Civilinė byla Nr. 3K-3-262/2011

Procesinio sprendimo kategorija 26.7 (S)

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pranešėja) ir Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. atstovės pagal įstatymą T. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės nepilnametės D. B. atstovės pagal įstatymą T. Ž. ieškinį atsakovui Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijai (ankstesnis pavadinimas - Klaipėdos miesto Hermano Zudermano vidurinė mokykla) dėl neturtinės žalos atlyginimo ir teisės į atvaizdą gynimo; trečiasis asmuo - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl nepilnamečio vaiko atvaizdo nuotraukoje paviešinimo interneto tinklalapyje, su tuo susijusių vaiko teisių į atvaizdą ir privatumą gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovės D. B. atstovė T. Ž. ieškiniu prašė teismo:

1) pripažinti, kad atsakovas, paviešindamas nepilnametės ieškovės D. B. nuotrauką interneto tinklalapyje be ieškovės ir jos atstovės pagal įstatymą sutikimo, šiurkščiai, sąmoningai ir neteisėtai du kartus iš eilės pažeidė ieškovės teises į atvaizdą ir privatumą;

2) priteisti iš atsakovo ieškovei 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl neteisėto nuotraukų įdėjimo interneto tinklalapyje (po 30 000 Lt už kiekvieną internete įdėtą nuotrauką); 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti už pažeistą teisę į privatų gyvenimą paviešinant ieškovės medicininius dokumentus; 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti už neteisėtą reikalavimą ieškovei pasitraukti iš mokyklos prieš jos valią, taip pat priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos;

3) skubiai įpareigoti atsakovą panaikinti nepilnametės D. B. atvaizdą interneto tinklalapyje ir visiškai uždrausti atsakovui dėti D. B. atvaizdą internete ateityje.

Atsakovo, kuriame mokosi ieškovės nepilnametė duktė D. B., interneto puslapyje įdėta ieškovės kartu su kitais 5 b klasės mokiniais 2007–2008 mokslo metais nuotrauka, taip pat kita nuotrauka, kurioje ieškovė nufotografuota su 6 b klasės mokiniais 2008–2009 mokslo metais. Sutikimo interneto puslapiuose dėti nepilnametės dukters nuotraukas ieškovės atstovė pagal įstatymą, taip pat ieškovės tėvas nėra davę ir neketina duoti ateityje dėl šeimos tradicijų, kultūros, etninių, religinių sumetimų, asmeninio nenoro, baimės, nuolatinių konfliktų tarp klasės vaikų ir jų tėvų, kai kurių moksleivių chuliganiškų ir rasistinio pobūdžio veiksmų prieš ieškovę. Ieškovės atstovės teigimu, įdėjus interneto puslapiuose ieškovės atvaizdą ieškovė patyrė dvasinius sukrėtimus, bejėgiškumo jausmą, ilgalaikį stresą, depresiją, mokymosi rezultatų, nuotaikos ir sveikatos pablogėjimą, nerimą, įtampą, asmeninės vertės praradimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitus neigiamus išgyvenimus. 2009 m. sausio 26 d. mokyklos direktorės J. A. raštu reikalaujama skubiai ieškovei pasitraukti iš mokyklos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovės D. B. ieškinį tenkino iš dalies: teismas pripažino, kad atsakovas, demonstruodamas nuotraukas su nepilnametės ieškovės D. B. atvaizdu interneto tinklalapyje, pažeidė ieškovės teises į atvaizdą ir privatumą bei uždraudė naudoti ieškovės D. B. atvaizdą mokyklos internetiniame tinklalapyje. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 2 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

Teismas sprendė atmesti ieškinio reikalavimus dėl 20 000 Lt neturtinės žalos už pažeistą teisę į privatų gyvenimą (medicininių dokumentų apie sveikatą paviešinimą) priteisimo ir 10 000 Lt neturtinės žalos už neteisėtą atsakovo reikalavimą D. B. pasitraukti iš mokyklos, nes ieškovė neprašė teismo pripažinti neteisėtais medicininių dokumentų apie sveikatą paviešinimą ir atsakovo reikalavimą D. B. pasitraukti iš mokyklos, nes tik nustačius tokius pažeidimus atsiranda teisė pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad ieškovė fotografavosi už tam tikrą mokestį į mokyklą atvykus privatiems fotografams, nuotraukos buvo daromos privačiam naudojimui ir atminčiai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tuo metu vaikai ir jų tėvai buvo informuoti apie tai, jog mokykla ketina dėti tas pačias nuotraukas mokyklos interneto svetainėje. Atsakovas neįrodė, kad su mokyklos tarybos 2007 m. birželio 27 d. sprendimu dėl klasių nuotraukų įdėjimo mokyklos interneto svetainėje būtų buvę supažindinti tėvai, taip pat nepateikta įrodymų, jog nutarimas paskelbtas, kaip numatyta mokyklos nuostatų 62 punkte. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas išplatino mokyklos interneto svetainėje nuotrauką su D. B. atvaizdu be jos ir be jos tėvų sutikimo. Teismas įvertino, kad bylos įrodymais nepatvirtinta, jog ieškovės sveikata būtų pablogėjusi dėl nuotraukų patalpinimo interneto svetainėje. Ieškovė patyrė tam tikrų išgyvenimų, nes atsakovui nesvarbi vaiko nuomonė dėl jos teisės į savo atvaizdo naudojimą. Mokyklos psichologė nepasiteiravo vaiko nuomonės, savijautos dėl nuotraukų naudojimo. Tačiau ieškovė jautė ne dėl savo kaltės kilusį atsakovo priešiškumą. Nustatydamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį teismas konstatavo, kad 2 000 Lt suma yra adekvati ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti, pakankama ieškovės teisei į jos privataus gyvenimo neliečiamumą apginti.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovės D. B. atstovės T. Ž. apeliacinio skundo netenkinus, atsakovo Klaipėdos miesto Hermano Zudermano vidurinės mokyklos apeliacinį skundą tenkinus, nuspręsta panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės D. B. ieškinį atmesti.

Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ginčo nuotraukos yra išimtos iš mokyklos interneto tinklalapio. Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. ISAK-156 patvirtintame apraše dėl informacijos apie mokyklos veiklą viešo skelbimo tvarkos 2 punkte nustatyta, kad informacijos apie mokyklą skelbimo paskirtis – teikti mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), visuomenei žinių apie mokykloje vykdomas formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, programų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, laisvas mokytojų darbo vietas, svarbiausius mokyklos rezultatus, mokyklos bendruomenės tradicijas ir pasiekimus, kurie padėtų asmeniui, siekiančiam išsilavinimo ir (ar) profesijos, pasirinkti jo interesus, polinkius, gebėjimus atitinkantį švietimą, jo teikėją. Šią informaciją teikia mokyklos vadovas, aprobavus mokyklos tarybai. Iš Hermano Zudermano vidurinės mokyklos tarybos posėdžio 2007 m. birželio 27 d. protokolo Nr. 4 matyti, kad mokyklos taryba pritarė visų mokykloje vykusių renginių nuotraukų, vaizdo įrašų bei renginių aprašų, taip pat klasių pirmūnų bei klasių nuotraukų įdėjimui mokyklos internetiniame puslapyje. Toks mokyklos tarybos sprendimas yra galiojantis, dėl to atsakovas, įdėdamas ginčo nuotraukas, neveikė neteisėtai. Teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (CK 2.22 straipsnio 1 dalis). CK 2.22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nurodytos taisyklės išimtis ir nustatyta, kad asmens sutikimo fotografuojantis nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Ginčo nuotraukose ieškovės ir kitų vaikų tapatybė nenurodoma, jose nėra nieko žeminančio jų garbę, orumą, dalykinę reputaciją, nuotrauka yra susijusi su mokykline ieškovės veikla, ieškovės ir jos klasės nuotrauka nebuvo naudojama reklamos tikslais ar pan. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovės teisė į atvaizdą nebuvo pažeista, tai nesudaro pagrindo atsakomybei atsirasti ir pripažinti, jog jai buvo padaryta neturtinės žalos. Ieškovė pareikštame ieškinyje nekelia reikalavimo pripažinti, kad buvo pažeista jos teisė į privatų gyvenimą paviešinus medicininius dokumentus apie ieškovės sveikatą, taip pat dėl atsakovo reikalavimo ieškovei pasitraukti iš mokyklos.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovės D. B. atstovė pagal įstatymą T. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai nebuvo nors vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Bylos nagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme metu nedalyvavo trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, kurios dalyvavimo klausimas teismo nebuvo svarstytas. Pagal Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 2 dalį valstybės įsipareigoja teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei įgyvendinti. Dėl to trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdyje buvo būtinas.

2. CK 2.22 straipsnyje įtvirtinta, kad tik pats asmuo, jo artimieji turi teisę spręsti, kam, kada ir kokiomis sąlygomis suteikti teisę panaudoti atvaizdą. Šio straipsnio 2 dalyje nėra numatytų atvejų, kai nereikia fizinio asmens sutikimo spausdinti nepilnamečio vaiko atvaizdą. Dėl to toks sutikimas yra būtinas ir Klaipėdos apygardos teismas turėjo į tai atsižvelgti priimdamas sprendimą. Apskaičiuojant padarytos neturtinės žalos dydį, būtina iš naujo nustatyti ir įvertinti ieškovės dvasinius išgyvenimus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės žalos atlyginimo dydžiui.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl būtinumo dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje vaiko teisių apsaugos institucijai

Kasaciniame skunde išdėstytas argumentas, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme metu nedalyvavo trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, kurios dalyvavimo klausimas teismo nebuvo svarstytas, ir dėl to tai reiškia CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

Pasisakydama dėl nurodyto kasacinio skundo argumento teisėjų kolegija pažymi tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami atvejai, kai teismas išnagrinėjo bylą nebuvus kuriam nors iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Nagrinėjamos bylos duomenimis, trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovas dalyvavo bylą nagrinėjusio pirmąja instancija Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdyje ir pateikė savo paaiškinimus, susijusius su nepilnamečio vaiko interesų apsauga. Trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai išsiųstas pranešimas apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka teismo posėdyje datą ir vietą (T. 2, b. L. 94), šiame pranešime taip pat nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti bylą (CPK 319 straipsnio 3 dalis). Dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmą kartą įteikus teismo šaukimą į pirmosios instancijos teismo posėdį, apie kitus teismo posėdžius, tarp jų ir posėdžius apeliacinės instancijos teisme, pranešama pranešimais. Žodinio proceso atveju pakviestų dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme nekliudo nagrinėti bylą (CPK 133 straipsnio 1 dalis, 319 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamos bylos duomenimis į paskirtą ir vėlesnius apeliacinės instancijos teismo posėdžius trečiojo asmens atstovas neatvyko. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytu absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu nesiremia trečiasis asmuo, nors šioje teisės normoje numatyta galimybė remtis šiuo pagrindu tik tam asmeniui, kuriam, jo teigimu, nepranešta apie teismo posėdžio datą ir vietą. Išsiųstas pranešimas apie teismo posėdžio Klaipėdos apygardos teisme datą, taip pat prieš tai išsiųsti apeliacinių skundų nuorašai trečiajam asmeniui patvirtina tai, kad šis asmuo informuotas apie procesą apeliacinės instancijos teisme.

Pagal CK 3.178 straipsnį vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas yra būtinas, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, kylančius iš šeimos teisinių santykių, kai tėvai (globėjai, rūpintojai) nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant ir pan. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl vaiko teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Įstatyme nenustatyta būtino vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimo tokio pobūdžio bylose. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienu atveju Vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti aktyvi ir įvykdyti jai pavestas pareigas, susijusias su vaiko interesų gynimu bei siekiu užtikrinti vaiko interesus geriausiu jam būdu. Dėl to dalyvaudama byloje trečiuoju asmeniu ši institucija turi veikti taip, kad vaiko interesai būtų deramai ginami, taip pat užtikrinant vaiko teisių ir kitų įstatymuose saugomų vertybių pusiausvyrą. Nagrinėjamoje byloje vaiko teisių apsaugos institucija pateikė savo paaiškinimus. Nepaisant to, kad trečiasis asmuo nedalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau dalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje ir jame argumentuotų paaiškinimų pateikimas, atsižvelgiant į ginčo esmę ir bylos faktines aplinkybes, vertintinas kaip pakankamas, siekiant teisingai išnagrinėti bylą ir apginti vaiko interesus.

Dėl teisės į atvaizdą gynimo

Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtinta Konstitucijos 22 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Teisė į privataus gyvenimo gerbimą yra ginama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, įtvirtinta jos 8 straipsnyje. Teisė į atvaizdą pripažįstama privataus asmens gyvenimo sudėtine dalimi, dėl to asmens nuotrauka gali būti paviešinta tik nepažeidžiant privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių teisės normų, turint teisėtą tikslą bei egzistuojant būtinumui demokratinėje visuomenėje.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) praktikoje teisės į atvaizdą apribojimai vertinami pakankamai griežtai, pažymint, kad asmens atvaizdas yra itin artimai susijęs su pačiu asmeniu ir atvaizdo platinimas gali apriboti privatumą labiau negu vien verbalinės informacijos skleidimas. Sprendime Reklos ir Davourlis prieš Graikiją Teismas pabrėžė, kad asmens atvaizdas atskleidžia jo arba jos unikalias savybes ir yra vienas esminių asmenybės atributų (žr. Reklos and Davourlis v. Greece, No. 1234/05, judgment of 15 January 2009, § 40). Šioje byloje dėl kūdikio inkubatoriuje atvaizdo Teismas konstatavo, kad teisė į atvaizdo apsaugą yra viena pagrindinių asmeninės raidos sudėtinių dalių ir suponuoja teisę kontroliuoti šio atvaizdo naudojimą. Nors dažniausiai teisė kontroliuoti šį naudojimą reiškia asmens galimybę atsisakyti leisti skelbti atvaizdą, ji taip pat apima galimybę prieštarauti šio atvaizdo fiksavimui, saugojimui ir atgaminimui. Kitoje byloje pabrėždamas tėvų sutikimo svarbą prieš fotografuojant vaiką Teismas konstatavo, kad pareiškėjų sūnus, nebūdamas vieša ar susidomėjimo verta figūra, nepateko į kategoriją asmenų, kurių atvaizdo fiksavimas be jų žinios ar sutikimo tam tikromis aplinkybėmis gali būti pateisinamas dėl viešojo intereso (žr., pvz., sprendimą Krone Verlag GmbH & Co. KG v. Austria, no. 34315/96, § 37, judgment of 26 February 2002). Nurodytoje byloje konstatuotas Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas net ir nesant nuotraukos paviešinimo, tačiau negavus išankstinio tėvų sutikimo fotografuoti ir taip neapibrėžus nuotraukos naudojimo konteksto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad privataus gyvenimo neliečiamumas reiškia tai, kad informaciją apie asmens privatų gyvenimą galima skelbti tik jo sutikimu. Asmuo savo sutikimą gali išreikšti žodžiu, raštu, toks sutikimas gali būti nuspėjamas ir iš konkliudentinių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 12 d. nutartis L. K. v. G. B. ir kt. byloje Nr. 3K-7-437/2002; 2008 m. sausio 2 d. nutartis S. Š., V. Š. v. UAB ,,Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-2/2008).

Nepaneigiant teisės į privatų gyvenimą gynimo svarbos, pažymėtina tai, kad nė viena subjektinė teisė, taip pat teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti. Pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama, kai yra tokių sąlygų visuma: pirma, galimybė riboti tokią teisę (pagrindas) nustatyta įstatyme; antra, tokiu ribojimu siekiama teisėto tikslo; trečia, toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje. Būtinumą laikytis išvardytų sąlygų ne kartą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., Sciacca v. Italy, no. 50774/99, 11 January 2005; L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006 ir kt.).

Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis). Galiojančio CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtina sąlyga kitiems asmenims naudotis konkretaus fizinio asmens atvaizdu – tam būtinas to fizinio asmens sutikimas tiek jį fotografuojant, tiek jo nuotrauką, portretą ar kitokį atvaizdą atgaminant, parduodant, demonstruojant ar spausdinant. Šioje teisės normoje nustatyti asmens atvaizdo naudojimo būdai neabejotinai apima ir nuotraukos, kurioje yra asmens atvaizdas, paviešinimą interneto puslapyje.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuotrauka, kurioje nufotografuota ieškovė kartu su atsakovo Hermano Zudermano vidurinės mokyklos 5 b (vėliau ir 6 b) klasės moksleiviais, buvo įdėta mokyklos interneto puslapyje. Kaip pirmiau nurodyta, šiam veiksmui atlikti, t. y. nuotrauką kartu su asmens atvaizdu paviešinti internete, yra būtinas asmens sutikimas. Sutikimą skelbti informaciją apie nepilnamečio asmens privatų gyvenimą gali duoti jo įstatyminiai atstovai – tėvai (įtėviai, globėjai) (CPK 38 straipsnio 4 dalis). Sutikimas yra fakto klausimas, ir, duotas jis ar ne, turi būti nustatoma atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Dėl tokio sutikimo turinio kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad privataus gyvenimo apsauga reiškia ir tai, jog asmuo turi teisę pats spręsti, kokią informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kiek jos, taip pat kuriam tikslui atskleisti viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis S. Š., V. Š. v. UAB ,,Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-2/2008).

Taigi tik pats asmuo, o jei jis yra nepilnametis – tai jo tėvai (įtėviai, globėjai) gali spręsti dėl sutikimo naudoti asmens atvaizdą. Nepilnamečio vaiko įstatyminių atstovų diskrecija duoti tokį sutikimą ir jo paskirtis, tikslai yra ribojami vaiko interesų apsauga. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose atsakovas Hermano Zudermano vidurinės mokykla moksleivių, tarp kurių užfiksuotas ir ieškovės atvaizdas, nuotraukos paviešinimą grindė šios mokyklos tarybos posėdžio 2007 m. birželio 27 d. protokolu, kuriuo patvirtinta, kad mokyklos taryba pritarė visų mokykloje vykusių renginių nuotraukų, vaizdo įrašų bei renginių aprašų, taip pat klasių pirmūnų bei klasių nuotraukų dėjimui mokyklos interneto puslapyje. Atsakovo Hermano Zudermano vidurinės mokyklos nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. spalio 19 d. įsakymu, 54 punkte nustatyta, kad mokyklos taryba yra aukščiausia mokyklos savivaldos institucija, kuri atstovauja mokiniams, mokytojams, tėvams, socialiniams partneriams ir vietos bendruomenei. Byloje apeliacinės instancijos teismo priimtame sprendime įvertinta, kad mokyklos tarybos sprendimo pakako nuotraukai paviešinti mokyklos interneto puslapyje ir kad toks mokyklos tarybos sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su tokiu apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesutinka. Mokyklos taryba yra savivaldos institucija, atstovaujanti suinteresuotų asmenų interesams, tačiau tai nereiškia kiekvieno iš moksleivių ir jų tėvų teisinio atstovavimo. Dėl to mokyklos taryba negali spręsti už nepilnamečio vaiko įstatyminius atstovus klausimo dėl sutikimo naudoti vaiko atvaizdą. Mokyklos tarybos, kaip mokyklos savivaldos institucijos, priimtas sprendimas naudoti vaiko atvaizdą, nuotrauką įdedant mokyklos interneto puslapyje, nėra lygiavertis įstatyminių atstovų sutikimui, kurio reikalaujama CK 2.22 straipsnio 1 dalyje. Mokyklos tarybos sprendimas negali būti prilyginamas tėvų sutikimui dėl konkretaus vaiko (ieškovės) nuotraukos naudojimo, nes toks sutikimas duodamas aiškiai išreiškus tėvų valią. Byloje nenustatyta, kad ieškovės įstatyminė atstovė būtų buvusi informuota apie numatomą nuotraukos, kurioje yra ir ieškovės atvaizdas, įdėjimą mokyklos interneto puslapyje, taip pat nenustatyta, jog ji būtų neprieštaravusi ar išreiškusi savo sutikimą viešinti nuotrauką. Nagrinėjamos bylos atvejis dėl asmens atvaizdo naudojimo nėra tas atvejis iš išvardytų CK 2.22 straipsnio 2 dalyje, kai nereikia asmens sutikimo. Dėl to, nesant ieškovės atstovės pagal įstatymą (motinos) sutikimo, ieškovės atvaizdo paviešinimas reiškia CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į atvaizdą pažeidimą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Byloje ieškovė prašė teismo apginti teisę į atvaizdą ir privatumą, pripažįstant, kad buvo pažeista teisė į atvaizdą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisės pripažinimas, užkirtimas kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams yra savarankiški pažeistų asmens teisių gynimo būdai (CK 1.138 straipsnio 1, 3 punktai). Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, bylos Nr. 3K-3-569/2006; kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52).

Vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės į atvaizdą pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi būti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo neigiamus emocinius padarinius, kurie atitiktų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.). Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael v. United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus v. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (Olsson v. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (Lopez Ostra v. Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C) ir pan.

Nagrinėjamoje byloje svarbu yra tai, kad ginčo nuotraukose nufotografuoti tos pačios klasės moksleiviai, jose ieškovės atvaizdas nėra pagrindiniame plane, t. y. kaip nors išskirtas iš kitų bendraklasių, nenurodyta ieškovės ir kitų vaikų tapatybės bei kitų privačių duomenų, įdėjus nuotraukas mokyklos interneto tinklalapyje, jos nenaudotos reklamos tikslais. Paviešindama nuotraukas atsakovas nenusižengė visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nutraukė teisės pažeidimą, t. y. išėmė nuotraukas iš interneto tinklalapio. Be to, nustatant tai, ar pažeidimas galėjo sukelti neigiamų emocinių padarinių asmeniui, įvertintinas ir to asmens jautrumas, svarbos suteikimas teisei į atvaizdą ir jos saugojimas iki pažeidimo. Byloje pagal įrodymų duomenis apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad ieškovės kitos asmeninės nuotraukos (nesusijusios su mokyklos ginčo nuotraukomis) buvo įdėtos viename iš socialinių interneto tinklalapių. Ši aplinkybė taip pat patvirtina tai, kad teisės į atvaizdą neliečiamumo nesuabsoliutino ieškovė ir (ar) jos atstovė pagal įstatymą. Dėl išdėstytų aplinkybių negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus, nes ieškovės patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. Teisės į atvaizdą pažeidimo pripažinimas ir uždraudimas ateityje atlikti teisę pažeidžiančius veiksmus pripažintina pakankama kompensacija ieškovei, atstovaujamai jos atstovės pagal įstatymą, todėl netenkintinas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl išdėstytų motyvų byloje priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas pakeistinas, tenkinant ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Paliktina nepakeista likusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš atsakovo priteistina 45,08 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti ir tenkinti ieškinį iš dalies:

Pripažinti, kad atsakovas Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazija, demonstruodama nuotraukas su nepilnametės ieškovės D. B. atvaizdu gimnazijos interneto tinklalapyje, pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą, ir uždrausti naudoti ieškovės D. B. atvaizdą gimnazijos internetiname tinklalapyje.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijai iš ieškovės D. B. atstovės pagal įstatymą T. Ž. priteista 1119 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos valstybei 45,08 Lt (keturiasdešimt penkis litus 8 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.