Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-167-48-2009].doc
Bylos nr.: 1A-167-48-2009
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas: R.Aikevičius                                  Baudžiamoji byla Nr.1A-167-48/09

Teisėjas:     B.Liatukas                                          (Proceso Nr.98-1-00238-08)

                                                                          Procesinių sprendimų kategorijos:

(S)

(S)

                                                                          1.2.4.5.; 2.4.6.3.4.

 


HERBAS
      
 

                                      KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                                                       

                                                            N U T A R T I S

                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                             2009 m. gegužės mėn. 13 d.

                                                              Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant  prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Jurgitai Karvelė, nuteistajam G. K., nukentėjusiajai ir civiliniai ieškovei D. G., jos atstovei advokatei Ramunei Noreikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl 2009-01-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138str.1d. laisvės apribojimo bausme 1 metams 1 mėnesiui. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš G. K. nukentėjusiosios D. G. naudai priteista 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1 200 Lt advokato paslaugoms.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad 2008-05-16, apie 10:00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, konflikto su sutuoktine D. G. metu, tyčia sudavė ne mažiau 14 smūgių į galvos bei nugaros sritį, padarydamas nukentėjusiajai D. G. pogleivines kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, kraujosruvas apatinėje lūpoje, liežuvėlyje, akių vokų junginėse, poodines kraujosruvas kairiame žande, kakle, dešiniame smilkinyje, žastuose, kairiame peties sąnaryje, šlaunyse, sprando sumušimą, kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžimą,  galvos smegenų sukrėtimą - nesunkų sveikatų sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138str.1d.

Nuteistasis G. K. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jo parodymai neprieštaravo vieni kitiems, tačiau teismas nemotyvuotai į juos neatsižvelgė ir pripažino šiuos parodymus nuteistojo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis iš esmės tik D. G. nenuosekliais ir tarpusavyje prieštaringais parodymais, kurie yra prieštaringi ir nuteistojo parodymams, o 2008-06-17 specialisto išvada visiškai neatitinka D. G. nupasakotų aplinkybių, kas patvirtina nuteistojo nekaltumą.

Apeliantas teigia, kad D. G. teismui nurodė, jog nuteistasis smūgiavo jai į veidą, tačiau taip pat patvirtino, jog mėlynių veide nebuvo, tuo tarpu specialistas išvadoje konstatavo kraujosruvas lūpose, akių junginėse, kairiame žande.

Pažymi, jog D. G. teismui teigė, kad pareiškimą policijai parašė naktį iš gegužės 16 į 17, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškimas gautas gegužės 19 dieną.

Taip pat nurodo, kad D. G. parodymai prieštarauja specialisto išvadoje išdėstytiems faktams, nes nukentėjusioji teigė, kad jai buvo visu nuteistojo svoriu spaudžiamas pilvas, rankų riešai, tačiau specialistas jokių išorės žymių šiose vietose nenustatė. Be to, D. G. niekada nenurodė, jog ji būtų praradusi sąmonę, kas yra pagrindinis ir būtinas smegenų sukrėtimo požymis.

Apeliantas teigia, kad D. G. parodymai yra visiškai nelogiški, kadangi ji nurodė, jog neįleido nuteistojo į namus, nes žinojo koks būna pastarasis ir bijojo dėl savo ir vaiko sveikatos (nors pati neginčija, jog iki tol G. K. jokio smurto prieš ją nenaudojau). Tačiau kitą dieną po patirtų labai didelių sužalojimų, ji viena su vaiku (nors buvo nuvykusi pas mamą ir tetą, kur bent jau vaiką galėjo palikti) grįžo namo, įleido nuteistąjį į namus ir buvo dar kartą tariamai sumušta. Patyrusi sunkius sumušimus, D. G. išėjo į lauką ir lyg niekur nieko draugiškai paprašė nuteistojo atnešti akinius ir padėti jai. Teigia, kad po sunkių sužalojimų D. G. pati vairavo automobilį, nors jeigu ji būtų patyrusi smegenų sukrėtimą, tikrai negalėtų to daryti. Be to, pati D. G. nurodo, kad po „pirmojo sumušimo“ ji buvo pas mamą ir tetą, todėl šios turėjo matyti sumuštą nukentėjusiąją, bet vis tiek jos neprieštaravo, kad D. G. viena su vaiku grįžtų namo, kur jos galimai laukia smurtaujantis vyras.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. G. nenurodė, jog sumušimo dieną ji buvo nuvykusi į nuteistojo darboviete K. R., kur ją matė ne vienas pastarojo bendradarbis.

Atkreipia dėmesį, kad teismas konstatavo, jog G. K. 2008-05-16 ryte trenkė nukentėjusiąją į kėdę ir ji užsigavo klubą, nors nukentėjusioji nenurodė, kad ji ryte būtų užsigavusi klubą.

Teigia, jog specialisto išvada yra niekinė, kadangi joje nurodoma, kad „sužalojimai yra padaryti 12 - 24 val. iki tyrimo pradžios“, o „tyrimas pradėtas: 2008-05-20“ t.y., sužalojimai galėjo būti padaryti laikotarpyje nuo 2008-05-19 iki 2008-05-20, o apeliantas yra nuteistas už nusikaltimą, kuris padarytas 2008-05-16.

Apeliantas nurodo, kad specialisto išvadoje yra esminių prieštaravimų, kadangi tyrimo metu specialistas nustatė pogleivines kraujosruvas viršutinės lūpos gleivinėje, o sužalojimų išorinėje lūpos dalyje nenustatyta, taigi šios kraujosruvos galėjo būti padarytos tik „iš vidaus“ (pvz. įsikandant), tačiau specialistas patvirtino, kad sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas smūgio metu. Nors akivaizdu, kad smūgio į lūpą atveju visų pirma būtų aiškiai matoma kraujosruva odos išorėje. Specialistas savo išvados aprašomojoje dalyje konstatuoja, kad pas nukentėjusiąją matomos rausvos kraujosruvos apatinės lūpos pogleivinėje dalyje, kas kaip jau minėta, negalėjo būti padaryta smūgiu, tačiau galutinėje išvadoje specialistas nurodo, kad D. G. padarytos kraujosruvos apatinėje lūpoje (nenurodydamas žodžio „pogleivinės“), t.y. nurodo melagingus duomenis.

Teigia, kad specialistas konstatuoja kraujosruvas burnos ertmės gleivinėje ties liežuvėliu, kas būdinga smūgio sudavimui. Tačiau toks smūgis galėjo būti suduotas tik iš vidaus, kas yra sunkiai įmanoma.

Nurodo, kad specialisto išvadoje rašoma, jog tyrimas atliekamas nuo 2008-05-20 iki 2008-06-17, o pati išvada yra surašyta 2008-06-17, remiantis medicininiais dokumentais, todėl prie šios išvados privalėjo būti pridėti visi šią išvadą pagrindžiantys medicininiai dokumentai ar bent jų kopijos, kuriais rėmėsi specialistas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialisto išvada neatitinka faktinių nukentėjusiosios parodymų ir yra netinkamai kvalifikuota, kadangi joje teigiama, kad sužalojimai yra būdingesni smūgių sudavimui, tačiau pati nukentėjusioji nurodė, jog ji susižalojo griūdama. Tačiau remiantis medicinine literatūra, dažniausiai dilbio kaulai lūžta, kai griūnant atsiremiama ranka, o ne sudavus smūgį.

Apeliantas nurodo, kad teismas padarė kelis esminius LR BPK pažeidimus, kadangi įvykį, kurio metu buvo padaryta žala D. G. matė tik pastaroji ir apeliantas, o esant iš esmės vienas kitam prieštaraujantiems parodymams, nusikaltimo padarymo faktas galėjo būti nustatytas tik iš netiesioginių įrodymų. Todėl teismas privalo vertinti tiek kaltinančius, tiek teisinančius netiesioginius įrodymus. Kadangi tai nebuvo atlikta, todėl teismas pažeidė BPK 20str.5d. reikalavimus ir neatliko išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, t.y. neištyrė visų būtinų įrodymų, todėl byloje esantys įrodymai buvo netinkamai įvertinti, tuo pačiu pažeidžiant nuteistojo teisę teikti įrodymus ir dalyvauti jų tyrime.

Nurodo, kad teismas atsisakė iškviesti į posėdį ir apklausti specialistą A. J., nors to buvo nuolat reikalaujama, kadangi apeliantą domina kokius sužalojimus ant D. G. kūno pamatė pats specialistas, kuo remiantis ir kodėl pastarasis padarė išvadą, kad buvo suduota mažiausiai 14 smūgių bei kokiais tiksliai medicininiais dokumentais remiantis ši išvada buvo surašyta. Neiškvietus ir neapklausus šio specialisto, nuteistajam būtų užkirsta galimybė patikrinti faktus, patvirtinančius šios išvados paremtų duomenų klaidingumą (ar iš tiesų nukentėjusiąją konsultavo nurodyti gydytojai nurodytomis datomis).

Apeliantas nurodo, kad teismas atsisakė iškviesti į posėdį jo prašomus apklausti liudytojus: D. L. ir O. J. (jos matė D. G. tą pačią dieną po sumušimo).

Atkreipia dėmesį, jog teismas konstatavo, kad 2008-05-15 nuteistasis grįžo namo girtas remdamasis tik nukentėjusiosios parodymais, tačiau atsisakė apklausti jo nurodytus liudytojus E. V. B. ir R. B., su kuriais nuteistasis buvo visą tą vakarą ir kurie patvirtintų, jog pastarasis nevartojo alkoholio ir grįžo namo automobiliu, kurį pats vairavo.

Teigia, kad civilinis ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, nes nuteistasis jokio nusikaltimo nepadarė. Be to, nurodo, jog civiliniame ieškinyje, be CK normų citatų, nėra nurodyta kokiomis aplinkybėmis pasireiškė neturtinė žala bei nepateikti jokie įrodymai dėl žalos masto ir dydžio, nenurodyta kokiais įrodymais remtasi priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, t.y. skundžiamas nuosprendis civilinio ieškinio dalyje yra pateiktas be motyvų. Be to, nukentėjusiajai priteisti 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, prieštaraujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, kadangi tokiose bylose maksimali priteista suma buvo 4 000 Lt.

Savo apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti 2009-01-09 Kauno miesto apylinkės nuosprendį ir bylą nutraukti, o D. G. civilinį ieškinį atmesti. Tam, kad būtų išsamiai ir teisingai išnagrinėta ši byla, prašo apklausti specialistą A. J., prijungti prie bylos visus medicininius dokumentus, kuriais yra paremta specialisto išvada, išreikalauti duomenis iš SAM pagal informacinės sistemos „Sveidra“ duomenų bazę apie tai, kokie gydytojai ir kada konsultavo D. G. laikotarpiu nuo 2008-05-16 iki 2008-05-30, apklausti liudytojus D. L. ir O. J., E.V. B. ir R. B..

 

Nukentėjusioji D. G. savo atsikirtimuose (atsiliepime) į nuteistojo G. K. apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje esantiems faktiniams įrodymams, jame tendencingai iškreipiami faktiniai duomenys, o 2009-01-09 nuosprendis yra pagrįstas.

Teigia, kad teisme nukentėjusioji parodė, jog veide žiūrint mėlynių nesimatė, tačiau kelias dienas po sumušimo jos lūpos buvo kiek patinę dėl patirtų sužalojimų, o visos kraujosruvos, nubrozdinimai ir žaizdos, atsiradusios dėl stipraus G. K. spaudimo rankomis į nukentėjusiosios burną siekiant pastarąją nutildyti ir neleidžiant šauktis pagalbos, buvo vidinėje lūpų pusėje, jų gleivinėje, kaip ir nurodoma specialisto išvadoje. Sužalojimai nebuvo matomi akimi, specialiai neapžiūrint. Taip pat D. G. nesutinka su tuo, kad taškinės kraujosruvos akių jungtinėse priskirtinos mėlynių kategorijai. Pažymi, kad G. K. 2008-05-16 rytą mušdamas D. G. daužė jai galvą delnu, smūgiuodamas į kaktą, smilkinius, kas įrodo, kad nuteistasis, turėdamas medicininių žinių, iš anksto apgalvojo smurtą, todėl tokie staigūs smūgiai tiesioginio kontakto vietoje nepaliko akivaizdžių žymių, tačiau sukėlė momentinį galvos svaigimą bei stiprų skausmą kaklo, sprando srityje. Be to, apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad riešų srityje sužalojimų nebuvo nustatyta, kadangi kairiojo stipinkaulio ylinės ataugos lūžimas užfiksuotas medicininiuose dokumentuose.

D. G. nurodo, kad nuteistasis bando iškraipyti tikruosius faktus, esą po smurtavimo epizodo prieš nukentėjusiąją 2008-05-16 rytą ji pastarojo „draugiškai“ prašė pagalbos, bet nenurodė, jog išbėgusią su vaiku iš namų nukentėjusiąją G. K. ragino grįžti, tačiau, bijodama grįžti atgal ir neturėdama kitos išeities, nukentėjusioji paprašė G. K. atnešti jai asmeninius daiktus. G. K. ir ankščiau yra grasinęs fiziniu susidorojimu, naudojęs fizinį smurtą. 2008-05-16 dienos pavakarę nukentėjusioji grįžo į namus tik įsitikinti, jog G. K. ten nėra, norėdama pasiimti likusius daiktus ir išvykti visam laikui, tačiau netikėtai į namus grįžo G. K. ir vėl smurtavo prieš nukentėjusiąją, po ko pastaroji nusprendė apie tai netylėti ir pranešti policijai.

Pažymi, kad vyro smurto metu patirtos traumos pasekmes jaučia iki šiol, nes rankos trauma trukdo jos profesinėje veikloje ir buityje. Itin stiprų kairės rankos riešo skausmą nukentėjusioji patyrė G. K. užlaužus D. G. kairę ranką už nugaros ir lenkiant ją iš visų jėgų priešinga nei fiziologiškai įmanoma kryptimi ir niekuomet nenurodė, kad ranką susižalojo griūdama ar nuo patirtų smūgių.

Taip pat teigia, kad teisme aiškiai išdėstė, jog pareiškimą policijai rašė naktį iš 2008-05-16 į 2008-05-17, tik atvykusi į Jurbarką (tai patvirtina ir jos pareiškime nurodyta data). Jurbarko PK budintis pareigūnas D. G. pareiškimą priėmė 2008-05-17, tačiau 2008-05-17 ir 18 buvo ne darbo dienos, todėl pareiškimų policijai registravimo žurnalas, esantis Jurbarko PK sekretoriate, kuris tomis dienomis nedirbo, buvo užrakintas, o atskiro atsakingo budinčio Jurbarko PK paskirto nebuvo, todėl pareiškimas įregistruotas sekančią darbo dieną, t.y. 2008-05-19 (tą pačia dieną ji buvo papildomai apklausta policijos pareigūno).

Nukentėjusioji D. G. savo atsikirtimais (atsiliepimu) prašo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje nuteistasis G. K. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusioji, jos atstovė ir prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalis. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, t.y. dėl netinkamai išspręsto civilio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

 

Dėl G. K. kaltės pagal BK 138str.1d.

 

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. K. kaltė šio nusikaltimo padaryme yra pagrįsta nukentėjusiosios D. G. parodymais, specialisto išvada Nr. G 204/08(10) bei apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti visas abejones ir prieštaravimus, atnaujinus įrodymų tyrimą gautais įrodymais: specialisto apklausa, liudytojų G. G., D. G., Z. S. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.

Iš nukentėjusiosios D. G. parodymų matyti, kad G. K. 2008-05-16, apie 9:00 - 9:30 val., sugrįžęs į namus, pradėjo priekaištauti nukentėjusiajai dėl manipuliacijos vaiku, kad ji neleido G. K. bendrauti su juo. Po šių priekaištų G. K. griebė D. G. už plaukų, stūmė ją ant lovos ir kaire ranka spausdamas nukentėjusiosios kaklą, dešine atvira ranka pradėjo smūgiuoti į pastarosios galvą. Po to G. K. ranka užspaudė D. G. burną, kad ji negalėtų šauktis pagalbos, bei, paėmęs D. G. už galvos ausų srityje, metė ją į kėdę, o ji, krisdama ant kietų daiktų, stipriai susitrenkė klubą, šlaunis, žandą, veidą bei kitas kūno vietas. Vėliau dar kelis kartus trenkė nukentėjusiąją į sieną. Tos pačios dienos vakare D. G. vėl G. K. buvo mušama, t.y. buvo daužoma į sieną, smaugiama, stipriai spaudžiami rankų riešai. Po prieš ją panaudoto smurto D. G. paskambino savo tėvams, kurie atvykę pastarąją su mažamečiu vaiku išsivežė į  Jurbarką, o 2008-05-17, šeštadienio rytą, nukentėjusioji kreipėsi į Jurbarko PK, kur parašė pareiškimą, nurodydama visas įvykio aplinkybes. Po to nukentėjusioji nuvyko į  TMI Jurbarko poskyrį ir buvo apžiūrėta eksperto. Neneigia įvykio dieną buvusi K. R., tačiau neigia buvusi G. K. darbovietėje – K. R. ligoninėje.

Iš liudytojo G. G. parodymų matyti, kad 2008-05-16, pavakarę, atvažiavęs į Kauną pasiimti savo žmonos, kuri buvo pas savo seserį, sužinojo, kad sumušta dukra D. G.. Žmona jam pasakė, kad dukrą sumušė G. K., jai skaudėjo ranką, negalėjo vairuoti automobilio. Buvo sutarta, kad jis dukrą atvažiuos pasiimti kitą dieną ir parsiveš namo į Jurbarką, tačiau, išvažiuojant iš Kauno, žmonai paskambino dukra ir paprašė skubiai atvažiuoti pas ją į namus, jei dar ras ją gyvą. Atvykus pamatė iš laiptinės išeinantį G. K., kuris priėjęs ir atidaręs liudytojo automobilio duris grasino jam. Į įvykio vietą atvykus ir žmonos seseriai Z. S., visi užbėgo į viršuje esantį butą, kur rado apsiverkusią dukrą, bute išmėtytus daiktus. Dukros Kaune nepaliko ir visi grįžo į Jurbarką pro Šakius, nes bijojo, kad G. K. neįgyvendintų savo grasinimų. Grįžus su dukra nuvažiavo į Jurbarko policijos komisariatą.

Iš liudytojos D. G. parodymų matyti, kad 2008-05-16, apie 17 val., jai būnant pas seserį, ten atvažiavo dukra D. G., kurios kakle matėsi smaugimo žymės, ant rankų mėlynės, dukra nurodė, kad ryte ją sumušė vyras. Vėliau dukra išvažiavo namo susitvarkyti, o liudytoją atvažiavo pasiimti vyras, tačiau, išvažiuojant iš Kauno, paskambino dukra ir paprašė skubiai atvažiuoti į jos namus, jei dar ras ją gyvą. Atvažiavus iš namo laiptinės išbėgo G. K. ir, atplėšęs jų automobilio duris, pagrasino, o pats nuvažiavo. Atėjus pas dukrą į butą, viskas buvo išvartyta, vonioje matėsi kraujo, dukros veidas buvo kruvinas. Pasiėmę dukrą, išvažiavo per Šakius į Jurbarką, taip važiavo, nes bijojo, kad kas nenutiktų, nes G. K. jiems grasino. Grįžus į Jurbarką, tėvas su dukra nuvažiavo į policiją.

Iš liudytojos Z. S. parodymų matyti, kad 2008-05-16, apie 18 – 19 val., atvažiavo pas ją sesers dukra D. G., kuri sakė, kad yra sumušta, parodė mėlynes ant rankų, kaklo, kairė ranka buvo patinusi, pastaroji vėliau išvyko namo. Liudytoja nurodė, kad, po kiek tai laiko tėvų prašymu atvykusi pas D. G., matė iš laiptinės išeinantį G. K., užėjus su D. G. tėvais į pastarosios butą, kuris buvo suverstas, matė, jog D. G. dantys buvo sulindę į viršutinę lupą.

Iš specialisto išvados Nr. G 204/08(10) matyti, kad D. G. konstatuoti pogleivinės kraujosruvos ir nubrozdinimai viršutinėje lūpoje,  kraujosruvos apatinėje lūpoje, liežuvėlyje, akių vokų junginėse, poodinės kraujosruvos kairiame žande, kakle, dešiniame smilkinyje, žastuose, kairiame peties sąnaryje, šlaunyse, sprando sumušimas, kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas. Nustatyta plaukų išrovimų plotai smilkiniuose, pakaušyje. Sužalojimai padaryti  12-24 val. iki tyrimo pradžios. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos, jų pirštai, koja, koks tai pagrindas, aplinkos daiktai ir pan., mažiausia keturiolikos smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžimo, galvos smegenų sukrėtimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apklaustas teismo ekspertas A. J. patvirtino specialisto išvadoje Nr. G. 204/08(10) esančius faktus ir aplinkybes bei nurodė, kad teismo medicinos ekspertų registracijos knygoje (pateikė registracijos knygą) esantys įrašai patvirtina, jog D. G. buvo apžiūrėta 2008-05-17, 9:00 val. Taip pat nurodė, kad pas ekspertą apžiūrimi visi atvykę asmenys, o jų gyvenamoji vieta reikšmės neturi. Specialisto išvadoje įrašant, kad rentgenograma atlikta 2008-05-16, padaryta techninė klaida. Ekspertas nurodė, kad po 2008-05-16, apie 10 val., patirtų sužalojimų, nukentėjusioji galėjo lankytis pas savo tetą, nes žmonės, patyrę net sunkesnes traumas, gali sėkmingai vaikščioti. D. G. sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Rankos riešo lūžis galėjo atsirasti nuo smūgio, tame tarpe ir krentant, bet tai taip pat traktuojama kaip smūgis. Registracijos žurnale įrašyta, kad tyrimas pradėtas 2008-05-17, t.y. nukentėjusiajai pirmą kartą atvykus apžiūrai, o pagal policijos užduotį – 2008-05-20. A. J. nurodė, kad įrašoma kas anksčiau atlikta. Kadangi šiuo atveju buvo dienų skirtumas, kad nesidubliuotų aktai, buvo rašoma diena kada pateikta užduotis.

Iš MRU Teismo medicinos instituto Jurbarko poskyrio 2008m. gegužės mėnesio pacientų registracijos žurnale esančių įrašų matyti, kad D. G. šioje įstaigoje apžiūrėta 2008-05-17 dėl įvykio, kuris įvyko 2008-05-16.

Iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009-03-24 rašto Nr. 4K-21-1784 matyti, kad sveikatos priežiūros įstaigose 2008-05-19 D. G. tirta ir gydyta A. K. individualioje įmonėje ir VšĮ Jurbarko ligoninėje. Po 2008-05-19 D. G. taip pat eilę kartų buvo tiriama ir gydoma VšĮ Jurbarko ligoninėje (2008-05-26, 2008-05-27, 2008-06-03 ir vėliau) bei A. K. individualioje įmonėje (2008-06-04).

Iš VšĮ Jurbarko ligoninės pateiktos D. G. asmens sveikatos istorijos matyti, kad joje esantys įrašai patvirtina specialisto išvadoje Nr. G. 204/08(10) nurodytus D. G. padarytus sužalojimus.

Nukentėjusiosios D. G. parodymai buvo nuoseklūs ir nekintantys viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o juos patvirtina aukščiau išdėstyti byloje esantys įrodymai, kurių pagrįstumas nekelia abejonių, todėl netikėti D. G. parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Remiantis tuo, nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad nuosprendis priimtas remiantis iš esmės tik D. G. nenuosekliais ir tarpusavyje prieštaringais parodymais, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Nors nuteistasis G. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę, jo parodymai akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistojo parodymus pagrįstai vertino kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėtina, kad liudytojų D. L. ir O. J., apklaustų nuteistojo prašymu apeliacinės instancijos teisme, parodymai, tariamai patvirtinantys G. K. parodymus, jog 2008-05-16 D. G. nebuvo sumušta, kadangi pastarosios liudytojos nukentėjusiąją matė K. R. ligoninėje ir jokių išorinių kūno sužalojimų ant D. G. nepastebėjo, prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kurie, kaip minėta, patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, net ir kaip teigia liudytojos D. L. ir O. J., tariamai mačiusios nukentėjusiąją K. R. ligoninėje, tačiau su D. G. jos nebendravo, t.y. matė D. G. tik per atstumą, todėl galėjo ir nepastebėti ant jos kūno (veido, kaklo) esančių sužalojimų. Remiantis tuo, liudytojų D. L. ir O. J. parodymai šiuo atveju neduoda pagrindo abejoti D. G. parodymų teisingumu ir pagrįstumu.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo motyvas, kad D. G. teismui teigė, jog nuteistasis smūgiavo jai į veidą, tačiau taip pat patvirtino, jog mėlynių veide nebuvo, tuo tarpu specialistas išvadoje konstatavo kraujosruvas lūpose, akių junginėse, kairiame žande. Iš į apeliacinį skundą pateiktų D. G. atsikirtimų matyti, kad veide žiūrint mėlynių nesimatė (ji taip nurodė ir teisme), tačiau kelias dienas po sumušimo jos lūpos buvo kiek patinę dėl patirtų sužalojimų, o visos kraujosruvos, nubrozdinimai ir žaizdos, atsiradusios dėl stipraus G. K. spaudimo rankomis į nukentėjusiosios burną, siekiant pastarąją nutildyti ir neleidžiant šauktis pagalbos, buvo vidinėje lūpų pusėje, jų gleivinėje. Tai patvirtina ir specialisto išvada, be to, sužalojimai nebuvo matomi akimi, specialiai jų neapžiūrint, o taškinės kraujosruvos akių jungtinėse neturi būti suprantamos kaip akivaizdžiai išoriškai pastebimos mėlynės.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kad D. G. parodymai prieštarauja specialisto išvadai, nes nukentėjusioji teigė, jog jai buvo visu nuteistojo svoriu spaudžiamas pilvas, rankų riešai, tačiau specialistas jokių išorės žymių šiose vietose nenustatė ir tai, kad D. G. niekada nenurodė, jog ji būtų praradusi sąmonę, kas yra pagrindinis ir būtinas smegenų sukrėtimo požymis, taip pat yra nepagrįsti, nes visu G. K. svoriu spaudžiamame D. G. pilve nebūtinai turėjo likti išorinės žymės, o rankų riešų spaudimo pasekmė buvo kairiojo stipinkaulio ylinės ataugos lūžimas, kuris yra užfiksuotas medicininiuose dokumentuose ir specialisto išvadoje. Be to, tai, kad D. G. nebuvo praradusi sąmonės, neduoda pagrindo abejoti jai konstatuoto galvos smegenų sukrėtimo faktu.   

Apklaustas teisme specialistas A. J. nurodė, kad pogleivinės kraujosruvos ir nubrozdinimai viršutinėje lūpoje, kraujosruvos (pogleivinės) apatinėje lūpoje išoriškai gali ir nesimatyti, jei suduodama pavyzdžiui rankos delnu (ką patvirtino ir pati nukentėjusioji), tuomet atsiranda sužalojimai (kraujosruvos) tik vidinėje lūpų dalyje. Todėl tai, jog specialisto išvados rezoliucinėje dalyje prie kraujosruvos apatinėje lūpoje nenurodytas žodis „pogleivinės“, nors aprašomojoje specialisto išvados dalyje tai nurodyta, neduoda pagrindo abejoti šios specialisto išvados teisingumu. Iš to seka, kad apeliacinio skundo motyvai šiuo aspektu taip pat yra nepagrįsti.

Apeliantas teigia, kad specialisto išvada yra niekinė, kadangi joje nurodoma, jog „sužalojimai yra padaryti 12 - 24 val. iki tyrimo pradžios“, o „tyrimas pradėtas: 2008-05-20“, o apeliantas yra nuteistas už nusikaltimą, kuris padarytas 2008-05-16. Apklaustas teisme specialistas A. J. nurodė, kad registracijos žurnale įrašyta, jog tyrimas pradėtas 2008-05-17, pagal užduotį – 2008-05-20, kadangi šiuo atveju buvo dienų skirtumas, todėl tam, kad nesidubliuotų aktai, buvo rašoma diena kada pateikta užduotis, t.y. sužalojimai padaryti 12 - 24 val. iki tyrimo pradžios, kuris formaliai pradėtas 2008-05-17.

G. K. apeliacinio skundo teiginiai, kad specialistas konstatuoja kraujosruvas burnos ertmės gleivinėje ties liežuvėliu, kas būdinga smūgio sudavimui, nors toks smūgis galėjo būti suduotas tik iš vidaus, kas yra sunkiai įmanoma ir tai, kad dažniausiai dilbio kaulai lūžta, kai griūnant atsiremiama ranka, yra vertinama tik kaip apelianto pateiktos prielaidos. Taip pat atmestinas ir tas apeliacinio skundo teiginys, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai yra būdingesni smūgių sudavimui, tačiau pati nukentėjusioji nurodė, jog ji susižalojo griūdama. Pažymėtina, jog specialisto išvadoje nurodyta – „sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos, jų pirštai, koja, koks tai pagrindas, aplinkos daiktai ir pan.“, kas apima ir griuvimą, traktuojant atsitrenkimą į kietus daiktus griūnant kaip smūgio sudavimą.

Siekiant objektyviai ir teisingai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą, atnaujinus įrodytų tyrimą, apeliacinės instancijos teisme buvo gauta eilė medicininių dokumentų (MRU TMI Jurbarko poskyrio 2008m. gegužės mėnesio pacientų registracijos žurnalas, Valstybinės ligonių kasos prie SAM 2009-03-24 raštas Nr. 4K-21-1784, D. G. asmens sveikatos istorija), kurių pagrindu buvo surašyta specialisto išvada, taip pat apklaustas specialisto išvadą pasirašęs teismo ekspertas A. J., apklausti liudytojai D. L. ir O. J. (tariamai mačiusios D. G. K. R. ligoninėje tą pačią dieną po sumušimo). Išanalizavus šiuos įrodymus, teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad G. K. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138str.1d.

Remiantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, kad G. K. apeliacinio skundo motyvai, jog 2008-06-17 specialisto išvada visiškai neatitinka D. G. nupasakotų aplinkybių ir tai, kad specialisto išvada yra niekinė, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų būtinų įrodymų, todėl byloje esantys įrodymai buvo netinkamai įvertinti, tuo pažeidžiant nuteistojo teisę teikti įrodymus ir dalyvauti jų tyrime, ir tuo teismas pažeidė BPK 20str.5d. reikalavimus, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Neabejotina ir ta aplinkybė, kad D. G. pareiškimą policijai parašė naktį iš 2008 m. gegužės 16d. į 17d., o ne 2008-05-19, kadangi iš pateiktų D. G. atsikirtimų į apeliacinį skundą matyti, jog Jurbarko PK budintis pareigūnas D. G. pareiškimą priėmė 2008-05-17, tačiau 2008-05-17 ir 18 buvo nedarbo dienos, todėl pareiškimų policijai registravimo žurnalas, esantis Jurbarko PK sekretoriate, kuris tomis dienomis nedirbo, buvo užrakintas, o atskiro atsakingo budinčio Jurbarko PK paskirto nebuvo, todėl pareiškimas įregistruotas sekančią darbo dieną, t.y. 2008-05-19. Šiomis nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo abejoti.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad D. G. parodymai yra visiškai nelogiški, jog ji po patirtų labai didelių sužalojimų išėjo į lauką, paprašė G. K. atnešti namuose paliktus kai kuriuos daiktus, pati vairavo automobilį būdama po galvos smegenų sukrėtimo, viena su vaiku grįžo namo, įleido nuteistąjį į namus ir buvo dar kartą tariamai sumušta. Atkreiptinas dėmesys, kad apklaustas teismo posėdyje specialistas A. J. nurodė, kad D. G. galėjo atlikti nurodytus veiksmus, nes žmonės patyrę net sunkesnes traumas gali sėkmingai vaikščioti. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad 2008-05-16 dienos vakare grįžo susirinkti savo daiktų tikėdamasi, kad G. K. nėra namuose, tačiau jis netikėtai grįžo ir į namus įėjo pats, o ne nukentėjusioji jį įsileido, kaip nurodyta apelianto skunde.

Nors apeliantas nurodo, kad teismas konstatavo, jog G. K. 2008-05-16 ryte trenkė nukentėjusiąją į kėdę ir ji užsigavo klubą, tuo tarpu nukentėjusioji nenurodė, jog ji ryte būtų užsigavusi klubą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš D. G. parodymų matyti, jog, kai G. K. metė ją į kėdę, nukentėjusioji stipriai susitrenkė klubą bei kitas kūno vietas.

Teismo nurodyta aplinkybė, kad 2008-05-15 vakare nuteistasis grįžo namo girtas, sprendžiant G. K. kaltės klausimą šiuo atveju esminės reikšmės nuteistojo teisinei padėčiai neturi, todėl teismas pagrįstai atsisakė apklausti G. K. nurodytus liudytojus E. V. B. ir R. B., kurie tariamai būtų patvirtinę, jog nuteistasis tą vakarą nevartojo alkoholio.

Visos šios aukščiau išdėstytos ir išanalizuotos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad G. K., panaudodamas smurtą prieš nukentėjusiąją D. G., įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138str.1d.

 

Dėl priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo.

 

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad G. K. apeliacinio skundo motyvas, jog civilinis ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, nes nuteistasis jokio nusikaltimo nepadarė, yra nepagrįstas. Tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas civilio ieškinio klausimą dėl netritinės žalos atlyginimo, nepateikė motyvų, kokiomis aplinkybėmis pasireiškė neturtinė žala (ją pagrindžiantys įrodymai), be to, pagrįstai nurodyta, kad D. G. priteista tokia didelė 8 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.

Iš specialisto išvadoje išvardintų D. G. padarytų sužalojimų akivaizdu, kad dėl šių sužalojimų nukentėjusioji turėjo patirti ir patyrė didelį fizinį skausmą ne tik pačio G. K. smurto nukentėjusiosios atžvilgiu naudojimo metu, bet ir ilgą laiką po šio įvykio, kadangi tokie sužalojimai kaip kaulų lūžiai paprastai sąlygoja ne tik momentinį skausmą lūžio momentu, bet ir ilgalaikį skausmą šio sužalojimo gijimo procese. Be to, šių sužalojimų atsiradimas ir jų gydymo procesas sukėlė D. G. eilę nepatogumų tiek kasdieniniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje, kadangi lūžęs rankos kaulas buvo gydomas įstatant jį į longetę, o tai akivaizdžiai trukdo rankai tinkamai funkcionuoti. Įvykio metu D. G. buvo žalojama mažamečio vaiko akivaizdoje bei apie savo sutuoktinio panaudotą smurtą nukentėjusioji turėjo pranešti savo tėvams, artimiesiems, todėl visos šios negatyvios aplinkybės akivaizdžiai sukėlė D. G. dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą. Dėl to nekyla abejonių, kad, vadovaujantis CK 6.250str.1d., visos šios aukščiau išdėstytos aplinkybės yra pagrindas kilti pareigai G. K. atlyginti D. G. padarytą neturtinę žalą.

Tačiau, vadovaujantis CK 6.250str.2d. ir atsižvelgus į šios padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, – nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata bei vadovaujantis teismų praktika priteisiant neturtinę žalą, nukentėjusiajam padarytą tokio pobūdžio nusikaltimais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą šioje byloje, neįvertino visų aukščiau pateiktų aplinkybių ir priteisė iš nuteistojo G. K. nukentėjusiosios D. G. naudai akivaizdžiai per didelę sumą. Todėl 2009-01-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti suma mažintina.

Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai pripažino G. K. kaltu pagal BK 138str.1d., todėl tenkinti G. K. apeliacinį skundą ir panaikinti 2009-01-09 Kauno miesto apylinkės nuosprendį ir bylą nutraukti bei atmesti D. G. civilinį ieškinį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR (duomenys neskelbtini).1d.3p., 328str.4p.,

nutarė:

2009m. sausio 9d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

Sumažinti iš G. K. nukentėjusiajai D. G. priteisto civilinio ieškinio sumą neturtinei žalai atlyginti iki 3 500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

      

Kolegijos pirmininkas                             Romas Aikevičius

 

                      Teisėjai:                             Regina Cemnolonskienė

 

                                                                 Kęstutis Dargužis