Administracinė byla Nr. eA-3480-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03065-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl potvarkio panaikinimo, atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja O. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) kanclerio 2017 m. rugpjūčio 9 d. potvarkį Nr. AMP3-135 (toliau – ir Potvarkis); 2) negrąžinti jos į valstybės tarnybą ir nutraukti valstybės tarnybos santykius teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
2. Pareiškėja nurodė, kad Ministerija 2017 metais vykdė struktūrinius pertvarkymus ir panaikino Kontrolės ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyrius. Iš jų suformavo vieną Veiklos priežiūros skyrių, o Kontrolės skyriaus vedėjos pareigybė, kurią ji užėmė, buvo panaikinta. 2017 m. birželio 6 d. jai buvo įteiktas įspėjimas apie pareigybės panaikinimą bei atleidimą iš valstybės tarnybos. Pareiškėjai buvo siūloma kandidatuoti į kitas pareigybes, kurių daugumos specialiųjų reikalavimų ji neatitiko. Kitas siūlytas pareigybes, kurių specialiuosius reikalavimus atitiko, ji atsisakė užimti, nes tokių pareigybių kategorija buvo ne aukštesnė nei 10, o tai reiškė ženklų darbo užmokesčio sumažėjimą.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad naujai sukurtai Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybei buvo nustatyta ta pati veiklos sritis, specialieji reikalavimai bei funkcijos, kurios buvo priskirtos prieš tai buvusio Kontrolės skyriaus vedėjo pareigybei. Tačiau šiame pareigybės aprašyme buvo nustatyti ir nauji papildomi reikalavimai, kurių nebuvo Kontrolės skyriaus vedėjos pareigybės aprašyme – turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinis laipsnis) ir turėti ne mažesnį kaip trejų metų teisinio darbo stažą. Kadangi pareiškėja naujai nustatytų specialiųjų reikalavimų neatitiko, jai užimti šią pareigybę nebuvo pasiūlyta. Ji taip pat negalėjo užimti ir Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės, kadangi specialieji reikalavimai buvo nustatyti ir šiai pareigybei užimti – socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimas ir vienų metų teisinio darbo stažas. Pareiškėja šių reikalavimų taip pat neatitiko. Nesutikus užimti pareigybių, priskirtinų ženkliai žemesnei kategorijai, pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo atleista iš valstybės tarnybos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
4. Pareiškėja akcentavo, jog lyginant jos iki atleidimo dienos eitų Kontrolės skyriaus vedėjos funkcijų aprašymą (pareiginius nuostatus) ir po pertvarkymo sukurtos naujos pareigybės – Veiklos priežiūros vedėjo – aprašymą, akivaizdu, kad naujai sukurtų pareigybių funkcijos yra visiškai tapačios toms, kurias ji atliko pagal savo pareigybės aprašymą iki atleidimo iš valstybės tarnybos dienos. Todėl pareiškėja darė išvadą, kad Kontrolės skyriaus vedėjo pareigybė pagal savo turinį bei funkcijas iš tiesų nebuvo panaikinta, tik jai buvo suteiktas kitas pavadinimas, atsižvelgiant į pakeistą skyriaus pavadinimą. Pareiškėja pažymėjo, jog lyginamų pareigybių paskirtis bei veiklos sritys taip pat sutapo, o tai tik patvirtino, kad naujai įsteigta pareigybe nebuvo siekiama suteikti didesnių ir svarbesnių įgaliojimų naujai sukurtam skyriui ar jo vedėjui. Jos funkcijos išliko visa apimtimi, jos buvo sutelktos vienoje pareigybėje ir nebuvo išskirstytos kitiems tarnautojams, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad dėl struktūrinių pertvarkymų jos pareigybė buvo panaikinta. Pareiškėjos įsitikinimu, nebuvo pagrindo atleisti ją iš valstybės tarnybos, kadangi jos pareigybė realiai nebuvo panaikinta.
5. Pareiškėja pabrėžė, kad Kontrolės skyriaus vedėjos funkcijos buvo platesnės nei naujai sukurtos Veiklos priežiūros vedėjo funkcijos. Pareiškėjos eitose pareigose funkcijų buvo daugiau, o tai reiškia, kad joms atlikti reikėjo daugiau kompetencijos ir žinių nei naujai sukurtai pareigybei. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad nepaisant nurodytų aplinkybių apie pareigybių funkcijų, paskirties ir veiklos srities identiškumą, naujai sukurtai Veiklos priežiūros vedėjo pareigybei buvo nustatyta aukštesnė pareigybės kategorija ir pakeisti specialieji reikalavimai dėl išsilavinimo bei darbo patirties, kitų reikalavimų nekeičiant.
6. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad nauji specialieji reikalavimai buvo nustatyti nesant tam objektyvaus pagrindo ir būtinybės. Pareiškėjai nebuvo aišku, dėl kokių priežasčių buvo nustatytas socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimas ir būtinas teisinio darbo stažas arba vietoj anglų kalbos ir prancūzų kalbos paliktas tik anglų kalbos reikalavimas, nors ji moka prancūzų kalbą. Pareiškėjos įsitikinimu, tokiu būdu buvo siekiama užkirsti kelią jai kandidatuoti į šią pareigybę, nes jeigu ne nauji specialieji reikalavimai, ji būtų visiškai atitikusi kitus reikalavimus ir būtų tinkama kandidatė užimti šią pareigybę.
7. Pareiškėja pažymėjo, kad Kontrolės skyriaus vedėjos funkcijas ji vykdė ne vienus metus. Jos veikla buvo vertinama gerai arba labai gerai. Atsakovas, vertindamas jos darbą bei vadovaujamo skyriaus veiklą, kaip trūkumo niekada nenurodė jos teisinės kompetencijos. Vertinimuose teikiamuose pasiūlymuose kaip tobulinti kvalifikaciją trejus metus iš eilės nebuvo nurodomi jokie kvalifikacijos tobulinimo mokymai ir tik 2016 metų vertinime buvo nurodytos bendravimo su žiniasklaida ir korupcijos prevencijos temos, tačiau ne teisiniai mokymai.
8. Pareiškėja vertino, kad struktūriniai pertvarkymai buvo vykdomi po 2017 m. gegužės 4 d. atlikto vidaus audito. Atlikto audito ataskaitoje (toliau – ir Audito ataskaita) teikiant pastebėjimus bei rekomendacijas dėl Kontrolės skyriaus ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyrių performavimo į vieną skyrių, jokių rekomendacijų ar pastabų, susijusių su naujai formuojamo skyriaus vadovo kompetencija ar būtinumu turėti teisinį socialinių mokslų krypties išsilavinimą ir teisinio darbo patirties nebuvo pateikta. Net ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus, kuris buvo panaikintas ir iš kurio buvo formuojamas naujas Veiklos priežiūros skyrius, vedėjo pareigybei nebuvo nustatyta teisinio darbo patirtis ar privalomas socialinių mokslų srities išsilavinimas. Todėl pareiškėjai buvo akivaizdu, kad nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pakeisti specialiuosius reikalavimus Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybei ir nustatyti socialinių mokslų krypties išsilavinimą bei privalomą teisinio darbo stažą.
9. Pareiškėja nurodė, kad struktūriniai pakeitimai buvo svarstomi ir Ministerijos vadovybės 2017 m. gegužės 19 d. posėdyje, tačiau nebuvo užsiminta apie papildomos teisinės kvalifikacijos poreikį šių skyrių darbuotojams. Tačiau jau 2017 m. birželio 1 d. aplinkos ministras įsakymu patvirtino 7 Veiklos priežiūros skyriaus pareigybes, nustatydamas privalomą teisinį išsilavinimą ir vedėjui, ir vienam iš skyriaus specialistų. Po naujo skyriaus pareigybių aprašymo patvirtinimo atsakovas 2017 m. birželio 5 d. organizavo dar vieną posėdį, kuriame vėl sprendė dėl Veiklos priežiūros skyriaus, nustatydamas jau tik 7 pareigybes (anksčiau buvo 10), iš kurių 2 yra būtinas teisininko išsilavinimas. Papildomai 2017 m. liepos 28 d. buvo patvirtinta dar viena pareigybė – Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojo, kuriai taip pat nustatytas teisinio išsilavinimo reikalavimas ir vienų metų teisinio darbo patirtis, nors vadovaujantis 2017 m. birželio 5 d. protokolu teisininko išsilavinimą turėjo turėti tik 2 skyriaus pareigybės. Teisinio išsilavinimo ir teisinio darbo stažo kaip specialiųjų reikalavimų nustatymas šiai pareigybei taip pat užkirto pareiškėjai kelią kandidatuoti ir užimti šią pareigybę, nes kitus specialiuosius reikalavimus ji visiškai atitiko. Pareiškėja pažymėjo, kad nebuvo aišku, kuo grindžiamas toks teisinio išsilavinimo ir teisinio darbo stažo kaip specialiojo reikalavimo nustatymas. Ji ir Ministerijos kancleris ne kartą teikė raštus ministrui dėl nepagrįstų specialiųjų reikalavimų nustatymo, tačiau negavo motyvuoto atsakymo ar bent paaiškinimo.
10. Pareiškėja akcentavo, kad atsakovo sudarytuose pareigybės aprašymuose vedėjui nustatytas trejų metų teisinio darbo patirties reikalavimas yra 3 kartus didesnis nei rekomenduojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 685 ,,Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 685) 2 priede. Vedėjo pavaduotojo pareigybei užimti reikalavimas dėl vienų metų teisinio darbo patirties, pareiškėjos nuomone, irgi perteklinis, kadangi rekomendacijose nurodoma dėmesį skirti bendrai patirčiai ir nėra rekomendacijų dėl tam tikros specifinės patirties. Pareiškėjai neaišku, kodėl atsakovas, aprašydamas Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo ir vedėjo pavaduotojo pareigybes, nuo šių rekomendacijų nukrypo ir ar ji apskritai buvo reikalinga (pagrįsta).
11. Pareiškėja jos atleidimo iš valstybės tarnybos pripažinimo neteisėtu atveju neprašė teismo grąžinti jos į eitas pareigas, motyvuodama atsakovo neigiamu požiūriu į ją, siekiu daryti jai spaudimą dėl jos kruopščiai vykdomų pareigų ir priešinimuisi neteisėtiems pertvarkymams, pažeidžiantiems jos interesus. 
12. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
13. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, nurodė, kad aplinkos ministras, kaip Ministerijos vadovas, siekdamas efektyviai įgyvendinti Ministerijai priskirtas funkcijas diskrecijos ribose, priėmė atitinkamus sprendimus dėl Ministerijos struktūros pakeitimų (steigiant Veiklos priežiūros skyrių ir panaikinant Kontrolės bei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyrius) ir atitinkamų pareigybių panaikinimo, iš jų ir ginčui aktualaus Kontrolės skyriaus vedėjos pareigybės panaikinimo.
14. Atsakovas nurodė, kad Kontrolės skyriaus vedėjo pareigybė realiai panaikinta, t. y. ne tik priimtas administracinis aktas, tačiau atlikti realūs struktūriniai pertvarkymai, naikinant visą Kontrolės skyrių ir įsteigiant Veiklos priežiūros skyrių. Panaikinto skyriaus funkcijos buvo daug siauresnės nei naujai įsteigto skyriaus funkcijos.
15. Nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad be pagrindo Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybei buvo nustatyta aukštesnė kategorija, t. y. A lygio 17 kategorija, nes buvusio Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjo pareigybei buvo nustatyta A lygio 17 kategorija, t. y. tokia pati (A lygio 17) kategorija buvo nustatyta ir naujai įsteigto Veiklos priežiūros skyriaus vedėjui.
16. Atsakovas pažymėjo, kad skiriasi Kontrolės skyriaus vedėjo ir Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybių paskirtis, pavestų funkcijų apimtis, nustatyti specialieji reikalavimai, o įsteigta Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybė pagal skyriui pavestų funkcijų apimtį yra kokybiškai nauja pareigybė.
17. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju panaikinus du skyrius (Kontrolės skyrių ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyrių) ir įsteigiant kokybiškai naują skyrių – Veiklos priežiūros skyrių, negalima teigti, kad struktūrinis pertvarkymas buvo atliktas tik tam, kad pareiškėja būtų atleista. Tai, kad struktūriniai pertvarkymai atlikti objektyviai siekiant optimizuoti ir pagerinti Ministerijos veiklą ir nėra susiję su atskirais asmenimis, patvirtina atlikta Audito ataskaita ir vadovybės pasitarimo protokolai, kuriuose aptariamas Audito ataskaitos rekomendacijų įgyvendinimas ir būtent atlikto audito ir Audito ataskaitos rekomendacijų pagrindu buvo atlikti Ministerijos struktūriniai pertvarkymai.
18. Atsakovas teigė, kad Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo ir vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymuose specialieji reikalavimai nustatyti siekiant objektyviai pateisinamo tikslo – kokybiško ir efektyvaus darbo, atsižvelgiant į pareigybėms nustatytas funkcijas. Kadangi šių pareigybių funkcijoms priskirtas atstovavimas Ministerijos interesams teismuose dėl Veiklos priežiūros skyriaus atliktų tarnybinių patikrinimų, šioms pareigybėms nustatyti reikalavimai (teisinis išsilavinimas) objektyviai pateisinami ir būtini nustatytoms funkcijoms atlikti.
19. Atsakovas pažymėjo, kad Ministerija nedarė kliūčių pareiškėjai kandidatuoti į šias pareigas ir buvo siūloma užimti minėtas pareigas, ir tai patvirtina Ministerijos raštai: 2017 m. birželio 12 d. Nr. (16-3)-D 15-485, 2017 m. rugpjūčio 2 d. Nr. (16-3)-D 15-621.
20. Atsakovas nurodė, kad dalis pareiškėjos iki Ministerijoje atliktų struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog išliko ir pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą pareiškėjos pareigybė.
21. Atsakovas pažymėjo, kad atleidžiant pareiškėją iš pareigų, buvo laikytasi ir užtikrintos visos valstybės tarnautojai taikomos garantijos. Pareiškėja tinkamai ir laiku buvo informuota apie tai, kad naikinama jos pareigybė. Ministerija pateikė išsamią informaciją su pridedamais pareigybių aprašymais apie laisvas pareigybes, nurodydama, kad pareiškėja gali pareikšti norą užimti šias pareigybes, jei atitinka pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus ir turi tai patvirtinančius dokumentus. Tačiau pareiškėja neišreiškė noro / atsisakė užimti laisvas pareigas Ministerijoje. Pareiškėjai atsisakius užimti laisvas pareigas Ministerijoje, pareiškėja buvo atleista iš tarnybos pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

II.

22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjos O. B. skundą atmetė.
23. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniai įrodymais, nustatė, kad pareiškėja ėjo Ministerijos Kontrolės skyriaus vedėjos pareigas (A lygis 16 kategorija). Aplinkos ministro 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-470 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administracijos struktūros ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administracijos, įstaigų prie ministerijos ir ministerijos sistemos įstaigų ir įmonių schemos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Ministerijos struktūra (pakeista aplinkos ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. D1-482 „Dėl aplinkos ministro 2017 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. D1-470 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administracijos struktūros ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administracijos, įstaigų prie ministerijos ir ministerijos sistemos įstaigų ir įmonių schemos patvirtinimo“ pakeitimo“). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir aplinkos ministro 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-471 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (pakeistas aplinkos ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. D1-483 „Dėl aplinkos ministro 2017 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. D1-471 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“); 2017 m. birželio 6 d. pranešimu Nr. (16-3)-D15-465 „Įspėjimas apie pareigybės panaikinimą“, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. naikinama jos Kontrolės skyriaus vedėjos, A lygio 16 kategorijos, pareigybė, jeigu pareiškėja iki pareigybės panaikinimo į kitas pareigas nebus paskirta, ji bus atleista 2017 m. rugpjūčio 9 d.; Potvarkiu, kuriuo pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo atleista iš Kontrolės skyriaus vedėjos pareigų pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
24. Pirmosios instancijos teismas lygino į bylą pateiktus aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-712 patvirtintuose Kontrolės skyriaus nuostatuose ir aplinkos ministro 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D1-472 patvirtintuose Veiklos priežiūros skyriaus nuostatuose apibrėžtus skyrių uždavinius ir funkcijas ir nustatė, kad panaikinto Kontrolės skyriaus funkcijos yra daug siauresnės, nei įsteigto Veiklos priežiūros skyriaus funkcijos. Veiklos priežiūros skyriaus veikla apima ne tik Kontrolės skyriaus nuostatuose apibrėžtas funkcijas, bet ir vertina bei apibendrina kibernetinius incidentus ir teikia ataskaitas Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, organizuoja ministerijos darbuotojų mokymus kibernetinio saugumo klausimais (5.5.1 p.); vykdo saugos įgaliotinio funkcijas, numatytas Aplinkos ministerijos valdomų informacinių sistemų, registrų, kadastrų duomenų saugos nuostatuose, Informacijos saugumo valdymo sistemos aprašuose bei kituose teisės aktuose, kurie reglamentuoja Ministerijos informacinių sistemų veiklą (5.5.2 p.); pagal kompetenciją nustatytąja tvarka bendradarbiauja su Lietuvos, Europos Sąjungos ir tarptautinių institucijų atsakingais pareigūnais, atstovauja Ministerijai kitų valstybės institucijų ir organizacijų organizuojamuose pasitarimuose, konferencijose, seminaruose, atstovauja Lietuvai kitose Lietuvos ir užsienio valstybių institucijose, įstaigose ir tarptautinėse organizacijose (5.5.3 p.); įgyvendindamas 4.6 punkte jam pavestą uždavinį pagal kompetenciją organizuoja ir koordinuoja civilinės saugos funkcijų įgyvendinimą Ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose (5.6 p.).
25. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Veiklos priežiūros skyriaus veiklos mastai praplatėjo palyginus su Kontrolės skyriaus veiklos mastais, todėl Ministerija pagrįstai naujai įsteigto skyriaus vedėjui patvirtino platesnės kompetencijos pareigybinius nuostatus, juose vedėjo pareigybei nustatydamas A lygio 17 kategoriją bei kitus specialiuosius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad panaikinto Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjo pareigybei buvo nustatyta A lygio 17 kategorija, t. y. tokia pati A lygio 17 kategorija nustatyta ir naujai įsteigto Veiklos priežiūros skyriaus vedėjui, ir todėl atmetė pareiškėjos argumentus, kad  Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybei be pagrindo nustatyta aukštesnė kategorija nei Kontrolės skyriaus vedėjo pareigybei.
26. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovu dėl Veiklos priežiūros skyriaus vedėjui priskirto specialiojo reikalavimo turėti teisinį išsilavinimą.
27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta realiai, o ne fiktyviai, nes pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo išplėstos. Pareiškėjos argumentus, kad Ministerijos struktūros pertvarkymu siekiama atsisakyti principingų specialistų, turinčių didelę darbo patirtį, iš jų ir pareiškėjos, teismas nepripažino pagrįstais, nurodydamas, kad struktūriniai pertvarkymai atlikti objektyviai siekiant optimizuoti ir pagerinti Ministerijos veiklą ir nėra susiję su atskirais asmenimis.
28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ministerija 2017 m. birželio 12 d. raštu Nr. (16-3)-D15-485, 2017 m. liepos 28 d. raštu Nr. (16-3)-D15-600 ir 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (16-3)-D15-616) pateikė pareiškėjai išsamią informaciją su pridedamais pareigybių aprašymais apie laisvas pareigybes, nurodė, jog pareiškėja gali pareikšti norą užimti šias pareigybes, jei atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir turi tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjos 2017 m. birželio 16 d. Nr. (49-l)-D15-504, 2017 m. rugpjūčio 2 d. Nr. (49-l)-D15-616 ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. Nr. (49-I)-D15-63 raštai patvirtino, kad pareiškėja neišreiškė noro / atsisakė užimti laisvas pareigas Ministerijoje. Raštuose pareiškėja nurodė, kad Ministerijoje laisvos karjeros valstybės tarnautojų pareigybės neatitinka jos pareigybės aprašyme nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, o žemesnės pareigos jai siūlomos nepagrįstai. Raštuose išdėstytą poziciją pareiškėja išdėstė ir skunde, taip pat teismo posėdyje. Minėti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjai buvo siūloma užimti Ministerijoje esančias laisvas pareigas, tačiau Ministerijoje nebuvo laisvų tos pačios kategorijos pareigybių, kurias atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, pareiškėja galėjo užimti, o žemesnės kategorijos pareigybę pareiškėja atsisakė užimti.
29. Atsižvelgdamas į tai, kad Ministerijoje nebuvo laisvų to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų, į tai, jog pareiškėjos kvalifikacija neatitiko dalies laisvų pareigų specialiųjų reikalavimų, o eiti žemesnės kategorijos pareigas pareiškėja nesutiko, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas, atlikdamas struktūrinius pertvarkymus, VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė, Ministerijos kanclerio 2017 m. rugpjūčio 9 d. potvarkis Nr. AMP3-135 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Atmetus pareiškėjos pagrindinį reikalavimą, nebuvo tenkinti ir kiti pareiškėjos skundo reikalavimai.

III.

30. Pareiškėja O. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai neišanalizavus visų byloje esančių duomenų ir dokumentų, neatskleidus bylos esmės, paremtas selektyviai atrinktomis aplinkybėmis, net neaptariant visų jos išdėstytų esminių argumentų, kuriais grindžiamas Potvarkio neteisėtumas, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad naujai sukurto Veiklos priežiūros skyriaus funkcijos yra platesnės nei Kontrolės skyriaus, kadangi Veiklos priežiūros skyriaus papildomos funkcijos buvo priskirtos šiam skyriui labai trumpam, o vėliau, jau atleidus ją iš pareigų, buvo perkeltos į Teisės ir personalo departamento Personalo skyrių.
3. Pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, kuo remiantis ir ar pagrįstai buvo nustatyta Veiklos priežiūros skyriaus vedėjos pareigybei 17 kategorija pagal jai priskirtas funkcijas ir jų sudėtingumą.
4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Veiklos priežiūros vedėjos pareigybėse nustatytą atstovavimo teismuose funkciją ir jos turinį, neanalizuodamas, kada ir kokiais pagrindais Veiklos priežiūros skyriaus vedėja ir / ar kiti jo specialistai atstovauja teismuose – ar jie teisme atstovauja savarankiškai, ar kaip tam tikros srities specialistai kartu su Ministerijos Teisės ir personalo departamento Teisės taikymo skyriaus specialistais. Be to, kokio pobūdžio bylose yra atstovaujama – civilinėse ar administracinėse.
31. Negalima teigti, kad pareigybė panaikinta realiai, jeigu pareigybės aprašymuose nurodytos tarnautojo funkcijos sutampa ir yra lygiai tokios pačios apimties. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, byloje esančios Audito išvados, kurių pagrindu buvo atlikti struktūriniai pertvarkymai, taip pat nepatvirtina pareigybės, kurią ji užėmė iki atleidimo iš tarnybos, panaikinimo realumo. Audito išvados gali patvirtinti struktūrinių pertvarkymų poreikį, bet ne pačios pareigybės panaikinimo faktą.
32. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl vieno iš esminių skundo argumentų, kad ne tik skyriaus vedėjo, bet ir skyriaus pavaduotojo pareigybei buvo nustatyti nepagrįsti kvalifikaciniai reikalavimai, siekiant užkirsti kelią jai į šias pareigybes pretenduoti. Skundžiamame sprendime apie skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei nustatytą teisinio išsilavinimo reikalavimą ir jo poreikį nustatytoms funkcijoms vykdyti nenurodyta nei vieno argumento.
33. Veiklos priežiūros skyriaus ir buvusio Kontrolės skyriaus funkcijos skiriasi keliais punktais. Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybėse neatsirado naujos funkcijos, kas rodytų, kad vedėjo pareigybė pasikeitė ir jai yra reikalinga didesnė kompetencija nei prieš tai buvo reikalinga Kontrolės skyriaus vedėjo pareigybei. Nebuvo išsiaiškinta, ar naujoms skyriaus funkcijoms atlikti yra reikalinga platesnė skyriaus vedėjo kompetencija lyginant su Kontrolės skyriaus vedėjo kompetencija. Pareiškėja pažymi, kad vedėjas nėra tas asmuo, kuris atlieka visas skyriaus nuostatuose nurodytas funkcijas.
34. Po pareiškėjos atleidimo Veiklos priežiūros skyriaus funkcijos, nurodytos 5.5.1, 5.5.2 ir 5.5.3 punktuose, faktiškai iš šio skyriaus buvo perkeltos į Ministerijos Personalo skyrių, jas atlieka specialistė I. M., anksčiau dirbusi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriuje (kuris taip pat buvo panaikintas, o jo funkcijos perkeltos į Veiklos priežiūros skyrių) ir kurios buvo susijusios su kibernetine sauga. Būtent šiais punktais, kaip kokybiškai naujais skyriaus nuostatuose, pirmosios instancijos teismas rėmėsi pagrįsdamas išvadą, kad naujai įsteigto skyriaus vedėjo pareigybė yra platesnės kompetencijos, nors šie punktai atkartoja buvusio Kontrolės skyriaus vedėjo pareigybėse nurodytas funkcijas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindė Veiklos priežiūros skyriaus funkcijų išplėtimą minėtais punktais, nes šiuose punktuose nurodytų funkcijų faktiškai nebeliko, jų neatlieka nei vienas Veiklos priežiūros skyriuje dirbantis asmuo, tačiau pirmosios instancijos teismas tokius jos paaiškinimus ignoravo. Net ir perkėlus specialistę I. M. su minėtomis funkcijomis į Personalo skyrių, šio skyriaus vedėjui nebuvo iškelti papildomi kvalifikaciniai reikalavimai dėl naujai atsiradusių skyriuje funkcijų, nebuvo nustatyta platesnė kompetencija ar pakeista kategorija iš 16 į 17, todėl nėra aišku, kodėl šie reikalavimai buvo iškelti jai ir ar jie yra pagrįsti.
35. Faktinis funkcijų skyriuje nebuvimas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis jomis kaip esminėmis ir formuojančiomis skyriaus vedėjui keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir platesnės kompetencijos funkcijas vedėjo pareigybės aprašyme; kad tokios funkcijos skyriaus nuostatuose buvo įrašytos tik siekiant jų pagrindu suformuoti naujus kvalifikacinius reikalavimus vedėjos pareigybei, taip užkertant kelią užimti skyriaus vedėjos pareigybę, o tik ją atleidus, – šios funkcijos faktiškai buvo eliminuotos iš Veiklos priežiūros skyriaus kompetencijos ribų. Ta aplinkybė, kad skyriaus nuostatuose ši funkcija įrašyta, neturi teisinės reikšmės, kadangi faktiškai skyrius jos nevykdo.
36. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai deda lygybės ženklą tarp Veiklos priežiūros skyriaus nuostatų ir šio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo. Pareiškėja pažymi, kad pagal Nutarimo Nr. 685 4 punktą į skyriaus nuostatus turi būti atsižvelgta rengiant pareigybę, t. y. nustatant tarnautojo funkcijas, tačiau, pagal VTĮ 9 straipsnio 5 dalį, Nutarimo Nr. 685 16 punktą ir 3 priedą, specialieji reikalavimai ir kategorija parenkami ne pagal nuostatus, o pagal tam tarnautojui nustatytas konkrečias funkcijas, t. y. skyriaus nuostatai gali būti daug platesni, o kategorija ir specialieji reikalavimai gali būti nustatomi tik pagal tarnautojui priskirtas funkcijas.
37. 2017 m. birželio 1 d. patvirtintame Veiklos priežiūros vedėjo pareigybės aprašyme buvo nustatytas specialusis reikalavimas – turėti teisinį išsilavinimą, tačiau šioje pareigybėje nebuvo užsiminta apie atstovavimą teismuose. 2017 m. birželio 9 d. buvo patvirtinta nauja pareigybės redakcija, nustatant papildomą – atstovavimo teisme – funkciją. Toks pareigybės rengimo nenuoseklumas prieštarauja VTĮ 9 straipsnio 5 dalyje ir Nutarimo Nr. 685 5 punkte nustatytiems reikalavimams, keliamiems pareigybės aprašymo turiniui bei jo rengimui. Teisinio išsilavinimo reikalavimas buvo nustatytas siekiant užkirsti kelią jai kandidatuoti į naujai sukurtą pareigybę.
38. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog Ministerijoje yra specialus Teisės taikymo skyrius (Teisės ir personalo departamente), kurio specialistai atstovauja Ministerijai teismuose. Kitų skyrių specialistai teismuose atstovauja ministro įgaliojimu tik kartu su teisinį išsilavinimą turinčiais Ministerijos tarnautojais iš Teisės taikymo skyriaus ir savarankiškai Ministerijai neatstovauja. Bylose kitų skyrių tarnautojai dalyvauja ir atstovauja Ministerijai kaip atitinkamos srities specialistai. Be to, pirmosios instancijos teismas spendime akcentavo tik patį atstovavimo teisme faktą, tačiau neatkreipė dėmesio, kad teismuose gali būti atstovaujama tik dėl skyriaus atliktų tarnybinių patikrinimų, kad nuo naujo skyriaus veiklos iki teismo posėdžio šioje byloje nebuvo nei vieno Ministerijos atstovavimo teisme atvejo. Pareiškėja kartu su Teisės taikymo skyriaus specialistais atstovaudavo Ministerijai teismuose kaip savo srities specialistė, kiek tai susiję su jos atliekamomis funkcijomis, ir teisinio išsilavinimo tokiam atstovavimui nereikėdavo. Be to, jei atstovavimo teisme funkcija Veiklos priežiūros skyriaus pareigybei buvo nustatyta ne fiktyviai, tuomet turėjo būti pakeisti Teisės taikymo skyriaus nuostatai, numatant išimtis dėl tam tikrų bylų, kuriose atstovaus kito skyriaus darbuotojai. Teisės taikymo skyriaus specialistai ir po Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo patvirtinimo atstovauja tokio pobūdžio bylose, ką ir esmės patvirtino ir atsakovas teismo posėdžio metu.
39. Audito ataskaitose, kurių pagrindu buvo atliekami pertvarkymai, nėra jokių užuominų apie teisinio išsilavinimo skyriaus tarnautojams būtinumą, apie negebėjimą atlikti jiems pavestas funkcijas ir pan. Tokių duomenų nėra ir veiklos metinėse vertinimo ataskaitose. Toks poreikis nepagrindžiamas ir 2017 m. birželio 5 d. Vadovybės posėdžių protokolu Nr. 3, kuriame nurodyta, kad 2 pareigybės iš 7 turi būti su teisininko išsilavinimu. Be to, protokole nenurodyta, kad viena iš tokių pareigybių būtinai turi būti vedėjo pareigybė. 2017 m. gegužės 19 d. vykusiame Vadovybės posėdyje nebuvo kalbama apie poreikį skyriaus specialistams turėtų teisinį išsilavinimą.
40. Nei vienam Ministerijos skyriaus vedėjui (išskyrus naujai sukurto Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybei) nėra nustatyta atstovavimo teismuose funkcija. Personalo skyriaus vadovas atlieka dalį analogiškų funkcijų kaip ir Veiklos priežiūros skyriaus vadovas. Esminis skirtumas yra tas, kad Personalo skyrius šias funkcijas atlieka Ministerijos viduje, o Veiklos priežiūros skyrius – įstaigose prie Ministerijos. Tačiau Personalo skyriaus vedėjui nei atstovavimo teismuose funkcija, nei privalomas teisinis išsilavinimas nėra pareigybės aprašyme numatytas.
41. Pirmosios instancijos teismas byloje taikė neaktualią šiam ginčui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nes išliko absoliučiai visos pareiškėjos iki atleidimo vykdytos funkcijos, o ne jų dalis, jos nebuvo išskirstytos ar padalytos kitoms pareigybėms, o surašytos į vieną naują pareigybę.
42. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl aplinkybės, jog teisinio išsilavinimo specialusis reikalavimas buvo nepagrįstai nustatytas ir skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei, kuri buvo naujai sukurta, kuriai priskirta 15 kategorija ir į kurią ji turėjo galimybę pretenduoti. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo šios pareigybės ir kvalifikacinių reikalavimų, t. y. konkrečiai teisinio išsilavinimo, šiai pareigybei nustatymo teisėtumo. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl esminių skundo aplinkybių ir apie jas nutylėdamas, neatskleidė bylos esmės.
43. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą apklausti liudytojus R. K. ir T. B. ir užkirto kelią pareiškėjai įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindė skundą, o vėliau dėl įrodymų trūkumo atmetė argumentus, kad atsakovas siekė atsikratyti pareiškėjos, kaip neparankios tarnautojos.
44. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
45. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas išskyrė tik naujas Veiklos priežiūros skyriaus funkcijas, nurodytas Veiklos priežiūros skyriaus nuostatų 5.5.1, 5.5.2 ir 5.5.3 punktuose, nes be šių naujų funkcijų pirmosios instancijos teismas konstatavo ir naują funkciją, nurodytą Veiklos priežiūros skyriaus nuostatų 5.6 punkte.
46. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad Veiklos priežiūros skyriaus specialistę I. M. perkėlus į Teisės ir personalo departamento Personalo skyrių, Veiklos priežiūros skyrius neatlieka Veiklos priežiūros skyriaus nuostatų 5.5.1–5.5.3 punktuose nustatytų funkcijų. Veikos priežiūros skyriaus nuostatai, patvirtinti aplinkos ministro 2017 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. D1- 472, nurodo, kokios funkcijos priskirtos šiam skyriui, o Teisės ir personalo departamento Personalo skyriaus nuostatai, patvirtinti aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. D1-1080, nurodo, kokios funkcijos priskirtos šiam skyriui. Teisės ir personalo departamento Personalo skyriui, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepriskirtos analogiškos Veiklos priežiūros skyriaus nuostatų 5.5.1–5.5.3 punktuose numatytos funkcijos. Tik Veiklos priežiūros nuostatų 5.5.1–5.5.3 punktuose nurodytų funkcijų atlikimas priskirtas išimtinai Veiklos priežiūros skyriaus kompetencijai. Atsakovas akcentuoja, kad iškilus grėsmei dėl sklandaus ir savalaikio funkcijų, susijusių su personalo tvarkymu atlikimu, dėl darbuotojų trūkumo (VATARIS ir VATIS 2017 m. lapkričio 8 d. duomenys patvirtina, kad trūko 2 darbuotojų) ir skubaus poreikio darbuotojo, turinčio žinių personalo valdyme, I. M., kaip turinti reikiamų žinių ir patirties darbui Personalo skyriuje, iš Veiklos priežiūros skyriaus buvo perkelta į Teisės ir personalo departamento Personalo skyrių.
47. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad rengiant pareigybę, t. y. nustatant tarnautojo funkcijas, turi būti atsižvelgiama į skyriaus nuostatus. Pagal Nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 6–7 punktus Teisės ir personalo departamento Personalo skyriaus darbuotojo pareigybės aprašyme turėtų būti nustatytos tik tos funkcijos, kurios nurodytos šio skyriaus nuostatuose. Personalo skyriaus pareigybės aprašymo trūkumai nedaro įtakos ir negali daryti įtakos tariamai pažeistoms pareiškėjos teisėms, nes tai, kad, tikėtinai, per skubėjimą / klaidą I. M., kaip Personalo skyriaus darbuotojos, pareigybės aprašyme liko Veiklos priežiūros skyriaus nuostatų 5.5.1–5.5.3 punktuose nurodytos funkcijos, nesudaro pagrindo teigti, kad Veikos priežiūros skyriaus nuostatų 5.5.1–5.5.3 punktuose nurodytos funkcijos perėjo Personalo skyriui. Atsakovas pažymi, kad Personalo skyriaus nuostatuose tokios funkcijos šiam skyriui nepriskirtos, šios funkcijos priskirtos Veiklos priežiūros skyriui (Veiklos priežiūros skyriaus nuostatų 5.5.1–5.5.3 punktai), o pagal Veiklos priežiūros skyriaus nuostatų 10.1 punktą Veiklos priežiūros skyriaus vedėjas asmeniškai atsako už Veiklos priežiūros skyriaus veiklos organizavimą, Veiklos priežiūros skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų (iš jų ir nuostatų 5.5.1–5.5.3 punktuose nurodytų) vykdymą.
48. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl Veiklos priežiūros nuostatų 5.5.1–5.5.3 punktuose nurodytų funkcijų Veiklos priežiūros skyriuje nebuvimo paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir faktine situacija, kad šios funkcijos buvo ir yra priskirtos Veiklos priežiūros skyriui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Veiklos priežiūros skyriaus nuostatuose nurodytomis skyriaus funkcijomis bei šio skyriaus nuostatais vadovavosi vertindamas Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybei nustatytą kategoriją.
49. Vadovaujantis VTĮ nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 bei atsižvelgiant į tai, kad Veiklos priežiūros skyrius yra savarankiškas Ministerijos administracijos padalinys (nesantis kitame struktūriniame padalinyje), Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybei buvo nustatyta A lygio 17 kategorija. Pareiškėja apeliaciniame skunde klaidingai interpretuoja Valstybės tarnybos departamento Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų rengimo rekomendacijų 7 dalį. Rekomendacijose nenustatyta, kad tik tuo atveju, kai pagal visus kriterijus pareigybei priskiriami aukščiausi dėmenys, pareigybei suteikiama aukščiausia kategorija.
50. Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo ir vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymuose specialieji reikalavimai nustatyti siekiant objektyviai pateisinamo tikslo – kokybiško ir efektyvaus darbo, atsižvelgiant į pareigybėms nustatytas funkcijas. Kadangi pagal Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.7 punktą vedėjui nustatyta funkcija atstovauti Ministerijos interesams teismuose dėl Veiklos priežiūros skyriaus atliktų tarnybinių patikrinimų, o pagal Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.15 punktą vedėjo pavaduotojui priskirta funkcija pavaduoti skyriaus vedėją, kai jo nėra, tad šioms pareigybėms nustatyti reikalavimai (teisinis išsilavinimas) objektyviai pateisinami ir būtini nustatytoms funkcijoms atlikti.
51. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog siekiant įgyvendinti Veiklos priežiūros vedėjo ir pavaduotojo pareigybėms priskirtą atstovavimo teisme funkciją, nebūtinas teisinio išsilavinimo reikalavimas. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47 straipsniu bei siekiant pilnai įgyvendinti atstovavimo teismuose dėl Veiklos priežiūros skyriaus atliktų tarnybinių patikrinimų funkciją Veiklos priežiūros skyriaus vedėjui ir vedėjo pavaduotojui privalomas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas.
52. Aplinkybė, kad nuo Veiklos priežiūros skyriaus įsteigimo iki teismo posėdžio byloje nebuvo nei vieno atvejo, kada skyrius būtų atstovaujamas teismuose, negalėjo būti įvertinta teisme, nes nėra / nebuvo ginčijami Veiklos priežiūros skyriaus atlikti tarnybiniai patikrinimai. Be to, tai, jog pareiškėja, dirbdama Ministerijoje, kartu su Teisės taikymo skyriaus specialistais, turinčiais aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, atstovavo teismuose, nesudaro pagrindo teigti, jog Veiklos priežiūros skyriaus vedėjui (jo pavaduotojui) pareigybės aprašyme tariamai nepagrįstai nustatytas teisinio išsilavinimo reikalavimas.
53. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Teisės ir personalo departamento Personalo skyriaus vedėjui turėtų būti nustatytas teisinio išsilavinimo reikalavimas, atliekant struktūrinius pertvarkymus (panaikinant Kontrolės skyrių ir Aplinkos apsaugos politikos kontrolės skyrių bei steigiant Veiklos priežiūros skyrių) nebuvo atliekami struktūriniai pertvarkymai, susiję su Personalo skyriumi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

                                                                IV.

54. Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kanclerio 2017 m. rugpjūčio 9 d. potvarkio Nr. AMP3-135, kuriuo pareiškėja O. B. (valstybės tarnautoja) atleista iš Ministerijos Kontrolės skyriaus vedėjos (A lygis, 16 kategorija) pareigų nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, teisėtumas ir pagrįstumas.
55. Sprendžiant šioje byloje klausimą dėl pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymėtina, kad bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas (žr. 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011). Taip pat konstatuota, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) ir tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų.
56. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas.
57. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Todėl tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas (žr., pvz., 2011 m. birželio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011; 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3380/2011; kt.).
58. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos, suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta (žr., pvz., 2010 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-247/2010; kt.). Aplinkybė, jog dalis valstybės tarnautojo iki struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir valstybės tarnautojo užimta pareigybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-212/2014).
59. Darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) veiksmai, susiję su valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų vykdymu, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, nepažeisti inter alia (be kita ko) tokių valstybės tarnybos principų, kaip įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, karjeros bei tarnybinio bendradarbiavimo užtikrinti visas teises ir garantijas, kurios įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų yra garantuojamos atleidžiamiems asmenims; tarnybos santykių nutraukimo teisėtumą lemia ne tik Valstybės tarnybos įstatyme numatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai atlikta valstybės tarnautojo atleidimo iš užimamų pareigų procedūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012).
60. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjant bylas dėl galbūt neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos, įrodinėjimo našta, jog atleidimas buvo teisėtas inter alia (be kita ko) buvo užtikrinta valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija būti paskirtam į kitas pareigas, tenka atsakovui (valstybės įstaigai (institucijai), iš kurios atleistas valstybės tarnautojas) (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-2160/2006).
61. Apibendrinant aptartas teisės aktų normas ir teismų praktikoje pateiktus jų taikymo išaiškinimus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, turėjo nustatyti, ar viešojo administravimo subjektas, turėdamas įgaliojimus ir nepažeisdamas imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, priėmė sprendimus dėl struktūrinių pertvarkymų ir ar šiuos struktūrinius pertvarkymus atliko realiai; kokias funkcijas iki pareiškėjo pareigybės panaikinimo pareiškėja atliko ir ar šios funkcijos – visos ar jų dalis – neišliko (paskirstytos kitiems darbuotojams, jų atsisakyta ir pan.); ar pareiškėja laiku ir tinkamai buvo įspėta apie atleidimą iš valstybės tarnybos bei ar pareiškėjai buvo užtikrinta garantija tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje.
62. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, susijusius su pareiškėjos pareigybės (Ministerijos Kontrolės skyriaus vedėjos pareigybės) panaikinimu, iš esmės nustatė, kad atsakovas, turėdamas įgaliojimus ir nepažeisdamas imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, priėmė sprendimą dėl struktūrinių pertvarkymų ir struktūrinius pertvarkymus atliko realiai, tinkamai atliko pareiškėjos (valstybės tarnautojos) atleidimo iš užimamų pareigų procedūrą.
63. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nurodo, kad jos skundas turėjo būti tenkintas, nes struktūriniai pertvarkymai buvo atliekami tokiu būdu ir taikant tokias priemones, jog pareiškėja neturėtų galimybės likti tarnyboje (neteisėtai ir nepagrįstai naujai įsteigto Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybei buvo nustatyta 17 kategorija ir specialusis reikalavimas – teisinis išsilavinimas). Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog neginčija struktūrinio pertvarkymo būtinybės ir realumo. Pareiškėjos teigimu, atlikus struktūrinius pertvarkymus išliko ne dalis jos pareigybių, bet absoliučiai visos, naujai įsteigto Veiklos priežiūros skyriaus funkcijos buvo išplėstos tik tariamai, tačiau ne faktiškai; pareiškėja turėjo galimybę pretenduoti eiti naujai įsteigtas Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, tačiau nepagrįstai šiai pareigybei buvo nustatytas teisinio išsilavinimo specialusis reikalavimas. Apeliaciniame skunde kritikuojami pirmosios instancijos teismo argumentai, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realūs ir jais nebuvo siekiama atsikratyti principingų specialistų. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjos atleidimas iš valstybės tarnybos pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
64. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pirmiausia pažymi, kad atliekant struktūrinius pertvarkymus Ministerijoje buvo panaikinti Kontrolės skyrius ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyrius ir  įsteigtas vienas skyrius – Veiklos priežiūros skyrius. Atsakovas šioje byloje nurodė išsamius duomenis ir pateikė dokumentus, susijusius su atliktais struktūriniais pertvarkymais, iš kurių nustatyta, kad struktūriniai pertvarkymai atlikti aplinkos ministro sprendimais, t. y. kompetentingo asmens. Taip pat aplinkos ministras patvirtino įsteigto Veiklos priežiūros skyriaus nuostatus (2017 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. D1-472), šio skyriaus vedėjo bei vedėjo pavaduotojo pareigybių aprašymus (2017 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. D1-473 (keistas 2017 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-500), 2017 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. D1-647).
65. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas nuostatą „ministras vadovauja ministerijai“, yra nurodęs, kad ministras turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti ministerijos darbuotojus ir priimti juos į darbą bei atleisti iš darbo; ministras turi teisę organizuoti ministerijos darbuotojų darbą, kad būtų vykdomos įstatymais ir kitais teisės aktais ministerijai nustatytos funkcijos; ministras turi teisę duoti visiems ministerijos darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus; ministras turi teisę taikyti drausminio poveikio priemones visiems ministerijos darbuotojams, kurie nevykdo pareigų ar ministro nurodymų arba netinkamai juos vykdo, taip pat skatinti visus ministerijos darbuotojus, ministras jam numatytą Konstitucijoje kompetenciją įgyvendina įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (1999 m. lapkričio 23 d. nutarimas, 2018 m. kovo 8 d. nutarimas). Taip pat akcentuotina, kad ministras, turėdamas įgaliojimus vadovauti ministerijai, kartu yra atsakingas už visos ministerijos veiklą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarimas).
66. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsniu, ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis, kurias nustato šis ir kiti įstatymai; ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos ir kasmetinių Vyriausybės veiklos prioritetų bei planuojamų pasiekti rezultatų jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą, tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir ministerijai Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus. Ministras, būdamas politiku, atsakingu už Vyriausybės programoje įtvirtintas jam pavestos valdymo sritis vystymo strateginių nuostatų įgyvendinimą, turi plačią diskrecijos laisvę ministerijos darbo organizavimo ir struktūrų sutvarkymo srityse (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018).
67. Taigi nagrinėjamu atveju aplinkos ministras, atlikdamas Ministerijos struktūrinius pertvarkymus, iš jų ir panaikindamas minėtus skyrius ir įteigdamas vieną naują skyrių (Veiklos priežiūros skyrių), sprendė, kad tikslinga naujai įsteigto skyriaus vedėjo pareigybei nustatyti A lygį ir 17 kategoriją (iki struktūrinių pertvarkymų buvusio Kontrolės skyriaus vedėjo pareigybei buvo nustatyta 16 kategorija, o Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjo pareigybei buvo nustatyta 17 kategorija).
68. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjos išsakytus argumentus dėl netinkamai nustatytos Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybei 17 kategorijos, pirmiausia pažymi, kad byloje nepaneigti atsakovo argumentai, jog pagal teisės aktus (Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358 patvirtintą Ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedą) buvo galima nustatyti 17 kategoriją naujai įsteigto skyriaus vadovui. Byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su įsteigto Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo patvirtinta kompetencija, šio skyriaus nuostatais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad aplinkos ministras be teisėto pagrindo, pažeisdamas imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, nustatė naujai įsteigto skyriaus vedėjo pareigybei 17 kategoriją.
69. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Metodikos nuostatomis, yra nurodęs, kad valstybės tarnautojo pareigybės lygio ir kategorijos pakeitimas nėra vienašališkas įstaigos vadovo sprendimas. Papildant valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą naujomis funkcijomis, turi būti įvertinta pareigybės reikšmė ir jos įtaka įstaigos veiklos rezultatams, patikrinta, ar naujų funkcijų įrašymas turi esminės reikšmės pareigybės lygiui ir kategorijai. Taigi valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo pareigybės lygio ir kategorijos keitimas turi būti pagrįstas struktūrinio padalinio uždaviniais ir funkcijomis, pareigybės turiniu, savarankiškumo, atsakomybės lygiu ir kitais vertinimo kriterijais (2017 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017).  
70. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos skundo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, susijusius su įsteigto Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybei nustatyta 17 kategorija. Pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateikia savo vertinimą, tačiau pareiškėjos pateiktas vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl 17 kategorijos nustatymo pagrįstumo, neleidžia konstatuoti, kad atsakovas neanalizavo teisės aktuose nustatytų Ministerijos Veiklos priežiūros skyriaus uždavinių ir funkcijų, šio skyriaus vadovo funkcijų, savarankiškumo, atsakomybės, nepagrindė šio skyriaus vadovo pareigybės aprašymo, nustatant 17 kategoriją. Taip pat pareiškėjos vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
71. Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
72. Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pareigybė yra platesnės kompetencijos, nes išsiplėtė Veiklos priežiūros skyriaus funkcijos, darytina išvada, kad pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti tokią išvadą.
73. Veiklos priežiūros skyriaus funkcijos, nurodytos 5.5.1, 5.5.2, 5.5.3 punktuose, yra naujos. Duomenų, kad po pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos Veiklos skyriaus nuostatai buvo pakeisti ir kad ne šio skyriaus vadovas atsako už šiam skyriui pavestų vykdyti funkcijų, nurodytų 5.5.1, 5.5.2, 5.5.3 punktuose, įgyvendinimą, nėra. Pareiškėjos akcentuojama aplinkybė, kad I. M., kuri perėjo dirbti į Personalo skyrių, pareigybės aprašyme liko Veiklos priežiūros skyriaus 5.5.1, 5.5.2, 5.5.3 punktuose nurodytos funkcijos, nekeičia reikalo esmės, nes, kaip minėta, Veiklos skyriaus nuostatai nėra pakeisti, šios funkcijos nėra perkeltos į Personalo skyriaus nuostatus. Be to, atsakovas pateikė atsikirtimus, kad per klaidą I. M., kaip Personalo skyriaus darbuotojos, pareigybės aprašyme liko Veiklos priežiūros skyriaus 5.5.1, 5.5.2, 5.5.3 punktuose nurodytos funkcijos. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino ir Veiklos priežiūros skyriaus funkcijas, nurodytas 5.6 punkte.
74. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, susijusius tiek su nepagrįstu 17 kategorijos nustatymu, tiek ir su nustatytu reikalavimu skyriaus vadovui bei jo pavaduotojui turėti teisinį išsilavinimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dėl nustatytos funkcijos atstovauti Ministerijai teismuose dėl Veiklos priežiūros skyriaus atliktų tarnybinių patikrinimų, pagrįstai nustatytas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
75. Kaip jau minėta, aplinkos ministrui yra pavesta spręsti dėl Ministerijos darbo organizavimo ir jis yra atsakingas už visos Ministerijos veiklą, todėl šioje byloje daryti išvadą, kad aplinkos ministras neturėjo teisėto pagrindo nustatyti, jog Veiklos priežiūros skyriaus vedėjas turi tiesiogiai atstovauti Ministerijai teismuose dėl Veiklos priežiūros skyriaus atliktų tarnybinių patikrinimų, ar kad atsižvelgiant į šio naujai įsteigto skyriaus uždavinius ir funkcijas vadovui ir pavaduotojui nėra reikalingas teisinis išsilavinimas, būtų neteisinga.
76. ABTĮ 47 straipsnyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme juridiniam asmeniui gali atstovauti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat gali surašyti tik juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (ABTĮ 158 str. 2 d.). Atsakovas taip pat pagrįstai vadovavosi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes esant mišriam teisiniam santykiui, byla gali būti nagrinėjama ir bendrosios kompetencijos teisme (ABTĮ 22 str. 2 d.).
77. Aplinkos ministro sprendimais atlikti struktūriniai pertvarkymai yra nukreipti į ateitį, todėl aplinkybės, kad pareiškėja niekada neatstovavo teisme, dar nereiškia, kad aplinkos ministras neturėjo teisės nustatyti, jog Veiklos priežiūros skyriaus vedėjas turi tiesiogiai atstovauti Ministerijai teismuose dėl Veiklos priežiūros skyriaus atliktų tarnybinių patikrinimų. Aplinkybės, kad Teisės taikymo skyriaus specialistai atstovauja Ministerijai, kad Veiklos priežiūros skyriaus vedėjas, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, gali atstovauti kartu su Teisės taikymo skyriaus specialistais, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nustatant minėtą reikalavimą dėl išsilavinimo, buvo pažeista Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis, nustatanti, kad pareigybės aprašyme negali būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti.
78. Pareiškėjos nurodomos Audito išvados nepaneigia aplinkos ministro teisės ir kompetencijos nustatyti, kad Veiklos priežiūros skyriaus vedėjas turi tiesiogiai atstovauti Ministerijai teismuose dėl Veiklos priežiūros skyriaus atliktų tarnybinių patikrinimų ir kad dėl to reikalingas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas, teisinio darbo patirtis. Be to, pripažintini pagrįstais atsakovo atsikirtimai, kad teisinio išsilavinimo poreikis Veiklos priežiūros skyriaus vedėjui ar pavaduotojui yra nustatytas, atsižvelgiant į Veiklos priežiūros skyriaus funkcijas, nustatytas Veiklos priežiūros skyrius nuostatų 5.2–5.4 punktuose (vertinti, kaip Ministerijos tarnautojai ir darbuotojai laikosi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, atlikti ministerijos ir jos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veiklos priežiūrą ir šių įstaigų veiklos patikrinimus, tikrinti, kaip aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnai laikosi jų veiklą reglamentuojančių teisės reikalavimų, antikorupciniu požiūriu vertinti galiojančius teisės aktus ir teikti išvadas, pasiūlymus dėl jų tobulinimo ir kt.,), nes teisinį išsilavinimą turintis asmuo objektyviai kokybiškiau gali vykdyti teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę; nėra būtina visiems skyrius specialistams nustatyti teisinio išsilavinimo reikalavimą.
79. Dėl pareiškėjos procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo posėdyje išsakytų argumentų, susijusių su Teisės taikymo skyriaus ir jo vedėjo kompetencija, su tuo, kad funkcija atstovauti teismuose Veiklos priežiūros skyriaus vedėjui yra dirbtina, nelogiška, be to, visi skyriai pagal savo kompetenciją yra įgalioti atstovauti teismuose, pažymėtina, kad teismas neturi teisės vertinti ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str. 2 d.), o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2643/2011; kt.).
80. Iš pareiškėjos byloje nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka ir kritikuoja aplinkos ministro atliktus struktūrinius pertvarkymus. Pareiškėja aplinkos ministrui 2017 m. rugpjūčio 2 d., 2017 m. rugpjūčio 3 d., 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo nurodžiusi argumentus, kad nepagrįstai nustatyti papildomi kvalifikaciniai reikalavimai Veiklos skyriaus vedėjo pareigybei užimti, kad pertvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodeksui ir teismų suformuotai praktikai. 2017 m. rugpjūčio 4 d. rašte pareiškėja buvo nurodžiusi, kad siekiama atsikratyti principingų specialistų, turinčių didelę darbo patirtį, ir priimti lojalius savo aplinkos žmones, neturinčius nei patirties, nei kompetencijos ir reikiamos kvalifikacijos. Pažymėtina, kad pareiškėja tiek šiame rašte, tiek šioje byloje tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodo, jog buvo siekiama atsikratyti specialistais (teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad reformos rezultatas – atsikratyti žmonėmis). Pareiškėja taip pat nėra nurodžiusi jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, kad atlikti struktūriniai pertvarkymai prieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Ministerija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
81. Dėl Veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojui nustatyto reikalavimo turėti privalomą teisinį išsilavinimą ir teisinio darbo patirtį pažymėtina, kad pagrįstai buvo nustatyti tokie reikalavimai, nes nesant skyriaus vedėjo skyriaus pavaduotojas atlieka vedėjo funkcijas, nustatyta funkcija atstovauti teismuose (žr. aplinkos ministro 2017 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-647 patvirtintos pareigybės parašymo 4 p., 7.11 p.).
82. Sutiktina su pareiškėja, kad didžioji dalis jos vykdytų funkcijų išliko, tačiau dėl to negali būti konstatuota, jog pareiškėjos pareigybė nebuvo panaikinta Valstybės tarnybos įstatymo prasme, nes atsižvelgiant į nustatytas naujas funkcijas, kurioms vykdyti pareiškėja neturi reikiamo išsilavinimo, į nustatytą 17 kategorijos reikalavimą, darytina išvada, kad buvo panaikinta pareiškėjos eita pareigybė ir įteigta visiškai nauja pareigybė.
83. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo sudaryta galimybė tęsti tarnybą būtent Ministerijoje, nes buvo siūloma užimti kitas pareigas, tačiau pareiškėja atsisakė užimti laisvas pareigas, ir ginčo dėl to nėra. Tai, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė užimti būtent naujai įsteigto skyriaus vadovo ir / ar pavaduotojo pareigų ar kitų vadovaujančių pareigų, nereiškia, kad atsakovas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio reikalavimus.
84. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad struktūriniais pertvarkymais buvo siekiama atsikratyti principingų specialistų bei jos, kaip principingos ir nepaklūstančios Ministerijos vadovybės poveikiui valstybės tarnautojos, siekiant pakeisti jos skyriaus priimtus sprendimus dėl tarnybinių patikrinimų, ir nurodo, kad būtent aplinkos ministro patarėjo E. J., kuris ypač nesutarė su pareiškėja dėl jos atliekamų tyrimų ir teikiamų išvadų, iniciatyva ir siūlymu buvo nustatytas specialusis reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą naujai steigiamo skyriaus pareigybėms, pareiškėjai kaip spaudimo priemonė buvo paskirta drausminė nuobauda. Taip pat pareiškėja nurodo aplinkybes, susijusias su jos veiklos vertinimu, t. y. kad jos veikla buvo vertinama gerai ir labai gerai. 
85. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi šiuos argumentus, pirmiausia pažymi, kad pareiškėja nėra atleista iš valstybės tarnybos dėl netinkamai jos atliktų pareigų, šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos veikla buvo vertinama gerai ir labai gerai, t. y. kad pareiškėja turėjo reikiamą patirtį, kvalifikaciją ir kompetenciją vykdyti Kontrolės skyriaus vedėjos pareigas, kad pareiškėja yra principinga ir kad tinkamai vykdė tarnybinius patikrinimus. Nagrinėjamu atveju yra panaikinta pareiškėjos pareigybė dėl aplinkos ministro sprendimais atliktų struktūrinių pertvarkymų. Sprendimus dėl naujai įsteigto skyriaus funkcijų ir jo vadovo bei pavaduotojo funkcijų ir specialiųjų pareigybės reikalavimų nustatymo priėmė ne E. J., o aplinkos ministras. Pareiškėja byloje nėra nurodžiusi jokių konkrečių faktų, kad būtent aplinkos ministras siekė pareiškėją atleisti iš tarnybos ir dėl to atliko ne realius (fiktyvius) struktūrinius pertvarkymus. Iš Ministerijos vadovybės 2017 m. birželio 5 d. protokolo Nr. 3 matyti, kad buvo pritarta E. J. siūlymui įsteigti 2 pareigybes su teisiniu išsilavinimu. Pažymėtina, kad šiame posėdyje dalyvavo aplinkos ministras, viceministrai, patarėjai ir jie visi priėmė sprendimą.
86. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda (pastaba) paskirta aplinkos ministro 2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. AMPI-103 dėl to, kad pareiškėja netinkamai organizavo skyriaus darbą, nebuvo išnagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ 2017 m. sausio 10 d. ir 2017 m. vasario 8 d. raštai ir nebuvo priimtas administracinis sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio nustatytais terminais. Taigi pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda nėra susijusi su aplinkos ministro atliktais struktūriniais pertvarkymais ir neįrodo, kad struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti tik dėl to, kad pareiškėja būtų atleista iš valstybės tarnautojo pareigų. Pažymėtina, kad atlikti struktūriniai pertvarkymai apėmė ne tik pareiškėjos eitos pareigybės panaikinimą.
87. Pareiškėja pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti pareiškėjos nurodytus liudytojus R. K. ir T. B., t. y. užkirto kelią pareiškėjai įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė skundą, o vėliau dėl įrodymų trūkumo pareiškėjos nurodyti aplinkybę pripažino nepagrįsta (neįrodyta). Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės bei nebuvo aktyvus, objektyviai neištyrė svarbių bylai aplinkybių. Pareiškėja prašo apeliacinės instancijos teismą iškviesti ir apklausti minėtus liudytojus, nes jie gali paliudyti aplinkybes, susijusias su pareiškėjos darbu, drausminės nuobaudos skyrimu, priežastimis, dėl kurių buvo siekiama atleisti pareiškėją, ir kaip buvo siekiama paveikti pareiškėjos skyriaus atliekamus tyrimus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
88. Teisėjų kolegija, vertindama aplinkybes, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos skunde suformuluoto prašymo apklausti liudytojus, pažymi, kad pareiškėja skundo dalyje, kurioje buvo argumentuojama dėl taikytino Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnyje nustatyto jos teisių gynimo būdo taikymo, jei Potvarkis būtų panaikintas, jog pareiškėja nepageidauja būti grąžinta į pirmesnes pareigas, nurodė apie liudytojų apklausą (skundo 29 p.). Pareiškėja skunde, prašydama apklausti liudytojus, nurodė, kad liudytojai paliudys aplinkybes, susijusias su pareiškėjos darbu, drausminės nuobaudos skyrimu, priežastimis, kodėl iš tiesų buvo siekiama atleisti pareiškėją, ir buvo siekiama paveikti pareiškėjos skyriaus atliekamus tyrimus.
89. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ar darbo vietą ir bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Taigi prašymas turi būti pagrįstas, šio reikalavimo neišpildžius, teismas gali prašymo netenkinti. Be to, aptariamo prašymo tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).
90. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo tiek savo iniciatyva, tiek ir byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtinta teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija nustato teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2014 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Duraliyski prieš Bulgariją).
91. Nors EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis tiesiogiai negarantuoja teisės iškviesti liudytojus ir juos apklausti, proceso šalių lygybės teismo procese principas reiškia, kad kiekviena proceso šalis turi teisę išdėstyti savo poziciją, įskaitant ir įrodymų pateikimą, tokiomis sąlygomis, kurios nėra žymiai blogesnės nei kitos šalies, o teismo proceso visuma, įskaitant įrodymų pateikimą, turi būti „sąžininga“ Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme (žr., pvz., 1993 m. spalio 27 d. sprendimą Dombo Beheer B.V. prieš Nyderlandus). Iš esmės tai reiškia, kad jei teismas atsisako apklausti liudytojus, jis turi pateikti pakankamai svarias atsisakymo priežastis, o toks atsisakymas negali atrodyti kaip savavališkas aktas, jis neturi būti neproporcingo proceso šalies teisių pagrįsti savo argumentus byloje apribojimas (žr., pvz., EŽTT 2002 m. birželio 18 d. sprendimą Wierzbicki prieš Lenkiją).
92. Konvencijos 6 straipsnis užtikrina teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau jis nenustato jokių taisyklių, reguliuojančių įrodymų priimtinumą, kas pirmiausia yra nacionalinės teisės reguliavimo dalykas. Klausimas, į kurį derėtų atsakyti, – ar visas procesas, įskaitant ir tai, kaip įrodymai buvo gauti, buvo teisingas (EŽTT 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Galstyan prieš Armėniją). Tačiau, kaip minėta, teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką, jei pareiškėjas aiškiai nurodo, kokių tiksliai įrodymų jis siekia gauti ir kodėl jie yra tiesiogiai susiję su jo skundu bei jo noru lemti teismų sprendimus, taip pat jei konkrečioje proceso stadijoje dar nėra aišku, ar įrodymai būtini vertinant pareiškėjo skundą, teismų atsisakymas pareiškėjui gauti įrodymus ir pateikti juos vertinti, ar nepakankamas motyvavimas, kodėl tai nėra būtina, gali atimti iš pareiškėjo galimybę pagrįsti savo bylą (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Jokšas prieš Lietuvą).
93. Atsižvelgiant į EŽTT praktikoje nustatytus reikalavimus, kai sprendžiama dėl įrodymų išreikalavimo, ir vertinant, ar konkretūs įrodymai susiję su byla, svarbu nustatyti, kokie yra pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis pagrindai. Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010; kt.).
94. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl Potvarkio teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjos nurodytus argumentus, dėl kurių reikia kviesti liudytojus, sprendžia, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie jos darbą, drausminės nuobaudos skyrimą, pareiškėjos atliktus tarnybinius patikrinimus ir daromą spaudimą pareiškėjos skyriui dėl patikrinimų nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad aplinkybės, dėl kurių, pareiškėjos teigimu, turėjo būti ir turi būti apklausti minėti liudytojai, nėra susijusios su skundo pagrindu ir dalyku. Be to, byloje yra R. K. 2017 m. birželio 7 d. rašytas tarnybinis pranešimas aplinkos ministrui, kuriame yra nurodoma, jog aplinkos ministro įsakymai, kuriais patvirtinta Ministerijos struktūra, pareigybių sąrašas bei Ministerijos Veiklos priežiūros skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymai, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnio nuostatas, nesilaikant suformuotos teismų praktikos.
95. Kaip jau minėta, šioje byloje nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos darbu, t. y. šioje byloje ir vykdant struktūrinius pertvarkymus pareiškėjai nebuvo reiškiami jokie kaltinimai, kad pareiškėja apskritai netinkamai atliko savo pareigas ir jai nepasiūlyta eiti naujai įsteigto skyriaus vedėjo ar jo pavaduotojo pareigų dėl to, jog pareiškėja netinkamai atliko buvusio iki pertvarkymo Kontrolės skyriaus vedėjos pareigas (byloje yra pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėjos veikla buvo vertinama gerai ir labai gerai); pareiškėja nėra atleista iš valstybės tarnybos dėl to, kad padarė tarnybinį nusižengimą (pareiškėja šioje byloje nėra pareiškusi reikalavimo dėl aplinkos ministro įsakymo, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo, pagal bylos duomenis aplinkos ministro įsakymas skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl šioje byloje negali būti nagrinėjamos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad jai skirti administracinę nuobaudą nebuvo pagrindo); šioje byloje nėra nagrinėjami pareiškėjos ir kitų Ministerijos darbuotojų (pareigūnų) ginčai (konfliktai) dėl pareiškėjos ir jos skyriaus atliktų tarnybinių patikrinimų, priimtų sprendimų (struktūriniai pertvarkymai atlikti aplinkos ministro sprendimais, o pareiškėja skundo negrindė konkrečiomis aplinkybėmis, kad tarp jos ir aplinkos ministro buvo susiklosčiusi tokio pobūdžio konfliktinė situacija, kuri ir sudaro pagrindą traktuoti pareiškėjos pareigybės panaikinimą kaip fiktyvų valstybės tarnybos santykių reguliavimo požiūriu). Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja, aktyviai dalyvaudama jos pareigybės panaikinimo procedūroje (pareiškėja buvo informuota apie atliekamus struktūrinius pertvarkymus), buvo informavusi aplinkos ministrą apie jai daromą spaudimą (poveikį), nurodžiusi konkrečius asmenis, darančius spaudimą. Minėtuose pareiškėjos rašytuose 2017 m. rugpjūčio 2 d., 2017 m. rugpjūčio 3 d., 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštuose tik abstrakčiai nurodomos nesutikimo su atliekamais struktūriniais pertvarkymais aplinkybės.
96. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl liudytojų apklausos, nepažeidė administracinio proceso nuostatų ir neužkirto kelio pareiškėjai veiksmingai naudotis teise į teisingą teismą. Dėl aptartų motyvų teisėjų kolegija netenkina apeliaciniame skunde suformuluoto pareiškėjos prašymo iškviesti ir apklausti liudytojus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
97. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sutikdama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso teisė normų ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai ir apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Potvarkio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė