalo laužas nebuvo įvertintas metalo laužo supirkėjų, teismas sprendžia, jog į kaltinamojo sodybą išvežto metalo laužo kaina tiksliai nenustatyta, todėl vertintina, kad (duomenys neskelbtini) apskrities policijos komisariatui padaryta apie 419 litų turtinė žala.

Dėl poveikio nukentėjusiajam

G. K. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad 2013 m. sausio 10 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 15 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įkalbinėdamas nukentėjusįjį S. A., demonstruodamas jam LR ATPK straipsnį, kuriame yra numatytą administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, ir taip baugindamas liudytoją S. A. galbūt skirtina jam arešto iki 30 parų bausme, siekė paveikti liudytoją S. A., kad šis ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 45-1-01192-12 duotų melagingus parodymus apie nusikalstamos veikos tyčią ir motyvus, nurodant, kad muštynes su L. K. pradėjo pats S. A..

Apklaustas kaip kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2012-11-29 tarp jo sūnaus L. K. ir S. A. kilo konfliktas, todėl jis buvo iškviestas į mokyklą išsiaiškinti konflikto priežastis. Sūnaus ir S. A. versijos šiek tiek skyrėsi, tačiau jie paspaudė vienas kitam rankas ir susitaikė, po to visi išsiskirstė į namus. 2013-01-07 sužinojo, kad jo sūnui pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl, norėdamas sužinoti pasikeitusias aplinkybes, sutikęs S. A. paklausė, ar jis parašė pareiškimą dėl to, kad būtų atliktas tyrimas ir ar turi kokių nors pretenzijų sūnui. S. A. minėjo, jog tyrėja jam pasakiusi, jog už muštynes jis bus nubaustas bauda. Jis kompiuteryje taip pat perskaitė, kaip jie gali būti nubausti už muštynes ir patarė parašyti pareiškimus, jog vienas kitam pretenzijų neturi, tačiau nesiūlė S. A. prisiimti kaltę, pasakė, jog, jeigu jis bus apklaustas kaip įtariamasis ir reikės gynėjo, patarė susisiekti su jo sūnumi L.. Mano, jog šia byla buvo siekiama jam daryti spaudimą, pareiškus kaltinimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Nukentėjusysis S. A. parodė, kad 2012 metų lapkričio 29 dieną susimušė su L. K., tai yra kaltinamojo sūnumi. Nors L. K. pirmas bandė jam suduoti, tačiau jis, būdamas labiau patyręs muštynėse, išvengė smūgio ir pats parvertęs ant žemės sudavė L. K.. Dėl šio įvykio jis buvo kviečiamas pas tyrėją, kuri jam pasakė, jog už muštynes bus baudžiami abu, tai yra jis ir L. K.. Po kiek laiko jam L. SMS žinute pranešė, kad jo tėtis nori susitikti, todėl susitikę nuvažiavo į jo namus. G. K. pasiūlymu jis ir L. parašė raštus, kad vienas kitam neturi pretenzijų, ir tai buvo tiesa, nes jis neturėjęs jokių pretenzijų L. K.. Kaltinamasis G. K. prašė, kad jis prisiimtų kaltę dėl muštynių, tačiau mano, kad tai netiesa. Jis taip pat minėjo, jog abu gali būti nubausti areštu, nes taip pasakė perskaitęs kompiuteryje, tačiau dėl tokio atsakomybės aiškinimo nejautė bauginimo.  Nors jis pasirašė liudytojo apklausos protokole, kad po pokalbio su G. K. jautė diskomfortą, kad jam buvo daromas poveikis, jis tokių žodžių kaip „poveikis“, „diskomfortas“ prasmės nesuprato, tokie žodžiai jam nežinomi. G. K. veiksmus suprato kaip geranoriškus, siekiant, kad nebūtų atliktas tyrimas dėl muštynių. Jis nesikreipė į teisėsaugos organus dėl kaltinamojo pasakytų žodžių  ir neprašė pripažinti jo nukentėjusiuoju.

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis S. A. atpažino G. K. kaips asmenį, dariusį jam poveikį ikiteisminio tyrimo byloje (2 t., 27–30 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis S. A. parodė vietas, apie kurias apklausos metu davė parodymus. Šio veiksmo metu rodydamas namą, kuriame jam buvo daromas poveikis. Nukentėjusysis S. A. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės, atpažino automobilį „Mazda 626“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriuo jį vežė L. K. tėvas G. K. (2 t.,. 31–36 b. l).

L. K. ir S. A. ranka rašyti pareiškimai dėl vykusio tarpusavio konflikto (2 t., 54, 55 b. l.).

2013-01-17 nutarimu S. A. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 45-1-1192-12 (2 t., 96 b. l.).

              Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad S. A. atpažino G. K. kaip asmenį, dariusį jam poveikį ikiteisminio tyrimo byloje, o parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis S. A. parodė namą, kuriame jam buvo daromas poveikis. Šie atlikti procesiniai veiksmai ir ypač nurodytos formuluotės parodo atliktų procesinių veiksmų neobjektyvumą ir tam tikrą šališkumą, nes teisme apklaustas nukentėjusiuoju S. A. parodė, kad jam nežinomos ir nesuprantamos tokios sąvokos kaip „diskomfortas“, „poveikis“, nors iš liudytojo apklausos protokolo matyti, jog jis pasirašė po liudytojo apklausos protokolu nesuprasdamas ne tik atskirų žodžių, bet ir viso teksto prasmės. Tai reiškia, jog liudytojas S. A. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas nenurodė, jog pokalbio su kaltinamuoju metu jam buvo daromas poveikis. G. K. buvo kaltinamas tuo, kad „demonstruodamas LR ATPK straipsnį, kuriame yra numatytą administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tokiu būdu baugino“ liudytoją S. A.. Teisiamojo posėdžio metu kaip nukentėjusysis apklaustas S. A. nurodė, kad jis nejautė bauginimo iš G. K. pusės, kai jis kompiuteryje rodė, kokia yra numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas S. A. taip pat nekalbėjo apie jo bauginimą, todėl kaltinimas G. K. dėl poveikio liudytojui bauginant jį yra nepagrįstas.

Kita kaltinime nurodyta aplinkybė, jog „G. K. siekė paveikti S. A., kad jis duotų melagingus parodymus, nurodant, jog muštynes su L. K. pradėjo pats S. A.“, taip pat neatitinka tikrovės.

Kaltinamasis G. K. neigia įkalbinėjęs liudytoją S. A. duoti melagingus parodymus, tai yra neigia vertęs S. A. meluoti, kad muštynes pradėjo būtent jis. Teismas šią aplinkybę vertina ne kaip kaltinamojo vertimą duoti melagingus parodymus, o norą liudytojui S. A. išaiškinti savo nuomonę dėl to, kuris iš jų vis dėlto pradėjo muštynes. Iš byloje esančio nuosprendžio (4 t., 16–22 b. l. ) matyti, kad abu konflikto dalyviai – S. A. ir L. K. – vienodai nurodo muštynių pradžią, tai yra jog nors ir mėginęs suduoti L. K., vis dėlto pirmas L. K. sudavė S. A., parversdamas jį ant žemės. Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo G. K. pasakyta nuomonė ir noras, kad S. A. sakytų objektyvią tiesą dėl faktinių aplinkybių, tai yra kuris iš jų pradėjo muštynes, yra tik išreikšta nuomonė, o ne vertimas duoti melagingus parodymus.

BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu arba teisme duotų melagingus parodymus. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali; baudžiamajai atsakomybei atsirasti nebūtina, kad kaltininko siekis būtų įgyvendintas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla ir tada, kai liudytojas dar nėra davęs parodymų. Kaip ir bet kurios kitos nusikalstamos veikos požymiai, siekis paveikti liudytoją, kad jis duotų melagingus parodymus, įrodinėjamas įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurių pripažinimas įrodymais kiekvienu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija (BPK 20 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi atsakomybė kyla už vertimą duoti melagingus parodymus, ir teismas daro išvadą, jog realiai S. A., pirmas sudavęs smūgį L. K., vertintinas kaip asmuo, pirmas pradėjęs muštynes, o tai reiškia, jog toks teiginys dėl muštynių pradininko gali būti ginčitinas, tačiau nėra melagingas.

Teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais daro išvadą, kad G. K. veiksmais nepadaryta veika, turinti LR BK 233 str. numatytus požymius, todėl pagal šį kaltinimą G. K. išteisintinas.

              Dėl bausmės

              Kaltinamojo G. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę G. K. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie apysunkių, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad pats atvežė metalo laužą atgal į policijos komisariato kiemą, jam skirtina bauda.

Proceso išlaidas sudaro liudytojo R. K. kelionės išlaidos 42,74 Lt, kurios priteistinos iš nuteistojo G. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.  nuteisti  100 MGL dydžio (13 000 Lt) bauda.

Pagal LR BK 233 str.1 d. G. K. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti  iš G. K. 42,74 Lt proceso išlaidų.

CD laikmeną su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo fotonuotraukomis palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas                                                                                    Vidmantas Mylė