Administracinė byla Nr. eA-2087-968/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03833-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.7.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 23S25212 dėl pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (toliau – ir Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 23S26624 dėl uždraudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie uždraudimą jai atvykti ir apsigyventi (toliau – ir Migracijos departamento 2023 m. kovo 12 d. sprendimas).
2. Pareiškėja skunda grindė šiais argumentais:
2.1. Ji 2022 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu (ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 441 str. nuostatas). Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 30 d. išdavė jai leidimą laikinai gyventi nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2026 m. sausio 6 d.
2.2. Skundžiami atsakovo sprendimai priimti dėl to, kad 2022 m. gruodžio 13 d., atsakydama į Migracijos departamento klausimyną, ji nenuslėpė ir sąžiningai nurodė, kad 2011– 2016 metais tarnavo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) kariuomenėje ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos sutuoktiniui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad jis, atsakydamas į klausimyną, nurodė, jog 2010–2015 metais tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje ((duomenys neskelbtini)), turėjo (duomenys neskelbtini) laipsnį, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje neva gali grėsti valstybės saugumui.
2.3. Po leidimo laikinai gyventi išdavimo jokie jos duomenys ir jos pildytas klausimynas nepasikeitė, tačiau Migracijos departamentas nurodo tik 2023 m. vasario 20 d. gavęs Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. vasario 15 d. išvadą Nr. 18-1791 (toliau – ir VSD išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Iš to galima spręsti, kad arba VSD pakeitė savo nuomonę (nors pareiškėjos duomenys nesikeitė) arba Migracijos departamentas, išduodamas pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nesilaikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 76 punkto reikalavimų. Tai neatitinka gero administravimo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo subjekto atsakomybės už priimtus sprendimus, objektyvumo principų. Migracijos departamentas, panaikindamas pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nesuteikė jai galimybės pateikti paaiškinimus.
2.4. Pareiškėja sutinka su pozicija, jog Rusijos ir Baltarusijos režimai vykdo agresyvią politiką bei kelia potencialų realų pavojų Lietuvos saugumui. Ji 2016 metais, pasibaigus kontraktui, išėjo iš tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje būtent dėl įsitikinimo, jog nenori tarnauti kariuomenėje, kuri bet kada gali būti panaudota agresijai, represijoms, ir nori dirbti nepolitinį, civilinį darbą; išėjusi iš kariuomenės, ji 6 metus nebandė reziduoti kitose šalyse, gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Iki pareiškėjai 2016 metais baigiant tarnybą, (duomenys neskelbtini) prezidento 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 355 „Dėl karių ir sukarintų organizacijų darbuotojų materialinio skatinimo“ panorusiems pratęsti kontraktus kariams buvo nustatytas 10 bazinių algų (pratęsiant kontraktą nuo 3 iki 5 metų) arba 35 bazinių algų (pratęsiant kontraktą 5 ar daugiau metams) dydžio paskatinimas. Pareiškėja, jei būtų norėjusi pratęsti kontraktą dar 5 metams, galėjo vien už jo pratęsimą gauti 2 180 126 (duomenys neskelbtini) (4 585 Eur) materialinį paskatinimą, kuris 2015 metais žymiai viršijo metinį vidutinį darbo užmokestį, tačiau sąmoningai, dėl moralinių įsitikinimų, nusprendė netarnauti kariuomenėje ir gyventi civilinį gyvenimą.
2.5. Pareiškėja su sutuoktiniu dalyvavo 2020 metų protestuose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią ir palaikė opozicijos pajėgų suvienijimą, aiškiai ir viešai, vykstant sulaikymams ir represijoms, išsakė poziciją šiuo klausimu. Ji dirba persikėlusioje į Lietuvą (duomenys neskelbtini) įmonėje: uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) buvusi „(duomenys neskelbtini)“), kurios vadovas (duomenys neskelbtini) 2020 metais, dar gyvendamas (duomenys neskelbtini), pasirašė garsiąją (duomenys neskelbtini) IT kompanijų peticiją „Sustabdyti prievartą. Surengti naujus skaidrius rinkimus“. Pareiškėja teigė jau 2020 m. rugpjūčio 18 d. teikusi paramą opoziciniam (duomenys neskelbtini), už kurio finansinį rėmimą (duomenys neskelbtini) gresia ir realiai taikoma baudžiamoji atsakomybė.
2.6. Pareiškėja 2023 m. birželio 7 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tris paskutiniuosius tarnybos metus (2013–2016 m.) buvo vaiko priežiūros atostogose. 2016 metų spalio mėnesį grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, už ištarnautą laiką jai buvo suteiktas „(duomenys neskelbtini)“ karinis laipsnis, t. y. (duomenys neskelbtini), ne (duomenys neskelbtini) laipsnis. Pareiškėja 2016 metų lapkričio mėnesį išėjo iš tarnybos. Pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 18 d. bankiniu („Facebook“) 85 JAV dolerių mokėjimu finansiškai paremtas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pripažintas teroristine – t. y., priešiška (duomenys neskelbtini) režimui organizacija.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu pareiškėjai 2023 m. sausio 13 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760216249, galiojantis iki 2026 m. sausio 6 d. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 20 d. gavo VSD išvadą Nr. 18-1791, kurioje nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Migracijos departamento klausimyne pareiškėja nurodė, kad 2011–2016 metais ji tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Tai rodo, kad pareiškėja, tarnaudama (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, pareiškėja gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad VSD vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, pareiškėjos šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikiai ir negali būti svarbesni už valstybės saugumą, atsižvelgus į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 ir 37 punktus, pareiškėjai buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertintinas kaip proporcingas.
3.2. Pareiškėjos skundo teiginiai, kad 2016 m. pasibaigus kontraktui ji išėjo iš tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje dėl įsitikinimų, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes pareiškėja (duomenys neskelbtini) kariuomenėje tarnavo nuo 2011 m. iki 2016 m., per šį laikotarpį (duomenys neskelbtini) valdžios elgesys su (duomenys neskelbtini) piliečiais ar rinkimų rezultatai iš esmės nesikeitė. Atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD, išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Ginčijamuose sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytas juridinių faktų visetas, jie susieti su taikomomis teisės normomis, ginčijami sprendimai atitinka VAĮ, teismų praktikos reikalavimus, sprendimai priimti nešališkai ir objektyviai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. VSD nurodė, kad skundžiami atsakovo sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD išvadoje 2023 m. vasario 15 d. Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėja, tarnaudama (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės teisėsaugos tarnybose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Užverbuoti agentai, dirbantys (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ar tarnaujantys šios šalies ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujas žvalgybines galimybes – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. VSD teigimu, grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip galinti kelti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai negali būti svarbesni už Lietuvos Respublikos valstybės saugumą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą tenkino, t. y. panaikino Migracijos departamento 2023 m. kovo 12 d. ir 2023 m. kovo 9 d. sprendimus, pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš Migracijos departamento 1 022,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2023 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. 23S25212, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760216249, galiojęs iki 2026 m. sausio 6 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 24 d. pareiškėja pateikė prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 13 d. per MIGRIS paskyrą gavo pareiškėjos užpildytą klausimyną. Atsakydama į klausimus pareiškėja nurodė, kad ji nuo 2011 metų iki 2016 metų tarnavo pagal kontraktą (duomenys neskelbtini), kariniame dalinyje Nr. 30695. Pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių galėtų būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, pagal tuo metu turėtus duomenis nenustatyta, todėl 2022 m. gruodžio 30 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi 3 metams.
7. Migracijos departamentas 2023 m. vasario 20 d. gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėja, tarnaudama (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėja, turėdama leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo, todėl jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. sprendime nurodyta, kad vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjai buvo išduota nacionalinė viza ilgalaikiam buvimui, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 27 d.; ji taip pat turėjo Lietuvos išduotą Šengeno vizą, galiojusią nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. ir išduotą leidimą laikinai gyventi, kuris galioja nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2026 m. sausio 6 d. SODROS informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja nuo 2023 m. sausio 2 d. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2023 m. vasario 7 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos buvimo ir darbo laikotarpis nelaikytinas ilgalaikiu ryšiu su Lietuva ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad duomenų apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra. Pareiškėjos sutuoktinis buvo pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, tačiau 2023 m. vasario 9 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
8. Teismas, aptaręs ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytas pagrindas – grėsmė valstybės saugumui, buvo konstatuotas atsižvelgiant į VSD išvadą, jog pareiškėjos tarnavimas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje 2011–2016 metais suponuoja jos galimą pažeidžiamumą ir iš to galinčią kilti grėsmę.
9. Teismas, nurodęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką dėl užsieniečių teisinės padėties ir grėsmės nacionaliniam saugumui vertinimo, sprendė, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Nors Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, ir jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjos paaiškinimus, tačiau teismui atliekant Migracijos priimto sprendimo teisminę kontrolę teismas vertina tiek Migracijos departamento sprendimo, tiek VSD išvados, kuriuos pagrindu buvo priimtas sprendimas, teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Teismas vertino, kad sprendžiant dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, yra svarbios pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad jos tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje nuo 2013 iki 2016 m. buvo tik formali, nes nuo 2013 metų pareiškėja buvo vaiko priežiūros atostogose, o vos grįžusi iš jų, paliko tarnybą. Taigi faktiškai pareiškėja tarnavo tik 2011–2013 metais. Šių aplinkybių Migracijos departamentas neginčijo, jos nebuvo nagrinėtos VSD sprendžiant dėl pareiškėjos keliamos grėsmės. Tarnybos metu pareiškėjos karinis laipsnis nesikeitė ir ji liko (duomenys neskelbtini), tik prieš išėjimą iš tarnybos jai buvo suteiktas grandinio („(duomenys neskelbtini)“) laipsnis, kuris, kaip nurodė pareiškėja, yra suteikiamas automatiškai, praėjus tam tikram laikui.
11. Teismas sprendė, kad tai, jog pareiškėja tarnybą paliko iškart grįžusi iš vaiko priežiūros atostogų ir po naujo laipsnio jai suteikimo, atitinka jos dėstomą poziciją, kad tarnybą ji paliko vedama vertybinių nuostatų.
12. Teismas pažymėjo, kad 2011–2013 metais, kai pareiškėja faktiškai tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, Lietuva nelaikė (duomenys neskelbtini) priešiška valstybe, priešingai, bendradarbiavo ekonomikos ir transporto srityse, taip pat siekė (duomenys neskelbtini) dalyvavimo Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės iniciatyvoje (Ministro pirmininko 2013 m., balandžio 14 d. pranešimas, prieiga per internetą https://lrv.lt/lt/naujienos/premjeras-lietuva-ir-baltarusija-turi-geru-bendradarbiavimo-pavyzdziu). Byloje taip pat nepaneigtos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad tarnybą kariuomenėje ji paliko nepaisant jai siūlomo materialaus paskatinimo už kontrakto pratęsimą.
13. Teismas nurodė, kad nei sprendime, nei VSD išvadoje nėra aptariamos kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės: jos parama (duomenys neskelbtini) opozicijai, įmonės, kuri yra jos darbovietė, atsiradimo Lietuvoje istorija, pareiškėjos dalyvavimas opozicijos mitinguose. Todėl teismas konstatavo, kad šios aplinkybės, sprendžiant dėl pareiškėjos galimos grėsmės, nebuvo įvertintos ir į jas nebuvo atsižvelgta, nors jos yra aktualios sprendžiant dėl individualios pareiškėjos grėsmės (ne)buvimo. Nepakanka vien konstatuoti pareiškėjos darbo Lietuvos Respublikoje veikiančioje įmonėje fakto, nurodant, kad tai nėra svarbiau už nacionalinio saugumo interesus, nes pareiškėja nurodė, jog įmonė buvo perkelta į Lietuvą būtent kaip pasipriešinimo (duomenys neskelbtini) autoritariniam režimui ženklas, o tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant dėl pareiškėjos (ne)keliamos grėsmės.
14. Teismo vertinimu, vien faktas, kad pareiškėja prieš daug metų tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, neįvertinus kitų su asmeniu susijusių aplinkybių (dalyvavimo opozicinėje veikloje ar jos rėmime, patekimo į kariuomenę ir išėjimo iš jos aplinkybių, realaus tarnavimo laiko ir laiko, praėjusio nuo tarnybos pabaigos, asmens deklaruojamos pozicijos dėl autoritarinio režimo ir veiklos) nagrinėjamu atveju nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjos keliamos grėsmės egzistavimą.
15. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2022 m. gruodžio 30 d. išduodant pareiškėjai leidimą laikinai gyventi buvo konsultuotasi su VSD, tačiau pareiškėjos keliamų grėsmių nebuvo nustatyta. Atsakovo atstovai negalėjo nurodyti, kokios aplinkybės pasikeitė nuo leidimo išdavimo iki 2023 m. vasario 15 d., kuomet buvo gauta VSD išvada, kurioje apie pareiškėjos grėsmę nacionaliniam saugumui jau buvo konstatuota.
16. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos tarnybos kariuomenėje faktas buvo žinomas 2022 m. gruodžio 30 d. išduodant pareiškėjai leidimą laikinai gyventi. Iš sprendimo nėra aišku, kokios su pareiškėja ar geopolitine situacija (jos pasikeitimu) susijusios aplinkybės galėjo nulemti skirtingą pareiškėjos vertinimą per labai trumpą laikotarpį (2022 m. gruodžio mėnesį ir 2023 m. vasario mėnesį). Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka gero administravimo principo, nes, nenurodant argumentų ir nepateikiant paaiškinimų, tokia pati faktinė situacija teisiškai yra vertinama visiškai skirtingai: vienu atveju pareiškėjos tarnavimo kariuomenėje faktas yra nelaikomas grėsme nacionaliniam saugumui ir leidimas yra išduodamas, tačiau po dviejų mėnesių tokia pati situacija jau vertinama kaip kelianti grėsmę.
17. Teismas sprendė, kad pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui konstatuota kompleksiškai neįvertinus jos individualios situacijos, tapačias aplinkybes vertinant skirtingai, todėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. sprendimas naikintinas.
18. Teismas pažymėjo, kad ši teismo išvada nereiškia, jog ateityje negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjai sukeliantis sprendimas.
19. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento 2023 m. kovo 12 d. sprendimas buvo priimtas vadovaujantis 2023 m. kovo 9 d. sprendimu, kuris yra panaikintas, taip pat VSD išvada, kuri, teismo vertinimu, nėra pakankamas pareiškėjos keliamai grėsmei valstybės saugumui konstatuoti. Todėl šis sprendimas taip pat naikintinas.
20. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo priteisti iš Migracijos departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur) ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 000 Eur).
21. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitos svarbios aplinkybės) bei teismų praktiką, pareiškėjai iš atsakovo priteisė jos sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.
22. Teismas, įvertinęs pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų apimtį, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomą priteisti sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas sumažino iki 1 000 Eur, kadangi byla nėra sudėtinga nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis.
III.
23. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
24. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
24.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad vien faktas, jog pareiškėja prieš daug metų tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, neįvertinus kitų su asmeniu susijusių aplinkybių, nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjos keliamos grėsmės egzistavimą. Ginčijami Migracijos departamento sprendimai buvo priimti pagal Migracijos departamento surinktus ir pareiškėjos pateiktus duomenis iki ginčijamų sprendimų priėmimo. Duomenis apie pareiškėjos tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje Migracijos departamentas gavo iš pačios pareiškėjos, jai nurodžius klausimyne. Pareiškėjos teismui nurodytos aplinkybės apie jos tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, paramą (duomenys neskelbtini) opozicijai, įmonės, kuri yra jos darbovietė, atsiradimo Lietuvoje istoriją, pareiškėjos dalyvavimą opozicijos mitinguose ginčijamuose sprendimuose ir VSD išvadoje negalėjo būti aptartos, nes pareiškėja šio informacijos Migracijos departamentui iki ginčijamų sprendimų priėmimo neteikė, nors teisę kartu su klausimynu raštu teikti papildomus paaiškinimus turėjo. Teismas turėjo pareigą ne deklaratyviai konstatuoti, kad tam tikros pareiškėjos nurodytos aplinkybės liko neaptartos atsakovo ir VSD, bet būti aktyvus ir įvertinti tokių pareiškėjos teiginių pagrįstumą, atsižvelgdamas į Migracijos departamento ir VSD pateiktą poziciją.
24.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tai, jog pareiškėja tarnybą paliko iškart grįžusi iš vaiko priežiūros atostogų ir po naujo laipsnio jai suteikimo, atitinka jos poziciją, jog tarnybą ji paliko vedama vertybinių nuostatų. Pareiškėja, teigianti, kad nenori tarnauti kariuomenėje, kuri bet kada gali būti panaudota agresijai ir represijoms, tarnavo tokioje kariuomenėje iki kontrakto pabaigos, kontrakto dėl moralinių priežasčių nenutraukė, todėl aplinkybė, kad pareiškėja kontrakto su (duomenys neskelbtini) kariuomene nepratęsė grėsmės valstybės saugumui kontekste negali būti vertinama pareiškėjos naudai. Kontrakto su kariuomene nepratęsimas galėjo būti nulemtas įvairiausių priežasčių (ekonominių, šeiminių ir pan.). Todėl vien kontrakto nepratęsimas pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad šis faktas įvyko išimtinai dėl pareiškėjos vertybinių įsitikinimų, kaip ir nepaneigia pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui, ypač atsižvelgiant į pakankamai ilgą pareiškėjos tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje laiką.
24.3. Pareiškėjos tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje VSD surinktos informacijos kontekste patvirtina, kad pareiškėja negalėjo būti nelojali (duomenys neskelbtini) valdžiai ir, vertinant šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėja gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojali ir patikima (duomenys neskelbtini) valdžiai. Todėl aplinkybė, kad 2011–2013 metais Lietuva nelaikė (duomenys neskelbtini) priešiška valstybe, nėra reikšminga. Išvada dėl pareiškėjos valstybės saugumui keliamos grėsmės buvo padaryta remiantis ne tik pareiškėjos tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, bet ir VSD surinkta informacija.
24.4. Pagal teismų praktiką sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir LVAT praktikai.
24.5. Teismas izoliuotai vertino bylos aplinkybes, jų nesiejo nei su tarptautine situacija, nei su turima informacija, kad (duomenys neskelbtini) institucijos veikia tokiu būdu, kad naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos.
24.6. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis, kurių nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Atsižvelgęs į Įstatymo nuostatas ir konsultaciją su VSD, kuriuos metu Migracijos departamentas buvo informuotas, kad VSD neturi informacijos dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas, turėdamas informaciją apie pareiškėjos tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje negalėjo konstatuoti, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl priėmė sprendimą pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui (gavus VSD išvadą) Migracijos departamentas priėmė ginčijamus sprendimus. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad ginčijami sprendimai yra nemotyvuoti ir neatitinka gero administravimo principo, nes, nenurodant argumentų ir nepateikiant paaiškinimų, tokia pati faktinė situacija teisiškai yra vertinama visiškai skirtingai, yra nepagrįsta, neatitinka bylos medžiagos.
24.7. Migracijos departamentas priimdamas ginčijamus sprendimus, rėmėsi VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ir įvertino pareiškėjos teisėto gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, pareiškėjos šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (ji tokių neturi), pareiškėjos ekonominius ryšius (nėra ilgalaikiai) ir, kad Migracijos departamento sprendimų priėmimas pareiškėjos atžvilgiu yra proporcingas (pareiškėjos situacija įvertinta faktinių aplinkybių kontekste, todėl ginčijami Migracijos departamento sprendimai yra proporcingi), todėl Migracijos departamento ginčijami sprendimai atitinka nuoseklią LVAT praktiką analogiškose bylose.
24.8. Teismas nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių Migracijos departamento sprendimai yra naikintini, teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai, todėl yra pagrindas jį panaikinti.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti. Jis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
25.1. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD ir teikia išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, o Migracijos departamentas per nustatytą terminą panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi. Atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi VSD išvada apie pareiškėjos tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, jos lojalumą (duomenys neskelbtini) režimui bei tikimybę būti išnaudotai (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui. VSD yra nustatęs konkrečius (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ar tarnaujantys šios šalies ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, (duomenys neskelbtini) karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
25.2. Surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti skundžiamus sprendimus, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama spręsti, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir jo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
25.3. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimu byloje Nr. 19-A/2021, vien faktas, kad pareiškėja, kaip ji pati nurodo, faktiškai nuo 2013 m. netarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje ir iki 2016 m. buvo vaiko priežiūros atostogose, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis tarnybomis yra išnykusi.
25.4. Byloje nustatytas aplinkybes įvertinus visuotinai žinomos informacijos apimtimi, tikėtina, kad pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad VSD išvada, kuria remiantis buvo priimti skundžiami sprendimai, nėra pakankama konstatuoti pareiškėjos pavojingumo, atsižvelgiant vien tik į tai, kad pareiškėja tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, klaidingai vertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
25.5. VSD cituoja teismų praktiką analogiškose bylose ir pažymi, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pakanka turėti duomenų (šiuo atveju apie pareiškėjos tarnybą kariniame dalinyje, t. y. apie jos ryšį su (duomenys neskelbtini) karine struktūra), kuriais remdamasis VSD, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, prognozuoja grėsmes valstybės saugumui (šiuo atveju daro išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui). EŽTT pažymėjo, kad vertinimo laisvė apibrėžti, kas yra reikalinga nacionaliniam saugumui, paliekama atitinkamoms institucijoms, o Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kontržvalgybos uždavinys yra prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, pareiškėjos buvimą Lietuvos Respublikoje dėl jos buvusio ryšio su karine struktūra vertina kaip pakankamai realią grėsmę valstybės saugumui. Ginčijami Migracijos departamento sprendimai laikytini adekvačia, proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui, t. y. užkirsti kelią gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
26. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, priimti į bylą prie atsiliepimo į apeliacinius skundus pridedamus dokumentus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
26.1. Pareiškėja pateikė į bylą jos pasipriešinimą (duomenys neskelbtini) režimui ir opozicijos rėmimą patvirtinančius įrodymus, (duomenys neskelbtini) kariuomenėje realiai tarnavo mažiau nei dvejus metus, o į kariuomenę įstojo dėl vienintelės galimybės ištrūkti iš jai paskirto darbo periferijoje. Pareiškėjos vertinimu, pažeistas įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims principas, ji negalėjo surinkti daugiau įrodymų, nes nesitikėjo, kad teks įrodinėti savo poziciją Lietuvos institucijose. Atsakovas rėmėsi tik apibendrinta VSD informacija. Pagal Aprašo 76 punktą Migracijos departamentas negalėjo išduoti pareiškėjai leidimo laikinai gyventi iki VSD patikrino ją ir jos užpildytą klausimyną. Pareiškėjos klausimyne nurodyta informacija ir kitos aplinkybės po leidimo laikinai gyventi išdavimo nepasikeitė. Pareiškėjos (jos sutuoktinio, mažamečio vaiko) atžvilgiu yra pažeisti gero administravimo ir įstatymo viršenybės (prievolė laikytis Aprašo 76 punkto reikalavimų), sprendimų atsakingumo (pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas nepasikeitus jos ir jos klausimyno duomenimis bei nenurodant (net teismui) vertinimo pakeitimo priežasčių), objektyvumo, proporcingumo, lygiateisiškumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai. Nei 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152) Reglamentas (ES) 2018/1861, nei Lietuvos Respublikos įstatymai nenustatė Migracijos departamentui pareigos įtraukti pareiškėjos duomenis į Šengeno informacinę sistemą (SIS). Atsakovo sprendimas dėl pareiškėjos įtraukimo į SIS nėra konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas, todėl nepagrįstas ir neteisėtas ir naikintinas.
26.2. Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021 nėra aktualus nagrinėjamai bylai. Pareiškėja neginčija VSD kompetencijos rinkti informaciją ir jos pagrindu teikti išvadas, ir atsakovo kompetencijos priimti sprendimus, tačiau įstatymas numato, kad minėtų institucijos sprendimai (išvados) nėra galutinės, kadangi numato jų veiklos teisminę kontrolę. Pagal teismų praktiką „galintis grėsti“ pareiškėjos pavojus Lietuvos Respublikos saugumui (jo turinio atskleidimas) yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas, sprendimas privalo būti individualizuotas pareiškėjos atžvilgiu: nustatytais faktais, ypač jos atliktais veiksmais ir jų pobūdžiu, bei jų pagrindu motyvuota išvada ar pareiškėjos buvimas Lietuvoje sudaro pakankamai realią ir akivaizdžią grėsmę valstybės saugumui. VSD pažyma (išvada) negali būti laikoma savaime pakankamu pareiškėjos grėsmės saugumui įrodymu. Turi būti įvertinti visi esantys įrodymai (jei reikia, išreikalaujant papildomi), visų individualių aplinkybių ir faktų visuma. Pareiškėja negali būti įpareigota įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių ji objektyviai negali įrodyti ar kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas arba kurių nėra (pvz., kad ji nėra (duomenys neskelbtini) specialiųjų tarnybų agentė, savo pilietinę poziciją ir įsitikinimus ir pan.), priešingu atveju būtų šiurkščiai pažeidžiamas įrodinėjimo naštos paskirstymo principas, ypač atsakovui ir VSD nepateikus konkrečių įrodymų, o grindžiant savo poziciją samprotavimais.
26.3. Migracijos departamentas nesuteikė jai jokios galimybės pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus ikiteismine tvarka, tačiau pareiškėja pateikė teismui įrodymus dėl jos pilietinės ir politinės pozicijos, tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje aplinkybių. Atsakovas nepateikė argumentų, kodėl pareiškėjos pateikti įrodymai yra nepakankami, nepateikė pakankamų individualizuotų įrodymų dėl pareiškėjos pavojingumo nacionaliniam saugumui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, pagrįstas, teisingas ir teisėtas, o apeliaciniai skundai yra atmestini.
26.4. Panaikinus Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, 2023 m. kovo 12 d. sprendimas dėl uždraudimo atvykti ir įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimo taip pat yra naikintinas kaip susijęs. Jeigu sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nebūtų panaikintas, pareiškėja prašo teismo atskirai išspręsti prašymą dėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 12 d. sprendimo panaikinimo, kuris nėra konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas asmeniškai pareiškėjos atžvilgiu, todėl nepagrįstas ir neteisėtas.
27. Pareiškėja taip pat prašo pridėti prie bylos papildomus dokumentus, kurie buvo priimti po teismo sprendimo priėmimo (darbdavio charakteristika, kiti raštai), kurių paviešinimas gali sukelti pareiškėjai neigiamas pasekmes (duomenys neskelbtini) ir pateikia juos tiesiogiai teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 23S25212 dėl pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo ir 2023 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 23S26624 dėl uždraudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie uždraudimą jai atvykti ir apsigyventi, kurie priimti konstatavus, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. ir 2023 m. kovo 12 d. sprendimus. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjos vertinimo, o ginčijami sprendimai, kurie grindžiami tik VSD išvada ir pateiktais duomenimis neatitinka proporcingumo principo.
30. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovo vertinimu, teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui, buvo konstatuota iš esmės atsižvelgiant į VSD išvadą, jog pareiškėjos tarnavimas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje 2011–2016 metais suponuoja jos galimą pažeidžiamumą ir iš to galinčią kilti grėsmę, tačiau negali pritarti teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pastaroji aplinkybė nėra pakankama konstatuoti pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui.
32. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, o 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
33. Įstatymo 4 straipsnio (redakcija, galiojusi atsakovo sprendimų priėmimo metu) 5 dalyje įtvirtinta, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
34. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
35. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
36. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
37. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad VSD teikdama išvadą ir (arba) Migracijos departamentas priimdamas ginčijamus sprendimus pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui kontekste netinkamai įvertino reikšmingus įrodymus, ar kad šių institucijų pastaruoju aspektu nurodyti motyvai yra nepakankami.
38. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
39. (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl (duomenys neskelbtini) keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
40. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, vadovavosi VSD išvada. Joje, įvertinus pačios pareiškėjos nurodytą ir neginčijamą aplinkybę, jog ji 2011-2016 metais pagal kontraktą tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, konstatuota, jog pareiškėja, tarnaudama (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojali (duomenys neskelbtini) ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos vyras yra (duomenys neskelbtini) profesionalios kariuomenės karininkas.
41. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėja, turėdama leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
42. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Dėl šios priežasties, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos jau po ginčijamų Migracijos departamento sprendimų priėmimo, teismui nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad tarnybos profesionalioje (duomenys neskelbtini) kariuomenėje metu buvo vaiko priežiūros atostogose, jau būdama Lietuvoje paaukojo pinigų (duomenys neskelbtini) opozicijai, įsidarbino iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą persikėlusioje įmonėje, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji negali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Nors pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ji nenorėjo tarnauti kariuomenėje, kuri bet kada gali būti panaudota agresijai ir represijoms, tarnavo tokioje kariuomenėje iki kontrakto pabaigos, kontrakto dėl moralinių priežasčių nenutraukė, todėl aplinkybė, kad pareiškėja kontrakto su (duomenys neskelbtini) kariuomene nepratęsė grėsmės valstybės saugumui kontekste negali būti vertinama pareiškėjos naudai.
43. Įvertinus tai, kad, kaip konstatuota VSD išvadoje ir ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose, pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui dėl jos tarnavimo profesionalioje kariuomenėje vertinimui itin svarbus susiklostęs geopolitinis kontekstas, be kita ko, susijęs su besitęsiančia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karine agresija prieš Ukrainą, pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog 2011–2013 metais Lietuva nelaikė (duomenys neskelbtini) priešiška valstybe, nėra reikšminga.
44. Skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, tai, kad pareiškėjai 2022 m. gruodžio 30 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra pakankamas pagrindas paneigti VSD teisę reikšmingas pareiškėjos biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgdama į tai, kad Migracijos departamentas, 2022 m. gruodžio 30 d. išduodamas pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neturėjo nustatyta tvarka VSD išduotos išvados dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, teisėjų kolegija negali pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. sprendimas dėl pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo yra nemotyvuotas ir neatitinka gero administravimo principo vien dėl to, kad, išduodant pareiškėjai laikiną leidimą gyventi ir vėliau jį panaikinant, jos tarnavimo kariuomenėje faktas grėsmės nacionaliniam saugumui kontekste įvertintas skirtingai.
45. Ginčijami Migracijos departamento sprendimai daugiausiai grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjos tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje 2011-2016 metais vertinimu valstybės saugumo aspektu, tačiau iš šio sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjos šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad Migracijos departamento sprendimai yra nemotyvuoti, atmetami kaip nepagrįsti.
46. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja prašo teismo atskirai išspręsti prašymą dėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 12 d. sprendimo panaikinimo. Teigia, kad pastarasis Migracijos departamento sprendimas nėra konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas.
47. Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. kovo 12 d. sprendimu uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams).
48. Įvertinus Migracijos departamento 2023 m. kovo 12 d. sprendimo turinį konstatuotina, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu. Jame detaliai įvertintas pareiškėjos socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, pobūdis ir konstatuota, kad pareiškėjos buvimo ir darbo laikotarpis nelaikytinas ilgalaikiu ryšiu su Lietuva ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Migracijos departamento 2023 m. kovo 12 d. sprendime motyvuotai konstatuota, kad nėra duomenų apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, pakartotinai pastarojo sprendimo kontekste vertinta jos keliama grėsmė valstybės saugumui ir tai, kad pareiškėja, kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, Migracijos departamento 2023 m. kovo 12 d. sprendimas yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas.
49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Migracijos departamento 2023 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas, taip pat pagrįstai į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (trejus metus).
50. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie uždraudimą jai atvykti ir apsigyventi. Ginčijamuose Migracijos departamento sprendimuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.
51. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
52. Apibendrinusi teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl atsakovo Migracijos departamento ir trečiojo suinteresuoto asmens VSD apeliaciniai skundai tenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą atmesti. Atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Jolanta Malijauskienė
Beata Martišienė